Šių metų kovo 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyko konferencija „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“. Artipilnėje didžiojoje salėje išklausius teisingumo ministro Rimanto Mockaus ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės sveikinimo žodžius, buvo pristatyti Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute baigiamo įgyvendinti mokslinio projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) rezultatai. Diskutuota apie nusikalstamos kilmės turto konfiskavimo naujausias strategijas, jų efektyvumą bei keliamas rizikas.
Pranešimus skaitė projekto komanda: vadovas dr. Skirmantas Bikelis, Goda Dainauskaitė, dr. Darius Pranka, dr. Laurynas Pakštaitis.
Pranešimų skaidrės:
- Skirmantas Bikelis, Konfiskavimo koncepcijos ir įrankiai, jų efektyvumas ir darna su teisės principais;
- Goda Dainauskaitė, Skirmantas Bikelis, Viršnacionalinės tendencijos turto konfiskavimo reguliavime;
- Darius Pranka, Išplėstinio turto konfiskavimo reguliavimo ydos ir jo taikymo perspektyvos Lietuvoje;
- Laurynas Pakštaitis, Ar turime ko pasimokyti iš britų?;
- Skirmantas Bikelis, Efektyvus konfiskavimas po įtarimo dėl turto legalizavimo: lietuviškos, vokiškos ir latviškos inovacijos.
Pagrindinės žinutės, išsakytos konferencijos pranešėjų:
- europiniame konfiskavimo reguliavime pastebima formalių sąlygų reikšmės mažėjimo tendencija;
- esminis sprendimo konfiskuoti pagrįstumo saugiklis – ne formalios sąlygos, o teismo įsitikinimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu;
- efektyvaus konfiskavimo esminės sąlygos:
- sisteminė sąvokų ir konfiskavimo įrankių darna;
- aiškumas;
- kokybiškas turto nusikalstamos kilmės (konteksto) tyrimas;
- teismų gebėjimas priimti ryžtingą sprendimą pagal savo gyvenimišką įsitikinimą logiškai ir griežtai vertinant kontekstines ir faktines aplinkybes.
- ES sako „NE“ civiliniam konfiskavimo procesui, „TAIP“ – baudžiamajam;
- turto legalizavimo sudėtis ir taikymo sritis jau išplėsta maksimaliai, taip atveriant beveik neribotas galimybes naudotis šia sudėtimi konfiskavimo procesuose kaip įrankiu;
- beveik pašalinamos formalios sąlygos (ribojantys pagrindai) nusikalstamo turto konfiskavimui ES lygiu;
- EŽTT pozicija yra iš dalies kintanti, kartais dviprasmiška;
- išplėstinio konfiskavimo reguliavime nepagrįstai nustatyta 12 500,00 Eur minimali konfiskuotino turto vertės riba;
- išplėstinio turto konfiskavimo (ne)taikymą grįsti proporcingumo principu nėra teisinga;
- Jungtinėje Karalystėje pasiteisino baudžiamajam konfiskavimui alternatyvi civilinės teisės priemonė, leidžianti teisėtais būdais paimti iš neteisėtos veiklos gautą turtą;
- civilinio konfiskavimo priemonės, kokios išpuoselėtos bebūtų, Jungtinėje Karalystėje taikomos nedažnai, sunkiai, o jų taikymo praktika formuojasi lėtai;
- vokiškasis proveržis nusikalstamo turto konfiskavimo srityje vertas dėmesio ne tik dėl gerų praktinių rezultatų, bet ir kaip Direktyvos 2024/1260 pavyzdinis modelis;
- proveržių Europoje pavyzdžiai: lietuviškasis (konfiskavimas, pasitelkiant bešeimininkio turto institutą), vokiškasis (savarankiško išplėstinio konfiskavimo), latviškasis (išankstinis civilinis konfiskavimas). Būtina toliau tyrinėti ir diskutuoti, ar galime sakyti „pagaliau!“ ar ,,per daug gerai, kad būtų tiesa“.
Po pranešimų vyko ekspertų diskusija, kurioje dalyvavo Vilniaus Universiteto (toliau – VU) doktorantė advokatė Laura Martinaitytė, VU profesorius, Konstitucinio Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiuk, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marijus Šalčius ir konferencijos dalyviai.
Buvo svarstoma, kuris formatas – baudžiamojo ar civilinio proceso – turi daugiau perspektyvų. Taip pat, koks turtas turėtų būti apibrėžiamas kaip konfiskuotinas – nusikalstamos kilmės ar laisviau apibrėžtas kaip nepaaiškintos kilmės. Diskutuota ir kokia turi būti teismo įsitikinimo dėl turto kilmės ir formaliųjų sąlygų bei jomis grįstų prezumpcijų reikšmė konfiskuojant nusikalstamos kilmės turtą. Diskusijos dalyviai akcentavo konfiskavimo tikslo ir dalyko aiškumo visiems proceso dalyviams svarbą.
Publikuoti projekto rezultatai:
- Bikelis, S., Pranka, D., Dainauskaitė, G. (2025). Penal vs. Confiscation-Only Approaches in Money Laundering Control. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 188–206. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00021.
- Bikelis, S. (2025). Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle – A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept. Laws, 14(1), 1. https://doi.org/10.3390/laws14010001.
- Bikelis. Kova su neteisėtu praturtėjimu – kur yra proporcingumo principo brėžiamos ribos? 2025 m. sausio 2 d. Projektą pristatantis straipsnis pasiekiamas „Teisė.Pro“ ir „Infolex.lt“ svetainėse.
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-40.
Nuotrauka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.