Lietuvos kriminologų asociacija kartu su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu šių metų birželio 27–28 dienomis organizavo 34-ąjį Baltijos kriminologų seminarą „Kriminologija kintančiame kontekste: šiandienos atsakymai – klausimai rytdienai?“.
Seminare, trukusiame dvi dienas, dalyvavo ne tik seminaro organizatoriai iš Baltijos valstybių – Lietuvos ir Estijos, tačiau ir kriminologija besidomintys mokslininkai iš Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos bei Ukrainos.
Pirmąją dieną pristatytos įvairios temos, pradedant nusikalstamų veikų tendencijomis Lietuvoje, COVID-19 pandemijos įtaka kalėjimams ir baudžiamajai politikai, kriminalinėmis gaujomis – klanais, ekologinių nusikaltimų problemomis, nelegalia narkotikų prekyba Nyderlanduose, teoriniais pamąstymais apie korupciją ir praktiniais apie valstybės galimybes konfiskuoti nusikalstamu būdu sukauptą turtą. Diena baigta diskutuojant apie internetinių nusikaltimų geopolitiką, neapykantos kalbą, elektroninius nusikaltimus, persekiojimą ir kriminologijos istorijai svarbias moteris kriminologes.
Antrosios dienos metu aptartos ir sistemos pokyčių reikalaujančios temos: nepilnamečių justicijos reforma Estijoje; požiūris į nepilnamečius, atlikusius nusikalstamas veikas; savicenzūra skaitmeninėje erdvėje. Paralelinėse antrosios dienos sesijose buvo galima išgirsti ekspertų iš Lietuvos bei Ispanijos įžvalgas apie informacinių sistemų reikšmę kriminologinių temų srityje bei vykdomus tarptautinius kriminologinius projektus. Taip pat buvo galima paklausyti ir susirinkusių kriminologų mokslininkų diskusijos apie Baltijos kriminologų seminaro perspektyvas, naudą bei reikšmę sudėtingame geopolitiniame kontekste.
Renginyje dalyvavo Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Simonas Nikartas, skaitęs pranešimą „Anglijoje bausmę atliekantys lietuviai nusikaltėliai: požiūris ir poreikiai kitokioje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje“, kuriame papasakojo apie tirtų kalėjimų ypatumus, įkalintiesiems lietuviams iškilusias problemas kalėjimuose: kalbos barjerą, vertėjų trūkumą, baimę būti deportuotiems, intensyvesnės socializacijos poreikį. Pavyzdžiui, kaliniai norėtų daugiau socialinių bei religinių paslaugų, dažnesnių susitikimų su šeimos nariais, komunikacijos su lietuvių bendruomene.
Seminare svarbiausius akcentus apie latentinę korupciją ir galimybes konfiskuoti nusikalstamu būdu sukauptą turtą sudėliojo Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis.
Seminaro pranešimų pagrindu bus išleistas specialus recenzuojamo mokslinio žurnalo „Kriminologijos studijos“ numeris.
