[:lt]
Dvi Lietuvos teisės instituto (LTI) darbuotojų publikacijos išspausdintos leidinyje „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“.
Po tarptautinės mokslinės – praktinės konferencijos buvo parengtas leidinys, kuriame viena iš publikacijų dr. Jurgitos Paužaitės – Kulvinskienės, dr. Gabrielės Juokaitės – Granskienės bei Virgilijaus Pajaujo mokslinis straipsnis „Teismo eksperto teisės. Lietuvos kontekstas Europos perspektyvoje“. Jame rašoma, jog atlikta nacionalinių norminių aktų atitikties Europos standartams analizė parodė, kad nacionalinis reglamentavimas atitinka tarptautines rekomendacijas, nors šios eksperto teisių turinį įtvirtina kiek plačiau. Kai kurios tarptautinėse rekomendacijose nurodomų eksperto teisių aiškiai nėra numatomos Lietuvos teisės aktuose. Nacionalinių teisės aktų papildymas tam tikrom nuostatom (pvz., teisė į išankstinį darbo užmokesčio mokėjimą ir kt.) sudarytų galimybes nuosekliai ir sistemiškai reguliuoti eksperto teisių sistemos turinį, teigia mokslininkai.
Antroji leidinyje išspausdinta mokslinė publikacija – dr. Roko Uscilos „Stebėjimo priemonių taikymas baudžiamojoje justicijoje“. Straipsnyje analizuojama įtariamųjų ir nuteistųjų elektroninio stebėjimo sistemų įdiegimo ir taikymo praktika baudžiamojoje justicijoje.
Elektroninių stebėjimo priemonių taikymo baudžiamojoje justicijoje analizė parodė, kad ši įtariamųjų ar nuteistųjų sistema tik pradedama plėtoti, ieškoma optimalių techninių sprendimų. Didžiausią praktiką šioje srityje turi probacijos tarnybos, o realizavimo potencialas akivaizdus tiek taikant intensyvią priežiūrą, tiek kitais atvejais, kurie numatyti bausmių vykdymo kodekse.
Mokslininkas daro išvadą, kad tikslinga diegti bendrą elektroninio stebėjimo centrą, užtikrinti efektyvią nuteistųjų ar įtariamųjų kontrolę 24 val. per parą. Taip būtų taupomi materialiniai ir žmogiški ištekliai. Anot R. Uscilos, verta pasiremti užsienio šalių praktika, kuri turi įsteigusi elektroninio stebėjimo centrus, kartu aptarnauja visas teisėsaugos institucijas.
[:]