Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje (LEKOSTRA)

Projekto sprendžiama problema pačia plačiausia prasme – nusikalstamu būdu gauto turto kontrolės efektyvumas išlaikant žmogaus teisių apsaugos standartus. Nuo XX a. pabaigos šios problematikos sprendimas yra viena aktyviausiai besivystančių (baudžiamosios) politikos sričių. Valstybės, priklausančios įvairioms teisės tradicijoms, ieško tinkamiausių priemonių nusikalstamu būdu gauto turto kontrolei (radikaliausia kontrolės forma – konfiskavimas) ir kuria jas vieną po kitos.

Efektyvaus ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu subalansuoto konfiskavimo siekiama įvairiais teisiniais įrankiais, kurie įkūnija skirtingas idėjas – strategijas: turto legalizavimo (pinigų plovimo) kriminalizavimu, neteisėto praturtėjimo kriminalizavimu, išplėstiniu konfiskavimu, civiliniu turto konfiskavimu, nepaaiškinto turto konfiskavimu (angl. unexplained wealth orders), mokestinėmis baudomis už nepaaiškintas pajamas, turtą paimant kaip bešeimininkį ir pan.

Turto legalizavimo kriminalizavimas – viena iš ankstyvesnių tokio pobūdžio strategijų (tarptautiniuose dokumentuose pirmą kartą minima 1988 metų JT konvencijoje prieš neteisėtą prekybą narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis). Naujų priemonių paieškų ir kūrimo intensyvumas, jau sukurtų priemonių gausa rodo ne tik problemos įvairiaplaniškumą bei tarpšakiškumą, bet ir netiesiogiai – kad problemai spręsti niekaip nepavyksta rasti „sidabrinės kulkos“, kad pirmosios strategijos vilčių nepateisina. Kodėl? Ar sukurtos priemonės turi trūkumų pačios savaime? Ar problemų kyla jų taikymo praktikoje? O gal jas nukonkuruoja kitos priemonės ir priežasčių reikia ieškoti plačioje į nusikalstamą turtą nukreiptų priemonių sistemoje?

Atsakant į šiuos klausimus, projekto mokslininkų grupė išsikėlė tyrimo tikslą – įvertinti turto legalizavimo kriminalizavimo, kaip nusikalstamo turto kontrolės strategijos, tikslingumą, efektyvumą ir subalansuotumą žmogaus teisių apsaugos požiūriu bendrame nusikalstamo turto kontrolės strategijų kontekste.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: LSMC Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis (projekto vadovas); mokslo darbuotojas dr. Laurynas Pakštaitis, mokslo darbuotojas dr. Darius Pranka bei specialistė Goda Dainauskaitė.

Projekto trukmė: 2023-04-01–2025-03-31.

Projekto biudžetas – apie 150 tūkst. eurų.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-40.