HAGOS TAIKOS KONFERENCIJOS IR JŲ ĮTAKA TARPTAUTINEI SAUSUMOS KARO TEISEI (63)
1899 – 1907 m. Hagos taikos konferencijose, tarp kitų tarptautinės teisės klausimų, buvo pirmą kartą tarptautiniu mastu kodifikuoti sausumos karo įstatymai ir papročiai. Ši kodifikacija turėjo didžiulę įtaką karo teisei, o principinės jos nuostatos išlaikė savo svarbą iki šiol. Šiame straipsnyje, pasiremiant įvairiais norminiais ir doktrininiais šaltiniais, aptariamos trys svarbiausios nuostatos iš Sausumos karo įstatymų papročių sąvado (sudėtinės 1899 m. ir 1907 m. II ir IV Hagos konvencijų dėl sausumos karo įstatymų papročių dalies): klasikinė kombatanto sąvoka, Martenso išlyga bei klasikinės karinės okupacijos samprata.
AMICUS CURIAE INSTITUTAS UŽSIENIO ŠALIŲ IR TARPTAUTINĖJE TEISĖJE: (DIS)KVALIFIKUOJANTYS POŽYMIAI IR GRETIMI INSTITUTAI (72)
Straipsnyje aptariami kai kurie Lietuvoje vis dar menkai žinomo amicus curiae instituto aspektai. Trumpai (šiame etape daugiausia netiesiogiai – pateikiant įvairių pavyzdžių) apibūdinamas šio instituto paplitimas, pristatomi pagrindiniai amicus curiae bruožai užsienio šalių ir tarptautinėje teisėje. Aptariama subjektų, atliekančių šį vaidmenį, įvairovė, analizuojama, kuo amicus curiae skiriasi nuo šalių, byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, ekspertų ar liudytojų. Trumpai apibūdinamas amicus curiae ir lobistinės veiklos santykis.
TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ IR KITŲ TARPTAUTINIŲ SUSITARIMŲ SUDARYMAS LIETUVOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖJE: GEROSIOS PRAKTIKOS BEIEŠKANT (89)
Straipsnyje nagrinėjama tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinių susitarimų samprata bei lyginama jų sudarymo praktika Lietuvoje ir kitose valstybėse. Pagrindinis dėmesys skiriamas skirtingų tarptautinių susitarimų rūšių atskyrimui bei valstybių teisėje įtvirtintam jų sudarymo specifiškumui. Remiantis atliktu lyginamuoju tyrimu bei identifikavus sektinus pavyzdžius, teikiami siūlymai Lietuvos nacionalinės teisės tobulinimui.
NUMATOMO SUTARTIES PAŽEIDIMO DOKTRINA: SAMPRATA, KVALIFIKAVIMO PAGRINDAI IR TEISINIS POVEIKIS (55)
Straipsnyje, remiantis praktiniais pavyzdžiais, siekiama parodyti, kad po numatomo sutarties pažeidimo doktrinos šydu slypi itin stipri priemonė kreditoriaus teisių apsaugai užtikrinti. Tačiau šia priemone galima naudotis tik puikiai suvokiant pačią doktriną (priešingu atveju pats kreditorius bus laikomas sutarties pažeidėju) ir tiksliai ją taikant esamai problemai spręsti.
ŽMOGAUS TEISIŲ IR KITŲ KONSTITUCINIŲ VERTYBIŲ DARNINIMO IR „PIRMENYBINIŲ LAISVIŲ“ KONSTITUCINIŲ DOKTRINŲ SANTYKIS (70)
Straipsnyje nagrinėjami konstitucinių nuostatų dviejų aiškinimo doktrinų – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo naudojamos konstitucinių vertybių darninimo ir JAV Aukščiausiojo Teismo 1940–1950 m. naudotos „pirmenybinių laisvių“ doktrinos – taikymo rezultatai. Ieškoma jų bendrybių teisės į informaciją / žodžio laisvės aiškinimo bylų kontekste.
ŽMOGAUS TEISIŲ AR LAISVIŲ ESMĘ PANEIGIANČIŲ ATVEJŲ KONSTATAVIMAS KONSTITUCINĖJE JURISPRUDENCIJOJE IR JŲ ANALIZĖ (65)
Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais (kokį teisinį reguliavimą nustatydamas) įstatymų leidėjas pažeidžia žmogaus teisių ir laisvių esmę. Todėl pirmiausia apibrėžiama, kas yra vadinama žmogaus teisės esme. Galiausiai atskleidžiama žmogaus teisės ar laisvės esmės nepaneigimo samprata ir analizuojami atvejai, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas konkretaus teisinio reguliavimo konstitucingumą, pripažino esant teisės ar laisvės neigimą.
VIEŠOJO INTERESO PIRMENYBĖ PRIEŠ TEISĖTUS LŪKESČIUS KONSTITUCINĖJE JURISPRUDENCIJOJE (87)
Ši publikacija yra tyrimo dalis, Lietuvos teisės institutui įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“. Projektu siekiama ištirti, kokiais kriterijais ir prioritetais vadovaujamasi Lietuvos teisėje identifikuojant viešąjį interesą bei suteikiant jam pirmenybę privačių interesų atžvilgiu, atliekant lyginamąjį tarpdisciplininį (teisiniu, ekonominiu, politologiniu ir sociologiniu pjūviais) mokslinės doktrinos, teisinio reguliavimo ir teismų praktikos tyrimą
KOMERCINĖS PASKIRTIES NEKILNOJAMOJO TURTO NUOMOS SANDORIAI LIETUVOS KONCENTRACIJŲ KONTROLĖS SISTEMOJE (76)
Straipsnyje nagrinėjama Konkurencijos tarybos praktika taikant koncentracijų kontrolės teisės normas konkrečiai sandorių rūšiai – komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos sandoriams, vertinamos šios praktikos susiformavimo priežastys ir pateikiami siūlymai dėl iškeltų teisės aiškinimo ir taikymo problemų sprendimo. Pagrindinis analizuojamas klausimas – tinkamas komercinės paskirties nekilnojamojo turto nuomos sandorio kvalifikavimas koncentracijų kontrolės tikslais. Straipsnyje parodoma, kad atsakymas į šį klausimą neišvengiamai susijęs su kompleksine konkretaus sandorio ir jo sudarymo bei vykdymo aplinkybių visumos analize. Taigi siekiant visapusiškai atskleisti nagrinėjamą problematiką, nagrinėjami esminiai koncentracijos ir kontrolės įgijimo sampratos elementai, kontrolės įgijimo būdo – nekilnojamojo turto nuomos – ypatumai, kontrolės objekto – nekilnojamojo turto kaip ūkio subjekto ar jo dalies – kokybinės ir kiekybinės savybės, taip pat įgyjamo turto sąsajumas su padėtimi atitinkamoje rinkoje ir tokios rinkos apibrėžimo svarba bei pajamų priskyrimas nekilnojamajam turtui.
FRANŠIZĖS SUTARTIS: NUO TEISINĖS ANALIZĖS EKONOMINĖS ANALIZĖS LINK? (58)
Straipsnyje franšizės sutartis nagrinėjama kaip platinimo lato sensu sutartis. Pirmame straipsnio skyriuje aptariamos franšizės sutarties šalių pareigos, siekiant įvertinti vertikalią franšizės gavėjo integraciją į franšizės davėją. Antrajame kalbama apie franšizės sutarties elementus, reikšmingus franšizės sutarties kvalifikavimui. Nors Lietuvoje teismų praktikos franšizės sutarties atžvilgiu nėra daug, tačiau kai kurios fundamentalios franšizės sutarties nuostatos aptariamos nagrinėjant užsienio valstybių teismų praktiką.
UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS AKCININKŲ SUTARTIES TEISINĖ KVALIFIKACIJA (71)
Akcininkų sutartis yra vienas iš uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų investicijų apsaugos būdų. Kadangi uždarųjų akcinių bendrovių akcijų realizavimo rinkos nėra, dažnai tokių bendrovių akcijos yra nelikvidžios, tad pasitelkę akcininkų sutartis akcininkai bendradarbiauja, siekdami efektyvesnio bendrovės valdymo ir jos veiklos, tai lemia investicijų grąžą įvairiomis formomis. Atsižvelgiant į praktinę šių sutarčių reikšmę, straipsnyje atskleidžiama uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutarties teisinė samprata. Tuo tikslu įvertinama akcininkų sutarties instituto vieta paskirų valstybių sutarčių teisėje, nagrinėjami uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutarties ir jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties panašumai ir skirtumai. Taip pat pateikiama uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sutarties teisinė kvalifikacija pagal Lietuvos teisę ir pagrindiniai šios sutarties požymiai.