Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ES „Dvynių“ programos vadovo versijai, Lietuvos teisės institutas (LTI) turėjo pakartotinai akredituotis ir gauti įgaliotosios institucijos (angl. full mandated body) statusą, kuris suteikia galimybę LTI tarptautinėje erdvėje konkuruoti ir bendradarbiauti su užsienio institucijomis ES „Dvynių“ programos vystomojo bendradarbiavimo projektuose įgyvendinant socialines inovacijas ir mokslines eksperimentines veiklas. Gruodžio 22 d. Lietuvos teisės institutas gavo patvirtinimą iš Europos Komisijos DG NEAR „Dvynių“ koordinavimo grupės, kuriuo LTI patvirtintas įgaliotosios institucijos statusas.

The LIL has been successfully implementing the EU Twinning Programme since 2015, contributing to the international commitments and foreign policy priorities coordinated by the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania in the fields of justice as well as development cooperation and support for democracy. The LIL focuses on and participates in international projects aimed at developing and transferring advanced social and scientific innovations to other countries, thereby promoting their political and economic integration into the EU and domestic legal system reforms.

Pirmasis 2015 metais LTI kartu su partneriais pagal ES „Dvynių“ programą sėkmingai įgyvendintas projektas – „Teisėjų akademijos darbo stiprinimas kuriant mokslo programas ir rengiant ekspertų liudijimų mokymus“ Kroatijoje. Jo metu Lietuvos institucijų (Lietuvos teisės instituto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos teismo ekspertizės centro, Generalinės prokuratūros bei Nacionalinės teismų administracijos) ekspertai bendradarbiavo su Kroatijos teisėjų akademija rengdami mokymų programas bei medžiagą apie ekspertų liudijimus civilinėse ir baudžiamosiose bylose, gerinant teismų darbuotojų bendradarbiavimą su liudijančiais ekspertais. Plačiau apie projektą

Nuo 2016 metų kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (VGTP) įgyvendinamas projektas Turkijoje „Teisinės pagalbos paslaugų stiprinimas Turkijoje“. Jo tikslas – stiprinti Turkijos teisinės pagalbos teisinę sistemą ir įdiegti Europos Sąjungos teisines inovacijas, stiprinančias žmogaus teises teisės kreiptis į teismą srityje. Ekspertai iš Lietuvos, Ispanijos ir Prancūzijos analizuoja Turkijoje šiuo metu veikiančios teisinės pagalbos sistemos trūkumus ir stipriąsias puses, teikia siūlymus, kaip tobulinti teisinį sistemos reguliavimą, gerinti teisinės pagalbos sistemos finansų administravimą, rengia Turkijos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo strateginį planą. Plačiau apie projektą

Vienas sudėtingiausių 2017 metų projektų, kurio vadovaujančiu partneriu Europos Komisija pirmą kartą ES „Dvynių“ programoje pasirinko Lietuvos mokslo įstaigą – Lietuvos teisės institutą, kartu su Austrijos Ludwig’o Bolzman’o žmogaus teisių institutu bei dar penkiais Lietuvos partneriais (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, Centrine projektų valdymo agentūra), yra „Ukrainos Parlamento vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų stiprinimas žmogaus teisių ir laisvių klausimais“ (APARATUS). Įgyvendinant projektą rengiamos esamų teisės aktų analizės ir rekomendacijos bei teisės aktų projektai. Plačiau apie projektą

Nuo 2018 metų kovo Lietuvos teisės institutas kartu su Lietuvos policijos departamentu stiprins Turkijos institucijų administracinius gebėjimus ir teisinės bazės tobulinimą, vykdydami dar vieną „Dvynių“ projektą „Žandarmerijos centrinės vadovybės pagalbos moterims ir vaikams padalinių organizacinių gebėjimų didinimas“. Šios pagalbos tikslas – didinti Žandarmerijos centrinės vadovybės pagalbos moterims ir vaikams padalinių organizacinius gebėjimus, suteikiant pagalbą moterims ir vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, taip pat kovojant su nepilnamečių nusikalstamumu. Planuojama, kad, bendradarbiaujant su Turkijos žandarmerija, bus parengta institucinė pagalbos pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir viešųjų ryšių strategija, sukurtos mokymų programos ir suorganizuotos mokymų veiklos įvairių lygių žandarmerijos tarnybos darbuotojams visuose Turkijos regionuose. Projekto įgyvendinimo metu taip pat bus stiprinamas visuomenės suvokimas apie smurto artimoje aplinkoje problematiką, moterų ir vaikų teises bei saugumo didinimo poreikį. Plačiau apie projektą

As of 1 July 2017, when the new revision of the EU Twinning Manual came into effect, the Law Institute of Lithuania (LIL) had to be re-accredited and obtain the status of a full mandated body, which enables the LIL to compete in the international arena and cooperate with foreign institutions in EU Twinning Programme development cooperation projects in the framework of social innovation and scientific research activities. On 22 December 2017, the LIL received confirmation from the European Commission DG NEAR Twinning Coordination Team regarding approval of its status as a mandated body.

The LIL has been successfully implementing the EU Twinning Programme since 2015, contributing to the international commitments and foreign policy priorities coordinated by the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania in the fields of justice as well as development cooperation and support for democracy. The LIL focuses on and participates in international projects aimed at developing and transferring advanced social and scientific innovations to other countries, thereby promoting their political and economic integration into the EU and domestic legal system reforms.

Together with its partners, the LIL implemented its first project under the EU Twinning Programme in Croatia in 2015: “Strengthening the Work of the Judicial Academy through Curriculum Development and Training in the Use of Expert Witnessing”. During the project, experts from Lithuanian institutions (the Law Institute of Lithuania, the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania, the Forensic Science Centre of Lithuania, the Prosecutor General and the National Courts Administration) cooperated with the Croatian Judicial Academy in preparing training programmes and material on expert testimony in civil and criminal cases, improving cooperation between the court staff and expert witnesses. More about the project

The “Enhancement of Legal Aid Services in Turkey” project has been under way in Turkey since 2016 in conjunction with the State-Guaranteed Legal Aid Service. The purpose of the project is to strengthen Turkey’s legal framework for legal aid and to introduce European Union legal innovations that strengthen human rights in the field of access to justice. Experts from Lithuania, Spain and France are analysing the shortcomings and strengths of the current legal aid system in Turkey, offering suggestions on how to improve legal regulation of the system and upgrade the financial administration of the legal aid system, and preparing a strategic plan for improving the Turkish legal aid system. More about the project

One of the most challenging projects of 2017, for which the European Commission chose a Lithuanian educational institution – the Law Institute of Lithuania – as lead partner for the first time in the EU Twinning programme, is “Implementation of the Best European Practices With the Aim of Strengthening the Institutional Capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to Protect Human Rights and Freedoms (Apparatus)”, which is being carried out in conjunction with Austria’s Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights and five other Lithuanian partners (the Seimas Ombudsmen’s Office of the Republic of Lithuania, the Office of the Equal Opportunities Ombudsperson, the State Data Protection Inspectorate, Vilnius University Faculty of Law, and the Central Project Management Agency). In implementing the project, analyses of existing legislation are being prepared as well as recommendations and draft legal acts. More about the project

Starting in March 2018, the Law Institute of Lithuania will be working together with the Lithuanian Police Department to strengthen the administrative capacities of Turkish authorities and the legal framework as part of “Increasing the Organizational Capacity of the Women and Children Sections of the Gendarmerie General Command”, another Twinning project. The purpose of this aid is to increase the organizational capacity of the women and children sections of the Gendarmerie General Command by providing assistance to women and children who have experienced violence, as well as by fighting juvenile delinquency. There are plans to cooperate with the Turkish Gendarmerie to draw up an institutional strategy for public relations and providing assistance to vulnerable groups of society, to develop training programmes, and to organize training activities for various levels of Gendarmerie personnel in all regions of Turkey. During the project implementation, efforts will be made to enhance the public perception of the problem of violence in one’s immediate environment, the rights of women and children, and the need to increase security. More about the project.

Gruodžio 18 dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime lankėsi Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Rokas Uscila, kuris skaitė paskaitą nuteistiesiems mediacijos tema.

Apsilankymo metu nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, buvo dar kartą priminta, kas yra mediacijos skiriamasis bruožas. Taip pat nuteistiesiems buvo priminta tai, kad nors trečioji šalis (mediatorius) ir dalyvauja tarp šalių kilusio ginčo sprendime, tačiau kitaip negu teisme ar arbitraže - nepriima sprendimo, privalomo vykdyti ginčo šalims, sprendimą priima pačios šalys. Dalyvavimas mediacijos procese pagrįstas savanoriškumo principu.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nuteistieji aktyviai uždavinėjo klausimus apie jiems sudarytą galimybę dalyvauti mediacijos procese bendradarbiaujant su Probacijos tarnyba. 

http://www.kaldep.lt/lt/ltik/pradzia-ltik/naujienos/lukiskiu-tardymo-izoliatoriuje-n68w.html

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo inf.

„Padėtis kalėjimuose atspindi šalies civilizacijos lygį“, – skirtinguose kontekstuose teigė V. Čerčilis, Dž. Orvelas ir F. Dostojevskis, taigi kalėjimas yra geras visuomenės lakmuso popierėlis – taip Kaune vykusioje mokslo konferencijoje „Žmogaus teisių užtikrinimas pažeidžiamų grupių atstovams“ kalbėjo Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Gintautas Sakalauskas.

Aptardamas įkalinimo įstaigose esančių asmenų žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, G. Sakalauskas pateikė tam tikrų pavyzdžių, kurie liudija apie abejingumą į įkalinimo įstaigą patekusiam žmogui, nusistovėjusius stereotipus apie bausmę ir jos poveikį, taip pat žurnalistų savivalę rašant apie įkalintus asmenis, institucinį susvetimėjimą, kai oficiali institucijų pozicija ir jų veiklos vertinimo kriterijai neatitinka esamos realybės. G. Sakalauskas pateikė duomenis, kurie rodo, jog beveik 70 proc. nuteistųjų jaučiasi prislėgti, vieniši, dažnai jaučia įtampą. Apie pusė įkalinimo įstaigose atsidūrusių žmonių jaučiasi taip, lyg negalėtų įkalinimo įstaigoje ištverti daugiau nė dienos, o penktadalis nebemato prasmės savo gyvenime. Beveik 80 proc. įkalintų žmonių susidūrė su tuo, kad niekas nesidomėjo jų asmenine padėtimi ir nesikalbėjo su jais apie bausmės atlikimą.

Anot mokslininko, tokioje situacijoje žmogaus teisių apsaugos užtikrinimui poveikį daro tik pavienių žmonių pastangos, kurių nepakanka, o pabėgimas nuo blogo vadovavimo, sisteminės beprasmybės ir blogai apmokamo darbo yra gera iliustracija visai emigracijos iš Lietuvos problemai.

LTI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė atkreipė dėmesį į lyčių nelygybę įkalinimo sistemoje. Kaip žinoma, Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę vyrai ir moterys atlieka atskirai. Mokslininkė teigia, kad Lietuvos įkalinimo įstaigas galime laikyti lyčių požiūriu segreguotomis, izoliuotomis, jei lygintume jas, pavyzdžiui, su Skandinavijos šalimis, pasižyminčiomis progresyviausiomis įkalinimo sistemomis ir mažiausiais recidyvizmo rodikliais.

Dr. Johanas Baltrimas iš LTI per žmogaus teisių apsaugos prizmę aptarė nelietuviškų pavardžių rašybą asmens dokumentuose.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai konferencijoje taip pat analizavo įvairias temas, susijusias su žmogaus teisių užtikrinimu pažeidžiamoms grupėms. Buvo kalbama apie religinių mažumų teises, seksualinį priekabiavimą, paslėptą reklamą socialiniuose tinkluose, žmogaus teisių užtikrinimą neįgaliems asmenims, orumą terminalinių ligonių gyvenimo pabaigoje.

“The situation in prisons reflects the degree of civilization in the country” – this sentiment has been echoed in different contexts by the likes of Winston Churchill, George Orwell and Fyodor Dostoevsky. Hence, prisons are a good litmus test for society – this is the idea that was expressed by Law Institute of Lithuania (LIL) research fellow Gintautas Sakalauskas at “Ensuring Human Rights for Vulnerable Groups”, a scientific conference held in Kaunas.

In discussing human rights protection for persons detained in penal institutions, Dr Sakalauskas provided certain examples which testify to the indifference to persons in prison, the well-established stereotypes about punishment and its impact, as well as the arbitrariness of journalists in writing about incarcerated persons and the institutional alienation where the official position of the institutions and the criteria for assessing their performance do not correspond to reality. Dr Sakalauskas provided data showing that almost 70 per cent of convicts feel depressed and lonely, and often experience stress. Approximately half of the people who find themselves in detention facilities feel like they couldn’t survive more than a day there, and one-fifth no longer see a reason to live. Nearly 80 per cent of imprisoned people have been faced with no one being interested in their personal situation and no one talking with them about the execution of their sentence.

According to the researcher, only the efforts of lone individuals have an impact on ensuring the protection of human rights in a situation like this, but this is not sufficient, and running away from poor leadership, systemic nonsense and low-paid work is a good illustration for the entire problem of emigration from Lithuania.

LIL research fellow Dr Rūta Vaičiūnienė drew attention to gender inequality in the prison system. In Lithuania, men and women carry out their sentences separately. The researcher says that Lithuanian imprisonment institutions can be considered segregated and isolated from a gender perspective if we compare them, for example, with the Scandinavian countries, which are distinguished for having the most progressive imprisonment systems and the lowest rates of recidivism.

Dr Johanas Baltrimas from the LIL discussed the spelling of non-Lithuanian surnames in personal documents through the prism of human rights protection.

At the conference, researchers from Vytautas Magnus University also analysed various topics related to ensuring human rights for vulnerable groups. Religious minority rights, sexual harassment, hidden advertising on social media, human rights protection for people with disabilities, and dignity in terminally-ill patients at the end of life were discussed.

Teisingumo ministerija, pristatydama 2017 metų veiklos rezultatus, apžvelgė ir Lietuvos teisės instituto (LTI) darbus, ypatingą dėmesį atkreipdama į instituto atliktą tyrimą dėl „Baigiamojo (ex-post) vertinimo modelio Lietuvos teisės sistemoje parengimo“.

2017 m. Lietuvos teisės institutas įgyvendino Teisingumo ministerijos programos „Teisės sistema“ priemonę „Teikti teisinės politikos formavimui skirtus pasiūlymus, pagrįstus šiuolaikinės teisės ir kriminologijos mokslų tyrimų rezultatais“. LTI 2017 m. atliko net penkis mokslinius tyrimus, pagal juos parengta viena mokslinė monografija, trys mokslo studijos ir viena mokslinė išvada.

Šiemet mokslininkai tyrinėjo itin aktualius klausimus: ex-post peržiūros instituto inkorporavimo į Lietuvos nacionalinę teisės sistemą problematiką, laisvės atėmimo vietose taikomų socialinės reabilitacijos priemonių sistemos analizę. LTI atliko tyrimą siekdamas susipažinti su užsienio valstybių patirtimi, kaip apsaugoti vartotojų teises skolas išieškant ne teisme, ir pateikti pasiūlymus, taip pat tyrė teismo ekspertizės ir objektų tyrimo reglamentavimo baudžiamajame procese Lietuvoje pakankamumą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos standartus, ir kt.

Programos „Teisės sistema“ įgyvendinimas 2016–2017 m. parodė, jog tai viena iš efektyviausių priemonių, tenkinant tiek teisinės politikos formavimo subjektų poreikius, tiek užsitikrinant mokslinių tyrimų įgyvendinimą ir plėtrą.

LTI 2017 m. taip pat vykdė keletą tarptautinių projektų, iš kurių reikėtų išskirti Europos Sąjungos Dvynių projektą „Ukrainos Parlamento vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų stiprinimas žmogaus teisių ir laisvių klausimais“, kur Lietuva dirba kartu su kolegomis iš Austrijos.

LTI kaip pagrindinis projekto koordinatorius kartu su partneriais iš Lietuvos, Vokietijos bei Nyderlandų įgyvendina projektą „Teisinės pagalbos kokybės didinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“.

Visą Teisingumo ministerijos ataskaitą, kurioje atsispindi ir LTI darbai, galima rasti čia:

http://www.tm.lt/dok/Vyriausybės%20programos%20įgyvendinimo%20planas_TM_2017%2012%2014.pdf

The Ministry of Justice, in presenting operational results for 2017, also reviewed the work of the Law Institute of Lithuania (LIL), paying particular attention to the study carried out by the Institute on “Preparation of a Final (Ex-Post) Evaluation Model in the Lithuanian Legal System”.

In 2017, the Law Institute of Lithuania implemented the “Provide Proposals for Legislative Policy-Making Based on the Results of Research in Contemporary Law and Criminology” measure that was part of the Ministry of Justice’s “Legal System” programme. The LIL conducted five scientific studies in 2017 that were used as the basis for one scientific monograph, three scientific studies and one scientific conclusion.

This year, researchers have investigated some particularly pressing issues: the problems of incorporating an ex-post review institution into the national legal system of Lithuania, and an analysis of the system of social rehabilitation measures applied in places of imprisonment. The LIL conducted the research in order to become acquainted with the experience of foreign countries in protecting the rights of consumers in out-of-court debt recovery as well as to submit proposals; the adequacy of regulation of object investigation and forensic examination in the criminal process in Lithuania was also studied, taking into account European Union standards, etc.

Implementation of the “Legal System” programme in 2016–2017 has shown that this is one of the most effective means for both satisfying the needs of the subjects of legislative policy-making, and ensuring the execution and development of scientific research.

The LIL also carried out several international projects in 2017, of which particular mention should go to the EU Twinning Project to strengthen the capacity of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms, where Lithuania is working with colleagues from Austria.

Together with partners from Lithuania, Germany and the Netherlands, the LIL is implementing the “Enhancement of Legal Aid Quality: General Standards for Different Systems” project as the lead project coordinator.

The full report of the Ministry of Justice, which also reflects the work of the LIL, is available at: http://www.tm.lt/dok/Vyriausybės%20programos%20įgyvendinimo%20planas_TM_2017%2012%2014.pdf

Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, Seimo Žmogaus teisių komiteto surengtoje konferencijoje „Asmens apsauga – valstybės pareigos ir atsakomybė“ Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Justas Namavičius skaitė pranešimą apie nekaltumo prezumpciją.

Dr. J. Namavičius savo pranešime atskleidė nekaltumo prezumpcijos principo sampratą, taip pat aptarė, kiek jis, be teisminės valdžios, sieja ir kitas valstybės institucijas – vykdomosios valdžios bei įstatymų leidybos.

Mokslininkas taip pat apibrėžė šio principo taikymo ribas, aptarė kai kurias galiojančių įstatymų nuostatas bei aktualius Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimus. Pranešimo pabaigoje nagrinėti klausimai, kaip nekaltumo prezumpcijos principas siejasi su alternatyviomis konflikto sprendimo formomis – atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, bylos nutraukimu esant procesinėms kliūtims, taip pat principo santykis su policinėmis nusikaltimo prevencijos priemonėmis.

Nekaltumo prezumpcijos klausimus konferencijoje nagrinėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja dr. Danutė Jočienė, kuri aptarė nekaltumo prezumpcijos principo aiškinimą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo praktikoje.

Kiti pranešėjai gvildeno privatumo apsaugos klausimus, taip pat viešumo poveikį šeimai ir vaikams, konfidencialumo ribas, lygių galimybių pasiekimus Lietuvoje bei kitas aktualias temas.

In commemoration of International Human Rights Day, Law Institute of Lithuania (LIL) research fellow Dr Justas Namavičius delivered a speech about the presumption of innocence at “Personal Protection: The Duties and Responsibilities of the State”, a conference held by the Seimas Committee on Human Rights.

In his speech, Dr Namavičius disclosed the concept of the principle of the presumption of innocence, and also discussed to what extent it, without judicial authority, is linked to other state institutions – the executive branch and the legislature.

The researcher also defined the scope of application of this principle and discussed certain provisions of existing laws as well as relevant rulings of the Constitutional Court of Lithuania. At the end of the speech, questions were examined on how the principle of the presumption of innocence relates to alternative forms of conflict resolution such as exemption from criminal liability and termination of proceedings in the event of procedural obstacles, as well as the relationship of the principle to police crime prevention measures.

The presumption of innocence was also touched upon at the conference by Justice of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania Dr Danutė Jočienė, who discussed interpretation of the principle of the presumption of innocence in the case law of the European Court of Human Rights and the Constitutional Court.

Other speakers examined privacy issues as well as the impact of publicity on the family and children, the limits of confidentiality, equal opportunity achievements in Lithuania, and other relevant topics.

Dienos šviesą išvydo Lietuvos teisės instituto mokslininko dr. Gintauto Sakalausko sudarytas recenzuotas mokslinių straipsnių rinkinys „Bausmių taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje“.

Kaip rinkinio įvade rašo sudarytojas dr. G. Sakalauskas, nusikalstamas elgesys ir reakcijos į jį formos visada yra arti kiekvieno žmogaus – visi turi su tuo susijusių tiesioginių ar netiesioginių patirčių, visi apie tai turi savo nuomonę, tyliau ar garsiau ją išsako. Ši nuomonė neretai tiesiai iš „kepyklos“ keliauja prie viešų politinių sprendimų stalo ir atlieka ten svarbų vaidmenį, įsitaiso viešųjų diskusijų retorikoje, kartais daro įtaką ne tik požiūriui, bet ir veiksmams. Todėl bet kurioje visuomenėje svarbu žinojimą apie taikytinas ir taikomas bausmes, jų poveikį pakelti į mokslinį lygį, leidžiantį objektyviau įvertinti esamą padėtį, diferencijuotai ir kompleksiškai apžvelgti įvairius valstybės reakcijos į nusikalstamą elgesį aspektus.

Pasak sudarytojo, įvairiose šalyse esančios padėties šioje srityje palyginimas yra svarbus ir naudingas daugeliu prasmių. Pirmiausia toks palyginimas leidžia pasižiūrėti į save iš šalies, pamatyti platesnį kontekstą, pasitikrinti kryptį. Antra, jis kitų šalių praktikos kontekste leidžia pastebėti savitas tendencijas ir specifinius joms įtaką padariusius ir tebedarančius veiksnius, tam tikrą išskirtinumą, kuris gali būti labiau ar mažiau perspektyvus. Trečia, jis leidžia siekti tam tikro bendrumo, jei jis laikytinas siekiamybe, pavyzdžiui, Europos kultūros arba siauresnėje – Europos Sąjungos teisinėje ir socialinėje erdvėje. Galiausiai, ketvirta, jis sukuria erdvę gerosios praktikos pavyzdžių paieškai, gali pasiūlyti kitose šalyse sugalvotus universalių problemų sprendimus, motyvuoja išbandyti inovacijas, išdrįsti atsisakyti įsisenėjusios ir beprasmės rutinos, nereikalingų draudimų ar apribojimų, kitaip tariant, gali paskatinti kažką pakeisti nacionalinėse bausmių taikymo ir vykdymo sistemose ar netgi jas iš esmės reformuoti.

„Straipsnių rinkinys atsirado kaip bendro įdirbio ir bendro mąstymo viena kryptimi padarinys. Idėja parengti tokį leidinį gimė 2015 m. vykusios Lietuvos teisės instituto organizuotos mokslinės praktinės konferencijos „Įkalintų asmenų integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas“ metu. Šioje konferencijoje dauguma čia publikuojamų straipsnių autorių skaitė pranešimus, o pati konferencija sulaukė didelio mokslininkų, politikų, praktikų ir studentų susidomėjimo. Gausus dalyvavimas ir vykusios diskusijos dar kartą leido įsitikinti, kad mokslinėmis įžvalgomis paremtų apibendrinimų ir jų pristatymų Lietuvoje labai trūksta, ypač – nacionalinės baudimo praktikos analizės tarptautiniame kontekste“, – sako G. Sakalauskas.

Šiame leidinyje yra ilgamečio Vokietijos Konstanco universiteto kriminologijos profesoriaus Wolfgang’o Heinz’o straipsnis apie bausmių taikymo praktiką ir jų veiksmingumo tyrimus Vokietijoje. Autorius pradeda nuo fundamentalių konstitucinių bausmių taikymo ir vykdymo principų, kurių pristatymą galima laikyti gera pradžia ne tik šiam straipsniui, bet ir visam leidiniui.

Ilgametis Greifsvaldo universiteto kriminologijos profesorius Frieder’is Dünkel’is ir leidinio sudarytojas G. Sakalauskas kartu analizuoja įkalinimo praktiką Europos šalyse. Pagal įkalintų asmenų lygį 100 tūkst. gyventojų jos skiriasi net iki 5 kartų. Tiesioginė didelio kalinių skaičiaus priežastis yra dažnas ir ilgam laikui laisvės atėmimo bausmės taikymas, kurį savo ruožtu lemia baudimo tradicija, kultūra, bausmių skyrimo ir lygtinio paleidimo teisinės nuostatos. Statistiniai duomenys rodo, kad netgi už tam tikrus tradiciškai sunkiais laikomus nusikaltimus kaip plėšimas ar sunkus sveikatos sutrikdymas įvairiose šalyse taikomos labai įvairios bausmės ir laisvės atėmimas dažniausiai nesudaro didžiosios dalies tarp visų paskirtų bausmių.

Kitame straipsnyje Frieder’is Dünkel’is į resocializaciją žvelgia per tarptautinių žmogaus teisių standartų prizmę. Neseniai profesorės pareigas Šveicarijos Berno universitete pradėjusios eiti, prieš tai Manheimo, Heidelbergo ir Greifsvaldo universitetuose dirbusios Ineke’ės Pruin straipsnyje lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų problematika analizuojama per nuoseklaus perėjimo į gyvenimą laisvėje vadybos (vok. Übergangsmanagement) rakursą.

Mediacijos galimybėms jau paskyrus bausmę, net ir įskaitant realų laisvės atėmimą, skirtas mokslininkės Ilonos Michailovič straipsnis. Mediacijos idėja Lietuvos baudžiamojo teisingumo sistemoje sunkiai skinasi kelią – šios procedūros taikymo dažnumas Europos Sąjungos šalyse yra atvirkščiai proporcingas kalinių skaičiui – tai taip pat yra vienas iš baudimo kultūros indikatorių.

Ilgametis Evangeliškosios aukštosios mokyklos Drezdene sociologijos profesorius Harald’as Wagner’is rašo apie fundamentalias žmogaus teises, kurių neatsiejama dalimi yra socialinė integracija ir inkliuzija.

Visą leidinio tekstą galima rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/11/Bausmiu-tendencijos-ir-perspektyvos-2017.pdf

A collection of peer-reviewed scientific articles compiled by Law Institute of Lithuania research fellow Dr Gintautas Sakalauskas entitled “Sentencing and the Execution of Sentences: An International Comparison. Trends and Perspectives in Lithuania” has seen the light of day.

“The collection of articles emerged as a consequence of joint work and shared thinking in one direction. The idea to prepare a publication like this came about during ‘Integration of Prisoners: Research and the Practical Application Thereof’, the scientific/best practices conference that was held by the Law Institute of Lithuania in 2015. Most of the authors of the articles that are published here spoke at that conference, and the conference itself garnered a great deal of interest from researchers, politicians, practitioners and students. The high level of participation and the discussions that took place convinced us once again that Lithuania is much in need of summaries based on scientific insights and their presentations, especially in the international context of national penal practice analysis,” says Dr Sakalauskas.

This publication includes an article by Wolfgang Heinz, a long-time professor of criminology at Germany’s University of Konstanz, on the practice of sentencing and its effectiveness in Germany. The author begins with the fundamental constitutional principles of sentencing and the enforcement of criminal sanctions, the presentation of which can be considered a good start not only for this article but also for the entire publication.

Frieder Dünkel, a long-time professor of criminology at the University of Greifswald, and Dr Sakalauskas, the compiler of the publication, carry out a joint analysis of incarceration practices in European countries. The incarceration rate varies as much as five times between countries. The direct cause behind high incarceration rates is the frequent imposition of long-term prison sentences, which, in turn, is determined by the penal tradition and culture, as well as the legal provisions for sentencing and parole. Statistics show that even for certain crimes that are traditionally classified as serious, such as robbery or severe bodily harm, very different punishments are applied in different countries, and incarceration does not usually make up a large proportion of the total number of sentences imposed.

In another article, Frieder Dünkel examines resocialization from the perspective of international human rights standards. In the article by Ineke Pruin, who recently became a professor at Switzerland’s University of Bern after previously working at the Universities of Mannheim, Heidelberg and Greifswald, the problems of parole are analysed from the aspect of transition management (German: Übergangsmanagement).

The article by researcher Ilona Michailovič focuses on mediation opportunities after the sentence is given, including even the execution of prison sentences. The concept of mediation is making slow progress in Lithuania’s criminal justice system – the frequency with which this procedure is applied in EU countries is inversely proportional to the number of prisoners; this is also one of the indicators of the culture of punishment.

Harald Wagner, a long-time professor of sociology at the University of Applied Sciences for Social Work, Education and Care in Dresden, writes about fundamental human rights, of which social integration and inclusion are an integral part.

The complete publication is available at: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/11/Bausmiu-tendencijos-ir-perspektyvos-2017.pdf

Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos teisės institutas, Teisingumo ministerija ir Seimo Antikorupcijos komisija organizavo konferenciją „Politinė korupcija Lietuvoje: grėsmės politinės sistemos konstitucinei sąrangai“.

Konferencijos dalyvius sveikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė, Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Konferencijoje pirmąjį pranešimą skaitęs Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas analizavo klausimą, ar valstybė gali žlugti dėl politinės korupcijos.

Trumpai apžvelgdamas politinės korupcijos istoriją, mokslininkas kėlė klausimus, ar apskritai egzistuoja valstybė ar vyksta tik atskirų asmenų interesų atstovavimas. Toks klausimas buvo keliamas atsižvelgiant į tai, kad šiandien 3 iš 7 pagrindinių Lietuvos partijų yra įtariamos korupcija ir vyksta procesai pavieniams Seimo nariams, o vykdomosios valdžios atstovai ne vienerius metus taip pat skęsta korupcijos skandaluose.

Anot P. Ragausko, korupciją galima laikyti sistemine tada, kai valdžia nebeveikia valstybės naudai, o specialios institucijos nebeturi valios su korupcija kovoti. Mokslininkas Lietuvos situaciją vertina optimistiškai – nors 3 iš 7 Lietuvos pagrindinių partijų įtariamos korupcija, bet korumpuotos partijos ir atskiri politikai sulaukia baudžiamojo persekiojimo. Tačiau, pasak mokslininko, nerimo yra nemažai. 

Kitas konferencijoje dalyvavęs mokslininkas Mindaugas Lankauskas analizavo politinę korupciją ir jos sąsajas su labdaros fondais. Anot pranešėjo, pastaraisiais metais išaiškėjo įvairios schemos, kai pasinaudodami labdaros fondais politikai bando nesilaikyti įstatymuose nustatytų normų, kurios užkerta kelią nesąžiningam politikų finansavimui.

„Abstraktūs įstatymo reikalavimai leidžia balansuoti ant teisėtumo ribos“, – teigė LTI mokslininkas M. Lankauskas savo pranešime.

Jis pateikė keletą nerimą keliančių pavyzdžių. Pavyzdžiui, dalis politikų vardais pasivadinusių labdaros fondų neturėjo savo interneto svetainės, taip pat nebuvo registruoti registre, todėl duomenys apie jų veiklą internete nebuvo prieinami, nors politiko vardo fondams derėtų paisyti aukštesnių skaidrumo reikalavimų.

Konferencijoje taip pat nemažai kalbėta apie politinės korupcijos formas rinkimuose, administracinės ir teisminės praktikos precedentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai pateikė ne vieną pavyzdį iš keleto pastarųjų rinkimų, kurie iliustravo ne tik rinkėjų balsų pirkimo galimybes, bet ir rinkimų finansavimo tvarkos pažeidimus, mėginimus gudrauti renkant lėšas ar jas naudojant rinkėjų agitacijai.

Diskusijos metu buvo svarstoma, kaip veiksmingiau taikyti korupcijos prevencijos priemones arba kaip tobulinti teisinį reglamentavimą. Diskusijos dalyviai pateikė pasiūlymus, kurie skatintų politinę atskaitomybę ir skaidrumą, gerintų korupcinio pobūdžio veikų atskleidimą ir greitesnį šias veikas padariusių asmenų nubaudimą, padėtų atskleisti nusikaltimais finansų sistemai valstybei daromą žalą arba užkirstų kelią jai atsirasti.

To commemorate International Anti-Corruption Day, the Central Electoral Commission, the Law Institute of Lithuania, the Ministry of Justice and the Seimas Anti-Corruption Commission organised the “Political Corruption in Lithuania: Threats to the Constitutional Structure of the Political System” conference on 7 December 2017.

The conference participants were welcomed by Central Electoral Commission (CEC) chairperson Laura Matjošaitytė, Law Institute of Lithuania director Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, and Seimas Anti-Corruption Commission chairperson Vitalijus Gailius.

During the conference, the forms of political corruption in elections were discussed, as were precedents of administrative and judicial practice in the areas of application and legal regulation of the fight against corruption. The event participants shared their ideas and explored opportunities to strengthen the anti-corruption environment by developing and implementing joint projects.

During the discussion, the issue of how to more effectively apply anti-corruption measures or how to improve legal regulation was considered. The discussion participants presented proposals that would promote political accountability and transparency, improve the disclosure of acts of corruption and the speed at which those who have committed such acts are punished, and help to disclose the harm done to the state by crimes to the financial system or prevent it from occurring.

Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas apskritojo stalo diskusijoje „Alternatyvos bausmėms – subalansuotos politikos atsakas“ aptarė skirtingus psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės modelius užsienio valstybėse, tokius kaip dekriminalizavimas Portugalijoje bei Čekijoje, į sveikatą orientuota politika Šveicarijoje.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento surengtoje diskusijoje kalbėta apie alternatyvų baudžiamojo poveikio priemonėms, kurios skirtos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, taikymą, kylančius iššūkius bei gerosios praktikos patirtį.

Savo pranešime „Užsienio šalių teisinio reguliavimo patirtis sprendžiant psichiką veikiančių medžiagų kontrolės klausimus“ M. Lankauskas kalbėjo apie tai, kas kiekvienoje šalyje nulemia narkotikų kontrolės politiką. Anot jo, narkotikų kontrolės politika (tiek nacionalinė, tiek ir globali) yra daugelio istorinių, politinių, kultūrinių, socialinių ir kitokių veiksnių veikiamas procesas, kurio lauke veikia specifinių interesų turinčios interesų grupės (medikai, teisėsauga ir kt.). Pasak mokslininko, narkotikų vartojimo mastui daugiau įtakos turi ne teisinė kontrolė, o kultūra, socialinė politika ir socialinis kontekstas. Tiesa, narkotikų kontrolės priemonės turi daug reikšmės probleminių vartotojų atžvilgiu.

Mokslininkas savo pranešime apžvelgė narkotikų kontrolės teisinio reguliavimo modelius. Jie gali būti kelių tipų. Tai „nulinė tolerancija“ – orientacija į platintojų ir vartotojų baudimą. Toks modelis taikomas Skandinavijos valstybėse, Pietryčių Azijoje. Antrasis tipas – atsakomybės diferencijavimas atsižvelgiant į narkotinės medžiagos rūšį. Tokia praktika taikoma Jungtinėje Karalystėje.

Trečiasis modelis – depenalizavimas. Šiuo atveju atsisakoma įkalinimo, taikomos švelnesnės sankcijos. Ketvirtasis modelis – narkotikų vartojimo savo reikmėms dekriminalizavimas – grindžiamas „žalos mažinimo“ doktrina. Toks modelis taikomas Vakarų Europos ir Lotynų Amerikos valstybėse. Penktasis modelis yra de jure arba de facto legalizavimas.

M. Lankauskas apžvelgė Šveicarijos, Čekijos, Portugalijos, Nyderlandų pavyzdžius, taip pat kalbėjo apie kaimyninėje Estijoje taikomą praktiką. Čia narkotikų įsigijimas ir laikymas asmeninėms reikmėms dekriminalizuotas nuo 2002 metų, už narkotikų laikymą taikoma administracinė atsakomybė. Kas yra „asmeninės reikmės“, sprendžia teismai. Nusistovėjusi praktika, kad tai neviršija dešimties vidutinių vienkartinių dozių, bet kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Estijoje už narkotikų laikymą yra galimybė netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo priklausomas ir sutinka gydytis.

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė teismų, probacijos tarnybų, Respublikinio priklausomybės ligų centro, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai.

During “Alternatives to Penalties: A Balanced Policy Response”, a round-table discussion that took place on 6 December 2017, Law Institute of Lithuania researcher Mindaugas Lankauskas discussed different models used in foreign countries for the control of psychoactive substances, such as decriminalization in Portugal and the Czech Republic and the health-oriented policy in Switzerland.

The discussion, which was organised by the Seimas Commission for the Prevention of Drug and Alcohol Addiction and the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department, focused on the application of alternatives to punitive measures for people who are dependent on psychoactive substances, as well as the emerging challenges and best practices.

In his presentation on “Experience of Foreign Legal Regulation in Dealing with Issues Related to the Control of Psychoactive Substances”, Mr Lankauskas spoke about what determines the drug control policy in each country. He asserted that the drug control policy (both national and global) is a process that is influenced by many historical, political, cultural, social and other factors, with special interest groups (such as law enforcement and medical specialists) operating in the field. According to the researcher, the extent of drug use is more affected not by legal control, but by culture, social policy and the social context. Nevertheless, drug control measures have considerable significance in terms of problematic users.

Representatives from the courts, probation services, the Lithuanian Centre for Addictive Disorders and the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department participated in the round table discussion and delivered presentations.

Minėdami Pasaulinę žmogaus teisių dieną, Lietuvos teisės institutas (LTI) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja mokslo konferenciją „Žmogaus teisių užtikrinimas pažeidžiamų grupių atstovams“.

Gruodžio 12 d. VDU Teisės fakultete (206 aud., Jonavos g. 66, Kaunas) nuo 10 val. vyksiančioje konferencijoje numatoma aptarti tautinių ir religinių mažumų teisių įgyvendinimą, neįgaliųjų bei ligonių teises.

„Mūsų visuomenėje yra nemažai pažeidžiamų grupių, kurių teisių įgyvendinimas neretai kelia įvairių klausimų ir diskusijų. Ir tai tikrai nėra vien pensinio amžiaus asmenys ar vaikai įvairiose globos įstaigose, kaip įprasta galvoti prabilus apie pažeidžiamas visuomenės grupes“, – sako LTI direktoriaus pavaduotojas Rokas Uscila.

Nuteistieji taip pat yra viena iš pažeidžiamų visuomenės grupių, todėl konferencijoje bus kalbama apie kalėjimus kaip valstybės veidrodį bei lyčių nelygybę įkalinimo sistemoje.

Mokslininkai analizuos ir seksualinio priekabiavimo temą, keldami klausimą, ar visi priekabiavimą suprantame vienodai.

Taip pat bus kalbama apie paslėptą reklamą socialiniuose tinkluose, nes besivystančios technologijos į gyvenimą atnešė ne tik pozityvių dalykų.

Detaliau apie konferencijos turinį galima sužinoti atsivertus konferencijos programą.

Norintys dalyvauti konferencijoje iki 2017 m. gruodžio 11 d. 12.00 val. turėtų registruotis paspaudę registracijos nuorodą.

Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos teisės institutas, Teisingumo ministerija ir Seimo Antikorupcijos komisija organizuoja konferenciją „Politinė korupcija Lietuvoje: grėsmės politinės sistemos konstitucinei sąrangai“.

Ji vyks gruodžio 7 d. nuo 14 val. Seimo I rūmuose esančioje Lietuvos Tarybos salėje.

Konferencijoje numatoma kalbėti apie politinės korupcijos formas rinkimuose, administracinės ir teisminės praktikos precedentus kovos su korupcija teisinio reguliavimo bei taikymo srityse, bus dalijamasi idėjomis ir ieškoma galimybių bendriems projektams antikorupcinei aplinkai stiprinti. Lietuvos teisės instituto mokslininkai skaitys pranešimus apie politinę korupciją ir grėsmę tapti žlugusia valstybe, rinkėjų papirkimą kaip politinės korupcijos formą, politinę korupciją ir jos sąsajas su labdaros fondais. Diskusijos metu bus ieškoma esamų korupcijos prevencijos priemonių veiksmingesnio taikymo ar galimo teisinio reglamentavimo tobulinimo būdų.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės bei ministerijų atstovai. Į renginį pakviesti teismų, prokuratūros, advokatūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus bei akademinės bendruomenės atstovai.

Renginio programą galima rasti čia.

Žiniasklaidos atstovams bus sudarytos galimybės gauti komentarų.

Konferencijos dalyviams būtina išankstinė registracija (el. paštu jurate.sokolova@vrk.lt, registracija vyks iki š. m. gruodžio 5 d. 15.00 val.). 

Daugiau informacijos tel. 8 69904294