Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Dalia Gedzevičienė prestižiniame tarptautiniame leidinyje publikavo mokslo straipsnį „Metafora ir ironija Lietuvos viešajame kriminologiniame diskurse“.

Šiame straipsnyje mokslininkė inventorizavo ir aprašė 2001–2015 m. trijuose Lietuvos interneto dienraščiuose (delfi.lt, lrytas.lt ir kaunodiena.lt) pavartotus metaforinius ir ironiškus pasakymus, kurių tikslo sritis – nusikaltęs asmuo, jo įvykdytas nusikaltimas ir nusikalstamumas. Iš metaforinių pasakymų rekonstruotos tokios vyraujančios konceptualiosios paradigmos – Nusikaltęs asmuo yra Ne žmogus (žvėris, monstras ir pan.) ir Nusikaltęs asmuo yra Specifinė su gyvybės atėmimu susijusi profesija (budelis, skerdikas ir pan.). Ironiškaisiais pasakymais (erelis, gaidelis ir pan.) nagrinėtuose tekstuose dažniausiai įvardijami kelių eismo pažeidėjai.

Anot mokslininkės, tirti viešojoje erdvėje dažnai vartojamus pasakymus svarbu dėl to, kad kalba ne tik atspindi pasaulėžiūrą, bet ir atvirkščiai – mūsų požiūris į tam tikrus dalykus priklauso nuo to, kaip mes apie juos kalbame. Taigi, nagrinėjamos metaforos ir ironijos nėra vien tik vaizdingi ar šmaikštūs posakiai. Tuo pat metu jie atlieka ir socialines funkcijas – išreiškia neigiamą emocinį vertinimą, teksto autorius su numanoma skaitytojų auditorija atsiriboja nuo vadinamojo kriminalinio pasaulio ir konstatuoja nusikaltusį asmenį priklausant kitai ir kitokiai kategorijai nei mes. Tiek metaforiniai scenarijai, realizuoti šiuose tekstuose, tiek ironiškais pasakymais kuriama pašaipos atmosfera netiesiogiai (figūratyviniu lygmeniu) dažniausiai siūlo vienintelį sprendimą – tokių ne(visai)žmogiškų, pavojingų ir bejausmių būtybių izoliaciją nuo žmonių bendruomenės.

Tiriamoji straipsnio medžiaga atskleidė, jog Lietuvoje kriminalinės naujienos dažnai peržengia neutralaus informacinio pranešimo ribas ir priartėja prie detektyvo žanro. Siekiant auditorijos dėmesio, pasitelkus vaizdingas retorines priemones aprašoma situacija emocingai vertinama, bauginama ir netgi metaforiškai sufleruojama, kokios bausmės nusipelnė žvėris, pabaisa, išgama, monstras ar budelis.

Visą publikacijos tekstą galima rasti čia: https://journals.sagepub.com/doi/full/10.1177/0888325418796567

Bandymai atskiru įstatymu drausti propaguoti komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose gali būti pertekliniai, teigia mokslininkai.

Lietuvos teisės instituto (LTI) tyrėjai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė nuomonę dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama uždrausti propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose.

Mokslininkai savo išvadoje paaiškino, kad įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas gali kelti abejonių Europos žmogaus teisių konvencijos ir ją aiškinančios Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijos kontekste. Anot pateiktos išvados, bandymas įstatymu apriboti viešojo naudojimo objektų pavadinimus gali būti nesuderinamas su Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisve.

LTI tyrėjai cituoja keletą EŽTT sprendimų, kuriuose atkreipia dėmesį į kelis aspektus. Pagal EŽTT, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas riboti saviraiškos laisvę demokratinėje visuomenėje, būtina įvertinti, ar teisės suvaržymas atitinka primygtinį socialinį poreikį (angl. pressing social need). Proporcingas balansas suprantamas taip, kad atitinkamos teisės apribojimas turi būti tik toks, kiek tai yra būtina, o taikomos priemonės turi būti adekvačios siektinam tikslui.

„Taigi minėtų EŽTT jurisprudencijos nuostatų kontekste gali kilti tam tikrų abejonių, ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos istorinės aplinkybės yra pakankamas pagrindas  projektu siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu riboti saviraiškos laisvę demokratinėje visuomenėje“, – savo Seimo komitetui pateiktoje išvadoje rašo LTI mokslininkai. Anot jų, tokiame kontekste projektu siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas gali būti perteklinis.

Kaip žinoma, Seime svarstomu teisės aktu siūloma nustatyti, kad paminklai, gatvių ar viešųjų erdvių pavadinimai, švietimo įstaigų pavadinimai, kiti viešojo naudojimo objektai (pavyzdžiui, literatūrinės premijos) negali įamžinti asmenų, organizacijų, įvykių ir datų, simbolizuojančių komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką, ar kitu būdu tokios santvarkos propaguoti.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių pavadinimų, švietimo įstaigų pavadinimų, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis, o tokie su ideologiniu pėdsaku susiję objektai primena apie sovietinės okupacijos laikotarpį, neretai skatina sovietinę nostalgiją.

Poreikį priimti įstatymą, draudžiantį viešojo naudojimo objektus, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis, Projekto rengėjai grindžia siekiu užkirsti kelią komunizmo arba kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui.

Visas atsakymo Seimo komitetui tekstas spausdinamas LTI leidinio „Teisės e-aktualijos“ 2019 metų 1 numeryje.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje fiziniai ir juridiniai asmenys turės teisę tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai. Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė savo straipsnyje analizuoja šią svarbią naujovę.

A. Limantė atkreipia dėmesį į tai, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą bus galima tuo atveju, jei konkretaus teisės akto pagrindu priimtas sprendimas pažeidžia konkretaus asmens konstitucines teises ar laisves, o visos kitos teisinės priemonės jau yra išnaudotos. Jei Konstitucinis Teismas priims pareiškėjui palankų sprendimą, nutarimas bus laikomas pagrindu atnaujinti pareiškėjo bylą.

Iki šiol kreiptis į Konstitucinį Teismą turi galimybę tik Seimas, 1/5 Seimo narių, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Asmenys tiesiogiai neturėjo galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Mokslininkė savo straipsnyje rašo, kad tokia situacija Lietuvoje dažnai sulaukdavo kritikos, nes daugumoje ES valstybių jau seniai yra galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą tiesiogiai. Lietuvoje ši idėja skynėsi kelią beveik 20 metų, apie šią galimybę diskutavo tiek politikai, tiek akademinė bendruomenė.

Mokslininkės dr. A. Limantės mintis šiuo klausimu galima perskaityti čia: https://verfassungsblog.de/lithuania-introduces-individual-constitutional-complaint/

Kovo 28–29 d. Budapešte, ELTE universitete, vyko tarptautinio projekto „Keturios ES mokymų sesijos skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams šeimos teisės reguliavimo klausimais“ („C.L.A.S.S.4EU“) mokymai. Šių mokymų tema – jurisdikcija ir taikytina teisė tėvų pareigų bylose bei vaikų grobimo bylose.

Mokymus kartu su projekto partneriais veda Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės dr. Agnė Limantė ir Ana Pliner. Mokymuose dalyvauja ir trys advokatės bei dvi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojos iš Lietuvos. Iš viso mokymuose dalyvauja apie 50 dalyvių iš šešių Europos šalių.

Kartu su LTI šiuos mokymus organizavo projekto partneriai iš Italijos (Veronos universitetas ir Milano-Bikokos universitetas), Vengrijos (Eötvös᾽o Lorand᾽o universitetas) ir Portugalijos (Minjo universitetas). Tai treti mokymai, vykdomi pagal „C.L.A.S.S.4EU“ projektą.

Vienas pirmųjų darbų Seimo pavasario sesijoje yra įstatymo dėl civilinio turto konfiskavimo projekto svarstymas. Lietuvos teisės institutas (LTI) Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu surengė mokslinę-praktinę konferenciją, kurioje buvo pristatyti LTI mokslininko Skirmanto Bikelio kartu su Simonu Mikšiu parengtos mokslo studijos „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ rezultatai (su visu studijos tekstu nemokamai galima susipažinti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/02/Konfiskavimas.pdf), apie juos diskutuota su suinteresuotų institucijų atstovais ir kitais konferencijos dalyviais.

Seime vykusią konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo premjeras Saulius Skvernelis, pabrėžęs, kad civilinio turto konfiskavimo institutas turi būti įdiegtas Lietuvoje. LTI Mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja dr. Rūta Vaičiūnienė sakė, jog ši mokslinė konferencija, sulaukusi didelio praktikų susidomėjimo, yra puikus mokslo ir teisės praktikos sinergijos pavyzdys, kai mokslo tyrimai atliepia praktikos poreikius ir aktualijas, o praktika ir įstatymų leidyba gali pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais.

„Kalbant apie mokslo svorį ir pripažinimą tarptautinėje erdvėje, reikia suprasti, kad tik tada, kai išanalizuosime, ką darome nacionaliniu lygmeniu, būsime įdomūs ir tarptautinei bendruomenei“, – sakė dr. R. Vaičiūnienė.

Pirmojoje konferencijos dalyje dviem valandos trukmės pranešimais dr. Skirmantas Bikelis išsamiai pristatė atlikto tyrimo rezultatus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, baudžiamųjų procesų dėl neteisėto praturtėjimo Lietuvoje apibendrinimą, esmines tiek baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą, tiek civilinio turto konfiskavimo problemas, atsakė į auditorijos klausimus. 

„Procesai dėl neaiškios kilmės turto konfiskavimo yra ir bus labai sudėtingi. Tai tarsi tikslas nuskristi į Marsą. Kad tikslą įgyvendintume, turime itin kruopščiai ir kokybiškai paruošti reikiamus teisės aktus, nes to nepadarius pasekmės gali būti gan apgailėtinos“, – konferencijoje sakė dr. S. Bikelis.

Antrojoje konferencijos dalyje pristatytas išvadas ir problemas komentavo praktikai ir politikai. Diskusijos dalyviai iš esmė pritarė tyrimo išvadoms, kad neteisėto praturtėjimo kriminalizacija nepateisino į ją dėtų lūkesčių ir patvirtino skeptikų prognozes. Savo ruožtu buvo vieningai pritarta, kad civilinio turto konfiskavimo institutas galėtų rasti savo vietą Lietuvos teisinėje sistemoje. Kartu buvo pateikta nemažai pastabų dabartiniam Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui, sutarta, kad jį dar reikėtų stipriai tobulinti.

Konferencijoje S. Bikelis pasidžiaugė, kad šį kartą nenutiko taip, kad pirma buvo priimti įstatymai, o tik paskui atliekama jų analizė. Šiuo atveju mokslo studija jau pristatyta, o įstatymų projektai svarstomi Seime ir galės būti koreguojami tiek pagal mokslo, tiek pagal praktikų išsakytas pastabas.

„Ši konferencija ir diskusija yra svarbus žingsnis įstatymo kokybės link“, – sakė S. Bikelis.

Lietuvos teisės institutas (LTI) pateikė 2018 metų ataskaitą, kurioje pristatomi svarbiausi praėjusių metų darbai – Teisingumo ministerijos užsakymu atlikti tyrimai, ilgalaikių programų įgyvendinimas, dalyvavimas MTEP konkursuose. Pernai tarptautiniai ekspertai atliko tarptautinį palyginamąjį įvertinimą, kuris buvo palankus LTI.

Reikšmingiausias LTI praėjusių metų mokslinis darbas buvo Vyriausybės programos priemonės įgyvendinimas ir pagal priemonę įvykdytas mokslinis tyrimas „Veiksnių, darančių įtaką civilinės justicijos veiksmingumui, tyrimas: Civilinio proceso kodekso pakeitimų atvejų analizė“.

Vadovaujantis LTI atliktu tyrimu „Socialinės reabilitacijos priemonių taikymo laisvės atėmimo vietose analizė: esamos praktikos tobulinimo perspektyvos“ Teisingumo ministerija Kalėjimų departamento vadovams formuoja užduotis. 

„Instituto atliekami mokslo darbai pritaikomi tobulinant valstybės gyvenimą, tai yra svarbus įvertinimas Instituto mokslininkams“, – sako LTI direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.  

LTI taip pat atliko mokslinius tyrimus įgyvendindama atskiras valstybines tarpinstitucines nacionalines programas, pvz., parašyta mokslo studija „Atsakomybės už korupciją privačiame sektoriuje teisinis reguliavimas“.

Institutas aktyviai dalyvauja ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) skelbiamuose tiksliniuose MTEP konkursuose projektams įgyvendinti, pvz., dėl reikminių tyrimų, dėl mokslininkų grupių tyrimų ir pan., kurie susiję su valstybės, visuomenės problemų sprendimu. Vykdant LMT finansuojamą projektą šiuo metu atliekamas tyrimas, kurio rezultatai bus pritaikyti policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo veikloje.

Įgyvendinant ilgalaikę mokslo programą „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ (2016–2020 m.) per 2018 m. buvo publikuotos dvi ir parengta publikuoti viena iš penkių mokslo studijų, publikuoti šeši mokslo straipsniai (iš programoje suplanuotų 18 straipsnių: vienas straipsnis publikuotas 2016 m., šeši straipsniai – 2017 m.) ir atliktas vienas MTEP darbas – viena išvada, organizuotas vienas mokslo renginys, skaityti trys moksliniai pranešimai.

Per 2018 m. Teisingumo ministerijos užsakymu buvo atlikti keturi moksliniai tyrimai, kurių rezultatai perduoti suinteresuotoms institucijoms ir publikuoti mokslinių darbų formatu.

Instituto darbuotojai, įvertinę aktualias teisinio reguliavimo ir taikymo problemas, per 2018 m. atliko mokslinius tyrimus ir jų pagrindu parengė bei publikavo iš viso tris monografijas, septynias mokslo studijas ir 26 mokslo straipsnius.

Pernai LTI buvo atlikti du veiklos vertinimai – kasmetinis 2017 m. veiklos vertinimas, kurį atliko LMT, ir tarptautinis palyginamasis, kuris buvo organizuojamas MOSTA už 2013–2017 m. veiklos rezultatus. Tarptautinių ekspertų įvertinimas LTI buvo labai palankus: už veiklos kokybę – 3, už socialinį poveikį – 4 ir už perspektyvumą – 5 balai. 

„Gavome ekspertų rekomendacijas, kurias įgyvendinęs LTI galėtų pagerinti savo veiklos rezultatus, todėl šis vertinimas yra ypač naudingas mokslininkams – žinome, į ką turime atkreipti daugiau dėmesio, kur turėtume koncentruoti savo jėgas“, – sako Instituto vadovė.

2018 m. atlikti mokslo tyrimai daugiausia buvo orientuoti į pridėtinės vertės valstybei ir visuomenei didinimą bei į mokslo kokybės kėlimą. Siekiant išlaikyti praėjusių metų veiklos rezultatus ir kuriamą pridėtinę vertę visuomenei, bus tęsiami pradėti darbai ir ieškoma būdų gauti didesnį finansavimą, kuris leistų labiau skatinti esamus ir pritraukti naujus darbuotojus.

2019 m. LTI keliami iššūkiai – sėkmingai pradėti naują ilgalaikę programą, kitą ilgalaikę programą produktyviai tęsti ir atlaikyti jos tarpinį vertinimą; atlaikyti institutų optimizavimo procesą ir išsigryninti vertinius kriterijus, kurie stiprina LTI vaidmenį teisės mokslui.

„LTI turi įsitvirtinti tarptautinėje mokslo arenoje, todėl turime stiprinti ryšius su partneriais užsienyje, sieksime naujų tarptautinių projektų, kurie leis naujai pažvelgti į mokslą tarptautinėje arenoje“, – sako LTI direktorė J. Paužaitė-Kulvinskienė.

Kaip žinoma, LTI yra mokslo įstaiga, kuri vykdo valstybės, ūkio ar visuomenės poreikiams svarbius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, užtikrina valstybės kompetenciją ir Lietuvos mokslinių tyrimų integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Ekspertų susitikimu prasidėjo naujas tarptautinis projektas „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD), kuriame Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai pritaikys savo sukauptas žinias.

Kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga bei partneriais iš Kroatijos, Graikijos ir Kipro LTI mokslininkai vasario 28 d. surengė pirmąjį projekto susitikimą, kuriame diskutavo apie projekto uždavinius ir numatomas veiklas.

IA-CHILD projektą įgyvendins tarpdisciplininė teisininkų, socialinių pedagogų, psichologų ir kriminologų komanda, turinti patirties įvairiose mokslo ir praktikos srityse. Projekto dalyviai sieks sėkmingesnio įtariamų ir kaltinamų vaikų atstovavimo ir jų procedūrinių garantijų užtikrinimo.

Šio tarptautinio projekto tikslas – keturiose Europos Sąjungos šalyse (Lietuvoje, Kroatijoje, Graikijoje ir Kipre) išnagrinėti teisinį reguliavimą ir praktiką, susijusią su individualiu įtariamų ar kaltinamų vaikų vertinimu baudžiamajame procese, identifikuojant geriausią praktiką ir pagrindinius iššūkius, kylančius įtariamų ar kaltinamų vaikų individualaus vertinimo procese. Taip siekiama prisidėti prie veiksmingesnio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, įgyvendinimo.

Daugiau informacijos apie tarptautinį projektą galima rasti čia.

Įgyvendinant bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą tarp Charkovo prof. Bokariuso teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto ir Lietuvos teisės instituto (LTI), vasario 19–22 dienomis buvo organizuota stažuotė septyniems Charkovo teismo ekspertizės instituto mokslo darbuotojams, tarp kurių – iškilūs Ukrainos teisininkai bei patyrę teismo ekspertai.

Ukrainiečių ekspertų stažuotės tikslas buvo susipažinti su LTI mokslo tyrimų, išvadų teikimo gerosiomis praktikomis, aptarti galimas glaudesnio bendradarbiavimo sritis bei galimybes kartu rengti ir dalyvauti bendruose mokslo projektuose.

Stažuotės metu Charkovo teismo ekspertizės instituto darbuotojai susipažino su Lietuvos teismo ekspertizės sistema, aplankė pagrindines valstybės ekspertines įstaigas, su Lietuvos teismo ekspertizės centro, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojais aptarė aktualias teismo ekspertizės aktualijas ir problemas.

Stažuotė buvo vertinga ne tik svečiams, bet ir LTI mokslininkams, nes aptartos ir išgrynintos mokslo darbuotojų ar doktorantų rengimo problemos yra panašios ir gali būti sprendžiamos panašiomis priemonėmis. Taip pat bendraujant su Ukrainos teismo ekspertais nutarta plačiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų kriminalistikos, kriminologijos, teismo ekspertizės srityse.

Mokslininkai mano, kad civilinis turto konfiskavimas turėtų reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos teisinėje sistemoje.

Tokia išvada teikiama Lietuvos teisės instituto darbuotojų dr. Skirmanto Bikelio ir Simono Mikšio mokslo studijoje „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“.

Atlikę tyrimą, mokslininkai pateikė išvadas, kad civilinis turto konfiskavimas galėtų būti proporcinga sunkių savanaudiškų, organizuotų ir korupcinių nusikaltimų prevencijos ir teisinės tvarkos restitucijos priemone ir taip turėtų reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos teisinėje sistemoje. Jis teikia galimybes paimti kur kas didesnę dalį neteisėtos kilmės turto nei mokestinės priemonės, kurios galėtų atlikti subsidiarų vaidmenį.

Mokslininkams abejonių nekelia civilinio turto konfiskavimo pranašumas prieš neaiškaus praturtėjimo kriminalizaciją.

„Šie institutai net nelygintini, kadangi neaiškaus praturtėjimo kriminalizacijos idėja pati savaime yra ydinga ir jos turėtų būti atsisakyta“, – tvirtina tyrėjai savo mokslo studijos išvadose.

Kaip teigiama studijoje, dėl neaiškaus praturtėjimo kriminalizacijos idėjos kritinių trūkumų kiek dviprasmiška vertinti jos įgyvendinimą teismų praktikoje kaip sėkmingą ar nesėkmingą. Pasak mokslininkų, absoliuti dauguma procesų 2015–2018 metais baigėsi nerezultatyviai ir tai, ko gero, traktuotina kaip adekvatus teisminis neaiškaus praturtėjimo kriminalizacijos idėjos vertinimas. Teiginys, kad procesų nerezultatyvumui esminę reikšmę turėjo baudžiamojo įstatymo taikymo laiko atžvilgiu ypatumai, anot mokslininkų, nebūtų pagrįstas.

S. Bikelis ir S. Mikšys mano, kad svarbu skirti deramą dėmesį konfiskavimo proceso baigiamajai daliai – konfiskuoto turto realizavimui.

„Svarbu tiek turto realizavimo rezultatyvumo, tiek nusikaltimų prevencijos ir teisinės kultūros visuomenėje skatinimo požiūriu vadovautis gairėmis, nurodytomis Direktyvoje Nr. 2014/42/ES, ir nustatyti prioritetą, kad konfiskuotas turtas būtų realizuojamas siekiant tenkinti viešuosius interesus ir ypač socialinius bendruomenių poreikius“, – rašo mokslininkai savo studijos išvadoje.

Ši mokslo studija yra vieno iš jos autorių S. Bikelio tyrinėjimų tęsinys, ieškant, kaip būtų galima efektyviai atimti nusikalstamu būdu sukauptą turtą iš asmenų, kurie jį įgijo, valdo arba saugo po priedanga, būdami fiktyvūs jo savininkai, ir kaip jį naudingai panaudoti. Šie tyrinėjimai prasidėjo dar 2012 metais, kai kartu su mokslinio projekto kolegomis buvo pradėta rengti kolektyvinė monografija „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai“, išleista 2014 metų pradžioje, prieš pat pasirodant pirmosioms kasacinėms nutartims bylose dėl neteisėto praturtėjimo.

Susidomėjusieji šia tema visą studijos tekstą gali nemokamai skaityti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/02/Konfiskavimas.pdf

Praėjo jau aštuoneri metai nuo neteisėto praturtėjimo kriminalizavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo galimybės numatymo Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Iš šios laiko perspektyvos jau galima daryti tam tikrus apibendrinimus.

Pavasario sesijos metu Seime planuojama pateikti ir svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektą (reg. Nr. 18-12906(3)), kurį parengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė.

Šiems klausimams aptarti Lietuvos Respublikos Seime yra rengiama mokslinė-praktinė konferencija „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“.

Konferencijos pirmojoje dalyje Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis pristatys tyrimo „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ rezultatus.

Antrojoje dalyje suinteresuotų institucijų atstovai diskutuos apskritojo stalo diskusijoje.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Konferencijos dalyviams bus išrašyti dalyvio pažymėjimai.

Konferencijos programa

Registracija vykdoma iki kovo 13 d. 12 val.

Norėdami registruotis į konferenciją, prašome spauskite šią nuorodą

Atvykę į Seimo rūmus, turėkite asmens dokumentą.

Mokslo studijos „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ visas tekstas prieinamas paspaudus šią nuorodą