Svarbiausias atkuriamojo teisingumo baudžiamojoje justicijoje tikslas – atkurti pažeistus santykius, kai nusikalstamos veikos kaltininkas pats atlygina nukentėjusiajam padarytą žalą, atsiprašo, o auka turi galimybę būti išklausyta, išreikšti dėl nusikaltimo patirtas emocijas. Tokiu būdu sudaromos prielaidos aukai ir kaltininkui susitaikyti.

Atkuriamasis teisingumas orientuotas į nusikalstamos veikos aukos teisėtų interesų bei poreikių tenkinimą, siekiant sukurti saugią aplinką, sprendžiant kylančius konfliktus. Vertinant patirtų išlaidų bei gautos naudos santykį buvo įrodyta, kad baudžiamojo teisingumo sistemos išlaidos galėtų būti mažesnės taikant atkuriamojo teisingumo modelius.

Atskirų atkuriamojo teisingumo modelių baudžiamosiose bylose nepaliestų valstybių Europos Sąjungoje neliko, išskyrus Lietuvą. Europos valstybėse labiausiai prigijo, daugiausia diegiamas ir taikomas atkuriamojo teisingumo modelis yra mediacija – tarpininkavimas, siekiant nusikalstamos veikos kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo.

Projekto „Atkuriamojo teisingumo perspektyvos Lietuvoje“ tikslas: sukurti išsamų mokslinį pagrindą ir prielaidas mediacijos įdiegimui Lietuvoje.

Projekto uždaviniai:
1. Apibrėžti atkuriamojo teisingumo sampratą bei esminius bruožus ir sudaryti mokslinius pagrindus atkuriamojo teisingumo sistemai Lietuvoje kurti.

2. Išanalizuoti Lietuvos situaciją: taikomus baudžiamosios justicijos modelius, juose egzistuojančius atkuriamojo teisingumo elementus, prielaidas ir trukdžius atkuriamojo teisingumo idėjos plėtotei.

3. Nustatyti ir ištirti problemines nusikalstamos veikos aukos ir kaltininko mediacijos taikymo sritis, koncentruojant dėmesį į mediacijos principus, mediacijos proceso stadijas, nusikalstamas veikas, dėl kurių galima mediacija, mediatoriaus vaidmenį mediacijos procese, baudžiamąją teisinę mediacijos reikšmę ir procesinę formą, kai kurias specifines mediacijos kategorijas.

4. Suformuluoti į teisėkūrą ir teisės taikymą orientuotus pasiūlymus, leisiančius įdiegti ir sėkmingai taikyti mediacijos institutą Lietuvoje.

Trukmė: 2013.03.01 – 2014.12.31.

Vykdytojai: Ilona Michailovič, Algimantas Čepas, Skirmantas Bikelis, Margarita Dobrynina, Rimantas Simaitis, Laura Ūselė, Judita Žukauskaitė, Darius Šneideris.

Projektas buvo finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis. Projekto finansavimo sutarties numeris: MIP-016/2013.