[:lt]
Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas apskritojo stalo diskusijoje „Alternatyvos bausmėms – subalansuotos politikos atsakas“ aptarė skirtingus psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės modelius užsienio valstybėse, tokius kaip dekriminalizavimas Portugalijoje bei Čekijoje, į sveikatą orientuota politika Šveicarijoje.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento surengtoje diskusijoje kalbėta apie alternatyvų baudžiamojo poveikio priemonėms, kurios skirtos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, taikymą, kylančius iššūkius bei gerosios praktikos patirtį.
Savo pranešime „Užsienio šalių teisinio reguliavimo patirtis sprendžiant psichiką veikiančių medžiagų kontrolės klausimus“ M. Lankauskas kalbėjo apie tai, kas kiekvienoje šalyje nulemia narkotikų kontrolės politiką. Anot jo, narkotikų kontrolės politika (tiek nacionalinė, tiek ir globali) yra daugelio istorinių, politinių, kultūrinių, socialinių ir kitokių veiksnių veikiamas procesas, kurio lauke veikia specifinių interesų turinčios interesų grupės (medikai, teisėsauga ir kt.). Pasak mokslininko, narkotikų vartojimo mastui daugiau įtakos turi ne teisinė kontrolė, o kultūra, socialinė politika ir socialinis kontekstas. Tiesa, narkotikų kontrolės priemonės turi daug reikšmės probleminių vartotojų atžvilgiu.
Mokslininkas savo pranešime apžvelgė narkotikų kontrolės teisinio reguliavimo modelius. Jie gali būti kelių tipų. Tai „nulinė tolerancija“ – orientacija į platintojų ir vartotojų baudimą. Toks modelis taikomas Skandinavijos valstybėse, Pietryčių Azijoje. Antrasis tipas – atsakomybės diferencijavimas atsižvelgiant į narkotinės medžiagos rūšį. Tokia praktika taikoma Jungtinėje Karalystėje.
Trečiasis modelis – depenalizavimas. Šiuo atveju atsisakoma įkalinimo, taikomos švelnesnės sankcijos. Ketvirtasis modelis – narkotikų vartojimo savo reikmėms dekriminalizavimas – grindžiamas „žalos mažinimo“ doktrina. Toks modelis taikomas Vakarų Europos ir Lotynų Amerikos valstybėse. Penktasis modelis yra de jure arba de facto legalizavimas.
M. Lankauskas apžvelgė Šveicarijos, Čekijos, Portugalijos, Nyderlandų pavyzdžius, taip pat kalbėjo apie kaimyninėje Estijoje taikomą praktiką. Čia narkotikų įsigijimas ir laikymas asmeninėms reikmėms dekriminalizuotas nuo 2002 metų, už narkotikų laikymą taikoma administracinė atsakomybė. Kas yra „asmeninės reikmės“, sprendžia teismai. Nusistovėjusi praktika, kad tai neviršija dešimties vidutinių vienkartinių dozių, bet kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Estijoje už narkotikų laikymą yra galimybė netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo priklausomas ir sutinka gydytis.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė teismų, probacijos tarnybų, Respublikinio priklausomybės ligų centro, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai.
[:en]
During “Alternatives to Penalties: A Balanced Policy Response”, a round-table discussion that took place on 6 December 2017, Law Institute of Lithuania researcher Mindaugas Lankauskas discussed different models used in foreign countries for the control of psychoactive substances, such as decriminalization in Portugal and the Czech Republic and the health-oriented policy in Switzerland.
The discussion, which was organised by the Seimas Commission for the Prevention of Drug and Alcohol Addiction and the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department, focused on the application of alternatives to punitive measures for people who are dependent on psychoactive substances, as well as the emerging challenges and best practices.
In his presentation on “Experience of Foreign Legal Regulation in Dealing with Issues Related to the Control of Psychoactive Substances”, Mr Lankauskas spoke about what determines the drug control policy in each country. He asserted that the drug control policy (both national and global) is a process that is influenced by many historical, political, cultural, social and other factors, with special interest groups (such as law enforcement and medical specialists) operating in the field. According to the researcher, the extent of drug use is more affected not by legal control, but by culture, social policy and the social context. Nevertheless, drug control measures have considerable significance in terms of problematic users.
Representatives from the courts, probation services, the Lithuanian Centre for Addictive Disorders and the Drug, Tobacco and Alcohol Control Department participated in the round table discussion and delivered presentations.
[:]