Dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė
Dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė Instituto vadovė(+370 5) 2101660ingrida.macernyte@teise.org Lietuvos teisės institute dirba nuo 2003 m. 2002 m. įgijo teisės daktaro laipsnį Lietuvos teisės universitete (MRU). 1998 m. įgijo teisės magistro laipsnį Vilniaus universitete. 1994 m. įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį Vilniaus universitete. Nuo 2019-03-25 – laikinai vykdanti Lietuvos teisės instituto direktorės pareigas. Nuo 2021-01-01 – Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus pavaduotoja – Teisės instituto vadovė
SMURTINIO ELGESIO ARTIMOJE APLINKOJE KAITA: DARBO SU SMURTAVUSIAIS ASMENIMIS PLĖTROS PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

Unikali pažeidžiamų grupių teisinės apsaugos Šiaurės Rytų Europos regione apžvalga. Knygoje siūlomas naujas požiūris į pažeidžiamų grupių teisinę apsaugą bei pristatoma išsami pažeidžiamų grupių teisinės apsaugos reglamentavimo ir praktikos lyginamoji analizė. Šį išsamų tyrimą parengė mokslininkai iš keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.
LEGAL PROTECTION OF VULNERABLE GROUPS IN LITHUANIA, LATVIA, ESTONIA AND POLAND

Unikali pažeidžiamų grupių teisinės apsaugos Šiaurės Rytų Europos regione apžvalga. Knygoje siūlomas naujas požiūris į pažeidžiamų grupių teisinę apsaugą bei pristatoma išsami pažeidžiamų grupių teisinės apsaugos reglamentavimo ir praktikos lyginamoji analizė. Šį išsamų tyrimą parengė mokslininkai iš keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.
GAIRĖS DĖL TINKAMOS TEISINĖS PAGALBOS VAIKAMS, KURIE YRA ĮTARIAMIEJI ARBA KALTINAMIEJI BAUDŽIAMAJAME PROCESE

Ši studija yra orientuota į moterų lygių galimybių darbo teisiniuose santykiuose užtikrinimą trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGA IR GYNIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAME TEISME

Mokslo studijos tikslas – išanalizuoti Konstitucinio Teismo indėlį stiprinant žmogaus teisių apsaugą ir gynimą Lietuvoje per trisdešimt šio teismo veiklos metų.
ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS IŠŠŪKIAI FINANSŲ ĮSTAIGOSE

Šioje mokslo studijoje nagrinėjami reguliaciniai įpareigojimai finansų įstaigoms rinkti ir tvarkyti klientų ir kitų asmenų asmens duomenis ir jų suderinamumas su asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis.
DIRBTINIS INTELEKTAS TEISMUOSE: TEORIJA, PRAKTIKA IR TEISINIS REGULIAVIMAS

Šioje mokslo monografijoje tiriamos dirbtinio intelekto vystymo ir taikymo teismų veikloje tendencijos, siekiama nustatyti, kaip dirbtinis intelektas naudojamas teismuose ir kokie šių priemonių naudojimo aspektai kelia didžiausių dilemų bei neaiškumų.
VEIDO ATPAŽINIMO TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISĖSAUGOS SRITYJE: TEISINIAI IŠŠŪKIAI IR GALIMI SPRENDIMAI

Šių rekomendacijų tikslas – apibendrinti ir paaiškinti pagrindines galimas teisines rizikas, kylančias naudojant VAT teisėsaugos srityje, ir pasiūlyti galimus sprendimus, kaip šias rizikas valdyti tobulinant VAT naudojimo politiką ir teisinį reguliavimą.
TEISĖ Į PRIVATUMĄ, ASMENS DUOMENŲ APSAUGA IR DIRBTINIS INTELEKTAS: TEISINIO REGULIAVIMO IŠŠŪKIAI LIETUVOJE IR EUROPOJE

Mokslo studijoje analizuojamos dirbtinio intelekto kūrimo ir naudojimo tendencijos, dirbtinio intelekto sistemų klasifikacijos ir jų poveikis žmogaus teisėms. Remiantis tei¬sės aktais ir nacionalinių, Europos valstybių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teis¬mo praktikos suformuluotais teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą kriterijais vertinamos dirbtinio intelekto sistemų tendencijos ir bruožai, kurie kelia didžiausią grėsmę minėtoms žmogaus teisėms.
NARKOTIKAI IR ĮKALINIMAS: KRIMINOLOGINIAI BAUDIMO UŽ DISPONAVIMĄ NARKOTINĖMIS AR PSICHOTROPINĖMIS MEDŽIAGOMIS ASPEKTAI IR JŲ VARTOJIMO ĮKALINIMO ĮSTAIGOSE YPATUMAI

Monografijoje publikuojami tyrimo rezultatai suteikia naujų žinių apie nagrinėjamą reiškinį ir prisideda prie moksliniais įrodymais pagrįstos psichoaktyviųjų medžiagų politikos formavimo specialiame, įkalinimo įstaigų, segmente. Taip pat tikimasi, kad tai paskatins ir tolimesnius mokslinius tyrimus šioje srityje, kurie galėtų prisidėti mažinant realia įkalinimo bausme nuteisiamų priklausomų asmenų skaičių, gerinant nuteistųjų sveikatos rodiklius, sudarant palankesnes sąlygas resocializacijai, mažinant recidyvo atvejų skaičių, silpninant į(si)traukimą į nusikalstamą subkultūrą.
