LSMC Teisės instituto mokslininkai dr. Artūras Tereškinas, dr. Rūta Vaičiūnienė, dr. Simonas Nikartas ir dr. Liubovė Jarutienė savo straipsnyje „Post-Soviet Prisons in Lithuania: Examining Prison Officers’ Perspectives in the Context of Ongoing Reforms“, publikuotame mokslo žurnale „Zeitschrift für Rechtssoziologie“, nagrinėja trijuose Lietuvos kalėjimuose dirbančių pareigūnų kasdienius vaidmenis, atsakomybę ir požiūrius. Tyrimo rezultatai atskleidžia vaidmenų dvilypumą, nes pareigūnai turi laviruoti tarp griežtų, iš sovietinio laikotarpio paveldėtų biurokratinių struktūrų ir šiuolaikinių siekių kurti humanišką bei į resocializaciją orientuotą bausmių vykdymo sistemą. Šį dilypumą lemia tai, kad Lietuvos kalėjimai vis dar tebėra institucijos, veikiamos sovietinio paveldo, pasižyminčio pasenusia infrastruktūra ir kriminaline subkultūra, ir tuo pat metu vykdo reformas bei siekia atitikti europinius standartus.

Empirinių duomenų, gautų atlikus 33 pusiau struktūruotus interviu ir 4 fokusuotąsias grupės diskusijas, analizė atskleidė, kad Lietuvos kalėjimų resocializacijos padalinių pareigūnai pirmiausia save suvokia kaip globėjus, orientuotus į emocinę paramą, konfliktų sprendimą ir individualų dėmesį nuteistųjų poreikiams. Viena pagrindinių efektyvaus resocializacijos padaliniuose dirbančių pareigūnų darbo kliūčių – biurokratinė našta, paradoksaliai išaugusi dėl naujausių reformų. Kita vertus, saugumo valdymo padaliniai išlaikė praktikas, giliai įsišaknijusias sovietinio laikotarpio drausminimo modeliuose, pasižyminčiuose hierarchiniu paklusnumu ir griežtu formalumu. Ši dichotomija skatina tarpasmenines įtampas tarp skirtingų darbuotojų grupių, silpnina bendradarbiavimą, būtiną sėkmingoms institucijų reformoms. Atitinkamoms pareigūnų praktikoms ir jų reakcijai į reformų iniciatyvas įtaką daro ir skirtingas jų požiūris į kalėjimų subkultūrą. Vieni pareigūnai subkultūrą suvokia kaip funkcinį tvarkos palaikymo įrankį, kiti ją aiškiai įvardija kaip sovietinį palikimą, įtvirtinantį įtampą ir nepasitikėjimą.

Straipsnio autorių nuomone, siekiant prasmingų pokyčių Lietuvos kalėjimuose, būtinos sisteminės intervencijos, kurios mažintų perteklinę biurokratinę naštą, gerintų pareigūnų profesinį rengimą ir mažintų atotrūkį tarp saugumo ir resocializacijos padalinių darbuotojų.

Su atvirosios prieigos straipsniu galima susipažinti čia.

Straipsnis parašytas naudojantis LSMC Teisės instituto vykdyto ir Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje (PRISTA)“ duomenimis. Su projekto rezultatais galite susipažinti https://teise.org/projektai/prista/.