VIEŠOSIOS ŠEIMOS POLITIKOS REALUMAS: GALIMYBĖS NUSTATYTI PRIEMONIŲ RYŠĮ SU REZULTATU (73)
Siekiant išspręsti demografines, lyčių lygybės, darbo ir šeimos derinimo problemas viena sričių, kuriose valstybė imasi tam tikrų veiksmų, yra viešoji šeimos politika. Tai visuma sprendimų ir juos įgyvendinančių priemonių, kuriomis valstybė ketina pasiekti pageidaujamą rezultatą. Pavyzdžiui, siekiant didinti gimstamumą gyventojai skatinami priimti sprendimą susilaukti vaikų finansinėmis, užimtumo, būsto suteikimo ir kitokiomis garantijomis. Tačiau galima pastebėti, kad ne visais atvejais naudojamos priemonės leidžia pasiekti norimą rezultatą. Straipsnyje analizuojama, kuo vadovautis norint pasirinkti tokį šeimos politikoje naudojamą priemonių derinį, kuris leistų tikėtis pasirinktų priemonių efektyvumo.
VIEŠOSIOS ŠEIMOS POLITIKOS KŪRIMO IR ĮGYVENDINIMO PROBLEMOS LIETUVOJE (75)
Norint išsamiai išanalizuoti tam tikros viešosios politikos srities problemas reikia ilgo ir kruopštaus darbo. Tačiau prieš pradedant tai, reikalingas preliminarus apžvalginis situacijos tyrimas, kuris leistų identifikuoti pagrindines problemas, jų priežastingumą bei tarpusavio sąsajas. Turint pirminę medžiagą galima formuluoti atskiras problemų grupes ir svarstyti suderintus tobulinimo veiksmus. Straipsnyje analizuojamos vienos iš Lietuvos viešosios politikos sričių – šeimos politikos – kūrimo ir įgyvendinimo problemos, atsižvelgiant į ankstesnėse studijose išskirtus viešosios šeimos politikos teisėtumo ir priimtinumo visuomenėje kriterijus. Ši pirminė analizė leidžia nustatyti pagrindines viešosios šeimos politikos efektyvumo ir teisėtumo trūkumo priežastis.
TEISMINĖS IR NETEISMINĖS ŠEIMOS GINČŲ MEDIACIJOS GALIMYBĖS (66)
Straipsnyje analizuojama šeimos ginčų mediacija Europos Sąjungos valstybėse. Skiriamos dvi šeimos ginčų mediacijos formos: teisminė ir neteisminė. Kiekviena iš šių formų turi savitų privalumų bei trūkumų, vidinių bei išorinių prieštaravimų. Straipsnyje, remiantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos valstybių teisės aktais bei moksline doktrina, siekiama ištirti teisminės ir neteisminės mediacijos stipriąsias bei silpnąsias puses, nustatyti, koks modelis ar modelių derinys būtų priimtiniausias šeimos ginčams spręsti ir identifikuoti problemas, trukdančias šeimos ginčų mediacijos plėtrai Lietuvoje.
TEISINIŲ, EKONOMINIŲ IR SOCIALINIŲ PRIEMONIŲ REIKŠMĖS SIEKIANT DIDINTI GIMSTAMUMĄ ĮVERTINIMO GALIMYBĖS IR RIBOJIMAI (80)
Straipsnyje tiriama, ar įmanoma įvertinti valstybės naudojamų teisinių, ekonominių ir socialinių priemonių, kuriomis siekiama didinti gimstamumą, reikšmingumą.
SOCIALINĖS GARANTIJOS ŠEIMAI KAIP SOCIALINĖS POLITIKOS ŠEIMOS SRITYJE ĮGYVENDINIMO TEISINĖS PRIEMONĖS (70)
Šiame straipsnyje analizuojami ne tik Europos Sąjungos pasufleruoti tikslai, kurių siekiama socialinės apsaugos priemonėmis, galimos socialinės apsaugos kryptys bei pagal jas sugrupuotos garantijos šeimai, bet ir pasirinktų socialinių garantijų integravimo į valstybės teisinę sistemą bendrieji kriterijai.
ŠEIMOS KAIP TEISĖS KATEGORIJOS TURINYS LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMUOSE (78)
Straipsnyje analizuojama, kokiais būdais ir kokio turinio apibrėžimais Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinama teisinė šeimos kategorija; kokie turiningieji šios kategorijos aiškinimo kriterijai pripažįstami Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje bei įtvirtinti nacionaliniuose įstatymuose. Bendrai apibūdinama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teisės į šeimos gyvenimo pagarbą. Straipsnyje keliama skirtingų konstruktų – šeimos, šeimos narių, artimų asmenų ir panašių terminų – vartojimo įstatymuose problema, ypač atsižvelgiant į tai, kad sąvokos įstatymuose neretai nėra paaiškinamos ir yra skirtingai apibrėžiamos. Keliamas klausimas, ar skirtingi šeimos kaip teisės kategorijos įtvirtinimo būdai pasirinkti tikslingai ir sistemiškai.
POLITIKŲ IR VISUOMENĖS KOMUNIKAVIMAS ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖMIS ŠEIMOS POLITIKOS SRITYJE (83)
Straipsnyje pateikiami teoriniai ir metodologiniai politikų ir visuomenės komunikavimo žiniasklaidos priemonėmis bei žiniasklaidos įtakos šiame procese svarstymai bei apibūdinamas poreikis tirti komunikavimą tarp politikų ir visuomenės šeimos politikos srityje. Taip pat pristatomas empirinis tyrimas, atliktas naudojant skaitomiausio Lietuvoje interneto naujienų portalo Delfi.lt 2009–2013 metais skelbtas publikacijas dviem pasirinktomis šeimos politikos temomis. Straipsnyje aiškinamasi, kokiu tonu vyksta bendravimas šiuo kanalu, koks komunikavimo intensyvumas, kiek visuomenė teikia siūlymų analizuojamais klausimais, kiek šie siūlymai yra argumentuoti, koks žiniasklaidos vaidmuo šioje komunikacijoje (ar žiniasklaida veikia tik kaip platformos bendravimui teikėjas, ar aktyviai dalyvauja formuluodama ir nukreipdama temas) ir pan.
PAGALBINIO APVAISINIMO TEISINIO REGULIAVIMO LIETUVOJE INICIATYVOS: POREIKIS IR PROBLEMINIAI ASPEKTAI (89)
Nepaisant medicinos mokslo pažangos, teisinės sistemos suderinamumo poreikio (nuoroda į tokį įstatymą numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse) ir svarbos didelei visuomenės daliai (preliminariais skaičiavimais – apie 15 proc. gyventojų) Lietuvoje iki šiol nėra priimtas pagalbinį apvaisinimą reguliuojantis įstatymas, o procedūros tvarka reguliuojama 1999 metais priimtu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Buvo pasiūlytos šešios įstatymų iniciatyvos, išreiškiančios labai skirtingas nuostatas, ir projektai nebūdavo patvirtinti nesuradus kompromisų dėl klausimų, susijusių su etiniais aspektais. Straipsnyje analizuojamos šios įstatymų leidybos iniciatyvos, gilinamasi į ginčijamus ir diskutuojamus klausimus, svarstomi galimi atsakymai remiantis kitų valstybių teisėkūros ir regioninės praktikos pavyzdžiais.
EUROPOS REGIONINIŲ NUOSTATŲ IMPLIKACIJOS NACIONALINEI TEISINEI ŠEIMOS POLITIKAI (85)
Straipsnyje apžvelgiami ir sisteminami nacionalinės šeimos politikos ribojimai, kylantys iš Europos žmogaus teisių konvencijos ir Europos Sąjungos nuostatų. Šios nuostatos analizuojamos trimis aspektais: su šeima susijusių nuostatų paskirtis ir kontekstas remiantis globalia teisinės šeimos politikos raida, su šeima susijusių nuostatų turinys ir įgyvendinamumo nacionaliniu lygmeniu apimtis.
SUTARTIES LAISVĖS PRINCIPAS IR JO TAIKYMO RIBOS: ANALIZĖ TARPTAUTINIŲ AVIACIJOS SANDORIŲ PAVYZDŽIŲ (78)
Autorius straipsnyje atskleidžia sutarties laisvės principo turinį ir jo taikymo ribas tarptautiniuose komerciniuose sandoriuose. Straipsnio pradžioje glaustai aptariamas teorinis sutarties laisvės principo pagrindimas ir atvejai, kai gali būti atsisakyta leisti įgyvendinti sutartinius santykius priverstine tvarka. Apžvelgęs šio principo taikymo problematikai skiriamą dėmesį Lietuvos teisės moksle ir teismų praktikoje, autorius tyrimo pagrindu pasirinko tarptautinius komercinius sandorius, sudaromus aviacijos srityje, kuriems tradiciškai taikoma šalių pasirenkama Anglijos teisė. Atsižvelgiant į šioje srityje nusistovėjusią verslo praktiką, straipsnyje toliau aptariamos kai kurios orlaivių pirkimo–pardavimo, nuomos bei finansinės nuomos tipinės nuostatos ir jų priverstinio įgyvendinimo perspektyvos Lietuvoje. Pagal aviacijos pramonėje nusistovėjusius pavyzdžius straipsnyje pagrindžiama, kad tik atsižvelgę į įsitvirtinusią verslo praktiką ir jos ekonominį pagrindimą nacionaliniai teismai turėtų spręsti sutarties nuostatų atitikimo imperatyviosioms Lietuvos teisės aktų normoms klausimus.