Karas su narkotikais: su kuo mes kovojam?
[:lt] Karą su narkotikais kariaujame labai aktyviai ir labai seniai. Viešumoje nuolat pasigirsta įvairių pasvarstymų šia tema, skatinamos emocijas, kurios nepadeda spręsti problemų. Didelė dalis visuomenės iki šiol galvoja, kad narkotikų problemą galima išspręsti taikant kuo griežtesnes baudžiamąsias priemones. Žibalo į ugnį nuolat papila ir politikai, kurie diskusijas apie narkomanijos problemą bei jos sprendimo būdus ne visada atsakingai ir kvalifikuotai naudoja savo rinkimų kampanijose. Tokioje „įkaitintoje“ atmosferoje ne visada yra girdimi šioje srityje dirbantys ekspertai bei mokslininkai. „Tyrėjų naktį“ Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas pristatys naujausias tendencijos narkotikų kontrolės srityje. Bus aptarta, kokio požiūrio į narkotikų problemą yra laikomasi kitose Europos ir Pasaulio valstybėse ir koks požiūris vyrauja Lietuvoje. Vilniaus universiteto lektorė ir Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė neteisėtų narkotinių medžiagų vartojimo ir priklausomybės narkotinėms medžiagoms situaciją analizuos lygindama du požiūrius – baudžiamąjį ir orientuotą į sveikatą. Prelegentė sieks atsakyti į klausimą, kokie narkotikų kontrolės, orientuotos į sveikatą, o ne baudimą galimi variantai kalbant apie nepriklausomus nuo narkotikų asmenis ir apie tuos, kuriems priklausomybė jau yra išsivysčiusi. Renginio metu bus aptarta, kaip Lietuvoje baudžiama už narkotikų naudojimą, laikymą ir platinimą, kokių nuostatų valstybė laikosi šioje srityje, kokios yra gydymo galimybės nuo narkotikų priklausomiems asmenims, taip pat su kokiomis praktinėmis problemomis susiduria policijos pareigūnai. [:]
Antikorupciniuose teisės aktuose yra spragų?
[:lt] Yra prielaidų manyti, kad Lietuva netinkamai įgyvendina daugumą Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktų, nustatančių reikalavimus korupcijos kriminalizavimui. Tokią išvadą pateikia Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Petras Ragauskas. Anot teisės aktus analizavusio mokslininko, sisteminė problema susijusi su pasyviosios korupcijos (kyšio priėmimo arba kyšininkavimo) subjekto požymių apibrėžimu. Šie požymiai ydingai įvardinti tiek korupcijos privačiame sektoriuje subjektų, tiek Europos Bendrijų ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnų arba tarnautojų, tiek ir (Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacijos konvencijos dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose kontekste vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje atspindimą poziciją) užsienio valstybių pareigūnų bei jiems prilyginamų asmenų, atveju. Tokia mokslinė išvada pateikiama Lietuvos teisės instituto elektroniniame leidinyje „Teisės e-aktualijos“. Dr. P.Ragausko mokslinėje išvadoje pateikiamos rekomendacijos, kaip reikėtų ištaisyti situaciją. Šiame „Teisės e-aktualijų“ leidinio numeryje taip pat galima rasti mokslines išvadas „Dėl nuomonės pateikimo konstitucinėse bylose ir išvadą dėl senaties instituto baudžiamojo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybės”. Visą leidinio tekstą galima rasti čia. [:]
Kviečiame atlikti praktiką Lietuvos teisės institute
[:lt] Kviečiame atlikti studijų praktiką Lietuvos teisės institute atskirose teisės šakose, jų taikymo kryptyse pagal LTI vykdomus tyrimus (plačiau). Šiuo metu ieškome žmonių norinčių prisidėti prie tyrimo „Suvokiamas teisingumas teismui skiriant kardomąsias priemones asmenims, įtariamiems nusikalstamos veikos padarymu”. Platesnė informacija: Agnė Gaisrė El. paštas: agne.gaisre@teise.org Tel.: 210 1638 [:]
Tarptautiniuose teisėjų mokymuose Italijoje – LTI mokslininkė
[:lt] Tęsiant tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą, Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su užsienio kolegomis vedė mokymus teisėjams, valstybės tarnautojams ir advokatams Milane (Italija). Milane vykusių mokymų tema – jurisdikcijos klausimai skyrybų ir tėvų pareigų bylose. Kartu su mokymų dalyviais, per praktinius pavyzdžius ir įvairiose jurisdikcijose spręstas bylas, buvo aptarti tokie klausimai kaip jurisdikcijos pagrindai pagal Reglamentą Briuselis IIa, įprastinės gyvenamosios vietos samprata ir jos nustatymo kriterijai, vaiko nuomonės išklausymas skyrybų ir tėvų pareigų bylose, jurisdikcijos prorogacijos samprata ir taikymo ypatumai ir bylos perdavimo teismui, geriau tinkančiam nagrinėti bylą, galimybės bei sąlygos. Šio projekto metu mokymai vyks ir Lietuvoje. Birželio 21 d. Vilniuje, Nacionalinėje teismų administracijoje, vyks mokymai teisėjams ir jų padėjėjams tema „Vaikų grobimo bylų sprendimas“ (angl. „Dealing with Child Abduction Cases“). 2015 metų pabaigoje Lietuvos teisės institutas kartu su užsienio partneriais (Barselonos universitetu, Ispanija; Milano-Bicocca universitetu, Italija; Rijekos universitetu, Kroatija) pradėjo tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą. Projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimo metu bus paruošta teisėjų mokymų medžiaga apie tai, kaip turėtų būti taikomas reglamentas Briuselis IIa sudėtingose bylose, ypatingą dėmesį skiriant skyrybų bei vaikų grobimo klausimams. Pagal parengtą mokymų medžiagą bus pravesti specialūs mokymai keturiose šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje. Be Lietuvos teisės instituto kaip asocijuoti partneriai projekte dalyvauja Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba bei Nacionalinė teismų administracija. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje. [:en] Continuing the implementation of the international project „EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East” researcher from the Law Institute of Lithuania Agnė Limantė together with foreign colleagues conducted training for judges, public officials and lawyers in Milan (Italy). The topic of the training held in Milan – jurisdiction in matters of divorce and parental responsibility matters. Along with the training participants, through practical examples and cases from different jurisdictions, the discussion touched the issues such as the grounds of jurisdiction under Regulation Brussels IIa, the concept of the habitual residence and its criteria for determining the child’s opinion in divorce and parental responsibility matters, prorogation concept and its’ application peculiarities. Also referring the case to a court better placed to hear the case, possibilities and conditions. During this project, the training will also take place in Lithuania on June 21 in Vilnius in the premises National Courts Administration. During this training the judges and their assistants will hear the lectures about „Child Abduction Cases Solution” (Eng. „Dealing with Child Abduction Cases”). At the end of 2015, the Lithuanian Law Institute in cooperation with foreign partners (University of Barcelona, Spain; University of Milan-Bicocca, Italy; University of Rijeka, Croatia) has launched an international project” EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East”. The purpose of the projects is to develop training materials and organise training events to facilitate uniformity in application of the EU legal instruments on civil judicial cooperation in family matters, or particular cross-border cases related to divorce and parental responsibility and to child abduction. A series of four practice-oriented events (in Lithuania, Croatia, Italy and Spain) will be focused on understanding basic concepts and developing legal and reasoning skills using real cases and hypothetical scenarios. In cooperation with the Law Institute of Lithuania as associate partners in the project are involved two national institutions: the National Courts Administration and the State Child Rights Protection and Adoption Service. The project is funded by the European Commission under the Justice program. Project completion is expected in the second half of 2017. [:]
Ar Lietuvoje bus įteisinta tarėjų institucija?
[:lt] Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto apskritojo stalo diskusijoje pristatytas Lietuvos teisės instituto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai sudėti į monografiją „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“. Monografijos autoriai dr. Petras Ragauskas, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, Vaidas Kalpokas (apklausų duomenų apdorojimas) savo atliktu tyrimu siekė sprendimų priėmėjams padėti apsispręsti dėl tarėjų instituto koncepcijos Lietuvoje. Seime vykusiame monografijos pristatyme Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė -Kulvinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad ši monografija yra ypatingai svarbi Lietuvos teisinės sistemos ateičiai, nes atsako į svarbiausius klausimus dėl tarėjų institucijos. „Dabartinės Vyriausybės programoje nustatytas aiškus uždavinys – „atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, parengti koncepciją ir įstatymų pakeitimo projektus dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose.“ Tvirtindamas Vyriausybės programą Seimas šį pažadą pavertė teisiniu įpareigojimu,“ – atkreipė dėmesį instituto direktorė. Lietuvoje pasitikėjimas teismais vienas žemiausių Europos Sąjungoje: remiantis „Eurobarometro“ 2013 m. atliktu tyrimu, tik 31 proc. Lietuvos gyventojų buvo linkę pasitikėti teisingumo sistema (ES vidurkis – 53 proc.). ES pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Slovėniją, Čekiją ir Slovakiją. Ši padėtis glaudžiai susijusi su nepasitikėjimu valstybe, nusivylimu demokratine sistema, pesimistišku požiūriu į valstybės ateitį, piliečių pasyvumu, nepagarba teisei. Analizuojant tarėjų instituto įdiegimo į Lietuvos teisinę sistemą galimybes, mokslininkai įvertino politinę valią, visuomenės (kartu ir profesionalių teisininkų bendruomenės) nuomonių tendencijos ir mokslo darbai šia tema. Atliekant tyrimą buvo įvertinti „už“ ir „prieš“. Tarėjų institucijos šalininkai vardija tokius privalumus: sustiprėtų visuomenės teisinis švietimas, būtų įgyvendinta požiūrių įvairovė, suartėtų „gyvoji“ ir formalioji teisė, teisinė sistema taptų demokratiškesnė, atsirastų papildoma apsauga nuo teismo piktnaudžiavimų, tarėjai būtų kaip papildomas teisėjų nepriklausomumo garantas. Tarėjų institucijos priešininkus labiausiai neramina tai, kad nėra tarėjų institucijos tradicijos, tokia institucija gali tapti beprasmišku balastu teismo procesui, sprendimai gali būti neprognozuojami, išauga laiko ir pinigų sąnaudos, sprendimai bus priimami neišmanant teisės ir remiantis subjektyviu teisingumo jausmu, tai gali paskatinti baudžiamosios politikos griežtėjimą, atsirastų favoritizmo ir korupcijos grėsmė, būtų vadovaujamasi emocijomis, prietarais ir stereotipais. Tyrimo duomenys liudija, kad prieš bet kokį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus teismuose pasisakė 37 proc. iš beveik 550 apklaustų teisėjų, prokurorų ir advokatų. Labai svarbu tai, kad su tarėjais anksčiau susidūrę respondentai turėjo daug palankesnę nuomonę tiek dėl jų dalyvavimo teismo procese, tiek ir dėl visuomenės dalyvavimo apskritai. Tyrimo metu buvo ieškoma atsakymų į įvairius teorinius ir praktinius klausimus, kylančius diegiant tarėjų institutą. Tyrimo tikslais buvo atlikta užsienio valstybių praktikos apžvalga, Lietuvos teisinių profesijų atstovų (advokatų, teisėjų ir prokurorų) apklausa, atlikta viešojo diskurso tarėjų klausimu interneto portaluose analizė, vertinti su tarėjų instituto įdiegimu susiję pranašumai, trūkumai ir galimos grėsmės. Visų šių tyrimų medžiaga nuosekliai pristatoma atitinkamuose šio darbo skyriuose. Daugiau informacijos: Ineta Stravinskaitė – JanavičienėLietuvos teisės institutasTel. 8 699 04294 [:en] The monograph „Prospects of Institute of Lay Judges in Lithuania“, containing the results of research carried out by the Law Institute of Lithuania was presented in the roundtable discussion held by the Committee on Legal Affairs of the Seimas of the Republic of Lithuania. The authors of the monograph dr. Petras Ragauskas, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė and Vaidas Kalpokas sought to help the decision makers to decide on the concept of the lay judge institute in Lithuania. Director of the Law Institute of Lithuania dr. Jurgita Paužaitė –Kulvinskienė during the presentation of monograph drew attention to the fact that this monograph is very important for the future of Lithuanian legal system, because it responses to the key issues concerning the institute of lay judges. “The current government program established a clear objective – to restore public confidence in the legal system, develop the concept and draft amendments to the law on the lay judges institute in the court. The Seimas, by approving the Government‘s program turned this promise into a legal obligation.“ – noted the director of the Law Institute of Lithuania. The confidence in the courts in Lithuania is one of the lowest in the European Union: according to the Eurobarometer 2013 data, only 31 percent of Lithuanian resident were inclined to trust the justice system (EU average – 53 percent). According to this indicator, Lithuania is ahead of only Slovenia, the Czech Republic and Slovakia. This situation is closely related to distrust of the state, disappointment in the democratic system, pessimistic view of the future of the state, citizens‘ passivity, lack of respect for law. When evaluating the opportunities and prospects regarding the introduction of lay judge institute into the legal system of the Republic of Lithuania, the researchers also evaluated the political will, public (as well as the legal professionals) opinions trends and scientific works on the subject. The pros and cons were evaluated in the research. Proponents of the institute of lay judges identifies the following advantages: public legal education would be strengthened, the variety of viewpoints would be implemented, “living law” and formal law would convergent, the legal system would become more democratic, an additional protection against judicial misuse of powers would be created, lay judges would be as an additional guarantee of the independence of judges. Opponents of the institute of lay judges are worried that there are no tradition of lay judges institute, such institute may become meaningless ballast in court proceedings, decisions could be unpredictable, time and money costs would increase, decisions will be taken on the basis of lack of knowledge of law and the subjective sense of justice, this may lead to tightening of the criminal policy, threats of favouritism and corruption may occur, it would be guided by emotions, prejudices and stereotypes. The research data shows that 37 percent of nearly 550 interviewed judges, prosecutors and lawyers argued against any public participation in the decision-making processes in the courts. It is very important that respondent who had previously faced lay judges had a more favourable opinion on both – their participation in court proceedings, as well as participation of society as a whole. The research sought to answer various theoretical and practical issues arising from the introduction of the lay judges institute. Researchers performed a review of the foreign countries practise, as well carried out survey of Lithuanian legal professionals (lawyers, judges and prosecutors), analysed public
Visą vasarą teisininkus džiugins pastelių paroda
[:lt] Lietuvos teisės institute atidaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Meno kūrėjų asociacijos narės Romantės Ušpalienės tapybos darbų paroda. „Savo darbuose siekiu įkūnyti tą sunkiai atrandamą būties apibūdinimą, vadinamą grožiu,“ – sako parodos autorė. Pasteles kurianti dailininkė parodose dalyvauja nuo 2005 m. Ji yra surengusi 7 autorines parodas, jos pastelių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Izraelyje. LTI paroda veiks iki rudens. [:en] Painting exhibition by Romantė Upšalienė, a member of Lithuanian Folk Artists Union and the Association of Art Creators States, was opened in the premises of the Law Institute of Lithuania. [:]
Pristatyta mokslo studija apie probacijos veiksmingumo vertinimą
[:lt] Kalėjimų departamento Probacijos skyriaus organizuotame renginyje “Bendradarbiavimo galimybės vykdant probacijos veiksmingumo mokslinę stebėseną” buvo pristatyta Lietuvos teisės instituto mokslininkų dr. Gintauto Sakalausko ir Liubovės Jarutienės mokslo studija „Probacijos veiksmingumo vertinimas“. Šios mokslo studijos tikslas – įvertinti Lietuvoje probacijos veiksmingumo vertinimui naudojamus kriterijus, aptarti jų pranašumus ir trūkumus, išanalizuoti pagrindinius probacijos veiklos rodiklius, išnagrinėti užsienio šalyse taikomus probacijos sistemos veiksmingumo vertinimo modelius bei kriterijus ir pateikti rekomendacijas dėl probacijos sistemos veiklos veiksmingumo vertinimo Lietuvoje. Atliekant šią mokslo studiją buvo nagrinėjami probaciją ir strateginį planavimą reglamentuojantys teisės aktai, analizuota ir apibendrinta probacijos veiklos statistika. Siekiant ištirti užsienio šalyse sukauptą probacijos sistemos veiksmingumo vertinimo patirtį, analizuotos mokslinės publikacijos, užsienio šalių teisės aktai, statistika, probacijos tarnybų veiklos ataskaitos ir kita medžiaga. Rengiant mokslo studiją buvo išanalizuota šešių užsienio šalių – Airijos, Anglijos ir Velso, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Vokietijos – probacijos veiksmingumo vertinimo patirtis. Mokslininkai tikisi, kad ši mokslo studija suteiks papildomų galimybių ir priemonių gerinti probacijos sistemos veiksmingumą ir jo vertinimą Lietuvoje, bus naudinga bausmių vykdymo sistemą analizuojantiems mokslininkams ir joje dirbantiems praktikams, taip pat studijuojantiems ir visiems, besidomintiems bausmių vykdymo problematika. Visą mokslo studijos tekstą galima rasti čia: https://www.teise.org/data/Mokslo-studija-probacijos-veiksmingumo-vertinimas.pdf Lietuvos Probacijos įstatymas probaciją apibrėžia kaip sąlyginę alternatyvą paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Šio tikslo turėtų būti siekiama įvairiomis Probacijos įstatyme nustatytomis priemonėmis, kurioms įgyvendinti Lietuvoje sukurta probacijos tarnybų sistema. Per metus į probacijos tarnybų registrą pastaruoju metu patenka maždaug 20 tūkst. asmenų, ir nors iš šio skaičiaus ne visiems paskiriama probacija formaliąją prasme (asmenys, kuriems ji buvo paskirta, sudaro maždaug pusę visų probacijos tarnybų registre buvusių asmenų), akivaizdu, jog darbas su šiais asmenimis turi būti kiek įmanoma veiksmingesnis. [:en] Research study “Assessment of Probation Effectiveness” carried out by the researchers from the Law Institute of Lithuania dr. Gintautas Sakalauskas and Liubovė Jarutienė was presented during the Prison Department organized event “The possibilities of cooperation through scientific monitoring of the probation effectiveness”. The aim of this research study is to assess measured used for the assessment of probation effectiveness in Lithuania, discuss their advantages and disadvantages, analyze key indicators of probation service, investigate models and criteria of assessment of probation effectiveness applied in foreign countries, as well as to provide recommendation on the assessment of probation system in Lithuania. In the course of this study authors were analysing the legislation of probation and strategic planning, and also the statistical data of probation performance. In order to examine the experience of foreign countries, scientific publications, foreign legislation acts, statistical data and reports of probation services have been analysed. The analysis covered the experience of six countries, i.e. Ireland, England and Wales, USA, Canada, New Zealand and Germany. The researchers hope that this study will provide additional opportunities and measured to improve the effectiveness of probation system and its assessment in Lithuania, will be useful for researchers analyzing the penal system and practitioners working in it, as well as for student and anyone interested in the problems of the enforcement of sentences. Lithuania Probation Ace define probation as a conditional alternative to imprisonment, i.e. conditional release or suspension of custodial sentence, which essentially implied offender supervision. The main purpose of is to ensure effective resocialization of probationers and reduce the rate of their recidivism. In order to gain this purpose, Lithuanian probation system applies various measures, which are specified in the Probation Act. Lithuanian probation services supervise about 20,000 persons a year. Although only nearly a half of these persons are the ones with suspension of custodial sentence or conditionally released, it is obvious that the effective probation services are at the best interest of both the sentenced persons and the whole society. [:]
Ar žmogus XXI amžiuje – prekė?
[:lt] Tokį klausimą kėlė Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyriaus projekto „Galimybių akademija“ renginio dalyviai. Kartu su kitais žinomais teisininkais renginyje diskutavo ir Lietuvos teisės instituto darbuotojas doc. dr. Igoris Bazylevas. Dr. I.Bazylevas skaitė pranešimą „Mitai ir tikrovė“. Jame nagrinėtos organizuoto nusikalstamumo ir prekybos žmonėmis sąsajos, prekybos žmonėmis reiškinio priežastys ir rizikos grupės, prostitucijos ir prekybos žmonėmis teisinės problemos ir jų sprendimo būdai. Renginio organizatoriai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuolaikiniame pasaulyje nuolatos stengiamasi pabrėžti žmogaus teisės ir asmens apsaugą, tačiau realybė yra kitokia – nusikalstamame pasaulyje žmogus dažniausiai prilyginamas daiktui ir tampa viena vertingiausių prekių, kadangi priešingai nei narkotikų ir ginklų prekybos atvejai, šis verslas nereikalauja nei didelių investicijų, nei paiso valstybių sienų. Prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, priverstiniam ir išnaudojančiam darbui, įskaitant ir seksualinį išnaudojimą, yra didžiausias žmogaus teisių pažeidimas, su kuriuo pastaruoju metu tenka kovoti visame pasaulyje. Renginio organizatoriai pateikia ekspertų skaičiavimus, kad prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje yra didžiausi tarp Baltijos valstybių, tačiau oficialios statistikos nėra dėl reiškinio latentiškumo. [:en] This question was raised by the attendees in the event of Lithuanian Lawyers’ Association Young Lawyers Division organised during the project „Academy of Possibilities”. Along with other prominent lawyers in the discussion also participated representative of the Law Institute of Lithuania dr. Igoris Bazylevas. Dr. I. Bazylevas gave a report „Myths and Reality”. It presented the interface between organized crime and human trafficking, causes and risk groups of human trafficking phenomenon also legal problems of human trafficking and prostitution as well as their solutions. Human trafficking, especially of women and children, in order to use them for forced and exploiting work, including sexual abuse, is the greatest violation of human rights with which recently the entire world has to fight. Event organizers provided expert estimates that the scale of human trafficking Lithuania is the largest of the Baltic States, but there are no official statistics on the phenomenon because of its latency. [:]
Neįgaliesiems reikėtų užtikrinti tinkamas sąlygas mokytis
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkės Linos Beliūnienės mokslo straipsnis „Tinkamo sąlygų pritaikymo užtikrinimo švietimo srityje sunkumai, įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnį“ publikuojamas leidinyje “Socialinių mokslų studijos” (tomas 7, numeris 2). Įgyvendinant įtraukųjį švietimą, orientuojamasi į įvairius besimokančiuosius, siekiama jiems užtikrinti tinkamas sąlygas švietimo srityje. Tinkamo šių sąlygų pritaikymo neužtikrinimas neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, pripažįstamas diskriminacijos apraiška. Daugiausia Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto praktikos klausimais, susijusiais su tinkamo sąlygų pritaikymo reikalavimo švietimo srityje užtikrinimu, įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnį, išryškino problemas, patvirtinamas ir tarptautiniu mastu, ir Lietuvoje. Remiantis L.Beliūnienės nagrinėta tarptautine praktika, straipsnyje rekomenduojama didinti Lietuvos neįgaliųjų, taip pat turinčiųjų specialiųjų poreikių švietimo srityje, galimybes įgyti ugdymą ir išsilavinimą, atitinkantį jų prigimtinius gebėjimus. Straipsnyje daroma išvada, kad Lietuvai reikalinga skirti pakankamus resursus įtraukiojo švietimo sistemos neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, vystymui. Rekomenduotina, kad valstybė reikšmingai padidintų savo pastangas tinkamai pritaikydama sąlygas neįgaliesiems, taip pat turintiesiems specialiųjų poreikių švietimo srityje, atsižvelgdama į jų individualius poreikius, teikdama jiems reikalingą paramą bendrojo lavinimo švietimo sistemoje, tęsdama mokytojų ir kito personalo mokymą, leidžiantį jiems dirbti įtraukiojo švietimo įstaigose. Visą publikacijos tekstą galima rasti čia: https://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/ [:en] Scientific article of Lina Beliūnienė, researcher from the Law institute of Lithuania “The problems of ensuring of reasonable accommodation requirement in education according to UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities” was recently published in the journal “Societal Studies” (Volume 7, Issue 2). During the implementation of inclusive education, attention is given to different learners with intention to ensure appropriate conditions for education. Improper adjustment of these conditions in education for disabled people, as well as for people with special needs is recognized as a manifestation of discrimination. According to the international practice analysis carried out by Lina Beliūnienė, her article recommends that Lithuania should increase the access to education in line with their inherent abilities for people with disabilities, including those with special needs for education. The full text of the publication can be found here: https://www3.mruni.eu/ojs/societal-studies/ [:]
Gilinamos žinios apie humanitarines krizes
[:lt] LTI Teisinės sistemos tyrimo skyriaus mokslininkas Virgilijus Pajaujis dalyvavo tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (Network on Humanitarian Action) pavasario mokykloje „NOHA Spring School in Humanitarian Action“, kuri vyko Vengrijoje, Budapešte. NOHA, Vilniaus universiteto ir ELTE universiteto organizuotuose NOHA pavasario mokyklos mokymuose mokslininkai įgijo žinių apie humanitarinės veiklos krizes ir iššūkius šių dienų kontekste, taip pat tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių problematiką, civilių apsaugos, pabėgėlių ir jų teisių, migracijos klausimus. Mokymų metu dalyviai kartu su Vengrijos nevyriausybinės organizacijos atstovais atliko praktinę-simuliacinę užduotį – parengė pabėgėlių integravimo į visuomenę sistemos projektą. Teorinės ir praktinės žinios, diskusijos su pranešėjais ir mokymų dalyviais praplėtė kompetenciją ir tarpdiscipliniškumą humanitarinės ir pabėgėlių teisės srityje. NOHA pavasario mokykla skirta valstybės tarnautojams, vietinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, akademikams bei visiems besidomintiems šia sritimi. Mokykloje seminarus anglų kalba veda geriausi humanitarinės veiklos specialistai iš visos Europos. NOHA – tai Europos universitetų tinklas, kurio tikslas – plėtoti švietimą humanitarinės veiklos srityje. Pirmiausia siekiama didinti profesionalumą ir humanitarinių paslaugų teikimo kokybę, formuoti vienodą praktiką. Taip pat plėtojama NOHA akademijos sritis, apimanti įvairius profesinio rengimo, tobulinimosi kursus, ir NOHA tyrimų sritis, sudaranti galimybes jauniems ir jau praktikuojantiems mokslininkams atlikti gilesnę humanitarinės veiklos analizę. Vilniaus universitetas, dalyvaudamas asociacijoje, jau suorganizavo vasaros mokyklą tarptautinės humanitarinės teisės tema, humanitarinės veiklos aktualijoms skirtą konferenciją, intensyvius kursus, atliko keletą tyrimų, nuolat siunčia dėstytojus ir studentus dalyvauti įvairiausiuose tarptautiniuose renginiuose dalyvauja organizuojant renginius su kitais Europos universitetais. [:en] LIL Legal System Research Department researcher Virgilijus Pajaujis participated in the International Association of Universities NOHA (Network on Humanitarian Action) Spring school “NOHA Spring School in Humanitarian Action”, which took place in Budapest (Hungary). During the NOHA Spring Training School organised by NOHA, Vilnius University and ELTE University researchers have gained significant knowledge in the humanitarian action crisis and the challenges in the context of the present day, as well as international humanitarian law and human rights issues, the protection of civilians, refugees and their rights and migration issues. [:]