Rugsėjo 11–14 dienomis Bukarešte, Rumunijoje, vyko 24-oji kasmetinė Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“. Tai vienas svarbiausių kriminologų renginių Europoje, pritraukiančių daugiau nei 1 500 mokslininkų ir ekspertų iš skirtingų pasaulio šalių. Akademinė Bukarešto universiteto aplinka, kur vyko konferencija, sukūrė terpę aktyvioms diskusijoms bei naujiems bendradarbiavimo ryšiams.
Konferencijos metu buvo nagrinėjamos įvairios kriminologinės temos, pristatomi naujausi tyrimai ir šalių praktika. Per keturias renginio dienas skaityti pranešimai apie elektroninius ir ekonominius nusikaltimus, dirbtinio intelekto grėsmes bei galimybes, smurtą lyties pagrindu ir jo prevencijos strategijas, politinį radikalizavimą bei mokslinių metodologijų taikymą ir iššūkius. Atskira sesija buvo skirta Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkų grupei, tiriančiai įkalinimo įstaigų pareigūnų darbą ir jų profesinio vaidmens kismą bausmių vykdymo sistemos reformų kontekste.
Minėtoje sesijoje buvo pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) (2023–2025 m.) metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatai. Jie atskleidžia Lietuvos kalėjimų pareigūnų patiriamas vidines prieštaras ir konfliktus, siekiant darbe suderinti nuteistųjų kontrolės ir resocializacijos funkcijas. Tyrime dėmesys skiriamas ir naujausiai bausmių vykdymo sistemos reformai bei Lietuvos kalėjimų paveldui – sovietmečio baudimo ir posovietinei įkalinimo kultūroms, kurias 2015 m. savo straipsnyje tyrinėjo užsienio mokslininkai L. Piacentini ir G. Slade.
Būtent minėtą paveldą ir pastangas jo atsikratyti pirmajame sesijos pranešime pristatė LSMC TI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė. Ji, remdamasi kokybinio tyrimo duomenimis – interviu su įkalinimo įstaigų pareigūnais, aptarė Lietuvos kalėjimuose vykstančius pokyčius, siekiant modernizuoti bausmių vykdymo sistemą, bei jų įtaką įstaigų darbuotojams. Pranešėja akcentavo personalo vaidmens ir atsakomybių kaitą kasdieniame kalėjimo gyvenime bei stengėsi atsakyti į klausimus, kaip keičiasi galios dinamika ir kodėl įstaigos valdyme svarbus socialinis klimatas.
Dr. Simonas Nikartas savo pristatyme lygino profesinių kalėjimų pareigūnų (2024 metų kokybinių tyrimų duomenys) ir probacijos darbuotojų (2018 metų kokybinių tyrimų duomenys) vaidmenų suvokimo ir vidinių konfliktų patirtis reformų kontekste. Pasak tyrėjo, kontrastingų reabilitacinių ir kontroliuojančių vaidmenų derinimas dėl vykdomų reformų yra iššūkis abiejų įstaigų pareigūnams, todėl kasdienėse pareigose jiems būtina prisitaikyti prie besikeičiančių tikslų, ideologijų ir taisyklių.
Pranešimų sesijoje dokt. Liubovė Jarutienė, remdamasi projekto metu atliktu kokybiniu tyrimu, pristatė įžvalgas kalėjimų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykių tema. Pozityvūs pareigūnų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai, pasak tyrėjos, užsienio šalių mokslininkų laikomi vienais svarbiausių kalėjimo gyvenimo kokybės elementų. Interviu metu Lietuvos įkalinimo įstaigų darbuotojai pagarbų ir profesionalų bendravimą su nuteistaisiais nurodė kaip vieną iš saugumo užtikrinimo būdų, atliepiantį dinaminio saugumo metodo prasmę. Visgi toks bendravimas dėl didelio darbo krūvio ir nemažą darbo dienos dalį užimančio dokumentų rengimo neretai pareigūnams kelia iššūkių, akcentavo pristatymo autorė.
Sesiją užbaigė dr. Artūro Tereškino pranešimas apie emocijas Lietuvos kalėjimuose. Remdamasis dvidešimt penkiais pusiau struktūruotais interviu su Lietuvos įkalinimo įstaigų resocializacijos skyrių pareigūnais, mokslininkas atskleidė, kaip šiose totalios kontrolės įstaigose yra valdomos emocijos. Pranešime jis pristatė svarbiausias pareigūnų taikomas emocijų valdymo strategijas, jų gebėjimą ugdyti emocinį intelektą bei atpažinti ir suprasti savo emocijas. Taip pat buvo aptarti naujausi Lietuvos kalėjimų politikos pokyčiai ir jų įtaka pareigūnų emocinei sveikatai šiose įstaigose.
Tarptautinė „EUROCRIM 2024“ konferencija suteikė ne tik galimybę užmegzti tarptautinius ryšius, bet ir aptarti projekto metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatus bei pirmines įžvalgas su įvairių šalių mokslininkais. Daugiau informacijos apie tyrėjų komandos įgyvendinamą projektą „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) – https://teise.org/projektai/prista/.