Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Agnė Limantė dalyvavo Briuselyje Europos Komisijos (EK) organizuojamame susitikime su Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ekspertais, kurio tema – Direktyvos dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui įgyvendinimas.

Susitikime ES valstybių atstovai su EK pareigūnais diskutavo apie Direktyvos įgyvendinimą jų šalyse, aptarė, kaip jų teisėje reguliuojami klausimai, susiję su teisinės pagalbos teikimu ir jos kokybe, bei kokių pakeitimų pareikalaus tinkamas nacionalinės teisės suderinimas su ES direktyva.

Dr. A. Limantė – viena iš keturių pranešėjų, šiame susitikime pristačiusių konkrečius su teisinės pagalbos kokybe ir jos kontrole susijusius klausimus. LTI mokslininkė pristatė QUAL-AID projektą ir jo rezultatus. LTI yra pagrindinis projekto koordinatorius, kartu su partneriais iš Lietuvos, Vokietijos bei Nyderlandų įgyvendinantis projektą „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“.

Šio projekto tikslas yra parengti teisinės pagalbos teikimo bei jos kokybės užtikrinimo ir kontrolės gerosios praktikos standartus, tinkamus taikyti visose Europos Sąjungos valstybėse. Parengti standartai  bus viešai paskelbti šių metų pabaigoje.

Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) researcher Dr Agnė Limantė participated in a meeting with experts from the European Union (hereinafter – EU) Member States that was organised by the European Commission (hereinafter – EC) in Brussels on the topic of implementation of the Directive on legal aid for suspects and accused persons in criminal proceedings and for requested persons in European arrest warrant proceedings.

At the meeting, representatives of EU Member States discussed the implementation of the Directive in their countries with EC officials and talked about how issues related to the provision of legal aid and its quality are regulated in their law as well as what changes proper harmonisation of national law with the EU directive will require.

Dr Limantė was one of the four speakers at this meeting who presented specific issues related to the quality of legal aid and its control. The LIL researcher presented the QUAL-AID project and its results. Together with partners from Lithuania, Germany and the Netherlands, the LIL is the lead project coordinator in implementing the “Enhancement of Legal Aid Quality: General Standards for Different Systems” project.

The aim of this project is to prepare best practice standards for the provision of legal aid and its quality assurance and control that are suitable for use in all countries of the European Union. The standards will be made public at the end of this year.

Visuomenės interesas žinoti nesibaigia pasibaigus politiko kadencijai. Tokią poziciją dėl viešųjų asmenų duomenų viešumo diskusijoje išsakė Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Laurynas Pakštaitis. Diskusija „Kaip įgyvendinti duomenų apsaugos reikalavimus nesumažinant visuomenės teisės žinoti?“, vykusi spalio 23 dieną, buvo organizuota „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“. 

Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė diskusijos dalyviams pristatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymus iš viešosios erdvės išimti kandidatavusių per įvairius rinkimus asmenų duomenis. Tokie duomenys, pagal pateiktą pasiūlymą, turėtų būti vieši vieną arba dvi kadencijas, atsižvelgiant į tai, kaip kandidatui pasisekė rinkimuose. Ministerija savo pasiūlymus parengė remdamasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) bei kitų šalių praktika.

Dr. L. Pakštaitis diskusijos dalyviams tvirtino, jog nėra tikslinga riboti laiką, kuomet informacija apie politikus yra vieša. Kaip pavyzdį mokslininkas pateikė istoriją apie vieno iš teatrų vadovą, kuris kandidatavo į savivaldybės tarybą ir tuomet pateikė savo duomenis. Tie duomenys buvo svarbūs tiek nustatant galimas piktnaudžiavimo schemas, tiek po kurio laiko vertinant situaciją. Todėl, mokslininko manymu, visuomenės teisė žinoti yra prioritetinė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė diskusijoje išdėstė poziciją – BDAR nėra pritaikyta reguliuoti viešųjų asmenų duomenis, todėl tokių asmenų duomenis VRK siūlo skelbti neribotą laiką.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė atkreipė dėmesį, kad politikų duomenų viešumo klausimu yra pasisakę ir teismai – 2008 m. buvo išsakyta pozicija, jog politikų duomenys gali būti skelbiami neribotą laiką. Politikos analizės instituto vadovė Virginija Būdienė nepritarė duomenų skelbimo ribojimams – anot jos, pasaulyje yra daug blogų pavyzdžių, kai politikai siekia kuo greičiau paslėpti informaciją apie save, todėl visuomenei turi būti sudarytos visos sąlygos informaciją gauti neribojant laiko. Su tuo nesutiko Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius, akcentavęs žmogaus teisę į privatumą bei galimybę viešai prieinamą informaciją panaudoti patyčioms ar pan.

The public interest to know does not end when a politician’s term of office expires. This is the position on publishing the data of public figures that was expressed in a discussion by Law Institute of Lithuania researcher Dr Laurynas Pakštaitis. The discussion “How to implement data protection requirements without diminishing the public’s right to know?”, which took place on 23 October, was organised by Transparency International Lithuania and The White Gloves, a public organisation.

Vice-Minister of Justice Irma Gudžiūnaitė gave a presentation to the discussion participants on the proposals of the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania to remove the data of people who have run in various elections from the public domain. According to the proposal, such data should be made public for one or two terms, depending on how the candidate fared in the election. The ministry prepared its proposals based on the General Data Protection Regulation (hereinafter – the GDPR) and the practice of other countries.

Dr Pakštaitis contended that it is not expedient to limit the time during which information about politicians is public. As an example, the researcher presented the story of one theatre’s manager who had run for municipal council and submitted his data at that time. Those data were important both for identifying potentially abusive schemes and for assessing the situation over time. The researcher therefore believes that the public’s right to know is a priority.

Chairwoman of the Central Electoral Commission Laura Matjošaitytė put forth a position in the discussion that the GDPR is not tailored to regulate the data of public figures, so the CEC suggests making the data of these individuals public for an indefinite period.

Transparency International Lithuania project manager Dr Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė pointed out that the courts have also spoken on publishing the data of politicians – in 2008, an opinion was expressed that the data of politicians can be published for an indefinite period. Virginija Būdienė, head of the Institute for Policy Analysis, opposed restrictions on the publication of data – according to her, there are many bad examples in the world where politicians try to conceal information about themselves as soon as possible, so all conditions must be made for the public to obtain this information without time limitations. Human Rights Monitoring Institute jurist Karolis Liutkevičius did not agree with this, emphasising the human right to privacy and the possibility of using publicly accessible information for bullying or the like.

Lietuvos teisėje įtvirtinus juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės visumos doktrinos modelį, galima pastebėti tam tikrą teisinio reglamentavimo nenuoseklumą, kuomet kai kuriais atvejais paliekama iki Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų galiojusi sąlyga nustatyti juridinio asmens naudai nusikalstamą veiką padariusį fizinį asmenį.

Tokia išvada pateikiama Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės Rasos Tirylytės-Zeleninos paskelbtame mokslo straipsnyje „Nauji juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kriterijai Lietuvos Respublikos teisėje“. Straipsnyje analizuojami juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijų pokyčiai 2016 m. lapkričio 10 d. atlikus Baudžiamojo kodekso 20 str. ir Baudžiamojo proceso kodekso 387 str. pakeitimus.

Mokslininkė pažymi, kad poreikis įtvirtinti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės visumos doktrinos modelį Lietuvos teisėje mokslininkų buvo konstatuotas dar 2003 m., šie pasiūlymai buvo įgyvendinti tik atlikus atitinkamus pakeitimus 2016 m. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės visumos modelis į Lietuvos baudžiamąją teisę istoriškai atėjo su Lietuvos siekiu tapti EBPO nare ir šio tikslo sąlygota intencija ratifikuoti 1997 m. Konvenciją dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkimu tarptautiniuose verslo sandoriuose.

Straipsnio išvadose rašoma, jog šie pakeitimai žengė paskui kitų užsienio valstybių, pripažįstančių nuasmenintą juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, praktiką, tačiau Lietuvoje nebuvo deramai atsižvelgta į teisinę bazę ir pagrindus, ant kurių šiandien juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės institute jau yra sukonstruota visumos doktrina.

Mokslininkė rekomenduoja šį nenuoseklumą panaikinti pašalinant Baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. įtvirtintą privalomą juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės imperatyvą baudžiamąja tvarka atsakyti tik tuo atveju, jei nusikalstama veika buvo padaryta juridinio asmens naudai ar interesais veikusio fizinio asmens.

Visą mokslininkės publikaciją galima skaityti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Trilyte-Zelenina-2018_2-96.pdf

Upon a model of the aggregation doctrine for the criminal liability of a legal person being established in Lithuanian law, a certain inconsistency of legal regulation can be observed where in certain cases, the condition that was valid prior to the amendments to the Code of Criminal Procedure to identify the natural person who has committed a criminal offence for the benefit of a legal person is left in place.

Such a conclusion is presented in the scientific article “New Criteria of Criminal Liability of a Legal Person in Lithuanian National Law” published by the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) researcher Rasa Tirylytė-Zelenina. The article analyses the changes to the criteria for the application of criminal liability of a legal person after the amendments to Article 20 of the Criminal Code and Article 387 of the Code of Criminal Procedure that were made on 10 November 2016.

The author notes that the need to establish a model of the aggregation doctrine for the criminal liability of a legal person in Lithuanian law had already been ascertained by scholars in 2003, but these proposals were only implemented after the relevant changes were made in 2016. Historically, the aggregation model for the criminal liability of a legal person came into Lithuanian criminal law together with Lithuania’s aspiration to become a member of the OECD and the intention conditioned by this goal to ratify the 1997 Convention on Combating Bribery of Foreign Public Officials in International Business Transactions.

The article concludes that these changes followed the practice of other foreign countries that recognise the depersonalised criminal liability of a legal person, but that in Lithuania, due regard was not given to the legal basis and grounds on which the aggregation doctrine is already constructed in the institution of criminal liability of a legal person today.

The author recommends eradicating this inconsistency by eliminating the mandatory imperative of criminal liability of a legal person established in Article 20(2) of the Criminal Code to only be held criminally liable in the case that the criminal act was committed by a natural person for the benefit or in the interests of the legal person.

The author’s full publication can be read here: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Trilyte-Zelenina-2018_2-96.pdf

Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT) skyrė finansavimą Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) tyrimui „Korupciniai juridinių asmenų ryšiai ir konfiskavimas: tarptautinė ir nacionalinė perspektyvos“, kurį įgyvendins LTI praktiką atliekanti studentė Rasa Tirylytė-Zelenina.

Tyrimas, kurio įgyvendinimui skirta stipendija, atliekamas vadovaujant LTI mokslininkui dr. Skirmantui Bikeliui. „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymo“ veiklos poveiklė „Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai)“ – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui.

Pagrindinis šio projekto tikslas – kriminologiniu aspektu tirti juridinių asmenų įsitraukimo į politinę korupciją modelius ir kontekstus, apibendrinti aktualias antikorupcinių tarptautinių konvencijų nuostatas bei ekspertų rekomendacijas, analizuoti į neteisėtai įgyto turto konfiskavimą nukreiptų teisinių instrumentų reguliavimo ir praktinio taikymo problemas ir šių instrumentų panaudojimo perspektyvumą, ištirti naujai kuriamo teisinio instrumento (civilinės konfiskacijos) turinį ir potencialą kontroliuojant politinės korupcijos, į kurią įsitraukia juridiniai asmenys, apraiškas.

Analizuodama tarpdisciplininę problemą, R. Tirylytė-Zelenina patobulins mokslinio tyrimo įgūdžius, pagilins dalykines žinias apie juridinių asmenų daromų pažeidimų pobūdį ir jiems galimai taikytinų priemonių spektrą bei jų efektyvumą. Tyrimo pabaigoje studentė pateiks pagal mokslinių publikacijų reikalavimus parengtą tekstą, kurį sudarys anksčiau atliktos analizės kriminologiniu (turto kilmės) ir teisiniu aspektais bei tarptautinio konteksto vertinimas.

Duration of the Project: 10/1/2018 – 4/30/2019.

Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų, mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (sutarties su LMT Nr. DOTSUT-580).

The Research Council of Lithuania (hereinafter - RCL) has granted funding for the research of the Law Institute of Lithuania (hereinafter - LIL) “Corrupt relations of legal persons and confiscation: international and national perspectives” to be implemented by student Rasa Tirylytė-Zelenina who has been on an internship placement at LIL.

The research, which has been implemented through a grant, is led by LIL researcher Dr. Skirmantas Bikelis. The sub-activity “Student scientific research free from studies (student research)“ of the activity “Development of students’ abilities to conduct R&D activities” – a scientific research conducted by a student according to an individual programme during fall and spring semesters at the periods of time free from contact hours and led by a supervisor.

The main aim of the project is to adopt a criminological approach to the examination of models and contexts of involvement of legal persons in political corruption, generalise relevant provisions of international conventions on anti-corruption as well as expert recommendations, analyse the issues of regulation and practical application of legal instruments with regard to confiscation of illicit assets as well as the prospects of the use of these instruments, investigate the content of the newly developed legal instrument (civil confiscation) and its potential to control the manifestations of political corruption that involves legal persons.

By analysing this interdisciplinary issue, Ms. Tirylytė-Zelenina will improve her scientific research skills, deepen her knowledge on the character of infringements committed by legal persons as well as the scope of potential measures imposed on them and their efficiency. At the end of her research the student will present a text prepared according to the requirements for scientific publications, covering evaluation of the previous analysis from a criminological (origin of assets) and legal point of view as well as evaluation of the international context.

The duration of the project funded by the RCL (Agreement No. DOTSUT-580) is 1 October 2018 – 30 April 2019.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė dalyvauja Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC) ekspertų grupės susitikime.

Vienoje (Austrija), Jungtinių Tautų pastate vykstančiame susitikime, ekspertai iš įvairių pasaulio šalių diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę baudžiamosiose bylose, dalijasi savo šalių patirtimi ir svarsto, kaip galėtų būti pagerinta teisinės pagalbos kokybė. Susitikime dalyvauja atstovai iš Liberijos, JAV, Kenijos, Indijos, Tailando, Olandijos, Kinijos, Pietų Afrikos, Brazilijos, Uzbekistano ir kitų valstybių.

Dr. Agnė Limantė pakviesta dalyvauti ekspertų susitikime, nes Lietuvos teisės institutas šiuo metu kartu su partneriais vykdo tarptautinį projektą QUAL-AID, skirtą teisinės pagalbos kokybės gerinimo metodų paieškoms. Mokslininkai analizuoja skirtingų valstybių patirtį ir siekia išskirti instrumentus, galinčius prisidėti prie teisinės pagalbos kokybės tobulinimo.

UNODC rengia leidinį – vadovą apie teisinės pagalbos gerinimą kriminalinės justicijos procese, todėl siekia sukaupti kuo daugiau duomenų apie skirtingų šalių patirtį. Tam organizuojamas ekspertų iš skirtingų šalių susitikimas. Dr. Agnė Limantė susitikime skaitė du pranešimus, iš kurių viename pristatė LTI vykdomo tarptautinio projekto rezultatus. Daugiau apie projektą galima sužinoti čia: http://qualaid.vgtpt.lt/lt

Law Institute of Lithuania (hereinafter - LIL) researcher Dr. Agnė Limantė attended the Expert Group meeting at the United Nations Office on Drugs and Crime UNODC.

 At the meeting in Vienna (Austria) at the United Nations, experts from all over the world discussed the quality of legal assistance in criminal matters, shared their experiences of their own countries and considered how the quality of legal aid could be improved. Representatives from Liberia, USA, Kenya, India, Thailand, the Netherlands, China, South Africa, Brazil, Uzbekistan and other countries are took part in this meeting. Dr. Agnė Limantė was invited to participate in the expert meeting as LIL is currently conducting an international project QUAL-AID aimed at finding the methods for improving the quality of legal assistance with its partners. The researchers analyzed the experiences of different countries and sought to distinguish tools, which could contribute to improving the quality of legal aid.

 The UNODC prepares a publication - a guide on improving legal aid in the criminal justice process, and therefore seeks to gather as much data as possible about the experiences of different countries. Therefore, a meeting of experts from different countries was organized for that purpose. At the meeting, Dr. Agnė Limantė  presented two reports, one of which was the presentation of the results of the international project, which is being carried out by LIL. More about the project can be found here: http://qualaid.vgtpt.lt/en

Naujos sudėties Lietuvos teisės instituto (LTI) Mokslo tarybos pirmininku išrinktas LTI darbuotojas dr. Petras Ragauskas. Jo pavaduotoja tapo mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė, o Mokslo tarybos sekretore buvo išrinkta LTI darbuotoja dr. Dalia Gedzevičienė.

Į Mokslo tarybą kas penkerius metus savo atstovus deleguoja LTI, Teisingumo, Švietimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijos. Visa dabartinė Mokslo tarybos sudėtis skelbiama čia: https://teise.org/lt/apie-mus/teisine-informacija/lti-mokslo-taryba/

Dr. Petras Ragauskas, a senior research fellow of the Law Institute of Lithuania (hereinafter - LIL), has been elected as chairman of the new composition LIL Research Council. Researcher Dr. Rūta Vaičiūnienė has been elected as deputy chair and LIL researcher Dr. Dalia Gedzevičienė as secretary of the Research Council.

LIL and the Ministries of Justice, Education and Science, and the Interior delegate their representatives to the Research Council every five years. The current composition of the Research Council is available here: https://teise.org/lt/apie-mus/teisine-informacija/lti-mokslo-taryba/

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis nagrinėja nusikaltimo padarymo (dažniausiai – transporto) priemonių konfiskavimo klausimą – ar dilema konfiskuoti arba nekonfiskuoti priemonę nėra per siaura? Mokslininkas svarsto, gal kai kuriais atvejais teisingiau būtų rinktis vidurio kelią – konfiskuoti jos dalį ar dalį jos vertės.

Dr. S. Bikelis LTI leidžiamame leidinyje „Teisės problemos“ paskelbė mokslo straipsnį „Nusikaltimo padarymo priemonės dalies konfiskavimas ar jos vertės dalies išieškojimas iš proporcingumo principo perspektyvos“. Straipsnyje pristatomas platesnis, nei Lietuvoje kol kas įprasta, sprendimų dėl nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo spektras. Dr. S. Bikelis publikacijoje pateikia pavyzdžių ir argumentų, kokiose situacijose ir kodėl su teisingumo ir proporcingumo principais labiau derėtų ne visos nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas ar visiškas nekonfiskavimas, o priemonės dalies ar jos vertės dalies konfiskavimas.

Anot mokslininko, dalies nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo ar dalies jos vertės išieškojimo galimybė (kartais – net ir būtinybė) nuosekliai išplaukia iš konstitucinių proporcingumo ir teisingumo principų.

Publikacijos išvadose mokslininkas teigia, kad sprendimas konfiskuoti dalį nusikaltimo padarymo priemonės gali padėti pašalinti trūkumus, kuriais tam tikromis aplinkybėmis gali pasižymėti kraštutiniai sprendimai – konfiskuoti visą nusikaltimo padarymo priemonę ar išieškoti visą jos vertę arba visiškai netaikyti šių priemonių.

Tais atvejais, kai darant nusikaltimą yra bendrininkaujama, siūlytina tolygiai paskirstyti nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės išieškojimo naštą visiems bendrininkams, atsižvelgiant į jų vaidmenį ir kitas bylos aplinkybes.

Mokslininkas pažymi, jog kartu būtina užtikrinti, kad iš kiekvieno bendrininko priteisiama nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės dalis (taip pat ir jam ar jai paskirtų priemonių visuma) būtų proporcinga jo atsakomybės laipsniui.

Besidomintieji visą publikacijos tekstą su konkrečiais pavyzdžiais gali rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Bikelis-2018_2-96.pdf

Dr. Skirmantas Bikelis, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter - LIL), explores the issue of confiscation of crime instrumentalities (most often a car): Is the dilemma of confiscation or non-confiscation of instrumentalities not too narrow? The researcher considers that in some cases a fair decision could be confiscation of part of instrumentalities or part of their value.

Dr. Bikelis published a scientific article “Confiscation of part of crime instrumentalities or part of their value and principle of proportionality” in the LIL publication “Legal Issues”. The article presents a wider spectrum of decisions in the field of confiscation of the instrumentalities of the offence that is still common in Lithuania. Dr. Bikelis gives examples and arguments in which situations and for what reason confiscation of part of instrumentalities or part of their value would be more in line with the principles of fairness and proportionality than full confiscation of instrumentalities or non-confiscation.

According to the researcher, a possibility (and sometimes even a necessity) of confiscation of part of the instrumentalities or part of their value coherently results from the constitutional principles of proportionality and fairness.

The researcher concludes that a decision to confiscate part of instrumentalities could help eliminate drawbacks that ultimate decisions – to confiscate all instrumentalities or their full value or not to confiscate at all – might be characterised of under certain circumstances.

In cases where accomplices are involved in the offence, he proposes to distribute the burden of confiscation of the value of crime instrumentalities in a proportionate manner among accomplices with regard to their role in the offence and to all the circumstances of the particular case.

The researcher points out that it is also necessary to ensure that the part of the value of the instrumentalities confiscated from each of the accomplices (as well as the whole of measures imposed on him/her) is proportionate to his/her degree of liability.

The full text of publication with concrete examples is available here: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Bikelis-2018_2-96.pdf

Lietuvos teisės institutas kartu su partneriais pagal tarptautinį projektą surengė mokymus advokatams ir socialiniams darbuotojams apie jurisdikciją ir taikytiną teisę santuokos nutraukimo ir sutuoktinių bei vaikų išlaikymo bylose.

Rugsėjo 17-18 d. Vilniuje vykusiuose mokymuose dalyvavo 50 žmonių: 30 dalyvių buvo iš Lietuvos, 20 – svečiai iš užsienio. Mokymuose pranešimus skaitė LTI mokslininkės dr. Agnė Limantė ir Ana Pliner, taip pat mokslininkės iš Vengrijos, Italijos ir Portugalijos. Mokymuose aptariami jurisdikcijos nustatymo, taikytinos teisės bei sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimai skyrybų, tėvų pareigų bei išlaikymo bylose.

Kartu su LTI šiuos dviejų dienų mokymus organizavo projekto partneriai iš Italijos (Veronos universitetas ir Milano-Bicocca universitetas), Vengrijos (Eötvös Lorand universitetas) ir Portugalijos (Minjo universitetas). Mokymai organizuoti pagal projektą „Keturios ES mokymų sesijos skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams šeimos teisės reguliavimo klausimais“ (C.L.A.S.S.4EU). Įgyvendinant šį projektą numatyti ir mokymai Budapešte, Bragoje ir Milane, kuriuose taip pat bus kviečiami dalyvauti ir po kelis Lietuvos atstovus.

Lietuvos advokatai bei mokymų dalyviai iš užsienio džiaugėsi šia galimybe dalyvauti tarptautiniuose mokymuose bei stebėjosi, kad mokymai nemokami.

“Puiku, kad Europos Sąjunga finansuoja tokius projektus, bei turime galimybę klausyti tokių profesionalių mokymų Lietuvoje, kurioje iki šiol nebuvome,” – dalinosi įspūdžiais užsienio svečiai.

Lithuanian law institute with its partners has arranged trainings for lawyers and social workers about jurisdiction and applicable law in the field of divorce and maintenance (family law topics).

There were 50 participants during the trainings in Vilnius on 17-18th of September: 30 from Lithuania and 20 from foreign countries. Lithuanian law institute researchers Ana Pliner and Agnė Limantė have presented their lectures along with other researchers from Hungary, Italy and Portugal. The lectures included topics like jurisdiction, applicable law, recognition and enforcement of judgments in civil matters such as divorce, parents responsibilities and maintenance.

These trainings were organised by Lithuanian law institute and its partners from Italy (Verona and Milan-Bicocca universities), Hungary (Eotvos university) and Portugal (Minjo university) in accordance with C.L.A.S.S.4EU project which also includes trainings in Budapest, Braga and Milan in the near future. Those upcoming trainings will also involve researchers from Lithuania.

Lithuanian lawyers as well as other participants from foreign countries were happy that they had a chance to attend these trainings and were pleasantly surprised that they were free of any charge. „It‘s great that European Union sponsors such projects so we have an opportunity to participate in very professional lectures in Lithuania“, said international guests."

Mokslininkai rekomenduoja nustatyti aiškesnį kriminalinės žvalgybos duomenų ir kriminalinės žvalgybos informacijos santykį.

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Petras Tarasevičius savo mokslo straipsnyje analizavo kriminalinės žvalgybos informacijos sampratą ir jos interpretavimo problemas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pakeitus žvalgybos institucijų bei kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisinį reguliavimą sąvoka ,,operatyvinė informacija“ buvo ne tik pakeista sąvoka ,,kriminalinės žvalgybos informacija“, tačiau taip pat buvo susiaurintas šios sąvokos turinys.

„Ši sąvoka, pagal Lietuvos nacionalinį reguliavimą, žvalgybos doktriną bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos propaguojamą žvalgybos informacija pagrįstą policinės veiklos modelį, interpretuojama skirtingai“, – konstatuoja savo darbe mokslininkas P. Tarasevičius.

Straipsnio išvadose jis pažymi, jog pavyzdinė Europos kriminalinės žvalgybos koncepcija bei tam tikri šios veiklos organizavimo principai skiriasi nuo šios veiklos organizavimo ir koncepcijos Lietuvoje. Tai yra svarbu formuojant kriminalinės žvalgybos strategiją ir numatant šios veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo perspektyvas.

„Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos kvietimas adaptuoti bei įgyvendinti žvalgybos informacija pagrįstą policinės veiklos modelį nacionaliniu mastu yra rimtas argumentas peržiūrėti teisės aktų nuostatas, siekiant nustatyti aiškesnį kriminalinės žvalgybos metu surinktų bei užfiksuotų duomenų ir kriminalinės žvalgybos informacijos santykį“, – mokslo straipsnio išvadose skelbia mokslininkas.

Visą straipsnio tekstą galima rasti LTI leidinyje „Teisės problemos“ https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Tarasevicius-2018_2-96.pdf

Researchers recommend establishing a clearer relationship between criminal intelligence data and criminal intelligence information.

In his scientific article Dr. Petras Tarasevičius, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter - LIL), analyses the concept of criminal intelligence information and the problems of its interpretation. He points out that having changed legal regulation of the activities of intelligence institutions and criminal intelligence entities, the concept of operational information has not only been replaced by the concept of criminal intelligence information, but it has also become narrower.

“This concept is interpreted differently according to the Lithuanian national regulation, the intelligence doctrine and the framework model for intelligence-led policing implementation advocated by the Organization for Security and Co-operation in Europe,” states Mr. Tarasevičius in his paper.

He notes in the conclusions of his article that the exemplary conception of European criminal intelligence and certain principles of organisation of this activity differ from organisation of the activity and the conception in Lithuania. It is important for the development of criminal intelligence strategy and outlining the prospects of improvement of legal regulation of this activity.

“The invitation of the Organization for Security and Co-operation in Europe to adapt and use the framework model for intelligence-led policing implementation nationwide could be a serious step forward in revising the current legal framework from criminal intelligence to the data collection through criminal intelligence activities,” concludes the researcher in his article.

The full text of the article is available in the LIL publication “Legal Issues” https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Tarasevicius-2018_2-96.pdf

Kalbant apie korupciją Lietuvos žiniasklaidoje itin probleminė sritis yra viešojo administravimo subjektų administruojamos viešinimui skirtos (dažniausiai Europos Sąjungos struktūrinės paramos) lėšos, kurios galimai įsisavinamos per neskaidrius konkursus ir dažnai kaip tarpininkams veikiant viešųjų ryšių agentūroms, kurių veikla yra mažai reglamentuojama. Tokią išvadą savo mokslo straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas.

Publikacijoje „Korupcijos raiška ir neskaidrumas Lietuvos žiniasklaidoje“ mokslininkas rašo, jog korupcija žiniasklaidoje yra sudėtingas fenomenas, pasižymintis latentiniu pobūdžiu ir todėl sunkiai tiriamas ar pamatuojamas. Kaip teigiama mokslinėje literatūroje, žiniasklaidos korumpuotumo lygis priklauso nuo korupcijos išvešėjimo atitinkamoje visuomenėje. Korupcija žiniasklaidoje pasižymi skirtinga struktūra, intensyvumu bei dinamika įvairiuose pasaulio regionuose ir valstybėse, kai kuriose pokomunistinėse valstybėse matyti sisteminės žiniasklaidos korupcijos bruožų.

Publikacijos išvadose skelbiama, kad Lietuva nepriskirtina prie valstybių, kuriose klesti sisteminė žiniasklaidos korupcija, tačiau yra tam tikrų probleminių sričių, tokių kaip padėtis regioninėje žiniasklaidoje ar viešinimo paslaugų teikimo srityje. Apklaustų ekspertų nuomone, egzistuoja neskaidrūs politikų ir žiniasklaidos priemonių ryšiai, taip pat trūksta skaidrumo žiniasklaidos priemonių valdyme ir kt.

Mokslininkas teigia, kad žiniasklaidos veiklos skaidrumui daugiausia įtakos darantys subjektai yra verslas, politikai ir žiniasklaidos priemonių savininkai. Didelis pavojus kyla tuomet, kai politikai yra visuomenės informavimo priemonių savininkai, o dažnu atveju atsiranda ir vadinamasis oligarchinis trikampis, kai išvien veikia politikai, verslas ir žiniasklaidos priemonės (ar jų savininkai). Siekiant didinti skaidrumą šioje srityje, siektina, kad informacija apie žiniasklaidos priemonės valdymą būtų kiek įmanoma labiau viešinama. Svarstytina galimybė tobulinti teisinį reguliavimą, visuomenės informavimo priemonėms nustatant pareigą viešinti tokią informaciją oficialiuose visuomenės informavimo priemonių tinklalapiuose.

Visas M. Lankausko publikacijos tekstas paskelbtas LTI leidžiamo leidinio „Teisės problemos“ antrame šių metų numeryje. Visą publikacijos tekstą ir kitus straipsnius nemokamai galima skaityti čia: https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/

Concerning corruption in Lithuanian media, a particularly problematic area is funding (in most cases from EU structural funds) for public relations that is administered by public bodies, which is potentially absorbed through non-transparent tenders, where public relations agencies, activities whereof are little regulated, act as intermediaries. This conclusion has been drawn by Mindaugas Lankauskas, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter - LIL), in his scientific article.

In his publication “Corruption and Lack of Transparency in Lithuanian Media” the researcher writes that corruption in media is a complex phenomenon with latent character; therefore, it is quite complicated to research and measure. According to scientific literature, the level of corruption in the media sector depends on the prevalence of corruption in a particular society. Media corruption has a different structure, intensity and dynamics in different world regions and countries, whereas the situation in some post-communist countries could be characterised as systemic media corruption.

The publication concludes that Lithuania is not assigned to the group of countries with systemic media corruption thriving; however, there are problematic areas such as the situation in regional media or provision of public relations services. According to the opinion of the surveyed experts, there exist non-transparent relations between politicians and media outlets and lack of transparency could be observed regarding ownership of media outlets, etc.

The researcher states that key players with regard to transparency of media activities are businesses, politicians and owners of media outlets. A big threat to transparency is when politicians own media outlets, and often the so-called oligarchic triangle emerges, when politicians, businesses and media outlets (or owners of the outlets) work together. In order to increase transparency in this sector, information concerning ownership of media outlets should be made available to the public as much as possible. A possibility to improve legal regulation by imposing a requirement for media outlets to provide such information on their official websites should be considered.

The full text of publication by Mr. Lankauskas is included in the second issue of “Legal Issues” (2018) published by LIL. Full publication and other articles are freely available here: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Lankauskas-2018_2-96.pdf