Tarptautinė konferencija ir seminaras Almerijoje
Pirmadienį, 2022 m. rugsėjo 19 d., projekto komanda ir mokymų dalyviai susirinko Almerijoje į „EU-FamPro“ konferenciją ir seminarą, kuriame taip pat dalyvavo teisės profesionalai iš įvairių Europos šalių. Renginys prasidėjo tarptautine konferencija „Couples’ Property with cross-border Implications: Uniting Academic Discussions and Practical Concerns“. Ją sudarė trys sesijos, kurias moderavo profesorė Ivana Kunda (Rijekos universitetas), profesorė Alba Paños Pérez (Almerijos universitetas) ir docentė Neža Pogorelčnik Vogrinc (Liublianos universitetas). Vėliau įvyko tarptautinis seminaras „Practical Challenges in the Application of the Twin Regulations“. Penkias seminaro sesijas moderavo profesorė Fátima Pérez Ferrer (Almerijos universitetas), dr. Agnė Limantė (Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas), docentė Sandra Winkler (Rijekos universitetas), Nuria Martínez Sanchez (Almerijos universitetas) ir dr. Danijela Vrbljanac (Rijekos universitetas). Susirinkusieji turėjo galimybę klausyti pranešimų įvairiomis temomis, susijusiomis su tarpvalstybinių porų turtinių santykių teisine baze ir skirtingų šalių praktika. PASKELBTAS TARPTAUTINIO SEMINARO PRANEŠIMŲ SANTRAUKŲ RINKINYS (Seminaras: „Praktiniai iššūkiai taikant dvynių reglamentus“) „EU-FamPro“ komanda parengė tarptautinio seminaro „Praktiniai iššūkiai taikant dvynių reglamentus“ („Practical Challenges in the Application of the Twin Regulations“; Almerija, 2022 m. rugsėjo 19 d.) pranešimų santraukų rinkinį. Jį rasite nuorodoje.
Nuotoliniu būdu įvyko konferencija „Veido atpažinimas šiuolaikinėje valstybėje“
Rugsėjo 15 d. įvyko Teisės instituto organizuota tarptautinė konferencija „Veido atpažinimas šiuolaikinėje valstybėje“ (angl. Facial Recognition in the Modern State). Reginys vyko „Zoom“ platformoje ir jame dalyvavo daugiau kaip 100 dalyvių iš penkių žemynų. Konferencijoje, kurioje pranešimus skaitė 26 pranešėjai ir buvo skaitomi 3 pagrindiniai pranešimai (angl. keynote), diskutuota apie valdžios institucijų naudojamas veido atpažinimo technologijas Europos, Amerikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno bei Afrikos šalyse. Pranešėjai svarstė, ar veido atpažinimo technologijos yra teisėta priemonė visuomenės saugumui užtikrinti, ar ji nepažeidžia pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo. Remdamiesi kultūriniais ir teisiniais skirtumais bei bendromis tendencijomis, pranešėjai aptarė galimas ateities kryptis, kaip reglamentuoti valdžios institucijų vykdomą veido atpažinimo technologijų naudojimą nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis. Konferencijos pranešimai bus publikuojami leidinyje „Cambridge Handbook on Facial Recognition in the Modern State“ (Kembridžo universiteto leidykla, 2024 m.).
Du svarbūs tarptautinės privatinės šeimos teisės renginiai Almerijoje
2022 m. rugsėjo 19 d. Almerijoje, Ispanijoje, vyks du svarbūs tarptautinės privatinės šeimos teisės renginiai: tarptautinė konferencija „Couples’ Property with Cross-border Implications: Uniting Academic Discussions and Practical Concerns“ bei tarptautinis seminaras „Practical Challenges in the Application of the Twin Regulations“. Renginiuose, kuriuose dalyvaus mokslininkai ir praktikai iš įvairių ES šalių, pranešimus skaitys ir Instituto mokslininkės dr. Agnė Limantė ir dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Renginiai vyks įgyvendinant ES bendrai finansuojamą projektą „E. mokymai apie Europos Sąjungos reglamentus dėl tarptautinių porų turto teisinių režimų“ („EU-FamPro“). Su renginių programa galima susipažinti čia.
Suvalkijoje įvyko antrasis kriminologų vasaros festivalis „Demistify 2022“
2022 m. rugpjūčio 19–20 dienomis viename Suvalkijos kaime – Šilėnuose – karščiu alsuojančiuose laukuose rinkosi kriminologų bendruomenės nariai ir jiems prijaučiantieji. Vyko antrasis kriminologų vasaros festivalis „Demistify 2022“, skirtas išorėje sklandančioms ir žmogaus viduje glūdinčioms baimėms ir jų atpažinimui. Atsisakę įprastų akademinių užsiėmimų ir išėję už institucinių sienų neformalioje aplinkoje susitiko skirtingų kartų, gyvenimiškų patirčių ir kriminologinių žinių lygio žmonės pasidalinti savo mintimis apie nusikaltimus, bausmes, žmogiškąją atsakomybę ir su tuo susijusias baimes. Mokslininkai, akademikai, praktikai, esami ir būsimi kriminologijos studentai bei vietos gyventojai dalyvaudami festivalyje organizuotose meninėse ir aktyvaus sporto veiklose, diskusijose prie laužo ir išvykoje po Kalvarijos apylinkes kėlė kriminologinius klausimus ir ieškojo atsakymų. Festivalyje aktyviai dalyvavo ir Teisės instituto darbuotojai. Simonas Nikartas (Simuons Nikarts) pakvietė pasiroukuote žemaitiškaa apie griekus ir iškadas, aniuolus ir šalaputrius. Mindaugas Lankauskas „nenorminiame brunche“ diskutavo su Algimantu Čepu apie (ne)sėkmes mokyklinėje matematikoje, mėgstamiausią kriminologijos teorinę kryptį, abolicionizmą ir kitas intriguojančias temas. Sigita Černevičiūtė kriminologinėje ekskursijoje Suvalkų Kalvarijoje aiškinosi, ar šio krašto politiniai nusikaltėliai – knygnešiai, Suvalkijos ūkininkų streiko dalyviai ir pokario partizanai iš tiesų buvo nusikaltėliai, o gal herojai? Festivalio metu taiklius klausimus uždavinėjo ir kolegos Skirmantas Bikelis, Silvija Sokolovaitė, Justas Juodženis. Daugiau apie festivalį čia. Festivalio organizatoriai: Lietuvos kriminologų asociacija, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Vilniaus pažangių studijų institutas. Festivalio idėją rėmė Vidaus reikalų ministerija. Nuotraukų autoriai: Silvija Sokolovaitė, Sigita Černevičiūtė, prof. Aleksandras Dobryninas.
Kviečiame į tarptautinę konferenciją dirbtinio intelekto tema!
Konferencija „FACIAL RECOGNITION IN THE MODERN STATE“ Maloniai kviečiame į tarptautinę konferenciją „Facial Recognition in the Modern State“ (liet. „Veidų atpažinimas šiuolaikinėje valstybėje“), kurioje dalyvaus daug garsių šios srities specialistų iš viso pasaulio. Renginys vyks 2022 m. rugsėjo 15 d. nuotoliniu būdu nuo 10 val. Konferencijoje bus diskutuojama apie valdžios institucijų vykdomą veidų atpažinimo technologijų taikymą bei teisinį reguliavimą Europos, Amerikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno bei Afrikos šalyse. Ar veidų atpažinimo technologijos yra teisėta priemonė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti? O gal tai yra stebėjimas, pažeidžiantis pagrindines asmens teises ir teisinės valstybės principą? Konferencijoje bus nagrinėjama, ar ir kaip skiriasi atsakymai į šiuos klausimus skirtingose valstybėse ir žemynuose. Remdamiesi kultūriniais ir teisiniais skirtumais bei bendromis tendencijomis, pranešėjai aptars galimas valdžios institucijų vykdomo veidų atpažinimo technologijų naudojimo reguliavimo kryptis nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis. Daugiau informacijos ir renginio programą rasite čia: https://teise.org/en/events/facial-recognition-technologies/ Registracija į konferenciją: https://www.eventbrite.com/e/facial-recognition-in-the-modern-state-tickets-382802481527 Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Renginys vyks anglų kalba. Klausytojams pageidaujant, bus išduoti dalyvavimo renginyje pažymėjimai. Konferenciją organizuoja Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas kartu su užsienio partneriais. Konferencija rengiama įgyvendinant projektą „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI). Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-21-38. Daugiau informacijos el. p. justina.krauledaite@teise.org
Prestižinėje leidykloje „Springer“ išleista A. Limantės ir D. Pūraitės-Andrikienės redaguota knyga „Legal Protection of Vulnerable Groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland“
Pristatome prestižinėje „Springer“ leidykloje ką tik išleistą Teisės instituto mokslininkių dr. Agnės Limantės ir dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės redaguotą knygą „Legal Protection of Vulnerable Groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland“, kurioje pateikiama unikali pažeidžiamų grupių teisinės apsaugos Šiaurės Rytų Europos regione apžvalga. Knygoje siūlomas naujas požiūris į pažeidžiamų grupių teisinę apsaugą bei pristatoma išsami pažeidžiamų grupių teisinės apsaugos reglamentavimo ir praktikos lyginamoji analizė. Šį išsamų tyrimą parengė mokslininkai iš keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.
Naujoje tarptautinės komandos parengtoje knygoje šeimos teisės tema – Instituto mokslininkių skyriai
Šią vasarą buvo paskelbta nauja tarptautinės mokslininkų komandos parengta knyga – L. Ruggeri, M. J. Cazorla Gonzalez (red.). Cross-border Couples Property Regimes in Action Before Courts. Understanding the EU Regulations 1103 and 1104/2016 in Practice (Dykinson S.L, 2022). Knygoje nagrinėjamas reglamentų „dvynių“ taikymas praktikoje – ESTT bei valstybių narių teismuose, kartu tyrimą papildant hipotetinėmis bylomis. Šioje knygoje paskelbti ir dviejų Instituto mokslininkių Agnės Limantės ir Simonos Vilkelytės skyriai. Mokslininkės savo skyriuose analizuoja svarbius ESTT sprendimus, kuriuose aiškinami klausimai, aktualūs taikant reglamentus „dvynius“. Knyga nemokamai pasiekiama nuorodoje. Plačiau apie EU-FamPro projektą.
Vilniuje vyko 34-asis Baltijos kriminologų seminaras
Lietuvos kriminologų asociacija kartu su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu šių metų birželio 27–28 dienomis organizavo 34-ąjį Baltijos kriminologų seminarą „Kriminologija kintančiame kontekste: šiandienos atsakymai – klausimai rytdienai?“. Seminare, trukusiame dvi dienas, dalyvavo ne tik seminaro organizatoriai iš Baltijos valstybių – Lietuvos ir Estijos, tačiau ir kriminologija besidomintys mokslininkai iš Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos bei Ukrainos. Pirmąją dieną pristatytos įvairios temos, pradedant nusikalstamų veikų tendencijomis Lietuvoje, COVID-19 pandemijos įtaka kalėjimams ir baudžiamajai politikai, kriminalinėmis gaujomis – klanais, ekologinių nusikaltimų problemomis, nelegalia narkotikų prekyba Nyderlanduose, teoriniais pamąstymais apie korupciją ir praktiniais apie valstybės galimybes konfiskuoti nusikalstamu būdu sukauptą turtą. Diena baigta diskutuojant apie internetinių nusikaltimų geopolitiką, neapykantos kalbą, elektroninius nusikaltimus, persekiojimą ir kriminologijos istorijai svarbias moteris kriminologes. Antrosios dienos metu aptartos ir sistemos pokyčių reikalaujančios temos: nepilnamečių justicijos reforma Estijoje; požiūris į nepilnamečius, atlikusius nusikalstamas veikas; savicenzūra skaitmeninėje erdvėje. Paralelinėse antrosios dienos sesijose buvo galima išgirsti ekspertų iš Lietuvos bei Ispanijos įžvalgas apie informacinių sistemų reikšmę kriminologinių temų srityje bei vykdomus tarptautinius kriminologinius projektus. Taip pat buvo galima paklausyti ir susirinkusių kriminologų mokslininkų diskusijos apie Baltijos kriminologų seminaro perspektyvas, naudą bei reikšmę sudėtingame geopolitiniame kontekste. Renginyje dalyvavo Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Simonas Nikartas, skaitęs pranešimą „Anglijoje bausmę atliekantys lietuviai nusikaltėliai: požiūris ir poreikiai kitokioje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje“, kuriame papasakojo apie tirtų kalėjimų ypatumus, įkalintiesiems lietuviams iškilusias problemas kalėjimuose: kalbos barjerą, vertėjų trūkumą, baimę būti deportuotiems, intensyvesnės socializacijos poreikį. Pavyzdžiui, kaliniai norėtų daugiau socialinių bei religinių paslaugų, dažnesnių susitikimų su šeimos nariais, komunikacijos su lietuvių bendruomene. Renginyje dalyvavo ir Kriminologinių tyrimų skyriaus mokslo darbuotojos prof. Ilona Laurinaitytė, doc. dr. Ilona Michailovič ir dokt. Liubovė Jarutienė, kurios pristatė tyrimo „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA) rezultatus. Mokslininkės išnagrinėjo šimtą 2016–2020 m. laikotarpiu pateiktų teismo sprendimų dėl persekiojimo, kurie parodė, jog, prieš įsigaliojant su persekiojimo prevencija susijusio įstatymo pakeitimams, dažniausiai persekiotojai buvo baudžiami už grasinimus nužudyti auką ar už žmogaus terorizavimą, o papildomi kaltinimai buvo už faktinį aukos sužalojimą ar šmeižtą. Net 76 proc. visų atvejų kaltinamasis buvo vyras, o persekiojama buvo moteris. Taip pat buvo pristatyta ir statistika, susijusi su persekiotojų charakteristikomis, konkrečių persekiojimų kategorijomis bei kaltinamiesiems skirtos bausmės pobūdžiu. Persekiojimo problemą ir paties tyrimo aktualumą atspindėjo ir gausūs klausimai pranešimo autorėms. Seminare svarbiausius akcentus apie latentinę korupciją ir galimybes konfiskuoti nusikalstamu būdu sukauptą turtą sudėliojo Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis. Seminaro pranešimų pagrindu bus išleistas specialus recenzuojamo mokslinio žurnalo „Kriminologijos studijos“ numeris.
Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Sense and Sensibility in Cross-Border Cases: Couples’ Property“
Konferencijoje „Sense and Sensibility in Cross-Border Cases: Couples’ Property“ dalyvaus mokslininkai ir savo sričių ekspertai iš skirtingų valstybių, jie pristatys „Justice“ programos projektą „EU-FamPro“, skirtą ES dvynių reglamentams (2016/1103 ir 2016/1104), bei keletą nacionalinių temų. Su konferencijos programa galite susipažinti čia. Konferencija vyks 2022 m. birželio 30 d. vaizdingoje Jean Monnet tarpuniversitetinio centro vietoje Opatijoje (Kroatija) ir nuotoliniu būdu. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas. Dalyvaujant gyvai ar nuotoliniu būdu būtina registracija iki birželio 20 d. nuorodoje. Konferenciją organizuoja Rijekos universiteto Teisės fakultetas ir Kroatijos lyginamosios teisės asociacija, bendradarbiaudami su Kamerino, Liublianos, Almerijos universitetais ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu. Daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje.
Teisės instituto mokslininkė skaitė pranešimą tarptautinėje šeimos teisės konferencijoje
Birželio 16 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė dalyvavo tarptautinėje šeimos teisės konferencijoje „International Family Law Conference and Debate 2022“, kurią organizavo Bratislavos Paneuropos universiteto Teisės fakultetas. Šis renginys organizuotas kaip Vidurio Europos profesorių tinklo, kurį koordinuoja Miškolco universitetas – Vidurio Europos akademija, dalis. Kartu su Vilniaus universiteto lektore advokate Kristina Pranevičiene dr. Limantė skaitė pranešimą apie sutuoktinių turto bylas Europos Sąjungos šalyse, nedalyvaujančiose reglamentuose „dvyniuose“. Mokslininkės pagrindinį dėmesį skyrė Lietuvos reguliavimui ir teismų praktikai (pranešimo tema: „Matrimonial property cases in European Union countries that do not participate in the Twin Regulations: case study of Lithuania“). Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Slovakijos, Kroatijos, Vengrijos, Lenkijos, Ukrainos, Albanijos ir Lietuvos.