LTI mokslininkės – regiono mokslo programos žvalgytuvėse
[:lt] Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) jaunesnioji mokslo darbuotoja Gintarė Rinkevičiūtė ir Tarptautinių ryšių skyriaus projektų administratorė dr. Jolanta Apolevič spalio 25 d. dalyvavo Taline vykusiame Baltijos mokslo programos (angl. Baltic Research Programme) informaciniame renginyje “Launching and Matchmaking Event of the Baltic Research Programme”. Renginys buvo skirtas supažindinti mokslininkus su 2014–2021 m. Baltijos mokslo programos ypatumais (pvz., reikalavimais teikiamoms paraiškoms, mokslo projektams teikiama finansine parama, mokslinių tyrimų vykdymu ir t. t.). Informaciniame renginyje dalyvavę mokslininkai turėjo galimybių sužinoti Estijos kvietimui pasirinktas prioritetines mokslinių tyrimų kryptis bei rasti potencialių partnerių iš Baltijos šalių bei šalių-donorių (Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos), su kuriais būtų galima teikti projektų paraiškas ir dalyvauti Baltijos mokslo programoje. Baltijos mokslo programa – tai jungtinė trijų Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) mokslo programa, finansuojama iš Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybių (Islandijos ir Lichtenšteino) bei Norvegijos 2014–2021 m. finansinių mechanizmų lėšų. Programa skirta Baltijos valstybių, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos mokslo potencialui konsoliduoti, regioniniam bendradarbiavimui stiprinti, taip pat šia programa siekiama užpildyti nišą tarp nacionalinio mokslo finansavimo ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Daugiau informacijos apie Baltijos mokslo programą: https://www.lmt.lt/lt/mokslo-finansavimas/tarpvalstybines-programos-dvisales-trisales/baltijos-mokslo-programa/2911 Mokslininkių vizitas iš dalies finansuotas EEE 2014–2021 m. techninės paramos finansuojamo projekto „Lietuvos mokslo taryba – Baltijos mokslo programos administravimas“ lėšomis. Sutarčių su Lietuvos mokslų taryba numeriai S-LNBP-18-13 ir S-LNBP-18-14. [:en] Gintarė Rinkevičiūtė, a junior research fellow of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), and dr. Jolanta Apolevič, Project Administrator of the International Relations Office of LIL, took part in the Launching and Matchmaking Event of the Baltic Research Programme, held on 25 October in Tallinn. The event was aimed at acquainting researchers with the specific features of the 2014–2021 Baltic Research Programme (e.g. requirements for applications, financial support for research projects, scientific research implementation, etc.). Researchers who attended the event had an opportunity to find out about the priority lines of research selected for Estonia’s call and also find potential partners from the Baltic states and donor countries (Iceland, Liechtenstein and Norway) with whom they could submit project applications and take part in the Baltic Research Programme. It is a joint research programme of three Baltic states (Lithuania, Latvia and Estonia) financed with the funds of the European Economic Area (hereinafter – EEA) (Iceland and Liechtenstein) and Norwegian Financial Mechanisms 2014–2021. The programme is aimed at consolidating the research potential of the Baltic states, Iceland, Liechtenstein and Norway, enhancing regional cooperation and filling the gap between national research funding and European Union structural support. Further information about the Baltic Research Programme: https://www.lmt.lt/en/news/research-council-of-lithuania-new-opportunities-for-strengthening-research-of-the-3-baltic-states/2918 Researchers’ visit has been co-financed with the funds of the project “The Research Council of Lithuania – administration of the Baltic Research Programme” funded from the EEA 2014–2021 technical assistance. Agreements with the Research Council of Lithuania No. S-LNBP-18-13 and No. S-LNBP-18-14. [:]
Skelbiamas automobilio pardavimo aukcionas
[:lt] Lietuvos teisės institutas skelbia pripažinto nereikalingu naudoti materialiojo turto viešąjį aukcioną, kuriame bus parduodamas lengvasis automobilis Škoda Octavia Ambiente: Kėbulo tipas – hečbekas; Valstybinis numeris – UVG 320; Pagaminimo metai – 2003; Pavarų dėžė – mechaninė; Durų skaičius – 4/5; Spalva – kaštoninė; Kėbulo Nr. – TMBCG11U332773120; Variklio darbinis tūris – 1.896 cm3 (66 kW); Kuro tipas – dyzelinas; Rida – 169.200 km.; Techninė apžiūra galioja iki 2019-11-27. Pradinė pardavimo kaina – 1.700,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai Eur, 00 cnt.). Minimalus kainos didinimo intervalas – 15,00 Eur (penkiolika Eur, 00 cnt.). Aukciono data – 2018 m. lapkričio 29 d. 11.00 val. Aukciono vieta – Lietuvos teisės institutas, Ankštoji g. 1A, Vilnius. Dalyvių registracija. Aukciono dalyviai registruojami aukciono vykdymo dieną nuo 9.30 iki 10.30 val. Registruodamiesi aukciono dalyviai privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą), nurodyti tikslų gyvenamąjį adresą ar elektroninio pašto adresą. Jeigu aukciono dalyvis veikia įgaliotas kito asmens, jis turi su savimi turėti įgaliojimą. Registracija į aukcioną nemokama. Aukcionas vykdomas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du dalyviai, žiūrovai neįleidžiami. Automobilio apžiūra vyks 2018 m. lapkričio 26–28 d. nuo 10.00 iki 14.00 val. Lietuvos teisės institute, Ankštoji g. 1A, 01109 Vilnius, tik iš anksto susitarus tel. +370 5 210 1674 arba el. p. aukcionas@teise.org Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis vyks minėtu adresu 2018 m. gruodžio 7 d. 11.00 val. Neparduoto automobilio kaina pakartotiniame aukcione bus mažinama 20 procentų. Atsiskaitymo sąlygos. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per 3 darbo dienas po aukciono pabaigos, sumokant banko pavedimu į Instituto atsiskaitomąją sąskaitą. Kilus neaiškumams teirautis tel. +370 5 2101663 darbo dienomis nuo 9.00 iki 14.00 val. [:]
Studijų moduliams – JTO ekspertų įvertinimas
[:lt] Spalio 29–31 d. Lietuvos teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Simonas Nikartas dalyvavo Jungtinių Tautų Organizacijos Narkotikų ir nusikaltimų biuro ekspertų susitikime (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC). Susitikimo metu mokslininkai ir nusikaltimų prevencijos ekspertai pateikia ekspertinį vertinimą JTO parengtiems Nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios justicijos universitetinių studijų moduliams, kurie bus siūlomi įgyvendinti JTO valstybių narių aukštojo mokslo įstaigose. [:en] Dr. Simonas Nikartas, a senior research fellow of the Law Institute of Lithuania, attended the meeting of experts of the United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC) on 29–31 October. During the meeting researchers and crime prevention experts presented an expert review of university crime prevention and criminal justice study modules developed by the UN, which would be suggested for implementation in higher education institutions of UN member states. [:]
LTI mokslininkė – tarp Europos Komisijos ekspertų
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Agnė Limantė dalyvavo Briuselyje Europos Komisijos (EK) organizuojamame susitikime su Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ekspertais, kurio tema – Direktyvos dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui įgyvendinimas. Susitikime ES valstybių atstovai su EK pareigūnais diskutavo apie Direktyvos įgyvendinimą jų šalyse, aptarė, kaip jų teisėje reguliuojami klausimai, susiję su teisinės pagalbos teikimu ir jos kokybe, bei kokių pakeitimų pareikalaus tinkamas nacionalinės teisės suderinimas su ES direktyva. Dr. A. Limantė – viena iš keturių pranešėjų, šiame susitikime pristačiusių konkrečius su teisinės pagalbos kokybe ir jos kontrole susijusius klausimus. LTI mokslininkė pristatė QUAL-AID projektą ir jo rezultatus. LTI yra pagrindinis projekto koordinatorius, kartu su partneriais iš Lietuvos, Vokietijos bei Nyderlandų įgyvendinantis projektą „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“. Šio projekto tikslas yra parengti teisinės pagalbos teikimo bei jos kokybės užtikrinimo ir kontrolės gerosios praktikos standartus, tinkamus taikyti visose Europos Sąjungos valstybėse. Parengti standartai bus viešai paskelbti šių metų pabaigoje. [:en] Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) researcher Dr Agnė Limantė participated in a meeting with experts from the European Union (hereinafter – EU) Member States that was organised by the European Commission (hereinafter – EC) in Brussels on the topic of implementation of the Directive on legal aid for suspects and accused persons in criminal proceedings and for requested persons in European arrest warrant proceedings. At the meeting, representatives of EU Member States discussed the implementation of the Directive in their countries with EC officials and talked about how issues related to the provision of legal aid and its quality are regulated in their law as well as what changes proper harmonisation of national law with the EU directive will require. Dr Limantė was one of the four speakers at this meeting who presented specific issues related to the quality of legal aid and its control. The LIL researcher presented the QUAL-AID project and its results. Together with partners from Lithuania, Germany and the Netherlands, the LIL is the lead project coordinator in implementing the “Enhancement of Legal Aid Quality: General Standards for Different Systems” project. The aim of this project is to prepare best practice standards for the provision of legal aid and its quality assurance and control that are suitable for use in all countries of the European Union. The standards will be made public at the end of this year. [:]
Kiek laiko politikų duomenys turi būti vieši?
[:lt] Visuomenės interesas žinoti nesibaigia pasibaigus politiko kadencijai. Tokią poziciją dėl viešųjų asmenų duomenų viešumo diskusijoje išsakė Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Laurynas Pakštaitis. Diskusija „Kaip įgyvendinti duomenų apsaugos reikalavimus nesumažinant visuomenės teisės žinoti?“, vykusi spalio 23 dieną, buvo organizuota „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“. Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė diskusijos dalyviams pristatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymus iš viešosios erdvės išimti kandidatavusių per įvairius rinkimus asmenų duomenis. Tokie duomenys, pagal pateiktą pasiūlymą, turėtų būti vieši vieną arba dvi kadencijas, atsižvelgiant į tai, kaip kandidatui pasisekė rinkimuose. Ministerija savo pasiūlymus parengė remdamasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) bei kitų šalių praktika. Dr. L. Pakštaitis diskusijos dalyviams tvirtino, jog nėra tikslinga riboti laiką, kuomet informacija apie politikus yra vieša. Kaip pavyzdį mokslininkas pateikė istoriją apie vieno iš teatrų vadovą, kuris kandidatavo į savivaldybės tarybą ir tuomet pateikė savo duomenis. Tie duomenys buvo svarbūs tiek nustatant galimas piktnaudžiavimo schemas, tiek po kurio laiko vertinant situaciją. Todėl, mokslininko manymu, visuomenės teisė žinoti yra prioritetinė. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė diskusijoje išdėstė poziciją – BDAR nėra pritaikyta reguliuoti viešųjų asmenų duomenis, todėl tokių asmenų duomenis VRK siūlo skelbti neribotą laiką. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė atkreipė dėmesį, kad politikų duomenų viešumo klausimu yra pasisakę ir teismai – 2008 m. buvo išsakyta pozicija, jog politikų duomenys gali būti skelbiami neribotą laiką. Politikos analizės instituto vadovė Virginija Būdienė nepritarė duomenų skelbimo ribojimams – anot jos, pasaulyje yra daug blogų pavyzdžių, kai politikai siekia kuo greičiau paslėpti informaciją apie save, todėl visuomenei turi būti sudarytos visos sąlygos informaciją gauti neribojant laiko. Su tuo nesutiko Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius, akcentavęs žmogaus teisę į privatumą bei galimybę viešai prieinamą informaciją panaudoti patyčioms ar pan. [:en] The public interest to know does not end when a politician’s term of office expires. This is the position on publishing the data of public figures that was expressed in a discussion by Law Institute of Lithuania researcher Dr Laurynas Pakštaitis. The discussion “How to implement data protection requirements without diminishing the public’s right to know?”, which took place on 23 October, was organised by Transparency International Lithuania and The White Gloves, a public organisation. Vice-Minister of Justice Irma Gudžiūnaitė gave a presentation to the discussion participants on the proposals of the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania to remove the data of people who have run in various elections from the public domain. According to the proposal, such data should be made public for one or two terms, depending on how the candidate fared in the election. The ministry prepared its proposals based on the General Data Protection Regulation (hereinafter – the GDPR) and the practice of other countries. Dr Pakštaitis contended that it is not expedient to limit the time during which information about politicians is public. As an example, the researcher presented the story of one theatre’s manager who had run for municipal council and submitted his data at that time. Those data were important both for identifying potentially abusive schemes and for assessing the situation over time. The researcher therefore believes that the public’s right to know is a priority. Chairwoman of the Central Electoral Commission Laura Matjošaitytė put forth a position in the discussion that the GDPR is not tailored to regulate the data of public figures, so the CEC suggests making the data of these individuals public for an indefinite period. Transparency International Lithuania project manager Dr Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė pointed out that the courts have also spoken on publishing the data of politicians – in 2008, an opinion was expressed that the data of politicians can be published for an indefinite period. Virginija Būdienė, head of the Institute for Policy Analysis, opposed restrictions on the publication of data – according to her, there are many bad examples in the world where politicians try to conceal information about themselves as soon as possible, so all conditions must be made for the public to obtain this information without time limitations. Human Rights Monitoring Institute jurist Karolis Liutkevičius did not agree with this, emphasising the human right to privacy and the possibility of using publicly accessible information for bullying or the like. [:]
Nenuoseklumas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės srityje
[:lt] Lietuvos teisėje įtvirtinus juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės visumos doktrinos modelį, galima pastebėti tam tikrą teisinio reglamentavimo nenuoseklumą, kuomet kai kuriais atvejais paliekama iki Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų galiojusi sąlyga nustatyti juridinio asmens naudai nusikalstamą veiką padariusį fizinį asmenį. Tokia išvada pateikiama Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės Rasos Tirylytės-Zeleninos paskelbtame mokslo straipsnyje „Nauji juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kriterijai Lietuvos Respublikos teisėje“. Straipsnyje analizuojami juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijų pokyčiai 2016 m. lapkričio 10 d. atlikus Baudžiamojo kodekso 20 str. ir Baudžiamojo proceso kodekso 387 str. pakeitimus. Mokslininkė pažymi, kad poreikis įtvirtinti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės visumos doktrinos modelį Lietuvos teisėje mokslininkų buvo konstatuotas dar 2003 m., šie pasiūlymai buvo įgyvendinti tik atlikus atitinkamus pakeitimus 2016 m. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės visumos modelis į Lietuvos baudžiamąją teisę istoriškai atėjo su Lietuvos siekiu tapti EBPO nare ir šio tikslo sąlygota intencija ratifikuoti 1997 m. Konvenciją dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkimu tarptautiniuose verslo sandoriuose. Straipsnio išvadose rašoma, jog šie pakeitimai žengė paskui kitų užsienio valstybių, pripažįstančių nuasmenintą juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, praktiką, tačiau Lietuvoje nebuvo deramai atsižvelgta į teisinę bazę ir pagrindus, ant kurių šiandien juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės institute jau yra sukonstruota visumos doktrina. Mokslininkė rekomenduoja šį nenuoseklumą panaikinti pašalinant Baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. įtvirtintą privalomą juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės imperatyvą baudžiamąja tvarka atsakyti tik tuo atveju, jei nusikalstama veika buvo padaryta juridinio asmens naudai ar interesais veikusio fizinio asmens. Visą mokslininkės publikaciją galima skaityti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Trilyte-Zelenina-2018_2-96.pdf [:en] Upon a model of the aggregation doctrine for the criminal liability of a legal person being established in Lithuanian law, a certain inconsistency of legal regulation can be observed where in certain cases, the condition that was valid prior to the amendments to the Code of Criminal Procedure to identify the natural person who has committed a criminal offence for the benefit of a legal person is left in place. Such a conclusion is presented in the scientific article “New Criteria of Criminal Liability of a Legal Person in Lithuanian National Law” published by the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) researcher Rasa Tirylytė-Zelenina. The article analyses the changes to the criteria for the application of criminal liability of a legal person after the amendments to Article 20 of the Criminal Code and Article 387 of the Code of Criminal Procedure that were made on 10 November 2016. The author notes that the need to establish a model of the aggregation doctrine for the criminal liability of a legal person in Lithuanian law had already been ascertained by scholars in 2003, but these proposals were only implemented after the relevant changes were made in 2016. Historically, the aggregation model for the criminal liability of a legal person came into Lithuanian criminal law together with Lithuania’s aspiration to become a member of the OECD and the intention conditioned by this goal to ratify the 1997 Convention on Combating Bribery of Foreign Public Officials in International Business Transactions. The article concludes that these changes followed the practice of other foreign countries that recognise the depersonalised criminal liability of a legal person, but that in Lithuania, due regard was not given to the legal basis and grounds on which the aggregation doctrine is already constructed in the institution of criminal liability of a legal person today. The author recommends eradicating this inconsistency by eliminating the mandatory imperative of criminal liability of a legal person established in Article 20(2) of the Criminal Code to only be held criminally liable in the case that the criminal act was committed by a natural person for the benefit or in the interests of the legal person. The author’s full publication can be read here: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Trilyte-Zelenina-2018_2-96.pdf [:]
Stipendija politinės korupcijos tyrimą atliekančiai studentei
[:lt] Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT) skyrė finansavimą Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) tyrimui „Korupciniai juridinių asmenų ryšiai ir konfiskavimas: tarptautinė ir nacionalinė perspektyvos“, kurį įgyvendins LTI praktiką atliekanti studentė Rasa Tirylytė-Zelenina. Tyrimas, kurio įgyvendinimui skirta stipendija, atliekamas vadovaujant LTI mokslininkui dr. Skirmantui Bikeliui. „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymo“ veiklos poveiklė „Studentų moksliniai tyrimai laisvu nuo studijų metu (studentų tyrimai)“ – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu studento pagal individualią programą atliekamas mokslinis tiriamasis darbas, vadovaujant tyrimų vadovui. Pagrindinis šio projekto tikslas – kriminologiniu aspektu tirti juridinių asmenų įsitraukimo į politinę korupciją modelius ir kontekstus, apibendrinti aktualias antikorupcinių tarptautinių konvencijų nuostatas bei ekspertų rekomendacijas, analizuoti į neteisėtai įgyto turto konfiskavimą nukreiptų teisinių instrumentų reguliavimo ir praktinio taikymo problemas ir šių instrumentų panaudojimo perspektyvumą, ištirti naujai kuriamo teisinio instrumento (civilinės konfiskacijos) turinį ir potencialą kontroliuojant politinės korupcijos, į kurią įsitraukia juridiniai asmenys, apraiškas. Analizuodama tarpdisciplininę problemą, R. Tirylytė-Zelenina patobulins mokslinio tyrimo įgūdžius, pagilins dalykines žinias apie juridinių asmenų daromų pažeidimų pobūdį ir jiems galimai taikytinų priemonių spektrą bei jų efektyvumą. Tyrimo pabaigoje studentė pateiks pagal mokslinių publikacijų reikalavimus parengtą tekstą, kurį sudarys anksčiau atliktos analizės kriminologiniu (turto kilmės) ir teisiniu aspektais bei tarptautinio konteksto vertinimas. Projekto trukmė: 2018-10-01–2019-04-30. Finansavimo šaltinis – Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų, mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ (sutarties su LMT Nr. DOTSUT-580). [:en] The Research Council of Lithuania (hereinafter – RCL) has granted funding for the research of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) “Corrupt relations of legal persons and confiscation: international and national perspectives” to be implemented by student Rasa Tirylytė-Zelenina who has been on an internship placement at LIL. The research, which has been implemented through a grant, is led by LIL researcher Dr. Skirmantas Bikelis. The sub-activity “Student scientific research free from studies (student research)“ of the activity “Development of students’ abilities to conduct R&D activities” – a scientific research conducted by a student according to an individual programme during fall and spring semesters at the periods of time free from contact hours and led by a supervisor. The main aim of the project is to adopt a criminological approach to the examination of models and contexts of involvement of legal persons in political corruption, generalise relevant provisions of international conventions on anti-corruption as well as expert recommendations, analyse the issues of regulation and practical application of legal instruments with regard to confiscation of illicit assets as well as the prospects of the use of these instruments, investigate the content of the newly developed legal instrument (civil confiscation) and its potential to control the manifestations of political corruption that involves legal persons. By analysing this interdisciplinary issue, Ms. Tirylytė-Zelenina will improve her scientific research skills, deepen her knowledge on the character of infringements committed by legal persons as well as the scope of potential measures imposed on them and their efficiency. At the end of her research the student will present a text prepared according to the requirements for scientific publications, covering evaluation of the previous analysis from a criminological (origin of assets) and legal point of view as well as evaluation of the international context. The duration of the project funded by the RCL (Agreement No. DOTSUT-580) is 1 October 2018 – 30 April 2019. [:]
LTI mokslininkė – Jungtinėse Tautose
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė dalyvauja Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC) ekspertų grupės susitikime. Vienoje (Austrija), Jungtinių Tautų pastate vykstančiame susitikime, ekspertai iš įvairių pasaulio šalių diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę baudžiamosiose bylose, dalijasi savo šalių patirtimi ir svarsto, kaip galėtų būti pagerinta teisinės pagalbos kokybė. Susitikime dalyvauja atstovai iš Liberijos, JAV, Kenijos, Indijos, Tailando, Olandijos, Kinijos, Pietų Afrikos, Brazilijos, Uzbekistano ir kitų valstybių. Dr. Agnė Limantė pakviesta dalyvauti ekspertų susitikime, nes Lietuvos teisės institutas šiuo metu kartu su partneriais vykdo tarptautinį projektą QUAL-AID, skirtą teisinės pagalbos kokybės gerinimo metodų paieškoms. Mokslininkai analizuoja skirtingų valstybių patirtį ir siekia išskirti instrumentus, galinčius prisidėti prie teisinės pagalbos kokybės tobulinimo. UNODC rengia leidinį – vadovą apie teisinės pagalbos gerinimą kriminalinės justicijos procese, todėl siekia sukaupti kuo daugiau duomenų apie skirtingų šalių patirtį. Tam organizuojamas ekspertų iš skirtingų šalių susitikimas. Dr. Agnė Limantė susitikime skaitė du pranešimus, iš kurių viename pristatė LTI vykdomo tarptautinio projekto rezultatus. Daugiau apie projektą galima sužinoti čia: http://qualaid.vgtpt.lt/lt [:en] Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) researcher Dr. Agnė Limantė attended the Expert Group meeting at the United Nations Office on Drugs and Crime UNODC. At the meeting in Vienna (Austria) at the United Nations, experts from all over the world discussed the quality of legal assistance in criminal matters, shared their experiences of their own countries and considered how the quality of legal aid could be improved. Representatives from Liberia, USA, Kenya, India, Thailand, the Netherlands, China, South Africa, Brazil, Uzbekistan and other countries are took part in this meeting. Dr. Agnė Limantė was invited to participate in the expert meeting as LIL is currently conducting an international project QUAL-AID aimed at finding the methods for improving the quality of legal assistance with its partners. The researchers analyzed the experiences of different countries and sought to distinguish tools, which could contribute to improving the quality of legal aid. The UNODC prepares a publication – a guide on improving legal aid in the criminal justice process, and therefore seeks to gather as much data as possible about the experiences of different countries. Therefore, a meeting of experts from different countries was organized for that purpose. At the meeting, Dr. Agnė Limantė presented two reports, one of which was the presentation of the results of the international project, which is being carried out by LIL. More about the project can be found here: http://qualaid.vgtpt.lt/en [:]
Naujos sudėties LTI Mokslo taryba išsirinko pirmininką
[:lt] Naujos sudėties Lietuvos teisės instituto (LTI) Mokslo tarybos pirmininku išrinktas LTI darbuotojas dr. Petras Ragauskas. Jo pavaduotoja tapo mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė, o Mokslo tarybos sekretore buvo išrinkta LTI darbuotoja dr. Dalia Gedzevičienė. Į Mokslo tarybą kas penkerius metus savo atstovus deleguoja LTI, Teisingumo, Švietimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijos. Visa dabartinė Mokslo tarybos sudėtis skelbiama čia: https://teise.org/lt/apie-mus/teisine-informacija/lti-mokslo-taryba/ [:en] Dr. Petras Ragauskas, a senior research fellow of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), has been elected as chairman of the new composition LIL Research Council. Researcher Dr. Rūta Vaičiūnienė has been elected as deputy chair and LIL researcher Dr. Dalia Gedzevičienė as secretary of the Research Council. LIL and the Ministries of Justice, Education and Science, and the Interior delegate their representatives to the Research Council every five years. The current composition of the Research Council is available here: https://teise.org/lt/apie-mus/teisine-informacija/lti-mokslo-taryba/ [:]
Nusikaltimo priemonės konfiskavimo dilema: ar yra tik du pasirinkimai?
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis nagrinėja nusikaltimo padarymo (dažniausiai – transporto) priemonių konfiskavimo klausimą – ar dilema konfiskuoti arba nekonfiskuoti priemonę nėra per siaura? Mokslininkas svarsto, gal kai kuriais atvejais teisingiau būtų rinktis vidurio kelią – konfiskuoti jos dalį ar dalį jos vertės. Dr. S. Bikelis LTI leidžiamame leidinyje „Teisės problemos“ paskelbė mokslo straipsnį „Nusikaltimo padarymo priemonės dalies konfiskavimas ar jos vertės dalies išieškojimas iš proporcingumo principo perspektyvos“. Straipsnyje pristatomas platesnis, nei Lietuvoje kol kas įprasta, sprendimų dėl nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo spektras. Dr. S. Bikelis publikacijoje pateikia pavyzdžių ir argumentų, kokiose situacijose ir kodėl su teisingumo ir proporcingumo principais labiau derėtų ne visos nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas ar visiškas nekonfiskavimas, o priemonės dalies ar jos vertės dalies konfiskavimas. Anot mokslininko, dalies nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo ar dalies jos vertės išieškojimo galimybė (kartais – net ir būtinybė) nuosekliai išplaukia iš konstitucinių proporcingumo ir teisingumo principų. Publikacijos išvadose mokslininkas teigia, kad sprendimas konfiskuoti dalį nusikaltimo padarymo priemonės gali padėti pašalinti trūkumus, kuriais tam tikromis aplinkybėmis gali pasižymėti kraštutiniai sprendimai – konfiskuoti visą nusikaltimo padarymo priemonę ar išieškoti visą jos vertę arba visiškai netaikyti šių priemonių. Tais atvejais, kai darant nusikaltimą yra bendrininkaujama, siūlytina tolygiai paskirstyti nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės išieškojimo naštą visiems bendrininkams, atsižvelgiant į jų vaidmenį ir kitas bylos aplinkybes. Mokslininkas pažymi, jog kartu būtina užtikrinti, kad iš kiekvieno bendrininko priteisiama nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės dalis (taip pat ir jam ar jai paskirtų priemonių visuma) būtų proporcinga jo atsakomybės laipsniui. Besidomintieji visą publikacijos tekstą su konkrečiais pavyzdžiais gali rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Bikelis-2018_2-96.pdf [:en] Dr. Skirmantas Bikelis, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), explores the issue of confiscation of crime instrumentalities (most often a car): Is the dilemma of confiscation or non-confiscation of instrumentalities not too narrow? The researcher considers that in some cases a fair decision could be confiscation of part of instrumentalities or part of their value. Dr. Bikelis published a scientific article “Confiscation of part of crime instrumentalities or part of their value and principle of proportionality” in the LIL publication “Legal Issues”. The article presents a wider spectrum of decisions in the field of confiscation of the instrumentalities of the offence that is still common in Lithuania. Dr. Bikelis gives examples and arguments in which situations and for what reason confiscation of part of instrumentalities or part of their value would be more in line with the principles of fairness and proportionality than full confiscation of instrumentalities or non-confiscation. According to the researcher, a possibility (and sometimes even a necessity) of confiscation of part of the instrumentalities or part of their value coherently results from the constitutional principles of proportionality and fairness. The researcher concludes that a decision to confiscate part of instrumentalities could help eliminate drawbacks that ultimate decisions – to confiscate all instrumentalities or their full value or not to confiscate at all – might be characterised of under certain circumstances. In cases where accomplices are involved in the offence, he proposes to distribute the burden of confiscation of the value of crime instrumentalities in a proportionate manner among accomplices with regard to their role in the offence and to all the circumstances of the particular case. The researcher points out that it is also necessary to ensure that the part of the value of the instrumentalities confiscated from each of the accomplices (as well as the whole of measures imposed on him/her) is proportionate to his/her degree of liability. The full text of publication with concrete examples is available here: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Bikelis-2018_2-96.pdf [:]