Atlikta kalinių apklausa parodė daugelyje laisvės atėmimo bausmės vykdymo sričių esantį atotrūkį tarp įstatyminių reikalavimų ir esamos realybės. Kalinių iškeltos problemos leidžia manyti, kad esamomis sąlygomis vykdomas asmenų kalinimas tik atsitiktinai gali bent kažkiek prisidėti prie asmens socialinės integracijos (resocializacijos), nes šis procesas nėra sistemiškas, individualizuotas, planingas ir nuoseklus, nėra tinkamos infrastruktūros, o nuolatinė konfrontacija su personalu ir nepasitikėjimas toliau skatina nusikalstamą elgesį.

Atlikta mokslinė analizė rodo, kad Lietuvos įkalinimo sistema nuo totalitariniu požiūriu paremto kalinimo sienų kol kas nuėjo dar tik labai trumpą kelią. Būtini tolesni ir kardinalūs pokyčiai, nes ilgainiui atotrūkis nuo Europos standartus atitinkančio įkalinimo gali tik dar labiau didėti. Kartu tai būtų ženklas, kad kalinių socialinė integracija (resocializacija) vis dar yra tik etiketė represyvumui pateisinti.

Monografijos bendarautoriai: Gintautas Sakalauskas, Liubovė Jarutienė, Vaidas Kalpokas, Rūta Vaičiūnienė

Monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP-19-38).

Elektroninį monografijos variantą galima rasti čia.