Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Kerušauskaitė rugpjūčio 26–29 d. dalyvavo 50-ojoje kasmetinėje Europos viešojo administravimo grupės (angl. The European Group for Public Administration, EGPA) konferencijoje, vykusioje Glazge, Jungtinėje Karalystėje. Tarptautinio renginio pristatymai ir diskusijos buvo skirtos temai „EGPA 50-metis: viešojo administravimo perspektyvos Europoje“ (angl. EGPA at 50: Prospects for Public Administration across Europe).
Dr. I. Kerušauskaitė skaitė pranešimą „Už politinės valios „juodosios dėžės“ ribų: Aštuonkojo modelis, skirtas veiksmingos kovos su korupcija priemonėms ir iššūkiams dekonstruoti“ (angl. Beyond the Black Box of Political Will: The Octopus Framework to Deconstruct the Drivers and Blockers of Effective Action Against Corruption). Jo metu tyrėja pabrėžė, kad politinė valia dažnai suprantama kaip esminė kliūtis siekiant efektyvios korupcijos kontrolės, susijusios su politinės ir teisinės sistemos stiprinimu, įstatyminiu reglamentavimu, baudžiamuoju persekiojimu ir žalos atlyginimu. Politinės valios sąvoka vis dar išlieka nepakankamai konceptualizuota tiek politiniu, tiek akademiniu lygmeniu.
Pranešime dr. I. Kerušauskaitė pažymi, kad pati „politinės valios“ sąvoka nėra pakankama identifikuojant ir sprendžiant iššūkius, susijusius su veiksmingo įstatyminio reglamentavimo ir jo praktinio įgyvendinimo stoka. Priešingai, ši sąvoka pernelyg dažnai pasitelkiama kaip vienintelė priežastis, dėl kurios nesiimama priemonių korupcijos kontrolei užtikrinti. Pranešime siūloma atsisakyti „politinės valios“ sąvokos ir pažvelgti į esmines priemones ir iššūkius, kurie aktualūs korupcijos prevencijai. Būtent Aštuonkojo modelis pristatomas kaip įrankis, skirtas tikrosioms priemonėms ir iššūkiams, kurie dažnai atsiduria po redukcionistine „politinės valios“ sąvoka, identifikuoti. Pastebima, kad šis modelis gali padėti parengti kryptingas intervencijas, skirtas nukreipti efektyvias priemones korupcijos prevencijai.
Siūlomas Aštuonkojo modelis nagrinėja aštuonias politikos reformų (ar jų trūkumo) veiksnių kategorijas: (1) asmeniniai interesai ir prioritetai; (2) politinė ideologija ir paskatos; (3) problemos prioretizavimas; (4) pajėgumai ir ištekliai; (5) įgaliojimai imtis veiksmų; (6) socialinis kontraktas; (7) socialinės normos ir (8) (ne)komunikacija.
Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje suteikė mokslininkei galimybę aptarti svarbius, tačiau mažai ištirtus korupcijos ir antikorupcinių veiksmų klausimus su pirmaujančiais pasaulio viešojo administravimo, etikos ir skaidrumo tyrėjais. Tai taip pat padėjo užmegzti naujas partnerystes būsimiems projektams ir mokslinių tyrimų sritims.