Kokybiška valstybės garantuojama teisinė pagalba ir vienodi jos standartai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse.  Tokie yra Lietuvos teisės instituto (LTI) kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos advokatūra, Vokietijos Frankfurto Goethe’s universitetu ir Olandijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuojamo projekto „Teisinės pagalbos kokybės didinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ tikslai.

Siekdami aptarti pirmojo projekto etapo rezultatus, vasarį Lietuvoje viešėjo projekto ekspertai prof. dr. Christoph Burchard ir Sarah Zink iš Frankfurto Goethe’s universiteto (Vokietija) ir Herman Schilperoort bei dr. Susanne Peters iš Olandijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Ekspertai lankėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, Lietuvos advokatūroje, Vilniaus apygardos, Lietuvos apeliaciniame teismuose. Jie siekė įvertinti Lietuvos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos privalumus ir trūkumus, antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose kokybės užtikrinimo ir vertinimo galimybes. LTI mokslininkai dalyvavo diskusijoje su Lietuvoje apsilankiusiais Vokietijos ir Olandijos ekspertais, taip pat Lietuvos teismų, prokuratūros, advokatūros, Policijos departamento, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais.

Projektas „Teisinės pagalbos kokybės didinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ finansuojamas Europos Komisijos. Projekto tikslas – sukurti minimalius advokatų veiklos / teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose standartus, tinkamus taikyti visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, ir parengti šių standartų laikymosi kontrolės metodiką, tinkamą taikyti visose ES valstybėse.

Quality state-guaranteed legal aid and uniform standards in all European Union (EU) countries. These are the goals for the project “Enhancement of Legal Aid Quality: General Standards for Different Systems” (“QUAL-AID”) being organised by the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) and the State-Guaranteed Legal Aid Service.

Project experts prof. dr. Christoph Burchard and Sarah Zink from Goethe University Frankfurt (Germany) and Herman Schilperoort and dr. Susanne Peters from the Dutch Legal Aid Board visited Lithuania in February to discuss the results of the first phase of the project.

The experts visited the State-Guaranteed Legal Aid Service, the Lithuanian Bar Association, the Vilnius Regional Court, and the Court of Appeal of Lithuania. Their goal was to evaluate the advantages and disadvantages of Lithuanian state-guaranteed legal aid, and opportunities for assessing and ensuring the quality of secondary legal aid in criminal proceedings. LIL researchers participated in a discussion with the visiting German and Dutch experts, as well as representatives from Lithuanian courts, the Prosecutor’s Office, the Bar Association, the Police Department, and the Human Rights Monitoring Institute.

The project “Enhancement of Legal Aid Quality: General Standards for Different Countries” (“QUAL-AID”) is being funded by the European Commission. The goal of the project is to create minimum standards for lawyer activities/legal aid in criminal proceedings suitable for use in all European Union (EU) countries, and to develop a methodology for monitoring compliance with these standards suitable for use in all EU countries.

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės konstatavo, kad teismo ekspertizė ir objekto tyrimas, atliekamas specialisto, yra lygiaverčiai ir atliekami tų pačių specialių žinių turinčių teismo ekspertų, todėl turi iš esmės vienodą įrodomąją galią nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

Tokia išvada pateikta mokslininkų Giedrės Maslauskaitės bei Sofios Khatsernovos mokslo studijoje „Teismo ekspertizės ir objektų tyrimo reglamentavimo baudžiamajame procese Lietuvoje pakankamumas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) standartus“. Mokslo studija atlikta įgyvendinant Teisingumo ministerijos programą.

Mokslininkės atkreipia dėmesį, kad objektų tyrimas, skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, yra iš esmės vienintelė jiems prieinama priemonė panaudoti specialias žinias, taigi logiška, kad, siekiant surinkti pakankamai duomenų įtarimui ar kaltinimui pagrįsti, tokių objektų tyrimų ikiteisminio tyrimo metu skiriama kur kas daugiau nei ekspertizių. Be to, objekto tyrimo skyrimas specialistui yra greitesnė ir paprastesnė procedūra, padedanti užtikrinti operatyvumo principo įgyvendinimą.

Tuo tarpu teismo ekspertizė, skiriama bylos nagrinėjimo metu, kai iš esmės visi reikšmingi duomenys, susiję su nusikalstamos veikos padarymu, jau surinkti, yra labiau skirta teismo poreikiams tenkinti, siekiant išsiaiškinti objektyvią tiesą byloje.

Teismo ekspertizės reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese, atsižvelgiant į ES standartus, anot mokslininkių, yra tinkamas, aiškus ir pakankamas. Specialių žinių subjektų atskyrimo problematika nedaro įtakos Lietuvos teisės aktų atitikčiai ES reikalavimams, kadangi nurodytas skirstymas nebūdingas regioniniam ES ir tarptautiniam reglamentavimui.

Autorių nuomone, specialisto ir eksperto, kaip specialių žinių subjektų, atskyrimas baudžiamajame procese nedarytų didesnės įtakos rungtyniavimo principui baudžiamajame procese, jei dėl jau atliktų objektų tyrimo gynybai būtų suteikta galimybė pateikti papildomus duomenis ir dėl jų būtų atliekamas papildomas objekto tyrimas, kaip pirminio papildymas ar koregavimas, atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis.

Mokslininkės teigia, kad, atsižvelgiant į dabartines technologines galimybes dėl baudžiamojo proceso skaitmenizavimo, specialisto figūra baudžiamajame procese nėra perteklinė. Objektų tyrimo, kurį atlieka specialistas, paskyrimo tvarka, lyginant su ekspertizės paskyrimu, baudžiamojo proceso operatyvumo aspektu užtikrina spartesnį nusikalstamų veikų tyrimą.

Visą mokslo studijos tekstą galima rasti Lietuvos teisės instituto interneto svetainėje:

https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Maslauskaite_Khatsernova.pdf

The Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) researchers have concluded that a forensic examination and an examination of an object performed by a specialist are of equal value and carried out by forensic experts with the same specialised knowledge, so in principle, they have equal probative value in criminal proceedings.

Such was the conclusion given in the scientific study “Sufficiency of Regulation of Legal Expertise and Investigation of Subjects in the Criminal Proceedings in Lithuania, in Accordance with the European Union Standards” by researchers Giedrė Maslauskaitė and Sofia Khatsernova. The scientific study was conducted as part of the Ministry of Justice’s programme.

The researchers point out that examination of objects assigned by pre-trial investigation officers is essentially the only tool available to them to use special knowledge, so it is logical that in order to gather sufficient data to substantiate a suspicion or accusation, these examinations of objects are assigned considerably more frequently than forensic examinations during the pre-trial investigation. In addition, assigning examination of an object to a specialist is a faster and simpler procedure, which helps ensure implementation of the principle of expeditiousness.

Meanwhile, forensic examinations assigned during hearing of the case when all relevant data related to commission of the criminal offense have already been collected is more for meeting the needs of the court in order to clarify the objective truth in the case.

According to the researchers, regulation of forensic examination in the criminal proceedings of the Republic of Lithuania is, in respect to EU standards, adequate, clear and sufficient. The problem of separation of persons of special knowledge does not affect the compliance of Lithuanian legal acts with EU requirements, as the indicated distinction is not specific to regional EU and international regulation.

In the opinion of the authors, the separation in criminal proceedings of a specialist and an expert as persons of special knowledge would not have any significant impact on the principle of competition in criminal proceedings if, due to the investigation of objects already carried out, the defence would be given the opportunity to submit additional data due to which an additional object examination would be conducted as an addition to or correction of the initial one, having regard to the newly submitted data.

The researcher state that given the current technological possibilities for digitisation of the criminal process, the presence of a specialist in criminal proceedings is not superfluous. In terms of expeditiousness of the criminal process, the procedure for assigning an object examination that is conducted by a specialist ensures speedier investigation of criminal acts than that of assigning an expert examination.

The full text of the scientific study can be found on the Law Institute of Lithuania website: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Maslauskaite_Khatsernova.pdf

Lietuvos teisės institutas skelbia rinkimus į Lietuvos teisės instituto mokslo tarybą (rinksime 7 narius). Kandidatų dokumentai priimami  nuo 2018 m. kovo 2  d. iki 2018 m. balandžio 6 d. Instituto raštinėje Ankštoji g. 1A, Vilnius, 201 kab. arba el. paštu <info@teise.org> (registruoja rinkimų komisijos sekretorė Nijolė Mažylienė).

Rinkimai vyks 2018 m. balandžio 24 d. nuo 9 iki 16 val.

More information: https://teise.org/lt/lti-mokslo-tarybos-rinkimai/

Jungtinėje Karalystėje leidžiamas ir aukštą Impact Factor turintis mokslo žurnalas „Journal of Common Market Studies“ paskelbė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės dr. Agnės Limantės parengtą knygos apžvalgą. Mokslininkė apžvelgė Dorte Sindbjergo Martinseno knygą „An Ever More Powerful Court? The Political Constraints of Legal Integration in the European Union“ (liet. „Vis galingesnis teismas? Politiniai teisinės integracijos Europos Sąjungoje apribojimai“).

Mokslininkė pastebi, jog neretai lyg savaime suprantamą tiesą mes priimame teiginį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) atlieka itin reikšmingą vaidmenį skatinant Europos integracijos procesą ir turi itin didelę reikšmę ES politikai ir teisės aktams. Tačiau ar iš tiesų šis Teismas toks galingas? Ar jo sprendimai visuomet daro įtaką teisėkūrai? Kaip ir ar visuomet ESTT sprendimai atsispindi antriniuose teisės aktuose? Į šiuos klausimus siekia atsakyti apžvelgiama Dorte Sindbjergo Martinseno knyga.

„Autorius kviečia mus pažvelgti giliau, sudvejoti savo įsitikinimais ir siūlo detaliau panagrinėti ES teisėkūros institucijų ir ESTT sprendimų santykį per konkrečius pavyzdžius“, – rašo LTI mokslininkė apžvalgoje.

Anot mokslininkės, knyga yra įžvalgi ir teoriškai, ir empiriškai. Knygos autorius pasirinko tris sritis, kuriose išsamiai išnagrinėjo ESTT sprendimų ir teisės aktų sąveiką: ES darbo laiko reguliavimą, ES piliečių teises į sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje ir komandiruotų darbuotojų reglamentavimą. Nuoseklia analize autorius pagrindžia, kad ESTT visgi nėra tokia įtakinga politiką formuojanti institucija, kaip neretai manoma.

Visą knygos apžvalgą galima rasti čia: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jcms.12692/full

The Journal of Common Market Studies, a scientific journal with a high impact factor that is published in the United Kingdom, recently published a book review written by the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) researcher dr. Agnė Limantė. The researcher reviewed a book An Ever More Powerful Court? The Political Constraints of Legal Integration in the European Union by Dorte Sindbjerg Martinsen.

The researcher notes that we often take it for granted that the Court of Justice of the European Union (CJEU) plays a very important role in promoting the process of European integration and is of particular importance to EU policies and legislation. But is this Court really that powerful? Do its judgments always impact law-making? Are the judgments of the CJEU always reflected in secondary legislation, and how? These are the questions that were addressed in Dorte Sindbjerg Martinsen’s book.

“The author invites us to take a deeper look and question our convictions; he proposes a more detailed analysis of the relationship between EU legislative bodies and the judgments of the CJEU through concrete examples,” writes the LIL researcher in the review.

According to researcher, the book is insightful both theoretically and empirically. The author of the book chose three areas to examine the interaction between the judgments of the CJEU and EU legislative bodies: EU working time regulation, the rights of EU citizens to healthcare in another EU country, and the regulation of posted workers. Through systematic analysis, the author argues that the CJEU is actually not such an influential policy-making body as is often assumed.

The full book review can be found here: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jcms.12692/full

Norint atsakyti į klausimą, ar Lietuva, siekdama tobulinti vartotojų teisių apsaugą skolų išieškojimo ne teismo tvarka procese, turėtų pasirinkti specialiojo teisinio reguliavimo būdą, mokslininkai rekomenduoja pirmiausia atlikti realios Lietuvos vartotojų socialinės, ekonominės ir teisinės padėties analizę.

Tokia išvada paskelbta Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkių Salvijos Kavalnės ir Kristinos Bernotaitės mokslo studijoje „Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teismo tvarka: užsienio valstybių patirtis“, kurią LTI mokslininkės atliko įgyvendindamos Teisingumo ministerijos programą.

Jei Lietuvoje būtų nutarta kurti specialųjį teisinį reguliavimą, LTI mokslininkės rekomenduoja įstatyme aiškiai reglamentuoti tokius aspektus kaip reikalavimai skolos išieškojimo iš vartotojų ne teismo tvarka paslaugas teikiantiems subjektams, jų veiklos ir priežiūros principai, atsakomybė už netinkamą teisės akto nuostatų vykdymą, informacijos, teiktinos vartotojams, apimtis ir teikimo tvarka, atlygis už išieškojimą ir kitų galimų priskaitytinų sumų maksimalūs dydžiai ir kiti aspektai.  

Mokslo studijos išvadose atkreipiamas dėmesys, kad  Europos Sąjungos (ES) teisėje kol kas nesama teisinių instrumentų, skirtų tiesiogiai valstybėse narėse skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veiklai reguliuoti. Šių įmonių veiklos reguliavimas kol kas yra išimtinai valstybių narių vidaus reikalas. Tačiau valstybėms narėms kuriant teisinį reguliavimą dėl skolų išieškojimo ne teismo tvarka veiklą vykdančių įmonių, didelę reikšmę turi bendrieji vartotojų teisių apsaugos principai, įtvirtinti įvairiose vartotojų teisių apsaugai skirtose direktyvose, ES Teisingumo Teismo praktikoje bei ypač kitų valstybių narių patirtis ir teisinio reguliavimo priemonės, kurių jos ėmėsi, reaguodamos į poreikį ginti vartotojų teises išieškant skolas ne teismo tvarka.

Pagal taikytinus teisės aktus ir jų pobūdį išskirtini tokie du pagrindiniai skolų išieškojimą ne teisme vykdančių įmonių veiklos teisinio reguliavimo būdai: bendrasis ir specialusis. Specialųjį teisinį reguliavimą tirtos valstybės rinkosi siekdamos tokių tikslų kaip užtikrinti teisingą, proporcingą ir pagrįstą skolų išieškojimą iš vartotojų, sėkmingą skolininko ir skolų išieškotojo dialogą, pašalinti iš rinkos nepatikimus ir neprofesionalius skolų išieškojimo subjektus, suteikti vartotojams daugiau teisinio tikrumo ir pagerinti vartotojų teisių apsaugos lygį.

Visą mokslo studijos tekstą galima rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Kavalnė-Bernotaitė.pdf

The scientists of the Law Institute of Lithuania Dr. Salvija Kavalnė and Dr. Kristina Bernotaitė has recently published a study “Consumer Rights Protection in the Extrajudicial Debt Collection Procedures: the Foreign Countries Experience”. The study is part of implementation of the Programme of the Ministry of Justice.

Consumer rights protection in the extra-judicial debt collection procedures has become an increasingly acute legal and social problem during the recent years in various countries. Since 2008 economic crisis in countries in Europe, USA and others the consumers face the bitter consequences of over-indebtedness. So far, different methods of combating those problems have been applied in various European countries with ongoing legal discussion of whether more efficient methods should be employed.

In the last 5 years some countries in Europe introduced the special legal regulations aimed at debt collection agencies in order to strengthen consumer protection. The aim of this study is to analyze the experience of foreign countries when regulating this area in order to help to decide if such kind of special legislation is needed in Lithuania, or if the current legal rules are able to solve those problems in accordance with social needs and the society’s sense of justice. In case that a special legislation would be considered as relevant for Lithuania, the question arises, what can we learn from the good practices examples from abroad.

In order to answer these questions this study analyses first, the meaning and definition of the debt collecting procedure and its possible impact on consumer rights, second, purposes to introduce the special legislation in Germany, Latvia and other European countries, third, the national approaches regarding states control over the debt collection agencies, forth, the national approaches regarding permissible amounts of expenses for recovery of a debt and the non-reimbursable expenses, fifth, other consumer rights protection measures such as right to the information and requirement for the communication culture with the consumers and sixth, the possible ways and suggestions for the improvement of the Lithuanian legal regime in area of extra-judicial debt collection related to the consumers.

The conclusion was made that Lithuanian legislator in case that the study of factual situation would show that Lithuanian consumers face the same problems as consumers in other European countries should seriously consider the possibility of proposing solutions how to strengthen consumer rights in this area on the legislative niveau. By doing so Lithuanian legislator should weight the proportionality of the restrictions, because here an important issue is the conflict between the principle of social state and the fundamental right of entrepreneurship freedom.

The full text in the Lithuanian language can be found at the following website: https://teise.org/wp content/uploads/2018/01/Kavalnė-Bernotaitė.pdf

Dienos šviesą išvydo keturių šalių mokslininkų parengtas leidinys „Reglamento Briuselis IIa taikymo vadovas“ lietuvių kalba. Šiame leidinyje, kuris yra dalis teisėjams organizuotų mokymų medžiagos, aptariami klausimai, susiję su santuokos nutraukimu ir tėvų pareigomis bylose, turinčiose tarptautinį elementą.

Leidinyje nagrinėjami įvairūs Europos Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis (kitaip vadinamo Reglamentu „Briuselis IIa“), taikymo aspektai. Pagrindinis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei valstybių narių nacionalinių teismų praktikai sprendžiant bylas, kuriose svarbus šio Reglamento taikymas. 

Reglamento taikymo vadovas parengtas orientuojantis į tikslinę grupę – nacionalinius teisėjus, neretai susiduriančius su šeimos bylomis, turinčiomis tarptautinį elementą. Tad skaitytojai turėtų rasti nemažai aktualių patarimų ir praktinių pavyzdžių, padėsiančių spręsti tokio tipo bylas, ar atskleidžiančių, kaip į vieną ar kitą klausimą žvelgė kitų ES šalių teisėjai. Prie leidinio rengimo darbų daug prisidėjo ir Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė, tad jame gausu ir pavyzdžių iš Lietuvos praktikos.

Šis leidinys buvo parengtas įgyvendinant ES Teisingumo programos lėšomis finansuojamą tarptautinį projektą „ES teisėjų mokymai dėl „Briuselio IIa“ reglamento: nuo pietų iki rytų“ ir nemokamai išplatintas mokymų dalyviams. Tarptautinį projektą 2015–2017 metais Lietuvos teisės institutas įgyvendino kartu su Barselonos universitetu, Milano-Bicocca universitetu ir Rijekos universitetu.

Su šiuo leidiniu galima susipažinti Lietuvos teisės instituto bibliotekoje.

Prepared by four of the country’s researchers, the Handbook on the Application of Brussels IIa Regulation has been published in Lithuanian. This publication, which is part of the material for the training that was organised for judges, discusses questions related to divorce and parental responsibility in cases with an international element.

The publication explores different aspects of application of the Council Regulation concerning jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in matrimonial matters and the matters of parental responsibility (also known as the Brussels IIa Regulation). The main focus is on the practice of the Court of Justice of the European Union and the national courts of the Member States in resolving cases where the application of this Regulation is relevant.

The handbook on the application of the regulation was drawn up for a target group of national judges who often deal with family cases with an international element. Thus, readers should find quite a bit of relevant advice and practical examples which help resolve this type of cases or which reveal how judges from other EU countries look at one issue or another. Dr. Agnė Limantė, a researcher at the Law Institute of Lithuania, contributed significantly to preparation of the publication, and there are plenty of examples from Lithuanian practice.

This publication was prepared as part of an international project “EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East” funded by the EU Justice Programme and was distributed free of charge to training participants. The Law Institute of Lithuania implemented the international project in 2015–2017 in conjunction with the University of Barcelona, the University of Milano-Bicocca, and the University of Rijeka.

This publication is available at the Law Institute of Lithuania Library.

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Rokas Uscila konferencijoje „Nukentėjusiųjų teisės Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos“ skaitė pranešimą apie viktimologinius tyrimus. Konferenciją sausio 29 d. organizavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos policijos mokykla, bendradarbiaudami su Seimo Žmogaus teisių komitetu.

Savo pranešime „Viktimologinės situacijos įvertinimas“ dr. R. Uscila atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje pastaruoju metu viktimologiniai tyrimai nėra atliekami – paskutinis viktimologinis tyrimas buvo atliktas pagal 2011 metų duomenis.

Anot mokslininko, tokie tyrimai turėtų būti atliekami, kad būtų nustatyta tikroji viktimizacijos būklė, jos lygis. Mokslininko teigimu, turint tokių tyrimų rezultatus galima kryptingai kurti bei plėtoti pagalbos ir paramos nusikaltimų aukoms sistemą, įsivertinti, kur ir kokių paslaugų reikia, kiek paslaugos pasiekia nusikaltimų aukas, koks paslaugų prieinamumas, koks jų poveikis ar / ir kokybė.

„Remiantis viktimologiniais tyrimais galima priimti sprendimus, pagrįstus ne subjektyvia paviene nuomone ar spėjimu, bet realia situacija“, – kalbėjo mokslininkas.

Visą mokslininko dr. R. Uscilos pranešimą galima peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=nfjaTKQq5XI

Seime surengtos konferencijos tikslas buvo pažvelgti į nukentėjusiųjų teisių užtikrinimą iš skirtingų perspektyvų, pristatant teisėjų, teisėsaugos pareigūnų, socialinių darbuotojų praktinę patirtį.

Konferencijos rengėjai, organizuodami konferenciją, atkreipė dėmesį, kad dabartiniame baudžiamajame procese nukentėjusysis yra viena svarbiausių figūrų. Europos Sąjungos nusikaltimų aukų teisių direktyva nustato, kad su nusikaltimų aukomis turi būti elgiamasi pagarbiai, jautriai ir profesionaliai, nediskriminuojant jų jokiu pagrindu. Tuo tarpu Lietuvoje nukentėjusysis vis dar neretai laikomas tik duomenų šaltiniu, o ne teisę į tinkamai organizuotą ir teisingą procesą turinčiu žmogumi. Esant tokiai situacijai, požiūrio į nukentėjusįjį kaita yra būtina siekiant didinti žmonių pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, o kartu ir paskatinti nuo nusikaltimų nukentėjusius asmenis bendradarbiauti su teisėsauga.

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai, vykdydami Teisingumo ministerijos programą, atliko nuteistųjų socialinės reabilitacijos priemonių sistemos tyrimą bei pateikė savo išvadas, atkreipdami dėmesį į probleminius aspektus.

Dr. Rūta Vaičiūnienė bei dr. Vaidas Viršilas atlikto tyrimo rezultatus paskelbė mokslo studijoje „Laisvės atėmimo vietose taikomų socialinės reabilitacijos priemonių sistemos analizė, probleminiai taikymo aspektai“.

LTI mokslininkų atlikta Lietuvos laisvės atėmimo vietose taikomų priemonių analizė atskleidė keletą svarbiausių probleminių sričių. Pirma – socialinės reabilitacijos būrio viršininkams tenka daug funkcijų, numatytas didelis darbo krūvis, todėl jiems neįmanoma savo darbe taikyti korekcinių programų. Mokslininkai, atlikę tyrimą, mano, kad yra būtinas būrio viršininkų funkcijų perskirstymas.

Kitas probleminis aspektas - būrio viršininkai nėra motyvuoti dirbti su programomis, kadangi paprasčiausiai netiki jų veiksmingumu.

Socialinės reabilitacijos būrių viršininkai taip pat nejaučia laisvės atėmimo vietų administracijos palaikymo taikyti korekcines programas, kadangi kitoms priemonėms (darbui ir kt.) socialinės reabilitacijos procese teikiamas prioritetas.

Ketvirta problema, su kuria susiduriama – neilgas laiko tarpas, skirtas individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymui. Tai didina laisvės atėmimo vietų personalo ir teisės pažeidėjų frustraciją bei klaidų, planuojant veiksmingas socialinės reabilitacijos priemones, atsiradimo tikimybę.

„Kalėjimų departamento pastangos pereiti nuo neefektyvios ir atgyvenusios bausmių sistemos, grindžiamos atpildo, bauginimo ir izoliavimo siekiais, prie moksliniais tyrimais pagrįstos progresyvios ir efektyvios korekcinės sistemos aiškiai jaučiamos, tačiau socialinės reabilitacijos procese vis dar trūksta kryptingumo, sistemiškumo ir nuoseklumo“, - rašo mokslininkai savo parengtos studijos išvadose.

Mokslininkai apibendrinami pažymėjo, kad taikant socialinės reabilitacijos priemones laisvės atėmimo vietose svarbu orientuotis į šiuo metu jau turimų veiksmingiausių priemonių įgyvendinimo kokybę ir sudaryti galimybes personalui patikėti šių priemonių veiksmingumu.

Mokslo darbe akcentuojama, kad nuteistų asmenų socialinė reabilitacija, resocializacija ir integracija į visuomenę neatsiejama šiuolaikinės bausmės sampratos dalis, įtvirtinta tiek ES lygmeniu ar nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose, tiek mokslinių tyrimų lauke. Sėkmingai resocializacijai būtinas kompleksas elementų, pradedant sisteminiu požiūriu, instituciniu palaikymu ar teisine baze, baigiant kokybiškai įgyvendinamomis korekcinėmis programomis ir jų tąsa. Progresyvių šalių (Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė, Kanada, JAV ir kt.) pavyzdys rodo, kad veiksminga laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų socialinė reabilitacija prasideda nuo visų suinteresuotųjų šalių – baudžiamosios politikos formuotojų, ją įgyvendinančių institucijų, bendruomenės – vieningumo, sutarimo ir bendradarbiavimo.

Visas mokslo darbo tekstas nemokamai skelbiamas LTI interneto svetainėje https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Vaičiūnuienė-Viršilas.pdf

The scientists of the Law Institute of Lithuania (LIL) conducted the investigation “The implementation and application of social rehabilitation in Lithuanian correctional facilities” under the programme of The Ministry of Justice of the Republic of Lithuania. The aim of the investigation was to provide the findings and to note the main challenges about the implementation and application of social rehabilitation in Lithuanian correctional facilities. The authors of this publication Dr. Rūta Vaičiūnienė and Dr. Vaidas Vaišvilas emphasize, that the required tools for social rehabilitation in Lithuanian correctional facilities are available, however, the quality of its implementation monitoring and evaluation should be improved.

Contemporary evidence based penal systems and sanctions are inseparable from the goals of offenders‘ social rehabilitation, resocialization and reintegration into society. In accordance with modern theoretical approaches (Risk – Need – Responsivity Model and Good Life Model) and best practice (for instance Scandinavian penal system), correctional interventions contribute correctional interventions require eligible attention in their constant monitoring of implementation and evaluation.  

Although the ideas of resocialization are maintained in international documents (developed by the European Commission and the United Nations), Lithuania still can be referred to those countries, which have to humanize conditions of confinement, and improve process of offenders’ social rehabilitation. In Lithuania imprisonment is frequently and intensely applied, according to the rates of incarceration, Lithuania is one of the leading countries in Europe and the length of imprisonment is counted by years, meanwhile, in the Western countries it consists of a few months. Long prison sentences complicates inmates’ integration. Harsher punishments and penalties don’t deter offenders from committing crimes, furthermore long-term prison sentences complicate offender re-entry and return to the community.

As has been argued elsewhere process of social rehabilitation in Lithuanian correctional facilities is inconsistent, lacks an integrity, an evident and coherent direction. Though reports focusing on the analysis of social rehabilitation prepared by prisons’ administrators introduce various correctional programs, there is no knowledge about quality of its implementation, procedures of evaluation and treatment effectiveness. Hence, the aim of this study is using theoretical literature, various reports and semi structured interviews to analyze correctional interventions programs in Lithuanian penitentiary institutions and to reveal different problematic issues of its implementation and quality.

The research reveals that specialists of social rehabilitation section in Lithuanian prisons have too many duties and responsibilities, which are unrelated with correctional programing; it complicates implementation and quality of correctional interventions. Rethinking and redistribution of social workers’ duties and functions is a necessary improvement. Moreover, research shows that specialists of social rehabilitation section are unmotivated and do not believe in interventions’ effectiveness, because they lack support from prison administration and authorities. Finally, the term for preparation of individual social rehabilitation plan is to short, it leads to growing frustration on both sides: specialists of social rehabilitation and prisoners. Therefore, we suggest creating system of prisons’ staff motivation and support, and getting opportunity to participate in correctional programs’ training and supervision regularly.

The prison department efforts to develop evidence based correctional programing are very promising; however, some major changes are required. There is a lack of clear monitoring and evaluation system. The effects and quality of approved correctional programs must be evaluated. The research reveals that human resources are used intensively however results of social rehabilitation are unclear and unmeasured. A significant number of unapproved programs is applied, though content and effects of these programs are unknown. Therefore, after evaluation these programs have to be approved or eliminated.

The full text of the research in Lithuanian language is available on the following website: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Vaičiūnuienė-Viršilas.pdf

Lietuvos teisės institutas (LTI) parengė mokslo studiją „Teisinio reguliavimo ex post vertinimo perspektyvos Lietuvoje“, kurioje pateikiami pasiūlymai, rekomendacijos dėl ex post (baigiamojo vertinimo) peržiūros instituto inkorporavimo į Lietuvos nacionalinę teisės sistemą. Šis tyrimas atliktas įgyvendinant Vyriausybės programą ir Teisingumo ministerijos priemonę, kuri numato teikti teisinės politikos formavimui skirtus pasiūlymus, pagrįstus šiuolaikinės teisės ir kriminologijos mokslų tyrimų rezultatais.

Atlikę tyrimą, LTI mokslininkai pateikė bendras rekomendacijas vertinimo procesui, nurodė esminius vertintinus klausimus, pasiūlė ex post vertinimo atrankos ir procedūrų sistemos modelį.    

Mokslininkai, išanalizavę situaciją, nurodė ir esamo teisinio reguliavimo bei susiklosčiusios praktikos ex post vertinimo srityje trūkumus. Studijos autoriai pažymėjo, kad vis dar nėra aiškiai sureguliuotas ex post vertinimo santykis su ex ante vertinimu, jų vertinimo kriterijai (vertinimo turinys) nėra suderinti, taip pat nėra aiškus administracinės naštos nustatymo reguliavimo santykis su ex post vertinimo kriterijais (vertinimo turiniu). Be to, Lietuvos teisinėje sistemoje persipina ex post ir monitoringo sąvokos ir ex post vertinimas iš esmės vadinamas teisės aktų stebėsena, o tikrasis teisinio reguliavimo stebėsenos (monitoringo) procesas nėra apibrėžtas ir iš esmės neegzistuoja. 

Mokslininkai pateikė išvadą, kad beveik visais atvejais teisinio reguliavimo stebėsena atliekama tik formaliai, o ne siekiant išsiaiškinti tikrąjį, realų teisės akto poveikį. Mokslo studijoje taip pat nurodoma, kad ex post vertinimas ne tik nėra iš anksto sistemiškai planuojamas, bet ir nėra atliekama sisteminė vertintinų teisės aktų atranka. Tai daugiausia susiję su tuo, jog Lietuvoje iki šiol tinkamai neveikia ex ante vertinimo mechanizmas, kurį pasitelkus dalies EBPO šalių narių praktikoje iš anksto identifikuojamas ex post vertinimo požiūriu aktualiausias teisinis reguliavimas. Vertinami aktai ministerijų pasirenkami atsitiktinai ir šis pasirinkimas ne tik deramai nepagrindžiamas, bet ir apskritai neargumentuojamas.

Kitus studijoje nurodytus trūkumus bei visą studijos tekstą galima rasti atviroje duomenų prieigoje https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Ex-post3.pdf

Mokslinį tyrimą atliko LTI mokslininkai dr. Petras Ragauskas, dr. Agnė Limantė, dr. Danguolė Bublienė ir Evelina Agota Vitkutė.

The Law Institute of Lithuania (LIL) has recently released a study „Ex Post Evaluation of Laws and Regulations: Perspectives in Lithuania“. The core objective of this study was to search ex post evaluation model that would be most suitable for Lithuania and that would be based on OACD-compliant standards. The research was carried out by the scientist of the Law Institute of Lithuania Dr. Agnė Limantė, Dr. Danguolė Bublienė and Evelina Agota Vitkutė.

Recently Lithuania decided to reform its regime of ex post evaluation of legislation adapting the national regulatory framework for the OECD recommendations and best practices of other European states. In the context of such initiative and upon request of the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania, the Law Institute of Lithuania and the authors of this research were contracted to set a scientific background for further political discussions on the issue.

Considering the main objective of the study, the authors set out the following tasks for their research: (i) to analyse the OECD recommendations and the other documents in the field of ex post evaluation, as well as best practices in selected jurisdictions (the EU, Estonia, the UK and Germany); (ii) on the basis of international standards developed by the OECD, to define ant to substantiate a model ex post evaluation of legal regulation; (iii) to study the situation in Lithuania in the field of ex post evaluation (legal regulation and practice) ant to evaluate it; (iv) to formulate recommendations for further development of ex post evaluation regime in the Lithuanian legal system.

Working on this research the authors analysed the relevant OECD documents, legislation and practice of other jurisdictions, also referring to the work of other scholars in the area of evaluation of legislation. To get a clearer look of the situation in Lithuania, the authors collected and analysed various documents resulting ex post evaluations performed by executive bodies. Furthermore, a survey was carried out among the bodies which are assigned with certain tasks in the area of ex post evaluation.

The results of the study is available on the following website: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Ex-post3.pdf