Lietuvos teisės instituto mokslininkai kartu su partneriais iš Italijos, Ispanijos ir Kroatijos rengia reglamento Briuselis II a taikymo vadovą Europos Sąjungos valstybių narių teisėjams. Šiame reglamento taikymo vadove (angl. handbook) siekiama detaliai ir aiškiai apžvelgti tinkamą reglamento Briuselis II a taikymo praktiką, pateikiant išaiškinamus dėl reikšmingiausių reglamento straipsnių – skyrybų, tėvų pareigų bei vaikų grobimo bylose – bei taip pagelbėti teisėjams bei teisės praktikams sprendžiant šias neretai sudėtingas bylas. Priešingai nei egzistuojantys reglamento Briuselis II a komentarai, šis taikymo vadovas bus išsamiai grindžiamas naujausia įvairių ES valstybių narių teismų praktikos analize, pateikiant konkrečius pavyzdžius iš įvairių instancijų teismų sprendimų.

Reglamento Briuselis II a taikymo vadovas rengiamas tęsiant tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą. 2016 m. lapkričio mėnesį vykusio projekto partnerių organizacinio susitikimo metu, kuriame dalyvavo Instituto mokslininkės Agnė Limantė ir Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, buvo sutarta, kad reglamento taikymo vadovas bus galutinai parengtas pirmoje 2017 m. pusėje.

Reglamento taikymo vadovas bus viešai pasiekiamas teisėjams ir teisėjų padėjėjams. Be to, pagal šį vadovą bei kitą parengtą mokymų medžiagą bus pravesti specialūs teisėjų mokymai keturiose šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje.

Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje.

Kas atsakys už autonominio automobilio padarytą žalą? Kaip užtikrinti teisę į privatumą socialiniuose tinkluose? Tokie ir kiti klausimai, susiję su žmogaus teisių užtikrinimu, neišvengiamai kils ateityje. Apie tai bus kalbama Lietuvos teisės institutas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetu gruodžio 9 dieną organizuojamame tarptautiniame moksliniame - praktiniame seminare „Technologijos ir žmogaus teisės“. Seminaras, kuris vyks Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete (206 aud., Jonavos g. 66, Kaunas), skirtas aptarti technologinės ir teisės sričių sąveikos problemoms.

Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien esame ketvirtosios industrinės revoliucijos priešaušryje. Ji pasižymi sparčia technologijų plėtra bei materialaus, skaitmeninio ir biologinio pasaulių suartėjimu, kai diskutuojama apie dirbtinį intelektą, CD spausdintuvus, kvantinę kompiuteriją, autonominius automobilius ir kt.

Vykstant globalizacijai ir sparčiai informacinės visuomenės plėtrai, taip pat randantis vis naujoms technologijoms, būtina įvertinti bei diskutuoti apie ateities technologijų poveikį žmogaus teisėms, t.y. kaip vykstant šiems procesams jas bus galima užtikrinti ir apsaugoti nacionaliniame, regioniniame ar tarptautiniame kontekstuose.

Užtikrinti žmogaus teisių apsaugą plėtojantis naujoms technologijoms pakankamai sudėtinga dėl to, kad reikia suderinti skirtingus interesus bei visuomenės ir valdžios poreikius. Pavyzdžiui, rinkoje vis plačiau taikomos sudėtingos technologijos reikalauja tiek apsaugoti vartotoją ir jo teises, tiek tinkamai reglamentuoti ir tuo pačiu užtikrinti šių technologinių laimėjimų diegimą ir apyvartą rinkoje bei spręsti naujus iki šiol neegzistavusius teisinius aspektus. Vienas iš paprastų būsimų klausimų pavyzdžių - kam teks atsakomybė už autonominio automobilio padarytą žalą – savininkui ar gamintojui.

Ne mažiau aktualu šiandien įvertinti, kokią įtaką technologiniai laimėjimai turės nusikalstamų veikų užkardymui ir išaiškinimui, kaip šiame kontekste bus užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės - asmens teisė į privatumą, ypač socialiniuose tinkluose, internetinėje erdvėje ir pan.

Visą seminaro programą galite rasti čia.

Besidomintys minėtais klausimais čia gali registruotis į seminarą.

Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimo skyriaus tyrėjas doc. dr. I. Bazylevas Rokiškyje vykusioje konferencijoje „Naujų prekybos žmonėmis formų problematika ir tarpžinybinis bendradarbiavimas šiaurės rytų Lietuvoje“ pristatė mokslinio tyrimo „Prekyba žmonėmis ir sisteminis požiūris kaip problemos sprendimas“ rezultatus.

Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos Caritas, JAV ambasada ir Rokiškio savivaldybė, daug dėmesio buvo skirta prekybos žmonėmis prevencijai.

Doc. dr. I.Bazylevas savo pranešime didžiausią dėmesį skyrė tam, kad prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės strategija pirmiausia turi būti grindžiama sisteminiu požiūriu. Nacionalinio prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės modelio komponentus turėtų sudaryti prekybos žmonėmis kontrolės subjektų sistema, taip pat veiklos kontrolės ir koordinavimo sistema bei speciali prevencijos ir kontrolės programa.

Pranešėjas ypatingą dėmesį atkreipė į prostitucijos problemą, kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių prekybą žmonėmis. I.Bazylevas supažindino su mokslinio tyrimo šiuo klausimu rezultatais bei pateikė pasiūlymus dėl šios sudėtingos socialinės problemos sprendimo būdų.

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai pradeda aktyvų projekto, skirto Lietuvos moksleivius supažindinti su Europos Parlamento (EP) veikla, etapą. 20-ies Lietuvos mokyklų moksleiviams bus pristatomas Europos Parlamento vaidmuo, jo funkcijos, o daugiausiai žinių projekto metu pasisėmusi komanda turės galimybę aplankyti EP būstinę Briuselyje.

LTI kartu su Teisingumo ministerija siekia moksleivius paskatinti domėtis EP veikla, pagerinti Lietuvos moksleivių žinias apie šią svarbią Europos Sąjungos instituciją. Projektas suskirstytas į dvi dalis – mokymus bei dirbtuves pačiose mokyklose ir moksleivių žinių konkursą, kur mokyklos varžysis tarpusavyje. Konkursą laimėjusi mokykla bus apdovanota kelione į Briuselį.

Mokymus mokyklose organizuoja LTI mokslininkai, kurie patraukliai moksleiviams pristatys svarbiausias žinias apie vieną pagrindinių ES institucijų. Kiekvienoje mokykloje vyks 3 mokymų ir dirbtuvių sesijos, kurių metu bus galima interaktyviai ir įdomiai sužinoti EP funkcijas, taip pat patikrinti savo iš anksto susidarytą nuomonę, suprasti ir užduoti moksleivius dominančius klausimus. Mokymai vyks 20-tyje Lietuvos mokyklų, kurios išbarstytos įvairiuose Lietuvos kampeliuose.

„Neretai susiduriame su tokia situacija, kai visos veiklos moksleiviams yra koncentruojamos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl šį kartą stengėmės pasiekti atokesnius kampelius. Taip mūsų maršrutuose atsirado mažesni miestai ir miesteliai,“ – projekto geografiją pristato jo vadovė mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė.

Projekto koordinatorė LTI darbuotoja Milda Kaminskaitė sako, kad projekto mokymų ir dirbtuvių temos buvo parinktos atsižvelgiant į mokyklos kursą, moksleivių interesus, svarbą tolimesniam žinių apie ES valdymo struktūras gilinimui ir skatinimui jas plėsti. Moksleiviams bus pristatytos temos apie EP kompetenciją ir politines grupes Europos Parlamente, Europos vertybes ir identitetą, taip pat apie EP veiklą užtikrinant žmogaus teises. Šios sesijos vyks gruodžio ir sausio mėnesiais, po to bus organizuojamas moksleivių žinių konkursas, kurio laimėtojai kovo mėnesį keliaus į EP.

„Mums svarbu, kad vaikai pagaliau suprastų, kad Europos Parlamentas nėra vien paveikslėlis televizoriuje. Norime, kad vaikai sužinotų, kad EP atstovauja visus Europos Sąjungos piliečius, taip pat ir juos pačius. Norime, kad vaikai žinotų EP galimybes ir, prireikus, mokėtų pasinaudoti jomis“, - projekto tikslus pristato E.Kavoliūnaitė-Ragauskienė.

ES iš dalies finansuojamas projektas prasidėjo 2016 m. spalį ir vyks iki 2017 kovą vyksiančios moksleivių kelionės į EP. Daugiau informacijos apie projekto eigą bus galima rasti socialiniame tinkle Facebook, paskyroje „Mano Europos Parlamentas“.

Lietuvoje atsakingo valdymo principas ir jo atskiri turinys lemia administracinių procedūrų kokybę ir mūsų teisinėje sistemoje turi labai stiprias pozicijas ne tik dėl aiškaus reguliavimo ordinarinėje teisėje bet ir dėl dinamiškos ir aiškios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų jurisprudencijos. Tokią išvadą savo pranešime apie atsakingo valdymo principą pateikė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė. Pranešimas „Atsakingo valdymo principas ir pagrindinės teisės supranacionaliniu ir nacionaliniu lygmenimis“ buvo skaitytas mokslinėje konferencijoje, skirtoje paminėti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto 375-uosius gyvavimo metus.

J.Paužaitė - Kulvinskienė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant efektyvesnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvos Konstitucinis Teismas atsakingo valdymo principui suteikia platesnį turinį nei  Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje. Europos Pagrindinių teisių chartija yra modernus žmogaus teises reglamentuojantis dokumentas. Jis įtvirtina pagrindinių fundamentalių žmogaus teisių katalogą. Pagrindinių teisių chartijos galia prilyginta steigimo sutartims, turi daugiasluoksnį ne tik kultūrinį, bet pirmiausia teisinį pagrindimą: valstybių narių konstitucinės doktrinos; taip pat tarptautiniai įsipareigojimai (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija, Sąjungos ir Europos Tarybos priimtos socialinės chartijos; taip pat  ES teisingumo teismo ir Europos žmogaus teisių teismo bei nacionalinių teismų praktikos.

Anot mokslininkės, ordinarinėje teisėje yra nustatyta pakankamai saugiklių atsakingo valdymo principo efektyviam taikymui tiek materialinėje, tiek procedūrinėje teisėje. Vienintelis trūkumas yra didelė procedūrinių garantijų fragmentacija taikant ekonomines sankcijas, kadangi specialieji įstatymai labai skirtingai nustato tiek pagrindinių procedūrinių teisių apimtį, tiek jų turinį taikant poveikio priemones ūkio subjektams, nors kai kurias atvejais tai jau įžengia į baudžiamojo kaltinimo erdvę ir Konvencijos 6 str. taikymą. Visgi, šiuos trūkumus kūrybiškai bando taisyti administracinių teismų praktika, atskirais atvejais vertindama, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą.

Mokslinę konferenciją, kurioje dr.J.Paužaitė-Kulvinskienė skaitė pranešimą, organizavo Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „ES chartijos kaip individualių teisių gynybos standarto taikymas supra - ir nacionaliniu lygmenimis". Konferencijoje dalyvavoVilniaus ir kitų universitetų mokslininkai, teisėjai, advokatūros ir kitų institucijų atstovai.

Lietuvos teisės instituto (LTI) darbuotojai bei lankytojai gali pamatyti dailininko Jono Rudzinsko darbų parodą. Lietuvos dailininkų sąjungos narys J.Rudzinskas savo darbus pastaruoju metu eksponuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje.

Šioje parodoje eksponuojami kūrybinio seminaro metu Šventojoje nutapyti etiudai, anksčiau sukurti grafikos atspaudai, cinkografijos, akvatinos, lino raižymo, medžio raižymo technika. Didesnė jų dalis yra knygų iliustracijos, teminių ciklų fragmentai.

Lietuvos mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė, jog mūsų šalies probacijos sistemoje įdiegtas mediacijos modelis visiškai pasiteisino ir dabar kokybiškos valstybės garantuojamos mediacijos paslaugos baudžiamojo justicijoje užtikrinamos visoje šalyje. Pirmą kartą Lietuvoje įvestos mediatorių pareigybės baudžiamojoje justicijoje, parengtos mokomosios, metodologinės priemonės leidžiančios užsitikrinti mediacijos modelio palaikymą, tęstinumą.

Tokią išvadą pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Rokas Uscila savo straipsnyje „Mediacija Lietuvos probacijos sistemoje“, kurį publikavo Europos atkuriamojo teisingumo forumo (angl. European Forum for Restorative Justice) platforma.

Straipsnyje taip pat pateikiamos išvados, kad Lietuvoje yra formuojama progresyvi atkuriamojo teisingumo praktika, leidžianti kalbėti apie minimalių paslaugų užtikrinimą nusikaltimų aukoms pagal tarptautinius įsipareigojimus.

Tačiau mokslininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant mediacijos modelio plėtojimo būtina užtikrinti aiškesnį ir nuoseklesnį teisinį reglamentavimą. Baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti aiškius teisinius pagrindus mediacijos taikymui ir jos rezultatų pritaikymui. Taip pat būtina išlaikyti sukurtą modelį, o mediatorių rengimui ir mokymams tikslinga užtikrinti pirminius ir tęstinius mediatorių mokymus, kurie gali būti realizuojami tiek per profesinį rengimą (Kalėjimų departamento mokymo centrą), tiek per atskiras studijų programas, kurioje numatyti mediacijos, derybų ir konfliktologijos dalykai. Be to, tikslinga įvertinti platesnės atkuriamojo teisingumo praktikos taikymą probacijos sistemoje, kai galimi „Šeimų sueigų“, „Apskritojo stalo“ modelių taikymai.

Visą dr. R.Uscilos mokslo straipsnį galima rasti čia:
http://www.euforumrj.org/wp-content/uploads/2016/11/Vol_17_3.pdf

Lithuanian researchers conducted a study, which showed that model of probation system in our country is fully justified. State-guaranteed high-quality mediation services in criminal justice provided all over the country. For the first time Lithuania were introduced positions of mediators in posts criminal justice, prepared methodological tools enabling secure mediation model maintaining and continuity.

Scientist of Lithuanian Law Institute Dr. Rock Uscila presented this finding in his article "Mediation Lithuania probation system", published by European Forum for Restorative Justice platform.

All text in english can be found here: 
http://www.euforumrj.org/wp-content/uploads/2016/11/Vol_17_3.pdf

Lietuvos teisės instituto mokslininkai Justina Dešriūtė bei Virgilijus Pajaujis rugsėjį dalyvavo Europos teisės akademijos (ERA) mokymuose „Įkalinimo poveikis nuteistiesiems“ (angl. „The Impact of Detention on Prisoners“).

Seminare, kuris vyko Madride (Ispanija), mokslininkai išklausė keliolika pranešimų, kuriuos skaitė Ispanijos, Italijos, Belgijos, Lenkijos ir Danijos mokslininkai bei praktikuojantys teisininkai. Daugiausia dėmesio pranešimuose buvo skirta įkalinimo įtakai bausmę atliekančiam asmeniui. Seminare taip pat daug dėmesio buvo skirta Direktyvai dėl bausmių vykdymo perkėlimui iš vienos Europos Sąjungos (ES) valstybės į kitą. Pranešėjai apžvelgė probleminius teisės akto įgyvendinimo aspektus (pvz., kaip reikėtų bendrinti skirtingose valstybėse paskirtas bausmes). Daug kalbėta apie nusikaltusių jaunų asmenų baudimą – bausmių taikymą, alternatyvių bausmių paiešką.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė  dr. Agnė Limantė

ES valstybės jau ilgą laiką laužo galvas, kaip riboti alkoholio vartojimą savo šalyse. Ne viena jau padidino akcizą alkoholiui, ribojama alkoholio reklama, parduotuvės negali padavinėti alkoholio nustatytomis valandomis. Vis dėlto, nepanašu, kad problema būtų išspręsta ar itin sumažinta.

Naują mintį kaip padidinti pigaus alkoholio kainą ir taip sumažinti alkoholizmą bando įgyvendinti Škotija.

Nuo 2012 m. Škotija siekia pakelti pigių rūšių alkoholio kainą susiejant ją su minimalia alkoholio vieneto kaina.  2012 m. buvo priimtas įstatymas dėl minimalios alkoholinių gėrimų kainos, tuomet vyriausybė ėmėsi tolesnių veiksmų ir parengė atitinkamą dekretą. Šis dekretas numato, kad minimali alkoholio vieneto kaina mažmeninėje prekyboje būtų 0,50 svaro sterlingų (GBP) - apie 0,70 euro. Įprastiniame vyno butelyje yra apie 9-10 alkoholio vienetų, pusėje litro degtinės – apie 20 alkoholio vienetų.

Visgi, kaip ir buvo tikėtasi, šiam naujam reguliavimui dar nespėjus įsigalioti, jam pasipriešino Scotch Whisky Association bei keletas kitų interesų grupių. Jos šią valstybės politiką užginčijo Škotijos teisme, be kita ko teigdamos, kad minimalios kainos nustatymas riboja laisvą prekių judėjimą ES. Ginčas pasiekė ES Teisingumo Teismą, kuris pernai gruodį priėmė sprendimą, nurodantį, kad Škotijos numatyta minimali alkoholio vieneto kaina iš tiesų riboja laisvą prekių judėjimą ES. Visgi Teismas pažymėjo, kad ši priemonė gali būti pateisinta visuomenės sveikatos apsauga – tačiau tik tuomet, jei kitos priemonės (tokios kaip akcizų didinimas) pasirodytų neveiksmingos.

Po šio ES Teisingumo Teismo išaiškinimo byla grįžo į Škotijos teismus, kurie turėjo iš naujo įvertinti minimalios alkoholio vieneto kainos veiksmingumą ir būtinybę. Svarstymai užtruko beveik metus – penktadienį, spalio 21 d. Škotijos teismas pagaliau priėmė sprendimą. Jame nurodoma, kad kitos galimos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės yra mažiau veiksmingos, todėl, teismo nuomone, siūlomas minimalios alkoholio vieneto kainos nustatymas pagrįstas ir pateisinamas.

Pažymėtina, kad sprendimas dar gali būti apskųstas (kas tikriausiai ir bus padaryta) Jungtinės Karalystės Aukščiausiajam Teismui.

Minimalios alkoholio vieneto kainos nustatymo galimybė yra susilaukusi dėmesio ir kitose ES šalyse. Airija jau pradėjo atitinkamų teisės aktų priėmimo procesą,  apie tokius planus yra pareiškusi ir kaimyninė Estija.

Svarbiausiu uždaviniu modernioje administracinėje justicijoje išlieka teisinio realizmo ir teisinio pozityvizmo darnos paieška, siekiant objektyviai pateisinamo tikslo – realios žmogaus teisių apsaugos.

Tokį apibendrinimą savo pranešime „Audiatur et altera pars administracinėje  jurisprudencijoje: nacionalinis ir supranacionalinis žvilgsnis“ išsakė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė. Pranešimą ji skaitė konferencijoje „Administraciniai teismai – žmogaus teisių gynėjai“, skirtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 15 metų sukakčiai.

Daugiausia dėmesio savo pranešime mokslininkė skyrė normatyvistiniame bei realistiniame teisės taikymo lygmenyse egzistuojančiam procesiniam institutui  – asmens teisei būti išklausytam. Anot jos, asmens nubaudimas iki galo jo neišklausius jau yra buvęs pasmerktas nuo Didžiosios laisvių chartijos laikų. Nors pats principas "Audiatur et altera pars" siekia gilią senovę, normatyvistinėje teisės sampratoje ir ja paremtoje teisės praktikoje, kuri dominuoja daugelio šalių administracinės teisės doktrinoje, jis gana sunkiai skynėsi kelią. Ir vis tik šis principas, kad abiejų šalių interesams būtų garantuotas lygus atstovavimas, sudaro pagrindinį kiekvieno teisinio proceso ašį.

Apibendrindama savo nagrinėtą temą visos Europos administracinės teisės kontekste, mokslininkė teigė, kad Europos administracinių procedūrų taisyklės iki šiol vystėsi fragmentiškai, todėl skirtingose nacionalinėse teisėse administracinės procedūros tapo labai skirtingos. Tam tikrais aspektais tai matyti ir Lietuvos viešojo administravimo sektoriuose.

Vis dėlto, J.Paužaitė – Kulvinskienė padarė išvadą, kad  Lietuvos teisinė bazė yra sukurta išties gan stipri. Lietuvos Konstitucinis Teismas atsakingo valdymo principą ir jo sudėtinę dalį – teisę būti išklausytam- aiškina ir konkretina konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste, tuo suteikdamas šiam principui platesnę prasmę nei Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą turinys.  Administracinių procedūrinių teisių garantija yra Administracinių bylų teisenos įstatymo norma, nustatanti viešojo administravimo akto ar veiksmo neteisėtumą, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą, įskaitant ir asmens teisę būti išklausytam.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo organizuotoje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos teisėjai, kurie dalijosi mintimis ir apžvelgė žmogaus teisių užtikrinimo srityje susiformavusią teismų praktiką. Konferencijos dalyvius sveikino laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas Irmantas Jarukaitis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis ir Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas. Pranešimus skaitė Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Marek Zirk-Sadowski, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas Virgilijus Valančius, Prancūzijos Respublikos Valstybės Tarybos teisėjas Marc El Nouchi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė.