Tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos ,,SAGE Publishing“ žurnale „Probation Journal“ publikuotas Lietuvos teisės instituto mokslininkų dr. Simono Nikarto, dr. Rūtos Vaičiūnienės ir Gintarės Rinkevičiūtės straipsnis apie Lietuvos probacijos pareigūnų diskreciją individualizuojant sprendimus dėl probuojamųjų pažeidimų.

Straipsnyje analizuojami Lietuvos probacijos pareigūnų diskreciniai sprendimai dėl probacijos pažeidimų griežto teisinio reguliavimo šviesoje. Remiantis mokslininkų atlikto kiekybinio tyrimo rezultatais, nagrinėjami hipotetiniai diskreciniai sprendimai atsižvelgiant į probuojamojo padarytą pažeidimą. Taip pat tiriamas santykis tarp diskrecinių sprendimų ir kintamųjų, tokių kaip probuojamojo rizikos lygis ir sociodemografinės charakteristikos.

Tyrimas atskleidė, kad nepaisant griežtų teisinių normų, kurios paprastai reikalauja ir griežtų veiksmų dėl probacijos pažeidimų, probacijos pareigūnai linkę priimti švelnesnius sprendimus. Taip pat nustatyta, kad potencialiems diskreciniams sprendimams įtakos turi pažeidimo tipas, pažeidėjo rizikos lygis ir probacijos pareigūno amžius.

Leidinys anglų kalba pasiekiamas čia.

The prestigious international publishing company “SAGE Publishing ” has published  an article in the “Probation Journal”, where the researchers of the Law Institute of Lithuania  dr. Simonas Nikartas, dr. Rūta Vaičiūnienė and Gintarė Rinkevičiūtė, wrote about probation officers’ discretionary decisions in responding to probation violations.

This paper investigates Lithuanian probation officers’ discretionary decisions on probation violations under strict legal regulation. Based on a quantitative survey, this paper analyses hypothetical discretionary decisions according to the type of violation committed by the probationer. The relationship between discretionary decisions and variables such as the probationer’s risk level and sociodemographic characteristics are also analysed.

The study revealed that, despite strict legal regulations, which generally require severe action for probation violations, probation officers tend to make more lenient decisions. The study also found that violation type, offender risk level, and probation officer’s age are potential predictors of discretionary decisions.

The full text of the article in English is available here.

2020 m. gruodžio 9 d. nuotoliniu būdu vyko Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI, Institutas) organizuota nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“, skirta Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti. Tradicinio kasmetinio renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė LTI mokslinė sekretorė, laikinai einanti direktoriaus pareigas, dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė. Pasidžiaugusi per 30 metų Instituto mokslininkų atliktais valstybės ir visuomenės poreikius atliepiančiais tyrimais, tarp jų išskyrė ir 2016–2020 m. vykdytą ilgalaikę institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“. Būtent jos įgyvendinimo metu atliktų tyrimų rezultatai ir buvo pristatyti šiame renginyje skaitytuose pranešimuose:

Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus mokslo darbuotojo, advokato dr. Petro Ragausko „Kai kurių populiarių korupcijos viešajame ir privačiame sektoriuose vertinimų klaidingumo klausimu“;

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto prodekanės prof. dr. Editos Gruodytės „Korupcija medicinos sektoriuje: kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai“;

Lietuvos teisės instituto Teisinės sistemos tyrimų skyriaus mokslo darbuotojos, teisininkės dr. Eglės Kavoliūnaitės-Ragauskienės „Kaip elgtis susidūrus su korupcija? Teisinio reguliavimo suteikiamos galimybės ir spragos“;

Lietuvos teisės instituto ir Mykolo Romerio universiteto doktoranto, advokato Liutauro Lukošiaus „Prekyba poveikiu: tariama įtaka – prekė ar paslauga?“

Tariame nuoširdų ačiū pranešėjams ir visiems konferencijos dalyviams.

Šių metų gruodžio 9 d. parlamentarų Morganos Danielės ir Kazio Starkevičiaus Seime suorganizuotoje spaudos konferencijoje „Sveikata, o ne kalėjimas – narkotikų dekriminalizavimas Lietuvoje“ buvo pristatyti įstatymų pakeitimo projektai, kuriais siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už nedidelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio turėjimą be tikslo platinti. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojančias sankcijas siūloma keisti administracine atsakomybe (įspėjimu, bauda arba įpareigojimu dalyvauti tikslinėse aprobuotose elgesį keičiančiose ir / ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose). Renginyje dalyvavo ir Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) Teisinės sistemos tyrimų skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Lankauskas, jau daugiau nei dešimtmetį tyrinėjantis su narkotikais susijusius klausimus.

Pasak įstatymų pakeitimo projektų rengėjos, Laisvės frakcijos Seime atstovės M. Danielės, 2017 metais įsigalioję teisės aktų pakeitimai ne tik daugiau nei du kartus padidino su nelegalių psichiką veikiančių medžiagų turėjimu susijusių baudžiamųjų bylų skaičių teismuose bei šios perteklinės priemonės paveiktų Lietuvos piliečių skaičių ar teisėsaugos institucijų darbo apimtis, bet prasilenkia su mokslu grįsta praktika bei tarptautinių institucijų rekomendacijomis. „Vakarų valstybės savo narkotikų politiką jau seniai kreipia sveikatos, o ne baudžiamosios teisės linkme <...>, nes pasaulio praktikoje <...> ženklų progresą padarė tos šalys, kurios gydė ir padėjo žmonėms“, – spaudos konferencijoje teigė parlamentarė.

Įstatymų pakeitimo projektų aiškinamajame rašte teigiama, jog numatyti pakeitimai leis įgyvendinti į sveikatą orientuotą politiką ir pradės spręsti sveikatai kylančias rizikas ar jau esančias problemas, joms dar neįsisenėjus. Priklausomybe sergančio ar žalingai psichiką veikiančias medžiagas vartojančio asmens dalyvavimas tikslinėse elgesį keičiančiose ir / ar į gydymą nukreiptose intervencinėse programose ne tik mažins išlaidas ir apkrovas teismams, įkalinimo įstaigoms, bet ir spręs kalėjimų perpildymo problemą, gerins šalies kriminogeninę situaciją, visuomenės sveikatą (o per tai – ir ekonomiką).

Pristatydamas moksliniais tyrimais grįstus argumentus, LTI atstovas M. Lankauskas teigė, jog visų pirma baudžiamosios atsakomybės ir ypač įkalinimo taikymas gali padaryti nepataisomą žalą ypač pirmą kartą klaidingus pasirinkimus padariusiems jaunuoliams. „Remiantis JAV kriminologo Howardo S. Beckerio etikečių teorija, tokiems asmenims užklijuojama devianto etiketė, kuria vėliau labai sunku nusikratyti, – teigė mokslininkas. – Net jei Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 dalis kaip ir nenumato įkalinimo už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti, bet teistumo faktas, pakankamai didelės piniginės baudos klampina nuteistuosius, o ypač priklausomus asmenis, į skolas.“

Taip pat mokslininkas pabrėžė, jog, vadovaujantis ultima ratio principu, reikėtų vengti taikyti baudžiamąją teisę, suteikiant prioritetą kitoms į asmens ir visuomenės sveikatą nukreiptoms priemonėms. Baudžiamosios teisės, pasak M. Lankausko, turėtų būti imamasi tik tada, kai nėra įmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeistų teisinių gėrių.

Tyrėjas drauge pažymėjo, jog Baudžiamajame kodekse yra ir daugiau taisytinų nuostatų. Kaip pavyzdį paminėjo Baudžiamojo kodekso 199 str., pagal kurį iš užsienio šalių paštu atsisiuntus nedidelį kiekį kanapių grėstų sankcija be išimčių nuo 3 iki 10 metų, o štai tos pačios medžiagos identiško kiekio siuntimas iš Vilniaus į Kauną užtrauktų tik baudą. „Teisėjai bylose, kai iš kitų šalių parsisiunčiami nedideli kiekiai narkotinių ar psichotropinių medžiagų, yra priversti taikyti teisingumo principą, nors tai turėtų būti daroma tik išimtiniais atvejais“, – pabrėžė mokslininkas, konsultavęs įstatymų pakeitimo projektus rengusią M. Danielę.

Kiti spaudos konferencijos dalyviai (Seimo narys K. Starkevičius (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytojas psichiatras Andrius Tamašauskas, VšĮ „Jauna banga“ direktorė Milda Arlauskaitė) vieningai rėmė narkotikų dekriminalizavimo būtinybę, nepaverčiančia Lietuvos narkotine valstybe, bet suteikiančia suklydusiems asmenims progą pasitaisyti bei gauti reikiamą pagalbą, nesužlugdant jų ilgalaikėmis pasekmėmis ir stigmą visam gyvenimui užtraukiančiomis baudžiamosios teisės sankcijomis.

Spaudos konferencijos įrašas pasiekiamas čia: https://www.youtube.com/watch?v=2_e8whoMLcE

Kai visas pasaulis, minėdamas Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną, prisidėdamas prie Jungtinių Tautų tarptautinės iniciatyvos „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva“, lapkričio 25-ąją svarbiausius miestų pastatus ar simbolius apšvietė oranžine spalva, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto mokslininkės sukvietė šią sritį tyrinėjančius įvairių sričių mokslininkus į tarptautinę konferenciją „The history of violence against women: from theoretical to empirical perspectives“ (liet. Smurto prieš moteris istorija: nuo teorinės iki empirinės perspektyvos). Šiame dviejų dienų nuotoliniu būdu vykusiame renginyje, kuriame net 25 mokslininkai iš 8 pasaulio šalių pristatė savo tyrimus, pranešimą skaitė ir Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Salomėja Zaksaitė.

Savo pranešime „Sexual harassment and abuse in sport“ (liet. Seksualinis priekabiavimas ir piktnaudžiavimas sporte) tyrėja pristatė lietuvišką seksualinio smurto sporte patirtį. Mokslininkė ne tik apžvelgė tokio smurtinio elgesio raišką, bet ir siekė nubrėžti takoskyrą tarp normalių ir užgaulių treniravimo praktikų bei pažymėjo, jog Lietuvoje, nepaisant žiniasklaidoje plačiai aptartų atvejų, nėra nė vienos baudžiamosios bylos nagrinėjamu klausimu.

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitė tyrėjai iš Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Prancūzijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Paliestų temų spektras buvo labai platus – nuo smurto prieš moteris XVII amžiaus Vilniuje, ankstyvojoje modernioje Rusijoje ar tarpukario Lietuvoje iki smurto šeimoje pokarinėje Škotijoje ar smurto artimoje aplinkoje problemų COVID-19 pandemijos metu.

Konferencija „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“

2020 m. gruodžio 9 d.

ir

Dr. Kristinos Ambrazevičiūtės studijos pristatymas

„Civilinių gynimo būdų taikymas korupcinių veikų atveju privačiajame sektoriuje“

2020 m. gruodžio 14 d.

Maloniai kviečiame į konferenciją „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“. Tarptautinė antikorupcijos diena gruodžio 9-ąją kasmet visame pasaulyje minima nuo 2004 m., atsižvelgiant į 2003 m. pasirašytą Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. 2001–2019 m. statistikos duomenimis, labiausiai paplitusios korupcijos formos, gyventojų, įmonių vadovų bei valstybės tarnautojų nuomonėmis, sutampa: nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir papirkimai. Taigi, korupcijos keliai nežinomi ar visgi visi keliai veda į tuos pačius užkulisius? Šiuos ir kitus klausimus, apimančius korupcijos priežastis, sąlygas ir šalinimą, bus siekiama atskleisti pranešėjų temose.

Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, organizuojama konferencija „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“ vyks 2020 m. gruodžio 9 d. 13 val. per „Zoom“ platformą. Kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą iki gruodžio 8 d. Nuoroda į renginį bus atsiųsta Jūsų nurodytu el. pašto adresu likus dienai iki renginio.

Konferencijos programą PDF formatu galite rasti čia.

Taip pat kviečiame nepraleisti dr. Kristinos Ambrazevičiūtės studijos pristatymo „Civilinių gynimo būdų taikymas korupcinių veikų atveju privačiajame sektoriuje“. Korupcijos užkardymas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose visų pirma yra siejamas su viešosios teisės, o ypač – su baudžiamosios teisės taikomomis priemonėmis ir sankcijomis. Toks teisinis reguliavimas nulėmė, jog Lietuvoje korupcijos ir prieš ją nukreiptų teisinių priemonių tyrimai iki šiol buvo iš esmės išimtinai baudžiamosios ar kitų viešosios teisės sričių ekspertų dėmesio centre, o patys tyrimai apsiribodavo tik viešosios teisės sankcijomis. Tuo tarpu civilinių gynimo būdų galimas pritaikymas likdavo nuošalyje. Šioje mokslo studijoje tiriama, kiek veiksmingai esamos civilinės teisės normos ir institutai gali būti naudojami korupcinių veikų privačiajame sektoriuje pasekmių atžvilgiu, taip pat nustatomos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama siekiant taikyti civilinius gynimo būdus, ir galiausiai pateikiami pasiūlymai bei gairės, įgalinančios platesnį ir veiksmingą civilinių gynimo būdų taikymą.

Studijos pristatymas „Civilinių gynimo būdų taikymas korupcinių veikų atveju privačiajame sektoriuje“ vyks 2020 m. gruodžio 14 d. 13 val. per „Zoom“ platformą. Kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą iki gruodžio 13 d. Nuoroda į renginį bus atsiųsta Jūsų nurodytu el. pašto adresu likus dienai iki renginio.

Conference "Corruption - Behind the Scenes of Today's Shadow"

2020, December 9^th

and

Presentation of Dr. Kristinos Ambrazevičiūtės study

"Application of Civil Remedies in Cases of Corruption in the Private Sector"

2020, December 14^th

We kindly invite you to the conference "Corruption - Behind the Scenes of Today’s Shadow". International Anti-Corruption Day has been celebrated annually around the world on the 9^th of December since 2004, in line with the 2003 the United Nations Convention against Corruption. This day is dedicated to highlight corruption and encourage people to prevent it. According to statistics, the opinions of the most common forms of corruption, by the heads of companies and civil servants coincide: nepotism, patronage of members of political parties and bribery. So, are the paths of corruption unknown or do all the paths lead to the same behind the scenes? These and other issues, including the causes, conditions and elimination of corruption, will be addressed in the speakers' topics.

To commemorate the International Anti-Corruption Day, the conference “Corruption - Behind the Scenes of Today's Shadow” will be held on December 9^th, 2020 at 13:00 via the Zoom platform. We invite you to register until December 8^th by clicking this link. An invitation link to the event will be sent to the email address you provided the day before the event.

We also invite You not to miss Dr. Kristinos Ambrazevičiūtės study presentation "Application of Civil Remedies in Cases of Corruption in the Private Sector". The prevention of corruption in both the public and private sectors is primarily linked to measures and sanctions under public law, and in particular criminal law. Such legal regulation has determined that in Lithuania investigations into corruption and legal measures directed against it have so far been mainly the focus of experts in criminal or other areas of public law, and the investigations themselves have been limited to public law sanctions. Meanwhile, the possible application of civil remedies remained on the sidelines. This study examines the effectiveness of existing civil law norms and institutes in dealing with the consequences of acts of corruption in the private sector also identifying the main challenges facing civil redress, and finally, proposals and guidelines are provided to enable a wider and more effective use of civil remedies.

The presentation of the study “Application of Civil Remedies in Cases of Corruption in the Private Sector” will take place on December 14^th, 2020 at 13:00 via the Zoom platform. We invite you to register until December 13^th by clicking this link. An invitation link to the event will be sent to the email address you provided the day before the event.

2020 m. lapkričio 18 d. Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC) organizuotame ekspertų grupės susitikime pristatė pastaraisiais metais teisinės pagalbos srityje vykdytų projektų metu sukauptą patirtį. Susitikimas skirtas UNODC rengiamai teisinės pagalbos baudžiamosios justicijos sistemose vertinimo priemonei (angl. UNODC assessment tool on legal aid in criminal justice systems) aptarti.

Dr. A. Limantė tarptautinės ekspertų grupės dalyviams pristatė kartu su kolegomis, užsienio partneriais vykdytų tyrimų dėl teisinės pagalbos srities sistemų skirtingose valstybėse vertinimo rezultatus, pasidalijo metodiniais patarimais. Pranešimo pagrindą sudarė Europos Komisijos iš dalies finansuoto projekto „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ (QUAL-AID) bei šiuo metu kartu su partneriais belgais ir albanais vykdomo tyrimo „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ (LA CHILD) įžvalgos bei rekomendacijos.

Susitikimo metu pranešimą apie teisinės pagalbos kokybės užtikrinimą ir vertinimą skaitė Stratklaido universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Alan’as Paterson’as, šiuo metu pirmininkaujantis ir Tarptautinei teisinės pagalbos grupei (angl. International Legal Aid Group, ILAG). Taip pat patirtimi dalijosi Ivan’as Honcharuk’as, Jungtinių Tautų vystymo programos Ukrainoje įstatymų viršenybės ir teisinės pagalbos specialistas, bei kiti ekspertai iš įvairių pasaulio šalių.

Minėtų pranešimų ir viso ekspertų grupės susitikimo vaizdo įrašą galima peržiūrėti here.

Šiųmetis ruduo Lietuvos teisės institutui (toliau – LTI, Institutas) išskirtinai sėkmingas – įgyvendinamų projektų pintinė ir toliau gausiai pildosi. Šį kartą džiaugiamės trimis „užderėjusiais“ projektais, kuriuos Lietuvos mokslo taryba finansuos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo (meno) tyrimus semestrų metu“. Studentų tyrimai – tai 6 mėnesių trukmės projektai, kai rudens ir pavasario semestrais studentai, vadovaujant tyrimų vadovams, pagal individualią programą atlieka mokslinį tiriamąjį darbą.

Džiaugiamės, jog net dvi studentų tyrimų paraiškos sulaukė labai aukštų ekspertų įvertinimų ir pakliuvo tarp penkių geriausiai įvertintų idėjų humanitarinių, socialinių mokslų, scenos ir ekrano menų, vaizduojamųjų menų sričių paraiškų grupėje, kurioje sulaukta 74 paraiškų. Sveikiname projektams vadovausiančias Instituto mokslininkes bei jaunąsias tyrėjas!

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto 5 kurso studentė Jovita Bislytė, vadovaujant dr. Dovilei Pūraitei-Andrikienei, vykdys mokslinį tyrimą „Studentų mokslinės kompetencijos ugdymas sveikatos teisėje, analizuojant pacientų patirtos žalos kompensavimo teisinius klausimus“ (ZAPPA), projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0359. Jo metu bus siekiama nustatyti pacientų patirtos žalos atlyginimo reglamentavimo ES ir skirtingose jos valstybėse narėse sąlyčio taškus bei įvertinti Bendrijos kompetenciją derinant šią sritį.

Vilniaus universiteto sociologijos ir kriminologijos magistrantės Aistės Gustaitės projekto „Resocializacijos priemonių taikymo problemos ir perspektyvos įkalinimo įstaigose elgesio korekcijos programas vykdančių specialistų požiūriu“ (RE-LAV), Nr. 9.3.3-LMT-K-712-22-0368, įgyvendinimui vadovaus Instituto mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė. Šio tyrimo tikslas – identifikuoti ir išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduria elgesio korekcijos programas vedantys įkalinimo įstaigų darbuotojai, bei numatyti tolimesnes veiksmingo resocializacijos, t. y. sėkmingos asmens reintegracijos į visuomenę mažinant pakartotinį jo nusikalstamumą, įgyvendinimo perspektyvas.

Projektą „Dirbtinis intelektas ir civilinė atsakomybė“ (DI-CA), Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0364, padedant dr. Agnei Limantei, įgyvendins Vilniaus universiteto Teisės fakulteto 4 kurso studentė Deimantė Rimkutė. Ji šiuo tyrimu sieks įvertinti, ar dabartinė dirbtinio intelekto ir civilinės atsakomybės reglamentavimo kryptis yra tinkama, atspindi ES keliamus uždavinius ir vertybes. Tyrimo tikslas taip pat apima nevienareikšmiškai teisės moksle ir praktikoje vertinamo dirbtinio intelekto civilinės atsakomybės reglamentavimo siūlymų suformavimą bei pateikimą.

Projektų trukmė – 2020-11-03–2021-04-30.

Projektai bendrai finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Lietuvos teisės instituto mokslininkai Simonas Nikartas, Rūta Vaičiūnienė ir Vita Povilaitytė kartu su projekto partnere Avril Calder, buvusia Tarptautinės jaunimo ir šeimos teisėjų ir magistratų asociacijos (IAYFJM) prezidente, 35-erius metus ėjusia teismų pirmininkės pareigas specializuotuose Londono jaunimo, o vėliau – šeimos teisės magistratų teismuose, parengė keturių virtualių paskaitų ciklą, skirtą projekto „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD) įgyvendinimui.

Pirmojoje, dr. Rūtos Vaičiūnienės skaitomoje, paskaitoje „Individualaus nepilnamečių įtariamųjų ir kaltinamųjų vertinimo pagal Direktyvos 2016/800 nuostatus iššūkiai ir galimybės“ pateikiami atlikto kokybinių interviu empirinio tyrimo duomenys, aptariama tai, kaip nepilnamečiai baudžiamajame procese buvo vertinami dar iki Direktyvos 2016/800 nuostatų įgyvendinimo, pristatomi individualaus įtariamųjų ir kaltinamųjų nepilnamečių vertinimas ir Baudžiamojo proceso kodekso papildymas 189¹ straipsniu.

Vitos Povilaitytės vedamoje antrojoje ciklo paskaitoje „Individualaus vertinimo metodai“ apibrėžiama individualaus vertinimo sąvoka, išsamiai pristatomi šio proceso etapai, daugiausia dėmesio skiriama individualaus vertinimo metodų analizei.

Trečioji paskaita – dr. Simono Nikarto prezentacija „Individualus vaiko vertinimas pagal Direktyvą 2016/800 „Dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji“. Mokslininkas elektroninėje paskaitoje aptarė Direktyvos bei pačio individualaus vertinimo tikslą, objektą, tinkamus instrumentus ir pabrėžė pastarųjų reikšmę nacionaliniu lygmeniu.

Paskutinės, ketvirtosios virtualių paskaitų ciklo IA-CHILD paskaitos metu Jungtinės Karalystės atstovė Avril Calder pristatė Anglijos ir Velso jurisdikcijų jaunimo teismų nueitą kelią individualaus vertinimo srityje transformuojant teorines žinias į praktiką.

Kviečiame susipažinti su projekto „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD) komandos sukurtais virtualiais mokymais, padėsiančiais su įtariamaisiais bei kaltinamaisiais nepilnamečiais vaikais dirbantiems specialistams nuodugniau susipažinti su visapusiška mokslininkų atlikta individualaus vertinimo analize:

Vaičiūnienė, R. el. paskaita. Individualaus nepilnamečių įtariamųjų ir kaltinamųjų vertinimo pagal Direktyvos 2016/800 nuostatus iššūkiai ir galimybės.

Povilaitytė, V.  el. paskaita. Individualaus vertinimo metodai.

Nikartas, S. el. paskaita. Individualus vaiko vertinimas pagal Direktyvą 2016/800 ,,Dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji”.

Calder, A. el. paskaita. Individual Assessment AssetPlus.

Law Institute of Lithuania researchers Simonas Nikartas, Rūta Vaičiūnienė and Vita Povilaitytė together with project partner Avril Calder, Immediate Past President of Association of Youth and Family Judges and Magistrates (IAYFJM), former Magistrate for 35 years in the Inner London Youth Court and the Inner London Family Proceedings Court, prepared a series of four e-lessons, aimed to implement the project funded by European Commission  “Procedural Safeguards of Accused or Suspected Children: Improving the Implementation of The Right to Individual Assessment” (IA- CHILD).

During the first e-lesson “Challenges and Opportunities of Individual Assessment of Accused and Suspected Children in accordance with the Directive 2016/800” Dr. Rūta Vaičiūnienė presents the results of an empirical study, performed by conducting qualitative interviews and discusses how juveniles were assessed in criminal proceedings before the implementation of the provisions set by Directive 2016/800. The researcher also describes individual assessment of suspected and accused juveniles as well as explains the addition of the Article 1891 to the Lithuanian Code of Criminal Procedure.

The second e-lesson of the series, led by Vita Povilaitytė is called “The methods of individual assessment”. The researcher defines the concept of individual assessment, presents the stages of this process in detail and analyses the various methods of assessing accused and suspected children individually.

The third presentation, entitled “Individual assessment of children according to Directive 2016/800“ is introduced by Dr. Simonas Nikartas, who discusses the purpose, object and appropriate instruments of implementing the Directive and individual assessment itself and emphasizes the importance of the latter at the national level.

During the last, fourth e-lesson of the IA-CHILD virtual series, UK representative Avril Calder presents the journey of youth courts in the jurisdictions of England and Wales transforming theory into practice in the field of individual assessment.

The series of e-lessons created by the team of the project “Procedural Safeguards of Accused or Suspected Children: Improving the Implementation of The Right to Individual Assessment” (IA- CHILD), which were designed to benefit professionals working with the suspected and accused children and to familiarize them with the comprehensive analysis of individual assessment performed by researchers are available for viewing here:

Vaičiūnienė, R. E-lesson. Challenges and opportunities of individual assessment of accused and suspected children in accordance with the Directive 2016/800.

Povilaitytė, V.  E-lesson. The methods of individual assessment.

Nikartas, S. E-lesson. Individual assessment of children according to Directive 2016/800.

Calder, A. E-Lesson. Individual Assessment AssetPlus.

2020 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė skaitė pranešimą „Party Autonomy in Organising Matrimonial Property“ (liet. Šalių autonomija sprendžiant dėl bendrosios santuokinės nuosavybės) tarptautinėje konferencijoje „Effective Implementation of the EU Regulations 2016/1103 and 2016/1104: Challenges and Opportunities for Cross-Border Couples in Family and Succession Law“ (liet. Efektyvus Europos Sąjungos Reglamentų 2016/1103 ir 2016/1104 įgyvendinimas: Tarptautinių porų iššūkiai ir galimybės šeimos ir paveldėjimo teisėje).

Dviejų dienų tarpvalstybinio masto renginį organizavo Almerijos universitetas (Ispanija) kartu su aukštosiomis mokyklomis iš Italijos, Kroatijos ir Slovėnijos. Be minėtų valstybių atstovų, pranešimus dar skaitė ir kviestiniai mokslininkai bei praktikai iš Airijos, Belgijos, Portugalijos ir Lietuvos. Pristatymuose buvo nagrinėjamos santuokinės nuosavybės teisinių režimų, profesionalų vaidmens didinant šalių autonomiją, registruotos santuokos nuosavybės statuso, svarbiausių paveldėjimo proceso aspektų santuokinės nuosavybės kontekste ir kitos temos.

Savo pranešime Agnė Limantė aptarė šalių galimybes pasirinkti teismą ir taikytiną teisę, įtvirtintas ES Reglamente 2016/1103, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės ir teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinių režimų klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje. Remdamasi Reglamento nuostatomis, mokslininkė pateikė ne tik praktiniais pavyzdžiais paremtą santuokinės nuosavybės santykių šalių autonomijos vertinimą, tačiau ir pristatė šalims įmanomas jurisdikcijos bei taikytinos teisės pasirinkimo galimybes, pabrėžė šalių autonomijos, kaip Europos Sąjungos tarptautinės privatinės šeimos teisės instrumento, svarbą.

Pastaraisiais metais Lietuvos teisės instituto (toliau – Institutas) mokslininkai kartu su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje ypatingą dėmesį skyrė teisinės pagalbos veiksmingumo analizei. 2017–2019 m. su kolegomis iš Vokietijos ir Nyderlandų įgyvendintas Europos Komisijos iš dalies finansuotas projektas „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ (QUAL-AID), surengtos dvi tarptautinės konferencijos Vilniuje, nacionaliniai mokymai advokatams. Atliktų tyrimų pagrindu Instituto mokslininkai skaitė pranešimus Lietuvoje, Europos Komisijoje ir Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro organizuotuose susitikimuose, buvo išleista keletas publikacijų. Džiaugiamės galėdami pristatyti visą įdirbį vainikuojančią monografiją „Veiksmingos teisinės pagalbos link: tarptautiniai teisiniai ir praktikos standartai“, apibendrinančią mokslininkų tyrimus bei siūlančią gaires veiksmingos teisinės pagalbos įgyvendinimui. Leidinys parengtas bendromis Instituto komandos (dr. Simono Nikarto, dr. Agnės Limantės, dokt. Lauryno Totoraičio) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjos, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorės dr. Danutės Jočienės pastangomis.

XXI a., kai teisė į nemokamą teisinę pagalbą jau visuotinai pripažįstama, vis dažniau keliami su šių paslaugų kokybe susiję klausimai. Tai pabrėžiama ir tarptautiniuose dokumentuose, ir doktrinoje. Vis dėlto iki šiol Lietuvos mokslininkų darbuose, pasak leidinio autorių, dėmesys buvo skiriamas tik atskiriems šios temos aspektams. „Atsižvelgiant į teisinės pagalbos kokybės užtikrinimo poreikį bei remiantis pastaraisiais metais mūsų mokslininkų atliktais tyrimais, monografijoje visų pirma siekta iškristalizuoti esminius teisinės pagalbos kokybės elementus ir vardiklius“, – sako viena iš autorių ir mokslinė leidinio redaktorė dr. Agnė Limantė.

Nors tarptautiniuose dokumentuose ir deklaruojamas dėmesys teisinės pagalbos kokybei, visgi nepateikiama detalesnių gairių ar pasiūlymų, paliekant šį klausimą nacionalinei teisei. „Tikimės, jog mūsų parengta monografija bus naudinga Lietuvai gerinant šalies garantuojamos teisinės pagalbos sistemą ir keliant ją teikiančių advokatų kompetencijas, tobulinant paslaugų teikimo bei kokybės vertinimo procedūras“, – viltimi dalijosi bendraautoris bei mokslinis monografijos redaktorius dr. Simonas Nikartas.

Monografiją sudaro keturi skyriai. Pirmajame apžvelgiama teisė į teisinę pagalbą, jos kokybę ir vertinimą tarptautiniuose, Europos Tarybos, Europos Sąjungos bei kituose regioniniuose dokumentuose. Taip pat jame siekiama identifikuoti, kaip ji istoriškai įsitvirtino ir nuo kada atkreipiamas dėmesys į šių paslaugų kokybę. Antrajame monografijos skyriuje analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Šio teismo bylose identifikuojami skirtingi teisinės pagalbos kokybei keliami reikalavimai bei ieškoma juos vienijančių vardiklių. Trečiajame skyriuje aptariami teisinės pagalbos kokybės turinio elementai, ir, remiantis gerąja valstybių patirtimi ir autorių tyrimais, išskirti praktiniai šių paslaugų kokybės standartai. Ketvirtasis monografijos skyrius skirtas teisinės pagalbos kokybės vertinimo aspektams.

Su visu monografijos tekstu galima susipažinti here.

In recent years, researchers from the Law Institute of Lithuania (hereinafter referred to as the Institute), along with their colleagues in Lithuania and abroad directed special attention to the analysis of the effectiveness of the legal aid. Between 2017 and 2019, the project “Enhancing the Quality of Legal Aid: General Standards for Different Countries” (QUAL-AID) co-financed by the European Commission was implemented together with the colleagues from Germany and the Netherlands, thus two international conferences were held in Vilnius and national training courses for lawyers were organised. Based on the research carried out, the Institute’s researchers made various presentations not only in Lithuania, but also in the meetings organised by the European Commission and the United Nations Office on Drugs and Crime, furthermore several publications were published. We are especially pleased to present now the comprehensive monograph “Towards Effective Legal Aid: International Legal and Practical Standards”, which summarises the scientific research accomplished and provides guidelines for the implementation of the effective legal aid. The publication was prepared jointly by the team of the Institute (Dr. Simonas Nikartas, Dr. Agnė Limantė and Ph.D. fellow Laurynas Totoraitis), as well as Prof. Dr. Danutė Jočienė, who is a member of the Institute of International and European Union Law belonging to the Law School of Mykolas Romeris University and the current judge of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania.

In the 21st century, where the right to free legal aid is widely and generally recognised - some questions relating to the quality of these services are raised increasingly. It is emphasised both in international instruments and in doctrine. Regretfully, according to the authors of the publication, the existing works of the Lithuanian researchers have so far been focused only on the individual aspects of this issue. “Taking into account the need to ensure the high‑quality of legal aid, and based on the research conducted by our researchers in recent years, the monograph aims primarily to clarify the essential elements and denominators related to the quality of legal aid,” said Dr. Agnė Limantė, one of the authors and scientific editors of the publication.

Although the international instruments focus on the quality of legal aid, they do not provide for any more detailed guidelines or proposals, therefor this question is left to national law. “We hope that our monograph prepared will proof to be useful for Lithuania aiming to improve its system of the state-guaranteed legal aid, and to increase the competence of those lawyers who provide the aforementioned aid. Last but not least it will enable it to improve its procedures related to providing the state-guaranteed legal aid service and to quality assessment,” expressed his aspirations Dr. Simonas Nikartas, the co-author and scientific editor of the monograph.

The monograph consists of four chapters. The first chapter provides an overview of the right to legal aid, its quality and its evaluation in international and other regional documents, including those of the Council of Europe and the European Union. It also aims to show how it has been historically established and since what moment the attention has been drawn to the quality of these services. The second chapter of the monograph examines the case-law of the European Court of Human Rights. In the decisions of this court, different requirements for the quality of legal aid are identified and then the common denominators which unite them are explored. The third chapter discusses what elements comprise the quality of legal aid and identifies practical quality standards for these services, using national good practise examples and the current research carried out by the authors. The fourth chapter of the monograph is devoted to various aspects of assessing the quality of legal aid.

The full text of the monograph is available here.