2018

    •   Back
    • 2015
    • 2016
    • 2017
    • 2018
    • 2019
    • 2020
    • 2021
    • 2022
    • 2023
    • 2024
    • 2025
Ketvirtosios valdžios korupcija – situacija Lietuvoje ir užsienyje

2018 December 11/
[:lt]

Viešumoje kalbant apie korupciją dažnai pasitelkiama žiniasklaida, kuri prisiima kontroliuotojo ir net teisėjo vaidmenį. Apie pačios žiniasklaidos korupciją diskusijos vyksta kur kas rečiau, todėl minint Tarptautinę korupcijos dieną Lietuvos teisės institutas pakvietė šios srities specialistus į nacionalinę mokslinę-praktinę konferenciją „Korupcija ir žiniasklaida“. Europos Komisijos atstovybėje vykusi konferencija į diskusiją pakvietė tiek teisės, tiek komunikacijos srities mokslininkus, taip pat ir pačius žurnalistus.

LTI Ilgalaikių mokslinių tyrimų programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ vadovas dr. Petras Ragauskas skaitydamas pranešimą „Žiniasklaidos korupcijos ypatumai Lietuvoje“ atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidos korupcijos, kaip teisinio fenomeno, šiuo metu Lietuvoje nėra.

„Kaip žinome, kelios bylos šiuo metu nagrinėjamos teismuose, tačiau kol nėra teismo sprendimo, tol galioja nekaltumo prezumpcija“, – situaciją apibendrino mokslininkas. Anot jo, žiniasklaidos korupcijos lygmenys gali būti trys. Pačia juodžiausia korupcija jis vadino šantažą ir prekybą įtaka. Taip pat mokslininkas išskyrė savanaudišką manipuliavimą informacija, kai, siekiant naudos savo verslams, perkamas žiniasklaidos turinys arba tylėjimas. Trečiasis lygmuo – ribinis atvejis, kai konkrečioje situacijoje tylima ne dėl grasinimų, o „tiesiog dėl viso pikto“.

„Ribą tarp patogaus gyvenimo ir korupcijos nubrėžti nėra lengva“, – kalbėjo mokslininkas.

Konferencijoje dalyvavęs žurnalistas ir redaktorius Rytas Staselis pateikė nemažai konkrečių pavyzdžių, kai žiniasklaida pati siūlo savo paslaugas ir už palankų parašymą ar kitokį atspindėjimą viešumoje prašo „100 euriukų“. Tokių pasiūlymų sulaukia tiek verslo bendrovės, tiek politikai. Kaip vieną iš priežasčių, dėl ko susiklostė tokia praktika, R. Staselis įvardijo Sąjūdžio laikais gyvavusį milžinišką pasitikėjimą žiniasklaida bei leidėjų pripratimą, kad politikos elitas pripažįsta didžiulę žiniasklaidos įtaką visuomenei, nors realiai ta įtaka, žurnalisto įsitikinimu, tikrai buvo mažesnė.

„Žiniasklaida turi įsisąmoninti, kad priklausomybė nuo viešųjų finansų yra pragaištinga jos nešališkumui ir nepriklausomybei“, – kalbėjo R. Staselis konferencijos dalyviams.

LTI mokslininkas dr. Mindaugas Lankauskas apžvelgė situaciją dėl žiniasklaidos korupcijos užsienio valstybėse. Anot jo, žiniasklaidos korupcijos prielaidos gali būti įvairių prigimčių. Neskaidrius procesus gali lemti kultūrinės tradicijos ir istoriniai ypatumai, taip pat nestabilios finansinės sąlygos (pvz., Pietų Amerikoje, Rytų Europoje) ar savininkų įtaka.

Dr. Deimantas Jastramskis iš Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto konferencijoje kalbėjo apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje. Apžvelgdamas bendrą situaciją jis atkreipė dėmesį, kad yra aptikęs tik keletą iniciatyvų formuoti žiniasklaidos politiką valstybės programiniuose dokumentuose. Tai, anot mokslininko, rodo bendros sistemos nebuvimą.

Anot dr. D. Jastamskio, korupcija didėja tada, kai žiniasklaidos ekonominis pagrindas mažėja. Jis pateikė pavyzdį – alkoholio reklamos draudimą. Nustatant draudimo įsigaliojimo laiką praktiškai visų politinių partijų nariai balsavo už termino nukėlimą, reikalingas balsų skaičius Seime buvo surinktas iš praktiškai visų politinių jėgų, nors kai kurios politinės partijos oficialiai ir pasisakinėjo prieš terminų nukėlimą. Neilgai trukus po to viena įmonių grupė, užsiimanti alkoholio gamyba, kelias skirtingų ideologijų partijas parėmė po 20–40 tūkst. litų.

Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojus alkoholio reklamos draudimui vieno populiariausių interneto portalų pajamos dėl šio draudimo sumažėjo 15 proc.. 2017 m. ši žiniasklaidos priemonė dirbo pelningai, o šiemet, tikėtina, bus nuostolinga.

Mokslininkas savo pranešime atkreipė dėmesį, jog, rinkoje reguliuojant reklamą, randasi įvairių reklamos ir informacijos hibridų, pavyzdžiui, turinio rinkodara. Vertindamas situaciją žiniasklaidos rinkoje mokslininkas pasakojo, jog žurnalistai Lietuvoje nėra apsaugoti – jie dažnai neturi darbo sutarčių, dirba su verslo liudijimais ar pan., o tai tikrai neprisideda prie skaidrumo.

Prof. dr. Aleksandras Dobryninas iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto kalbėjo apie medijas, bendruomenes ir korupciją. Anot jo, apie korupciją žiniasklaidoje galima spręsti pagal visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida, o Lietuvoje ši situacija yra geresnė, nei Europos Sąjungos vidurkis.

„Nesakau, kad šioje srityje nėra problemų, problemų yra, jos būdingos visiems. Pavyzdžiui, viena iš naujųjų medijų, – socialiniais tinklais, – pasitikėjimas sparčiai mažėja“, – kalbėjo profesorius.

Konferencijoje taip pat dalyvavo žiniasklaidos priemonių atstovai, ministerijų, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus bei akademinės bendruomenės atstovai.

[:en]

When discussed in public, corruption is often related to mass media which assumes the role of a controller and even a judge. Discussions on corrupted media are much rarer; therefore, on the occasion of the International Anti-Corruption Day the Law Institute of Lithuania invited professionals of the field to the national scientific-practical conference “Corruption and Media”. The conference, held in the European Commission Representation office, was attended by researchers of the fields of law and communication as well as journalists.

Dr. Petras Ragauskas, Head of the Long-Term Research Programme “New approach to corruption: challenges and opportunities beyond the public sector” of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), delivered a presentation “The characteristics of media corruption in Lithuania” and noted that media corruption does not currently exist in Lithuania as a legal phenomenon.

“As we know, there are several cases at court at present, yet while no court judgment has been passed, the presumption of innocence remains in force,” the researcher summarised the situation. According to him, there can be three levels of media corruption. He considers blackmail and trading in influence the highest level of corruption. The researcher also pointed out self-serving manipulation of information when media content or silence is bought to gain benefit for own businesses. The third level is a marginal case when silence in a specific situation is not due to threatening but “just in case”.

“It is not easy to delineate the line between comfortable life and corruption,” said the researcher.

Journalist and editor Rytas Staselis, who attended the conference, gave quite a number of concrete examples where media offers its services and asks EUR 100 for a favourable text or any other type of reflection in public. Both business companies and politicians receive such offers. Among one of the reasons for such a practice Mr. Staselis pointed out an enormous trust in media during the period of Sąjūdis Movement, as well as the habit of publishers that the political elite acknowledges a considerable influence of media on society, although, according to the journalist, the influence was actually not that big.

“Media has to realise that dependence on public finance is destructive for its impartiality and independence,” said Mr. Staselis to conference participants.

LIL researcher dr. Mindaugas Lankauskas gave an overview of the situation of media corruption in foreign states. According to him, the preconditions for media corruption may be diverse. Non-transparent processes might be determined by cultural traditions and historical peculiarities, as well as unstable financial conditions (e.g. in South America, Eastern Europe) or owners’ influence.

Dr. Deimantas Jastramskis from the Faculty of Communication of Vilnius University talked about media policy in Lithuania. When discussing the overall situation he noted that he had encountered only a few initiatives to shape media policy in the national programming documents. According to the researcher, this shows absence of the common system.

Dr. Jastramskis considers that corruption grows when the economic foundation of media weakens. He gave an example of banned alcohol advertising. When fixing the date of coming into force of this ban, the members of almost all political parties voted for postponing this term, and the necessary number of votes in the Seimas was collected from practically all political forces, although certain political parties were officially against postponement. After a short while one group of companies specialising in alcohol manufacturing supported several parties of different ideologies with LTL 20–40 thousand each.

The researcher also highlighted that from the beginning of the year when alcohol advertising ban became effective, the income of one of the most popular internet portals decreased by 15 per cent due to this ban. In 2017, this media outlet was profitable, whereas in 2018 it was expected to be loss-making.

The researcher noted that advert regulation in the market results in various hybrids of advertising and information, for instance, content marketing. When evaluating the situation in the media market, the researcher stated that journalists are not protected in Lithuania, i.e. they often do not have employment contracts, work according to a business certificate or on a similar basis, which does not actually contribute to transparency.

Prof. dr. Aleksandras Dobryninas from the Faculty of Philosophy of Vilnius University talked about media, communities and corruption. According to him, media corruption could be judged from society’s trust in media, and this situation in Lithuania is better than the European Union average.

“I do not say that there are no problems in this area, in fact, there are problems, like everywhere. For example, trust in one of the new media, i.e. social networks, has been rapidly declining,” the professor added.

The conference was also attended by representatives of media, ministries, Transparency International Lithuanian branch, and academic community.

[:]
Skelbiamas pakartotinis automobilio pardavimo aukcionas

2018 November 30/
[:lt]

Lietuvos teisės institutas skelbia pripažinto nereikalingu naudoti materialiojo turto pakartotinį viešąjį aukcioną, kuriame bus parduodamas lengvasis automobilis Škoda Octavia Ambiente:

 Kėbulo tipas – hečbekas;

Valstybinis numeris – UVG 320;

Pagaminimo metai – 2003;

Pavarų dėžė – mechaninė;

Durų skaičius – 4/5;

Spalva – kaštoninė;

Kėbulo Nr. – TMBCG11U332773120;

Variklio darbinis tūris – 1.896 cm3 (66 kW);

Kuro tipas – dyzelinas;

Rida – 169.200 km.;

Techninė apžiūra galioja iki 2019-11-27.

 

Pradinė pardavimo kaina1.360,00 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt Eur, 00 cnt.). Minimalus kainos didinimo intervalas – 10,00 Eur (dešimt Eur, 00 cnt.).

 

Aukciono data2018 m. gruodžio 7 d. 11.00 val.

Aukciono vieta – Lietuvos teisės institutas, Ankštoji g. 1A, Vilnius.

Dalyvių registracija. Aukciono dalyviai registruojami aukciono vykdymo dieną nuo 9.30 iki 10.30 val. Registruodamiesi aukciono dalyviai privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą), nurodyti tikslų gyvenamąjį adresą ar elektroninio pašto adresą. Jeigu aukciono dalyvis veikia įgaliotas kito asmens, jis turi su savimi turėti įgaliojimą. Registracija į aukcioną nemokama. Aukcionas vykdomas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du dalyviai, žiūrovai neįleidžiami.

 

Automobilio apžiūra vyks 2018 m. gruodžio 36 d. nuo 10.00 iki 14.00 val. Lietuvos teisės institute, Ankštoji g. 1A, 01109 Vilnius, tik iš anksto susitarus tel. +370 5 210 1674 arba el. p. aukcionas@teise.org

 

Atsiskaitymo sąlygos. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per 3 darbo dienas po aukciono pabaigos, sumokant banko pavedimu į Instituto atsiskaitomąją sąskaitą.

 

Kilus neaiškumams teirautis  tel. +370 5  2101663 darbo dienomis nuo 9.00 iki 14.00 val.

[:]
Žmogaus teisės baudžiamajame procese – kaip teisingai susidėlioti prioritetus?

2018 November 30/
[:lt]

Lietuvos teisės institutas (LTI) kartu su Vytauto Didžiojo universitetu bei Kauno apygardos teismu Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga ruošia kasmetinę tradicinę mokslo konferenciją, kurioje šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama žmogaus teisių apsaugai baudžiamajame procese.

Mokslininkai ir praktikai konferencijoje analizuos įvairius žmogaus teisių klausimus, kylančius baudžiamajame procese, pavyzdžiui, baudžiamąją atsakomybę už vairavimą išgėrus, psichiškai nesveiko asmens teisę dalyvauti teismo posėdyje, įrodinėjimo problemas bylose dėl neteisėto praturtėjimo, Aukščiausiojo Teismo praktiką užtikrinant žmogaus teises ir kitus aktualius ir probleminius klausimus.

„Baudžiamajame procese ypač aštriai gali būti paveikiamas atskiras žmogus ir jo turimų asmens teisių visuma, todėl taikant ultima ratio baudžiamojo poveikio priemones negali būti „pamestas“ žmogaus teisių apsaugos prioritetas nei teisėkūroje, priimant naujas teisės normas, nustatančias baudžiamąją atsakomybę, nei ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, kada yra realus ribojančio pobūdžio teisės normų taikymas. Organizuodami šią konferenciją, dar kartą norime atkreipti tiek praktikų, tiek mokslo žmonių dėmesį į šią sritį, išsakydami pro ir contra argumentus dėl pateisinamų ir nepateisinamų žmogaus teisių ribojimo apimčių baudžiamosios politikos priemonėmis“, – sako LTI direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.

Pranešimus konferencijoje skaitys Lietuvos teisės instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto mokslininkai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Prokuratūros ir Teisingumo ministerijos atstovai, advokatai.

Konferencija vyks Kaune, Kauno apygardos teismo konferencijų salėje (A. Mickevičiaus g. 18, III aukštas) 2018 m. gruodžio 13 d.

Konferencijos programa parsisiuntimui

Kviečiame registruotis į konferenciją internetu. Registracijai spauskite čia.

Registracija į konferenciją vyksta iki 2018 m. gruodžio 11 d. 24.00 val.

More information by e-mail: justinas.paliauka@teise.org

[:]
Žiniasklaidos priemonių (ne)skaidrumo apraiškos: hipotetinis klausimas ar realybė?

2018 November 29/
[:lt]

Žiniasklaida yra laikoma svarbiu kovotoju su korupcija, tačiau norint tą daryti efektyviai, svarbus ir pačios žiniasklaidos ir žiniasklaidos verslo skaidrumas. Korumpuota, neskaidri ar neetiška žiniasklaida, formuodama viešąją nuomonę, kelia pavojų pilietinei visuomenei ir demokratiniams procesams, taip pat gali daryti neigiamą įtaką rinkimams. Pavyzdžiui, Lietuvoje neseniai viešėjusi Europos teisingumo komisarė Věra Jourová teigė, kad socialinių tinklų algoritmai gali būti naudojami prasimanytų naujienų (fake news) sklaidai paspartinti, gali būti izoliuojamos tam tikros elektorato dalys ir fragmentuojama politinė diskusija. Tokiu būdu vienos nuomonės yra palaikomos, o kitos ignoruojamos ir taip formuojama viešoji nuomonė.

Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, Lietuvos teisės institutas organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Korupcija ir žiniasklaida“. Konferencija vyks  2018 m. gruodžio mėn. 5 d. 12:30 val. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 16, Vilnius, 1 a. (įėjimas iš Vilniaus g.).

Konferencijoje inicijuojama diskusija, kuria siekiama įsivertinti korupcijos apraiškas žiniasklaidos versle, suvienyti tiek pačios žiniasklaidos ir žurnalistų savireguliacines, tiek ir valstybės bei jos institucijų iniciatyvas, ieškoti bendrų pastangų ir instrumentų, stiprinant etišką žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų elgesį. Su korupcija žiniasklaidoje ir žiniasklaidos versle susiduriama visoje Europos Sąjungoje – ne tik posovietinėse valstybėse, bet ir brandžiose Vakarų demokratijose.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti žiniasklaidos priemonių atstovai ir žurnalistai, Seimo, Prezidento, Vyriausybės bei ministerijų atstovai. Į renginį pakviesti teismų, prokuratūros, advokatūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus bei akademinės bendruomenės atstovai.

Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis iki 2018 m. gruodžio 3 d. 24:00 val. here arba elektroniniu paštu teises.institutas@gmail.com (nurodant dalyvio vardą, pavardę, instituciją bei el. pašto adresą).

[:]
„C.L.A.S.S.4EU“ projekto mokymai Portugalijoje

2018 November 28/
[:lt]

Tęsiasi Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) kartu su partneriais įgyvendinamas tarptautinis projektas „Keturios ES mokymų sesijos skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams šeimos teisės reguliavimo klausimais“ („C.L.A.S.S.4EU“). Lapkričio 26–27 d. Minjo universitete Bragoje (Portugalija) vyko mokymai advokatams ir socialiniams darbuotojams.

Į šiuos mokymus apie jurisdikciją ir taikytiną teisę tėvų pareigų bylose bei vaikų grobimo bylose iš viso atvyko 25 dalyviai iš keturių šalių (Lietuvos, Vengrijos, Italijos ir Portugalijos). Lietuvai mokymuose atstovavo ir žinių sėmėsi du dalyviai (advokatas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyr. specialistė), o be kitų šalių lektorių temas pristatė ir dvi LTI mokslininkės dr. Agnė Limantė ir Ana Pliner. Mokymų metu dalyviai dalijosi patirtimi, pristatė skirtingų jurisdikcijų praktikas, aptarė nemažai pavyzdžių iš mokymuose dalyvaujančių advokatų praktikos.

Kartu su LTI šiuos mokymus organizavo projekto partneriai iš Italijos (Veronos universitetas ir Milano-Bicocca universitetas), Vengrijos (Eötvös Lorand universitetas) ir Portugalijos (Minjo universitetas). Mokymai organizuoti pagal projektą „Keturios ES mokymų sesijos skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams šeimos teisės reguliavimo klausimais“ („C.L.A.S.S.4EU“).

[:en]

The international project “4 EU Training Sessions on Family Law Regulations for Cross-border Lawyers and Social Services” (C.L.A.S.S.4EU) implemented by the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) together with partners has been going on. On 26–27 November, training for lawyers and social workers was held in the University of Minho in Braga (Portugal).

The training sessions about jurisdiction and applicable law in parental responsibility cases and child abduction cases were attended by a total of 25 participants from four countries (Lithuania, Hungary, Italy and Portugal). Lithuania was represented by two participants (a lawyer and a chief specialist from the State Child Rights Protection and Adoption Service) who gained new knowledge from training, whereas two LIL researchers, dr. Agnė Limantė and Ana Pliner, presented topics in addition to lecturers from other countries. Training participants shared experience, presented the practices of different jurisdictions, and discussed a lot of examples from the practice of participating lawyers.

In addition to LIL, these training sessions were organised by project partners from Italy (University of Verona and University of Milano-Bicocca), Hungary (Eötvös Lorand University) and Portugal (University of Minho). The training was organised within the framework of the project “4 EU Training Sessions on Family Law Regulations for Cross-border Lawyers and Social Services” (C.L.A.S.S.4EU).

[:]
Lietuvos teisės institutas – ES mokslo tyrimų programos kontaktų mugėje

2018 November 15/
[:lt]

Lapkričio pradžioje Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Jolanta Apolevič dalyvavo Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizonto 2020“ teminės srities „Įtrauki, inovatyvi ir reflektyvi visuomenė“ kontaktų mugėje. Renginys buvo skirtas 2018 m. kvietimams teikti paraiškas, jį kartu su Europos Komisija (EK) organizavo tarptautinis nacionalinių atstovų tinklas „Net4Society“.

Renginio metu EK atstovai pristatė naujausią informaciją apie 2018 m. kvietimus, o paraiškų vertintojai aptarė pagrindines klaidas, kurias daro paraiškas teikiančios institucijos. LTI buvo sudaryta galimybė apsikeisti kontaktais su potencialiais partneriais būsimų kvietimų projektuose.

[:en]

In early November, dr. Jolanta Apolevič, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), attended the contact fair of the focus area “Inclusive, innovative and reflective societies” of the European Union Framework Programme for Research and Innovation “Horizon 2020”. The event was aimed at the calls for proposals of 2018 and organised by the European Commission (hereinafter – EC) in cooperation with the international network of national contact points “Net4Society”.

During the event, EC representatives presented the latest information about the calls of 2018, and evaluators of proposals discussed major mistakes done by applying institutions. LIL had an opportunity to exchange contacts with potential partners in the projects of future calls for proposals.

[:]
Bendradarbiaus Lietuvos ir Vengrijos teisės tyrimų institutai

2018 November 13/
[:lt]

Lietuvos teisės institutas (toliau – LTI) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vengrijos mokslų akademijos Teisės tyrimų institutu.

Bendradarbiavimo susitarime Lietuvos ir Vengrijos mokslininkai susitarė vykdyti bendrą veiklą mokslinių tyrimų srityje, kartu atlikti mokslinių tyrimų projektus, keistis mokslininkais tyrimuose, taip pat vieni kitiems skaityti paskaitas. Vengrijos mokslų akademijos Teisės tyrimų instituto vadovė Fruzsina Gárdos-Orosz ir LTI vadovė susitarė skatinti bendradarbiavimą tyrimų tinkluose Lietuvoje ir Vengrijoje. Tokioms idėjoms pritarė ir Vengrijos instituto darbuotojas Zoltan Szente, kartu viešėjęs Lietuvoje.

Pasirašius susitarimą, LTI direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė pasveikino kolegas iš Vengrijos ir išreiškė viltį, kad bendradarbiavimo susitarimas įtvirtins užmegztus mokslininkų ryšius ir prisidės prie tarptautinių mokslo projektų plėtros.

Mokslininkų vizitas Lietuvoje iš dalies finansuotas Europos Sąjungos fondų investicijų projekto „Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas – MTEP ryšių plėtojimas (LINO LT)“ lėšomis. Sutarčių su Lietuvos mokslų taryba numeriai LINO-PAR-161 ir LINO-PAR-162.

[:en]

The Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) has signed a cooperation agreement with the Institute for Legal Studies of the Hungarian Academy of Sciences.

Lithuanian and Hungarian researchers agreed to carry out joint actions in the field of scientific research, jointly implement scientific research projects, exchange researchers and deliver lectures to each other. Dr. Fruzsina Gárdos-Orosz, Head of the Institute for Legal Studies of the Hungarian Academy of Sciences, and the Head of LIL agreed to promote cooperation in research networks in Lithuania and Hungary. Prof. dr. Zoltan Szente, working at the Hungarian Institute, who also visited Lithuania, agreed with these ideas.

Having signed the agreement, LIL Director dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė greeted her colleagues from Hungary and expressed a hope that the cooperation agreement would establish researchers’ relationship and contribute to the development of international research projects.

Researchers’ visit to Lithuania has been co-financed with the funds of the European Union structural funds investment project “The internationalisation of Lithuanian research – the development of RDI links (LINO LT)”. Agreements with the Research Council of Lithuania No. LINO-PAR-161 and No. LINO-PAR-162.

[:]
LTI mokslininkės – regiono mokslo programos žvalgytuvėse

2018 November 7/
[:lt]

Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) jaunesnioji mokslo darbuotoja Gintarė Rinkevičiūtė ir Tarptautinių ryšių skyriaus projektų administratorė dr. Jolanta Apolevič spalio 25 d. dalyvavo Taline vykusiame Baltijos mokslo programos (angl. Baltic Research Programme) informaciniame renginyje “Launching and Matchmaking Event of the Baltic Research Programme”.

Renginys buvo skirtas supažindinti mokslininkus su 2014–2021 m. Baltijos mokslo programos ypatumais (pvz., reikalavimais teikiamoms paraiškoms, mokslo projektams teikiama finansine parama, mokslinių tyrimų vykdymu ir t. t.). Informaciniame renginyje dalyvavę mokslininkai turėjo galimybių sužinoti Estijos kvietimui pasirinktas prioritetines mokslinių tyrimų kryptis bei rasti potencialių partnerių iš Baltijos šalių bei šalių-donorių (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos), su kuriais būtų galima teikti projektų paraiškas ir dalyvauti Baltijos mokslo programoje.

Baltijos mokslo programa – tai jungtinė trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) mokslo programa, finansuojama iš Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybių (Islandijos ir Lichtenšteino) bei Norvegijos 2014–2021 m. finansinių mechanizmų lėšų. Programa skirta Baltijos valstybių, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos mokslo potencialui konsoliduoti, regioniniam bendradarbiavimui stiprinti, taip pat šia programa siekiama užpildyti nišą tarp nacionalinio mokslo finansavimo ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Daugiau informacijos apie Baltijos mokslo programą: https://www.lmt.lt/lt/mokslo-finansavimas/tarpvalstybines-programos-dvisales-trisales/baltijos-mokslo-programa/2911

Mokslininkių vizitas iš dalies finansuotas EEE 2014–2021 m. techninės paramos finansuojamo projekto „Lietuvos mokslo taryba – Baltijos mokslo programos administravimas“ lėšomis. Sutarčių su Lietuvos mokslų taryba numeriai S-LNBP-18-13 ir S-LNBP-18-14.

[:en]

Gintarė Rinkevičiūtė, a junior research fellow of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), and dr. Jolanta Apolevič, Project Administrator of the International Relations Office of LIL, took part in the Launching and Matchmaking Event of the Baltic Research Programme, held on 25 October in Tallinn.

The event was aimed at acquainting researchers with the specific features of the 2014–2021 Baltic Research Programme (e.g. requirements for applications, financial support for research projects, scientific research implementation, etc.). Researchers who attended the event had an opportunity to find out about the priority lines of research selected for Estonia’s call and also find potential partners from the Baltic states and donor countries (Iceland, Liechtenstein and Norway) with whom they could submit project applications and take part in the Baltic Research Programme.

It is a joint research programme of three Baltic states (Lithuania, Latvia and Estonia) financed with the funds of the European Economic Area (hereinafter – EEA) (Iceland and Liechtenstein) and Norwegian Financial Mechanisms 2014–2021. The programme is aimed at consolidating the research potential of the Baltic states, Iceland, Liechtenstein and Norway, enhancing regional cooperation and filling the gap between national research funding and European Union structural support. Further information about the Baltic Research Programme: https://www.lmt.lt/en/news/research-council-of-lithuania-new-opportunities-for-strengthening-research-of-the-3-baltic-states/2918

Researchers’ visit has been co-financed with the funds of the project “The Research Council of Lithuania – administration of the Baltic Research Programme” funded from the EEA 2014–2021 technical assistance. Agreements with the Research Council of Lithuania No. S-LNBP-18-13 and No. S-LNBP-18-14.

[:]
Skelbiamas automobilio pardavimo aukcionas

2018 November 7/
[:lt]

Lietuvos teisės institutas skelbia pripažinto nereikalingu naudoti materialiojo turto viešąjį aukcioną, kuriame bus parduodamas lengvasis automobilis Škoda Octavia Ambiente:

 Kėbulo tipas – hečbekas;

Valstybinis numeris – UVG 320;

Pagaminimo metai – 2003;

Pavarų dėžė – mechaninė;

Durų skaičius – 4/5;

Spalva – kaštoninė;

Kėbulo Nr. – TMBCG11U332773120;

Variklio darbinis tūris – 1.896 cm3 (66 kW);

Kuro tipas – dyzelinas;

Rida – 169.200 km.;

Techninė apžiūra galioja iki 2019-11-27.

 

Pradinė pardavimo kaina1.700,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai Eur, 00 cnt.). Minimalus kainos didinimo intervalas – 15,00 Eur (penkiolika Eur, 00 cnt.).

 

Aukciono data2018 m. lapkričio 29 d. 11.00 val.

Aukciono vieta – Lietuvos teisės institutas, Ankštoji g. 1A, Vilnius.

Dalyvių registracija. Aukciono dalyviai registruojami aukciono vykdymo dieną nuo 9.30 iki 10.30 val. Registruodamiesi aukciono dalyviai privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą), nurodyti tikslų gyvenamąjį adresą ar elektroninio pašto adresą. Jeigu aukciono dalyvis veikia įgaliotas kito asmens, jis turi su savimi turėti įgaliojimą. Registracija į aukcioną nemokama. Aukcionas vykdomas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du dalyviai, žiūrovai neįleidžiami.

 

Automobilio apžiūra vyks 2018 m. lapkričio 2628 d. nuo 10.00 iki 14.00 val. Lietuvos teisės institute, Ankštoji g. 1A, 01109 Vilnius, tik iš anksto susitarus tel. +370 5 210 1674 arba el. p. aukcionas@teise.org

 

Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis vyks minėtu adresu 2018 m. gruodžio 7 d. 11.00 val. Neparduoto automobilio kaina pakartotiniame aukcione bus mažinama 20 procentų.

 

Atsiskaitymo sąlygos. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per 3 darbo dienas po aukciono pabaigos, sumokant banko pavedimu į Instituto atsiskaitomąją sąskaitą.

 

Kilus neaiškumams teirautis  tel. +370 5  2101663 darbo dienomis nuo 9.00 iki 14.00 val.

[:]
Studijų moduliams – JTO ekspertų įvertinimas

2018 November 2/
[:lt]

Spalio 29–31 d. Lietuvos teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Simonas Nikartas dalyvavo Jungtinių Tautų Organizacijos Narkotikų ir nusikaltimų biuro ekspertų susitikime (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC).

Susitikimo metu mokslininkai ir nusikaltimų prevencijos ekspertai pateikia ekspertinį vertinimą JTO parengtiems Nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios justicijos universitetinių studijų moduliams, kurie bus siūlomi įgyvendinti JTO valstybių narių aukštojo mokslo įstaigose.

[:en]

Dr. Simonas Nikartas, a senior research fellow of the Law Institute of Lithuania, attended the meeting of experts of the United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC) on 29–31 October.

During the meeting researchers and crime prevention experts presented an expert review of university crime prevention and criminal justice study modules developed by the UN, which would be suggested for implementation in higher education institutions of UN member states.

[:]
SHOW MORE

Pabaiga