Artėja valstybių korupcijos vertinimas
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė rugsėjo pabaigoje Strasbūre dalyvavo ruošiantis V-ajam Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) valstybių vertinimo etapui. Darbo grupės susitikime buvo aptariamas vertinimui ruošiamas klausimynas, jam pateiktos pastabos. Europos Taryba įsteigė GRECO 1999 m., kad ji stebėtų, kaip valstybės įgyvendina Europos Tarybos nustatytus kovos su korupcija standartus. Lietuva GRECO nare tapo 1999 metais. GRECO tikslas – didinti jos narių gebėjimą kovoti su korupcija stebint, kaip jos įgyvendina Europos Tarybos kovos su korupcija standartus, atsižvelgiant į kintantį tarpusavio vertinimo procesą. GRECO padeda nustatyti nacionalinių kovos su korupcija priemonių trūkumus, skatina imtis būtinų teisinių, institucinių ir praktinių reformų. Šiuo metu GRECO priklauso 49 valstybės narės (48 Europos valstybės ir Jungtinės Amerikos Valstijos). [:]
Lietuvoje turi stiprėti asmens duomenų apsauga
[:lt] Lietuva turi stiprinti asmens duomenų apsaugą baudžiamajame procese. Tokią išvadą savo moksliniame straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkė Justina Dešriūtė, apžvelgdama Europos Sąjungos (ES) teisėkūroje vykstančią asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese reformą. Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ paskelbtame J.Dešriūtės straipsnyje aptariamas kintantis požiūris į asmens duomenis, teisių, susijusių su asmens duomenų apsauga, katalogas bei jų gynybos būdai. Mokslinėje publikacijoje pateikiama išvada, kad ES vyksta asmens duomenų naudojimo reforma, kuri išplečia asmenų teises saugoti savo duomenis. Visų pirma, numatomas asmens informavimas apie jo duomenų tvarkymą ir jo įtraukimas į procesą, griežtai ribojant atvejus, kai toks informavimas atliekamas dėl priežasčių, kurių nėra numatyta ES Direktyvoje. Žmogui turi būti užtikrinama reali galimybė pasinaudoti teise pašalinti perteklinius asmens duomenis, pakeisti aktualumą praradusius duomenis, pateikti naujus. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese panaudojimas Lietuvoje turėtų būti reformuojamas, atsižvelgiant į ES direktyvas. Esminė naujojo teisinio reguliavimo naujovė, kuri šiuo metu nacionaliniuose teisės aktuose nėra numatyta, yra nepriklausomos priežiūros institucijos įtraukimas į baudžiamajame procese vykstantį asmens duomenų tvarkymo procesą. Šios institucijos vaidmens išryškinimas, asmens teisė pateikti skundą dėl neteisėto duomenų tvarkymo, kreiptis dėl žalos atlyginimo bei apskritai – visapusiško įtraukimo į asmens duomenų tvarkymo procesą, vertintini kaip pagrindiniai saugikliai, kuriuos pasitelkus gali būti suderinama baudžiamojo proceso specifika ir asmens duomenų subjekto privatumo apsauga. Detaliau su mokslinės publikacijos turiniu galima susipažinti čia: https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/ [:]
Pabaigta ruošti Europos Tarybos rekomendacija dėl lobistų
[:lt] Europos Tarybos (ET) sudaryta darbo grupė baigė ruošti rekomendaciją dėl lobistinės veiklos reguliavimo, ji atiduota svarstyti ET Ministrų Komitetui. Darbo grupė, kurioje dirbo Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė, rugsėjį Strasbūre baigė savo darbą – pabaigė ruošti rekomendaciją dėl lobistinės veiklos. Šioje darbo grupėje dirbo atstovai iš Austrijos, Čekijos, Prancūzijos, Gruzijos, Lietuvos, Vokietijos, Airijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos bei Jungtinės Karalystės. Lietuvos atstovą į darbo grupę delegavo Teisingumo ministerija. ET rekomendacijos yra universali šiuolaikinių europinių standartų atitinkamose srityse išraiška. Jas ruošiant atsižvelgiama į tarptautinę ir Europos patirtį bei poreikius. Tradiciškai daug dėmesio skiriama žmogaus teisių apsaugai. ET rekomendacijas galima laikyti savotiškais rėmais, kurių laikytis raginamos visos ET narės. [:]
Telefono pokalbių klausymasis – teisės į privatumą pažeidimas?
[:lt] Mokslininkai kelia klausimą, ar Lietuvoje masiškai išduodant leidimus klausytis telefoninių pokalbių nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą. Tokią išvadą remdamiesi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas ir advokatė doc. dr. Liudvika Meškauskaitė moksliniame straipsnyje „Baudžiamoji atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos teismų praktikos kontekste”. Analizuodami susižinojimo (pokalbiai telefonu, susirašinėjimai el. paštu, privatūs pokalbiai elektroninėje erdvėje ir kt.) neliečiamumo pažeidimus mokslininkai nustatė, kad tai yra itin retai, vos po keletą kartų per metus, taikoma norma. Susirašinėjimo slaptumas yra ginamas nepriklausomai nuo turinio, tačiau tam tikrų asmenų kategorijų (pvz., kalinių) atžvilgiu susižinojimo kontrolė vykdoma, jeigu tai daroma teisėtu tikslu ir išpildomos kitos sąlygos. EŽTT yra nagrinėjusi bylą Iordachi prieš Moldovą, atsižvelgiant į kurios sprendimą kyla klausimas, ar Lietuvoje nėra sistemingai pažeidinėjama asmenų teisė į privatumą, kiek tai susiję su leidimų klausytis telefoninių pokalbių išdavimu bei kontrole. Savo publikacijoje mokslininkai taip pat rašo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti atskleidžiama bei panaudojama tiek teisėtai (tarnybiniu ar profesiniu pagrindu ar vykdydami laikiną užduotį), tiek ir neteisėtai ją įgijusių asmenų. Šiuo atveju esminis nusikaltimo sudėties elementas – informacija skleidžiama be asmens sutikimo. EŽTT yra pripažinęs, kad visuomenės informavimas apie nusikalstamos veikos tyrimą, kai toks tyrimas yra susijęs su viešuoju asmeniu, gali būti laikomas tinkamu pagrindu atskleisti tam tikras privataus gyvenimo detales, tačiau tai priklauso nuo konteksto. Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakė dar griežčiau, konstatuodamas, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Tiesa, tai nereiškia, kad tokiu atveju asmuo netenka bet kokios teisės į privatumą, straipsnio autorių nuomone, apribojimai visgi turėtų būti siejami su asmens daromomis veikomis ir proporcingi. Mokslininkai savo publikacijoje pateikia dar kelias svarbias išvadas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimais. Visą mokslinės publikacijos tekstą bei kitas publikacijos galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/ [:]
Bukarešte susitiko projekto partneriai
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkai Skirmantas Bikelis ir Virgilijus Pajaujis rugsėjo mėnesį dalyvavo Europos Komisijos finansuojamo tarptautinio projekto „Siekiant, kad suėmimas būtų kraštutinė priemonė“ partnerių susitikime, kuris vyko Bukarešte, Rumunijoje. Susitikimo metu mokslininkai iš Austrijos, Vokietijos, Rumunijos, Belgijos, Airijos, Nyderlandų ir Lietuvos aptarė atskiras preliminarių nacionalinių raportų dalis dėl suėmimo taikymo, taip pat parengė klausimyno ir vinjetės ekspertams projektą. Įgyvendinant projektą, tiriama kardomųjų priemonių taikymo praktika, alternatyvų suėmimui taikymo galimybės ir suėmimo taikymo pagrindų interpretavimo klausimai. Tikimasi, kad projekto metu bus surinkta daug vertingos informacijos apie skirtingų valstybių taikomus kardomojo kalinimo modelius ir apie alternatyvias priemones. Taip pat tikimasi, kad projekte dalyvaujančios šalys įgaus galimybę pasidalinti savo patirtimi, siekiant išvengti ikiteisminio įkalinimo savo šalyje. Projektu siekiama taip pat ir padidinti Europos šalių tarpusavio bendradarbiavimą. Daugiau informacijos apie projektą: https://teise.org/lt/lti-veikla/tyrimai/suemimas/. [:]
Kriminalinės žvalgybos įstatyme – spragos?
[:lt] Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtinti pernelyg abstraktūs atskirų kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų apibrėžimai sukelia neaiškumų dėl jų vietos kriminalinės žvalgybos sąvokų sistemoje ir sudaro prielaidas pažeidinėti žmogaus teises. Tokią išvadą padarė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Tarasevičius savo moksliniame straipsnyje „Teisėsaugos institucijų užduotis kriminalinėje žvalgyboje” (angl. “An Assignment of a Law Enforcement Institution in Criminal Intelligence”). P.Tarasevičius straipsnyje nagrinėja teisėsaugos institucijų užduoties teisinę prigimtį bei sampratos problemas. Pagrindinis dėmesys skiriamas teisėsaugos institucijų užduoties santykio su kitais savo turiniu labai panašiais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais nustatymui. Straipsnyje keliami klausimai dėl teisėsaugos institucijos užduoties įtvirtinimo Kriminalinės žvalgybos įstatyme tikslingumo bei jos teisinio reglamentavimo tinkamumo. Tyrimų metu naudojami duomenys, gauti apklausus kriminalinės žvalgybos ekspertus bei teismų praktikos analizės rezultatai. Mokslininkas pateikia išvadas, kad 2012 metais Seimo priimtame Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra įtvirtinto kriminalinės žvalgybos veiksmų kaip vienos iš pagrindinių kriminalinėje žvalgyboje vartojamos sąvokos apibrėžimo, o tai rodo šios srities teisinio reglamentavimo trūkumus. Perdaug sudėtingas teisėsaugos institucijų užduoties, kaip informacijos gavimo būdo, apibrėžimas, neleidžiantis aiškiai suprasti jo esmės bei nepakankamai aiškus jo teisinis reglamentavimas gali turėti tiesioginės įtakos jos praktiniam naudojimui. Kai praktiniai darbuotojai nesupranta, kaip taikyti įstatymą ir ką jis reglamentuoja, tai sąlygoja galimus žmogaus teisių pažeidimus, daro išvadą mokslininkas. Visą mokslinės publikacijos tekstą galima rasti naujausiame Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ https://teise.org/wp-content/uploads/2016/09/P.-Tarasevicius-2016_1-4.pdf. [:]
Mokslininkai pristatys tyrimą apie cigarečių kontrabandą
[:lt] Lietuvos teisės institutas 2016 m. rugsėjo 15 d. 9 val. Teisingumo ministerijos konferencijų salėje organizuoja baigiamąją mokslinio projekto konferenciją „Neteisėta cigarečių apyvarta: situacija ir kontrolės iššūkiai“. Nuo 2014 m. Lietuvos teisės instituto mokslininkai vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“. Šiuo projektu siekiama visapusiškai ištirti neteisėtą akcizinių prekių apyvartą kaip socialinį reiškinį ir šiame kontekste įvertinti Neteisėtos akcizinių prekių apyvartos kontrolės priemonių sistemos efektyvumą, proporcingumą, taip pat šios sistemos nuoseklumą. Pirmoje konferencijos dalyje Lietuvos teisės instituto mokslininkai pristatys šio projekto rezultatus. Antroje dalyje Vyriausybės kanceliarijos, muitinės ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovai pasidalins įžvalgomis apie cigarečių neteisėtų srautų dinamiką, bendrai šešėlinės ekonomikos ir jos kontrolės tendencijas, rūkymo paplitimo ir jo kontrolės tendencijas ir problemas. Konferencijos programą galima rasti čia. Norintys dalyvauti gali registruotis paspaudę šią nuorodą. Registracija vykdoma iki rugsėjo 14 d. 12 val. Daugiau informacijos: Ineta Stravinskaitė – JanavičienėLietuvos teisės institutas 8 699 04294 [:]
LTI mokslininkas – tarp jaunųjų Europos teisininkų
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) tyrėjas Virgilijus Pajaujis dalyvavo Budapešto Centriniame Europos universitete vykusioje konferencijoje „Jaunosios teisininkų kartos požiūris” (angl.”Fresh from Law School: Voices of a New Generation”). Rugpjūčio pabaigoje vykusioje konferencijoje LTI mokslininkas skaitė pranešimą „Suėmimas teisės į laisvę ir apsaugą kontekste“ (angl. „Prie-trial Detention in the Light of the Right to Liberty and Security“). Pranešime buvo pristatyti preliminarūs tyrimo rezultatai, gauti vykdant Europos Komisijos finansuojamą projektą „Siekiant, kad suėmimas būtų kraštutinė priemonė“. Tyrėjas konferencijoje analizavo suėmimo taikymo pagrindų ir jų argumentavimo išsamumo problematiką nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Šio projekto metu bus siekiama išskirti suėmimo taikymo problemas ir geriausių praktikų pavyzdžius septyniose Europos šalyse – Austrijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Airijoje ir Nyderlanduose. Bus tiriama kardomųjų priemonių taikymo praktika, alternatyvų suėmimui taikymo galimybės, suėmimo taikymo pagrindų interpretavimo klausimai. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia: https://teise.org/lt/lti-veikla/tyrimai/suemimas/ [:en] Virgilijus Pajaujis, researcher at the Law Institute of Lithuania, participated in the international summer conference “Fresh from Law School: the Voices of a New Generation” organized by the Department of Legal Studies of Central European University (CEU) in Budapest (Hungary) at the end of August. The aim of the conference was to provide a platform for young lawyers to present and discuss their research papers on current topics on international business law, human rights and constitutional law in English, with an international audience at CEU. During the panel of “Criminal Justice in the 21st Century”, the researcher gave a presentation on “Pre-trial Detention in the Light of the Right to Liberty and Security” focusing on the analysis of the sufficient reasoning of the grounds of pre-trial detention in the practice of national courts and the European Court of Human Rights. The case-file review demonstrated high numbers of abstract, general and formulaic form of argumentation instead of a concrete and correspondent way of proving the necessity of pre-trial detention. The research results, presented in the conference, have derived by implementing the project, funded by the European Commission, “Towards Pre-trial Detention as Ultima Ratio”. This project aims at exploring and analyzing pre-trial detention practice, especially different ways of reducing the use of pre-trial detention in seven European jurisdictions (Austria, Germany, Romania, Belgium, Lithuania, Ireland and the Netherlands). It is, on the one hand, focused on the human rights situation of the suspects who in principle should benefit from the presumption of innocence. On the other hand, it addresses the views and needs of the judiciary, which also depends on available alternatives as well as on other obstacles they experience with respect to the avoidance of pre trail detention. Please find further information regarding the project on the following link: https://teise.org/en/lti-veikla/tyrimai/suemimas/. [:]
Lietuvos teisės instituto mokslininkas – svarbioje tarptautinėje konferencijoje
[:lt] Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) konsultacinė nuomonė ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) prejudicinis sprendimas gali pasirodyti panašūs, o dauguma jų tikslų suderinami, tačiau yra reikšmingų skirtumų, neleidžiančių juos artimai susieti. Tokią išvadą apie EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus ir aštrius kampus pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas, skaitydamas pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas – tarp subsidiarumo ir Europos žmogaus teisių teismo priežiūros“. Vilniuje vykusi tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija sulaukė ne tik prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimų, bet ir nemažai teisės srities autoritetų iš įvairių šalių – konferencijoje pranešimus skaitė ir diskutavo net trys EŽTT teisėjai Paul Mahoney (Jungtinė Karalystė), Iulia Antoanella Motoc (Rumunija), Egidijus Kūris (Lietuva). Konferencijoje pranešimą skaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis, aukščiausios instancijos teismų teisėjai. Konferenciją Lietuvoje organizavo Prezidentūra, Teisingumo ministerija, Lietuvos Vyriausybės atstovas EŽTT, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Lietuvos teisės institutas. Lietuvos teisės instituto mokslininkas Petras Ragauskas savo pranešime analizuodamas EŽTT konsultacinės nuomonės ir ESTT prejudicinio sprendimo bendrus tikslus akcentavo, kad panašumų yra daug: iš esmės sutampa tikslas – sąveika tarp nacionalinių bei nacionalines ribas peržengiančių teismų ir bendradarbiavimas tarp jų. Nors ESTT prejudicinio sprendimo atveju „konstitucinio” vaidmens tikslas iš esmės nėra postuluojamas, galima sutikti vertinimų, kad jis praktiškai sukuria atitinkamą efektą. Tad čia sugretinimas taip pat atrodo įmanomas. Tačiau mokslininkas atkreipė dėmesį, kad EŽTT ir ESTT veikia visiškai skirtingai suvokiamo subsidiarumo kontekste: EŽTT tik papildo pačių valstybių pastangas užtikrinti žmogaus teises, o ESTT yra visiškai atsakingas už tinkamą ir vienodą Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą. Todėl kreipimasis į ESTT yra privalomas, o kreipimasis į EŽTT, atvirkščiai, įmanomas tik kai kreipiasi tie patys galutinės instancijos teismai. Taigi, EŽTT yra tik „kraštutinė gynybos priemonė”, o ESTT tikslas – ES teisės viršenybės užtikrinimas ir vienodas aiškinimas bei taikymas „dabar ir visuomet”. Taip pat skiriasi ir teismų išreiškiamos nuomonės privalomumas. Todėl mokslininkas pranešime padarė išvadą, jog šių dviejų institutų susieti nederėtų. Konferencijoje pranešimus skaitę EŽTT teisėjai diskutavo apie europinę patirtį žmogaus teisių srityje, taip pat Europos žmogaus teisių konvencijos įtaką demokratiniams procesams. Nacionalinių teisimų teisėjai palietė nacionalinės aprėpties temas – EŽTT praktikos įtaka Lietuvos Konstituciniam Teismui, dialogą tarp EŽTT ir Lietuvos teismų, Lietuvos administracinių teismų vaidmenį įgyvendinant ir plėtojant Europos žmogaus teisių konvenciją. Konferencijos organizavimą parėmė Lietuvos mokslo taryba (finansavimo sutarties numeris MOR-28/2016). [:en] Consultative opinion of the European Court of Human Rights (ECHR) and the preliminary decision of the European Court of Justice (ECJ) may seem similar and most of their objectives – compatible. However there are significant differences that prevent them from being connected closely. This conclusion regarding the common objectives and sharp corners of the ECHR advisory opinion and ECJ preliminary decision was made by Petras Ragauskas, researcher at the Law Institute of Lithuania, during his presentation at the international conference “Implementation of the European Convention on Human Rights – interplay between subsidiarity and supervision by the Strasbourg Court”. International scientific – practical conference was held in Vilnius and received greeting from President Dalia Grybauskaitė. A number of authorities in the field of law from various countries made presentations and discussed at the conference: three judges of the ECHR Paul Mahoney (United Kingdom), Iulia Antoanella Motoc (Romania), Egidijus Kūris (Lithuania), Minister of Justice Juozas Bernatonis, other judges of the courts of final instance. The conference was organized by the Office of the President, the Ministry of Justice, the representative of the Lithuanian government in the ECHR, Vilnius University Faculty of Law and the Law Institute of Lithuania. In his presentation, researcher from the Law Institute of Lithuania Petras Ragauskas analyzed common objectives of the ECHR advisory opinion and ECJ preliminary decision. He emphasized that there are many similarities: essentially the same purpose – the interaction and cooperation between national courts and the ones that are crossing national boundaries. Although the role of the ECJ preliminary decision in the case of “constitutional” is not postulated, assessments can be found that it practically created a corresponding effect. So the juxtaposition also seems possible. However the researcher pointed out that the ECHR and the ECJ operates in the context of the completely differently perceived subsidiarity: ECHR only complements the efforts of states to ensure human rights, while the ECJ are fully responsible for the proper and equal application and interpretation of the European Union law. Therefore the appeal to the ECJ is mandatory and the appeal to the ECHR, in contrast, is only possible by the courts of final instance. Thus, the ECHR is only a last resort of defense and the purpose of ECJ – ensuring the primacy of EU law, as well as equal interpretation and application “now and always”. Therefore researcher made a conclusion that these two institutions should not be linked. The judges of ECHR discussed the European experience in the field of human rights as well as the influence of the European Convention on Human Rights on democratic processes. Judges of national courts touched the topics of national coverage – the influence of ECHR practice on the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the dialogue between the ECHR and the Lithuanian courts, the role of Lithuanian administrative courts in the implementation and development of the European Convention on Human Rights. The conference is funded by the Research Council of Lithuania (Contract No. Mor-28/2016). [:]
Kalėjimų departamentas ir Lietuvos teisės institutas stiprina bendradarbiavimą
[:lt] 2016 m. rugpjūčio 25 d. Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė ir Lietuvos teisės instituto direktorė doc. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pasirašytas dokumentas užtikrins bendradarbiavimo tarp Kalėjimų departamento ir Lietuvos teisės instituto tęstinumą rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus, organizuojant renginius ar atliekant įvairius mokslinius tyrimus ir kitas veiklas, kuriomis siekiama bausmių vykdymo sistemos efektyvumo. Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė pabrėžė ilgalaikio ir rezultatyvaus bendravimo su Lietuvos teisės instituto specialistais naudą Lietuvos bausmių vykdymo sistemai bei džiaugėsi, kad šis bendradarbiavimas buvo sustiprintas sutartimi. „Norėčiau paminėti, kad Kalėjimų departamento ir Lietuvos teisės instituto specialistai bendradarbiauja jau daugelį metų. Lietuvos teisės instituto mokslininkai svariai prisidėjo prie probacijos sistemos kūrimo, instituto atstovai aktyviai dalyvauja Kalėjimų departamento darbo grupėse, pasitarimuose, kuriuose priimami svarbūs bausmių vykdymo sistemai sprendimai, prisideda prie bausmių vykdymo sistemos plėtojimo moksliniais tyrimais bei konsultacijomis. Įstaigos kartu organizuoja mokslines konferencijas, abiejų institucijų atstovai dalyvauja organizuojamuose renginiuose. Todėl noriu pasidžiaugti, kad dviejų įstaigų bendradarbiavimas sustiprinamas sutartimi, kuri, tikiuosi, dar labiau prisidės prie bendro tikslo – veiksmingos, mokslo žiniomis pagrįstos bausmių vykdymo sistemos plėtojimo“. – teigė Ž. Mikėnaitė. Kalėjimų departamentas pasirašydamas šią sutartį tęsia bendradarbiavimo su akademine bendruomene tradiciją. Šiuo metu yra pasirašytos šešios bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Sutartis su Lietuvos teisės institutu – pirmoji Kalėjimų departamento pasirašyta sutartis su valstybiniu mokslinių tyrimu institutu. Parengta pagal Kalėjimų departamento informaciją. [:]