Lietuvos teisės institutas kartu su Nacionaline teismų administracija dalyvauja Švedijos Linėjaus universiteto organizuojamame projekte, skirtame apmokyti Baltijos šalių atstovus bendrauti su baudžiamajame procese dalyvaujančiais vaikais.

Baudžiamajame procese su vaikais ir paaugliais tenka bendrauti daugybei įvairių sričių specialistų. Vaiko teisių konvencijoje yra įtvirtintas pamatinis vaikų teisių apsaugos principas, t.y. vaiko interesų viršenybės principas. Tais atvejais, kai vaikas ar paauglys dalyvauja baudžiamajame procese, ypač svarbu užtikrinti tų vaikų teisių apsaugą. Todėl su vaikais bendraujantiems specialistams reikia turėti nemažai žinių apie vaiko teises bei jų apsaugą, taip pat mokėti bendrauti su vaikais taip, kad jų interesai nebūtų pažeisti.

Šiuo metu Baltijos šalių specialistus tiesiogiai apmokyti bendrauti su baudžiamajame procese dalyvaujančiais vaikais galimybių yra mažai, nes tokių specialistų yra tikrai daug ir mokymų kaštai bei laiko sąnaudos būtų didžiuliai. Todėl Švedijos Linėjaus universitetas inicijavo interaktyvaus įrankio sukūrimą, kuris leistų patogiai ir efektyviai organizuoti su vaikais bendraujančių asmenų mokymus internetu. Kuriant tokį interneto įrankį ketinama naudoti sistemą, kuri imituoja pokalbius su vaikais akis į akį, užtikrina vaikų teisinį saugumą. Toks mokymo įrankis taip pat galėtų pasitarnauti skirtingų profesijų asmenims. Pavyzdžiui, mokytojai gali tobulinti savo gebėjimą bendrauti su vaikais, kurie, yra smurto aukos, o socialiniai darbuotojai ar tyrėjai gali tiesiog tobulinti savo bendravimo įgūdžius.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė –Ragauskienė dalyvauja specialistų grupės, ruošiančios pokalbių su vaikais metodologiją, darbe. Grupės tikslas – kuo geriau apsaugoti teises tų vaikų, kurie yra apklausiami ar kitaip dalyvauja baudžiamajame procese. Pasinaudojus sukurta metodologija bus kuriamas specialus įrankis, skirtas specialistų mokymams internete.

Gegužės 6 dieną Seimo Konferencijų salėje vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Efektyvus teisingumas: iššūkiai ir prioritetai (administraciniams) teismams.

Konferenciją kartu su Lietuvos teisės institutu organizuoja Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Lietuvos Respublikos Teisėjų taryba, Europos administracinių teismų teisėjų asociacija. Šis mokslo renginys suruoštas minint kelias apvalias datas – 5 metai, kai įsteigtas Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos Administracinių teismų skyrius, 25 metai, kai įsteigtas Lietuvos teisės institutas bei 375 metai, kai įkurtas Vilniaus universiteto Teisės fakultetas.

Konferencijoje Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė skaitys pranešimą „Nauji iššūkiai administracinei justicijai transformacinėse valstybėse“.

Vos 7 proc. moksleivių, kurie pripažino kada nors per savo gyvenimą padarę nusikalstamą veiką, nurodė turėję kontaktų su policija. Todėl mokslininkai daro prielaidą, jog statistiniuose duomenyse reali nepilnamečių padaromų nusikaltimų situacija neatspindima.

Tokie duomenys pateikiami Lietuvos teisės instituto išleistoje monografijoje „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilnamečių justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai“. Joje pristatomi 2013-2015 metais pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą "Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija" atlikti du dideli empiriniai tyrimai.

Delinkvencinis jaunimo elgesys yra normalios visuomenės reiškinys, tačiau iš kitos pusės tai yra ir yra tam tikrų socialinių problemų visuomenėje išraiška, todėl šio reiškinio tyrimui turi būti skiriamas didelis dėmesys. Rinkti ir analizuoti informaciją apie nepilnamečių padaromus pažeidimus yra svarbu siekiant stebėti tokio elgesio paplitimą, struktūrą ir pokyčius.

Monografijos autorių kolektyvas siekė ne tik išaiškinti jaunimo delinkvencinio elgesio ir viktimizacijos paplitimo tendencijas, formas, patikrinti skirtingų kriminologijos teorijų prielaidas, bet lygiagrečiai įvertinti vykdomą nepilnamečių justicijos politiką Lietuvoje, atsakyti į klausimą, kiek ji nukreipta į jaunimo delinkvencinio elgesio problemų sprendimą, su kokiomis problemomis susiduriama.

Vienas iš išskirtiniu atlikto tyrimo bruožų yra tai, kad jame buvo siekiama nustatyti, kiek paplitęs nepilnamečių nusikalstamas elgesys remiantis ne statistiniais duomenimis ar policijos įvykių suvestinėmis, o taikant pranešimo apie save (angl. - self-report) metodiką, t.y. kai klausiama pačių nepilnamečių, ar jie yra padarę nusikalstamas veikas, kokio pobūdžio, kiek kartų per tam tikrą laikotarpį. Ši kiekybinio tyrimo dalis buvo vykdoma tarptautinio ISRD-3 tyrimo (International Self-Report Study of Delinquency) rėmuose. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 metų amžiaus moksleiviai iš penkių Lietuvos miestų (Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Plungės bei Telšių). Šio tyrimo rezultatai buvo lyginami ir su 2006 m. tyrimu, kuris buvo vykdomas pagal tą pačią metodiką.

Tyrimo duomenys parodė, kad 12-15 metų moksleivių nusikalstamo elgesio paplitimo rodikliai nedidėja, jų daromi pažeidimai nėra linkę sunkėti, o pažeidėjų amžius taip pat nejaunėja. Muzikos ar filmų parsisiuntimas iš interneto – labiausiai paplitęs delinkvencinis elgesys tarp moksleivių. Neteisėtai muzikos ar filmų per visą gyvenimą ir per paskutinius metus yra parsisiuntę apie pusė moksleivių. Tačiau tokia tendencija stebinti neturėtų atsižvelgiant į interneto vartojimo mastus šiuolaikiniame globaliame pasaulyje. Įdomu, kad į klausimą „kaip manai, ar blogai yra, jeigu Tavo amžiaus žmonės neteisėtai parsisiunčia filmų ar muzikos iš interneto“ 46,9 proc. moksleivių atsakė, kad tai nėra blogai.

Antras labiausiai paplitęs delinkvencinis elgesys tarp moksleivių – piešimas ant sienų, traukinių, autobusų (troleibusų) ar požeminėse perėjose (graffiti). Graffiti teigė kada nors piešę daugiau nei dešimtadalis (10,9 proc.). Tik ketvirtadalis moksleivių per visą gyvenimą buvo padarę rimtesnio pobūdžio nusikalstamas veikas. 10 proc. moksleivių nurodė, jog piešė grafiti, dar mažiau nurodė vogę iš parduotuvių, dalyvavę grupinėse muštynėse, padarę kūno sužalojimą ar įvykdę kitus pažeidimus.

Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad vos 7 proc. moksleivių, kurie kada nors per savo gyvenimą padarę nusikalstamą veiką, nurodė turėję kontaktų su policija. Todėl mokslininkai daro prielaidą, jog statistiniuose duomenyse reali nepilnamečių padaromų nusikaltimų situacija neatspindima.

Taip pat buvo siekiama įvertinti Lietuvoje vykdoma nepilnamečių justicijos politiką. Čia tyrėjams buvo svarbi nepilnamečių justicijos srityje dirbančių profesionalų nuomonė - tiek tų, kurie formuoja nepilnamečių justicijos politiką, tiek praktikų, kuriems tenka ją įgyvendinti. Todėl buvo atliktas kokybinis tyrimas – 29 interviu su šios srities specialistais (teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos institucijų atstovų, socialinių darbuotojų, psichologų ir kt.).

Tyrime dalyvavę ekspertai Lietuvoje vykdomas jaunimo nusikaltimų prevencijos programas vertina kritiškai. Nepaisant teigiamų postūmių nepilnamečių justicijos institucijų veiklos dar negalima vertinti kaip padedančios veiksmingai spręsti nepilnamečių delinkvencinio elgesio problemas. Labiausiai buvo kritikuojama dėl epizodinio, o ne sisteminio požiūrio į nepilnamečių problemas, nepakankamai vykdomos įgyvendinamų priemonių veiksmingumo stebėsenos, menko tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei nenuoseklumo.

Besidomintys visą Lietuvos teisės instituto išleistos monografijos tekstą „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilnamečių justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai“ gali rasti here.

Šiemet Lietuvos kriminologų asociacijos konferencija skirta nusikaltimų prevencijos temai. Temai, kuri paskutiniu metu persikėlė į antrą planą, dėl politinio nestabilumo regione ir ekonominių iššūkių valstybei.

Tačiau nusikaltimų prevencijos poreikis nesumažėjo. Priešingai. Šiuolaikinių valstybių viešo saugumo politikoje nusikaltimų prevencija užima vis svarbesnį vaidmenį. Nuo požiūrio, kad situaciją išspręs vis griežtesnės nusikaltimų kontrolės priemonės, pereinama prie vadybinio nusikaltimų kontrolės modelio. Valstybinių institucijų kovą su pasekmėmis (nusikaltimais), keičia nuomonė, kad reikėtų orientuotis į žalos visuomenei ir valstybei mažinimą. Todėl vis daugiau kalbama apie kriminalinės justicijos reinvesticiją – duomenimis pagrįstą požiūrį į viešą saugumą, įkalintų asmenų skaičiaus ir su tuo susijusių valstybės išlaidų mažinimą, strategijas, kurios gali sumažinti nusikaltimų ir sumažinti recidyvo atvejų. Kaip pagrindinius pagalbininkus šiame darbe valstybės pasitelkia mokslininkus kriminologus, sociologus, psichologus, teisininkus.

Balandžio 8 d. vyksiančioje konferencijoje mokslininkai ir praktikai savo pranešimuose kalbės apie tai ką rodo jų tyrimai, kokie egzistuoja įrankiai nusikaltimų prevencijai ir kaip juos galima pritaikyti efektyvesnei nusikaltimų prevencijos ir kontrolės politikai. Konferencijos pranešimai apims tokias svarbias temas kaip efektyvios nusikaltimų prevencijos politikos formavimas, korupcinių nusikaltimų kontrolės mechanizmai, įkalintų asmenų resocializacija ir kitas naujai atsirandančias nusikaltimų kontrolės temas.

King’s Student Law Review (KSLR) EU Law Blog paskelbė Lietuvos teisės instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės straipsnį ‘Counting every sip of my whiskey?’ The CJEU rules on minimum alcohol price (liet. “Skaičiuojate kiekvieną mano viskio gurkšnį? Priimtas ESTT sprendimas dėl minimalios alkoholio kainos”).

Dr. A.Limantė straipsnyje nagrinėja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą prejudicinėje byloje Scotch Whisky Association, kurioje Teismas pasisakė dėl galimybės reguliuoti alkoholinių gėrimų mažmeninę pardavimo kainą, siejant ją su minimalia alkoholio vieneto kaina.

Šis Teisingumo Teismo sprendimas kartu su artimiausiu metu pasirodysiančiu nacionalinio teismo sprendimu, turėtų tapti svarbiu precedentu formuojant alkoholio kontrolės politiką ES šalyse, kadangi pateiks svarią nuomonę, ar minimalios kainos reguliavimas bei panašios priemonės gali būti tinkamu variantu ES laisvo prekių judėjimo kontekste.

King’s Student Law Review (KSLR) EU Law Blog has recently published the paper ‘Counting every sip of my whiskey?’ The CJEU rules on minimum alcohol price by dr. Agne Limante, a researcher at Law Institute of Lithuania.

Dr. A Limante analyses a long awaited judgment of the Court of Justice of the European Union in Scotch Whisky Association case which was delivered on 23 December 2015. The case related to a plan of the Scottish government to introduce a minimum unit alcohol price.

The CJEU judgment in Scotch Whisky Association, together with the upcoming judgment of the national court, appears to form an important precedent for the governmental strategies in the area of alcohol consumption control. Since most EU countries are running programs to lower the use of alcohol, the judgments in this case are likely to suggest to other states whether MUP or similar measures could be an option.