[:lt]
Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtinti pernelyg abstraktūs atskirų kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų apibrėžimai sukelia neaiškumų dėl jų vietos kriminalinės žvalgybos sąvokų sistemoje ir sudaro prielaidas pažeidinėti žmogaus teises.
Tokią išvadą padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Tarasevičius savo moksliniame straipsnyje „Teisėsaugos institucijų užduotis kriminalinėje žvalgyboje” (angl. “An Assignment of a Law Enforcement Institution in Criminal Intelligence”).
P.Tarasevičius straipsnyje nagrinėja teisėsaugos institucijų užduoties teisinę prigimtį bei sampratos problemas. Pagrindinis dėmesys skiriamas teisėsaugos institucijų užduoties santykio su kitais savo turiniu labai panašiais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais nustatymui. Straipsnyje keliami klausimai dėl teisėsaugos institucijos užduoties įtvirtinimo Kriminalinės žvalgybos įstatyme tikslingumo bei jos teisinio reglamentavimo tinkamumo. Tyrimų metu naudojami duomenys, gauti apklausus kriminalinės žvalgybos ekspertus bei teismų praktikos analizės rezultatai.
Mokslininkas pateikia išvadas, kad 2012 metais Seimo priimtame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinto kriminalinės žvalgybos veiksmų kaip vienos iš pagrindinių kriminalinėje žvalgyboje vartojamos sąvokos apibrėžimo, o tai rodo šios srities teisinio reglamentavimo trūkumus.
Perdaug sudėtingas teisėsaugos institucijų užduoties, kaip informacijos gavimo būdo, apibrėžimas, neleidžiantis aiškiai suprasti jo esmės bei nepakankamai aiškus jo teisinis reglamentavimas gali turėti tiesioginės įtakos jos praktiniam naudojimui. Kai praktiniai darbuotojai nesupranta, kaip taikyti įstatymą ir ką jis reglamentuoja, tai sąlygoja galimus žmogaus teisių pažeidimus, daro išvadą mokslininkas.
Visą mokslinės publikacijos tekstą galima rasti naujausiame Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ https://teise.org/wp-content/uploads/2016/09/P.-Tarasevicius-2016_1-4.pdf.
[:]