LTI – nauja paroda
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) darbuotojai bei lankytojai gali pamatyti dailininko Jono Rudzinsko darbų parodą. Lietuvos dailininkų sąjungos narys J.Rudzinskas savo darbus pastaruoju metu eksponuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje. Šioje parodoje eksponuojami kūrybinio seminaro metu Šventojoje nutapyti etiudai, anksčiau sukurti grafikos atspaudai, cinkografijos, akvatinos, lino raižymo, medžio raižymo technika. Didesnė jų dalis yra knygų iliustracijos, teminių ciklų fragmentai. [:]
Mediacija probacijos sistemoje pasiteisino
[:lt] Lietuvos mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė, jog mūsų šalies probacijos sistemoje įdiegtas mediacijos modelis visiškai pasiteisino ir dabar kokybiškos valstybės garantuojamos mediacijos paslaugos baudžiamojo justicijoje užtikrinamos visoje šalyje. Pirmą kartą Lietuvoje įvestos mediatorių pareigybės baudžiamojoje justicijoje, parengtos mokomosios, metodologinės priemonės leidžiančios užsitikrinti mediacijos modelio palaikymą, tęstinumą. Tokią išvadą pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Rokas Uscila savo straipsnyje „Mediacija Lietuvos probacijos sistemoje“, kurį publikavo Europos atkuriamojo teisingumo forumo (angl. European Forum for Restorative Justice) platforma. Straipsnyje taip pat pateikiamos išvados, kad Lietuvoje yra formuojama progresyvi atkuriamojo teisingumo praktika, leidžianti kalbėti apie minimalių paslaugų užtikrinimą nusikaltimų aukoms pagal tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau mokslininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant mediacijos modelio plėtojimo būtina užtikrinti aiškesnį ir nuoseklesnį teisinį reglamentavimą. Baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti aiškius teisinius pagrindus mediacijos taikymui ir jos rezultatų pritaikymui. Taip pat būtina išlaikyti sukurtą modelį, o mediatorių rengimui ir mokymams tikslinga užtikrinti pirminius ir tęstinius mediatorių mokymus, kurie gali būti realizuojami tiek per profesinį rengimą (Kalėjimų departamento mokymo centrą), tiek per atskiras studijų programas, kurioje numatyti mediacijos, derybų ir konfliktologijos dalykai. Be to, tikslinga įvertinti platesnės atkuriamojo teisingumo praktikos taikymą probacijos sistemoje, kai galimi „Šeimų sueigų“, „Apskritojo stalo“ modelių taikymai. Visą dr. R.Uscilos mokslo straipsnį galima rasti čia: http://www.euforumrj.org/wp-content/uploads/2016/11/Vol_17_3.pdf [:en] Lithuanian researchers conducted a study, which showed that model of probation system in our country is fully justified. State-guaranteed high-quality mediation services in criminal justice provided all over the country. For the first time Lithuania were introduced positions of mediators in posts criminal justice, prepared methodological tools enabling secure mediation model maintaining and continuity. Scientist of Lithuanian Law Institute Dr. Rock Uscila presented this finding in his article „Mediation Lithuania probation system”, published by European Forum for Restorative Justice platform. All text in english can be found here: http://www.euforumrj.org/wp-content/uploads/2016/11/Vol_17_3.pdf [:]
Apie įkalinimo poveikį nuteistiesiems – tarptautiniame seminare
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkai Justina Dešriūtė bei Virgilijus Pajaujis rugsėjį dalyvavo Europos teisės akademijos (ERA) mokymuose „Įkalinimo poveikis nuteistiesiems“ (angl. „The Impact of Detention on Prisoners“). Seminare, kuris vyko Madride (Ispanija), mokslininkai išklausė keliolika pranešimų, kuriuos skaitė Ispanijos, Italijos, Belgijos, Lenkijos ir Danijos mokslininkai bei praktikuojantys teisininkai. Daugiausia dėmesio pranešimuose buvo skirta įkalinimo įtakai bausmę atliekančiam asmeniui. Seminare taip pat daug dėmesio buvo skirta Direktyvai dėl bausmių vykdymo perkėlimui iš vienos Europos Sąjungos (ES) valstybės į kitą. Pranešėjai apžvelgė probleminius teisės akto įgyvendinimo aspektus (pvz., kaip reikėtų bendrinti skirtingose valstybėse paskirtas bausmes). Daug kalbėta apie nusikaltusių jaunų asmenų baudimą – bausmių taikymą, alternatyvių bausmių paiešką. [:]
Škotijos planai nustatyti minimalią alkoholio kainą gali būti įgyvendinti
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė ES valstybės jau ilgą laiką laužo galvas, kaip riboti alkoholio vartojimą savo šalyse. Ne viena jau padidino akcizą alkoholiui, ribojama alkoholio reklama, parduotuvės negali padavinėti alkoholio nustatytomis valandomis. Vis dėlto, nepanašu, kad problema būtų išspręsta ar itin sumažinta. Naują mintį kaip padidinti pigaus alkoholio kainą ir taip sumažinti alkoholizmą bando įgyvendinti Škotija. Nuo 2012 m. Škotija siekia pakelti pigių rūšių alkoholio kainą susiejant ją su minimalia alkoholio vieneto kaina. 2012 m. buvo priimtas įstatymas dėl minimalios alkoholinių gėrimų kainos, tuomet vyriausybė ėmėsi tolesnių veiksmų ir parengė atitinkamą dekretą. Šis dekretas numato, kad minimali alkoholio vieneto kaina mažmeninėje prekyboje būtų 0,50 svaro sterlingų (GBP) – apie 0,70 euro. Įprastiniame vyno butelyje yra apie 9-10 alkoholio vienetų, pusėje litro degtinės – apie 20 alkoholio vienetų. Visgi, kaip ir buvo tikėtasi, šiam naujam reguliavimui dar nespėjus įsigalioti, jam pasipriešino Scotch Whisky Association bei keletas kitų interesų grupių. Jos šią valstybės politiką užginčijo Škotijos teisme, be kita ko teigdamos, kad minimalios kainos nustatymas riboja laisvą prekių judėjimą ES. Ginčas pasiekė ES Teisingumo Teismą, kuris pernai gruodį priėmė sprendimą, nurodantį, kad Škotijos numatyta minimali alkoholio vieneto kaina iš tiesų riboja laisvą prekių judėjimą ES. Visgi Teismas pažymėjo, kad ši priemonė gali būti pateisinta visuomenės sveikatos apsauga – tačiau tik tuomet, jei kitos priemonės (tokios kaip akcizų didinimas) pasirodytų neveiksmingos. Po šio ES Teisingumo Teismo išaiškinimo byla grįžo į Škotijos teismus, kurie turėjo iš naujo įvertinti minimalios alkoholio vieneto kainos veiksmingumą ir būtinybę. Svarstymai užtruko beveik metus – penktadienį, spalio 21 d. Škotijos teismas pagaliau priėmė sprendimą. Jame nurodoma, kad kitos galimos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės yra mažiau veiksmingos, todėl, teismo nuomone, siūlomas minimalios alkoholio vieneto kainos nustatymas pagrįstas ir pateisinamas. Pažymėtina, kad sprendimas dar gali būti apskųstas (kas tikriausiai ir bus padaryta) Jungtinės Karalystės Aukščiausiajam Teismui. Minimalios alkoholio vieneto kainos nustatymo galimybė yra susilaukusi dėmesio ir kitose ES šalyse. Airija jau pradėjo atitinkamų teisės aktų priėmimo procesą, apie tokius planus yra pareiškusi ir kaimyninė Estija. [:]
Žmogaus teisių užtikrinimas administracinėje teisėje
[:lt] Svarbiausiu uždaviniu modernioje administracinėje justicijoje išlieka teisinio realizmo ir teisinio pozityvizmo darnos paieška, siekiant objektyviai pateisinamo tikslo – realios žmogaus teisių apsaugos. Tokį apibendrinimą savo pranešime „Audiatur et altera pars administracinėje jurisprudencijoje: nacionalinis ir supranacionalinis žvilgsnis“ išsakė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė. Pranešimą ji skaitė konferencijoje „Administraciniai teismai – žmogaus teisių gynėjai“, skirtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 15 metų sukakčiai. Daugiausia dėmesio savo pranešime mokslininkė skyrė normatyvistiniame bei realistiniame teisės taikymo lygmenyse egzistuojančiam procesiniam institutui – asmens teisei būti išklausytam. Anot jos, asmens nubaudimas iki galo jo neišklausius jau yra buvęs pasmerktas nuo Didžiosios laisvių chartijos laikų. Nors pats principas „Audiatur et altera pars” siekia gilią senovę, normatyvistinėje teisės sampratoje ir ja paremtoje teisės praktikoje, kuri dominuoja daugelio šalių administracinės teisės doktrinoje, jis gana sunkiai skynėsi kelią. Ir vis tik šis principas, kad abiejų šalių interesams būtų garantuotas lygus atstovavimas, sudaro pagrindinį kiekvieno teisinio proceso ašį. Apibendrindama savo nagrinėtą temą visos Europos administracinės teisės kontekste, mokslininkė teigė, kad Europos administracinių procedūrų taisyklės iki šiol vystėsi fragmentiškai, todėl skirtingose nacionalinėse teisėse administracinės procedūros tapo labai skirtingos. Tam tikrais aspektais tai matyti ir Lietuvos viešojo administravimo sektoriuose. Vis dėlto, J.Paužaitė – Kulvinskienė padarė išvadą, kad Lietuvos teisinė bazė yra sukurta išties gan stipri. Lietuvos Konstitucinis Teismas atsakingo valdymo principą ir jo sudėtinę dalį – teisę būti išklausytam- aiškina ir konkretina konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste, tuo suteikdamas šiam principui platesnę prasmę nei Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą turinys. Administracinių procedūrinių teisių garantija yra Administracinių bylų teisenos įstatymo norma, nustatanti viešojo administravimo akto ar veiksmo neteisėtumą, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą, įskaitant ir asmens teisę būti išklausytam. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo organizuotoje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo Lietuvos, Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos teisėjai, kurie dalijosi mintimis ir apžvelgė žmogaus teisių užtikrinimo srityje susiformavusią teismų praktiką. Konferencijos dalyvius sveikino laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas Irmantas Jarukaitis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis ir Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas. Pranešimus skaitė Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Marek Zirk-Sadowski, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas Virgilijus Valančius, Prancūzijos Respublikos Valstybės Tarybos teisėjas Marc El Nouchi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė. [:]
Vienas prestiziškiausių Europos teisės žurnalų paskelbė LTI mokslininkės Agnės Limantės publikaciją
[:lt] Naujausiame Jungtinėje Karalystėje leidžiamo žurnalo JCMS: Journal of Common Market Studies numeryje paskelbtas LTI mokslininės Agnės Limantės straipsnis “Recent Developments in the Acte Clair Case Law of the EU Court of Justice: Towards a more Flexible Approach” (liet. Naujausios tendencijos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylose aiškinant acte clair: lankstesnio požiūrio kryptimi). Šis žurnalas – vienas geriausiai vertinamų teisės žurnalų Europoje, kurio citavimo indeksas (impact factor) 1.83, o pats žurnalas skelbiamas ne vienoje svarbioje bazėje. Straipsnyje analizuojama prejudicinių kreipimųsi kontekste itin aktuali acte clair doktrina, ją tiriant neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtų sprendimų Ferreira da Silva and X ir van Dijk bylose kontekste. Autorė apžvelgia ankstesnę Teismo praktiką aiškinant acte clair, tuomet kritiškai vertina Ferreira da Silva and X ir van Dijk sprendimus. Mokslininkė teigia, kad garsiojoje Cilfit byloje pateikti kriterijai, nors dažnai cituojami doktrinoje ir teismų sprendimuose, niekuomet nebuvo nuosekliai ir griežtai naudojami Teisingumo Teismo praktikoje ir vis labiau linkstama prie lankstesnio požiūrio. http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jcms.12434/full [:]
Kovai su prekyba žmonėmis reikalinga sistema
[:lt] Kovojant su prekyba žmonėmis reikalingi trys komponentai – prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės subjektų sistema, veiklos kontrolės ir koordinavimo sistemos bei specialios prevencijos ir kontrolės programos. Tokią poziciją apskirtojo stalo diskusijoje išdėstė Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus tyrėjas dr. doc. Igoris Bazylevas. Jis renginyje pristatė mokslo studiją „Prekyba žmonėmis ir sisteminis požiūris kaip problemos sprendimas“. Diskusijoje Dr. I. Bazylevas atkreipė dėmesį į tai, kad prevencija ir kontrolės strategija turi būti grindžiama sisteminiu požiūriu. Apskritojo stalo diskusija „Prekyba žmonėmis: naujos formos ir teisėsaugos vaidmuo ginant nukentėjusio interesus“ vyko suorganizuota Lietuvos apeliacinio teismo. Joje dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Lietuvos apygardų teismų, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Lietuvos Advokatūros ir Lietuvos Caritas atstovai. Diskusiją moderavo Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valentinas. Diskusijos metu buvo akcentuojami du klausimai – prekybos žmonėmis naujų formų atsiradimai bei liudytojų ir nukentėjusių apsaugos problemos. [:]
LTI mokslininkų publikacijos – prestižiniame kriminalistikos leidinyje
[:lt] Dvi Lietuvos teisės instituto (LTI) darbuotojų publikacijos išspausdintos leidinyje „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“. Po tarptautinės mokslinės – praktinės konferencijos buvo parengtas leidinys, kuriame viena iš publikacijų dr. Jurgitos Paužaitės – Kulvinskienės, dr. Gabrielės Juokaitės – Granskienės bei Virgilijaus Pajaujo mokslinis straipsnis „Teismo eksperto teisės. Lietuvos kontekstas Europos perspektyvoje“. Jame rašoma, jog atlikta nacionalinių norminių aktų atitikties Europos standartams analizė parodė, kad nacionalinis reglamentavimas atitinka tarptautines rekomendacijas, nors šios eksperto teisių turinį įtvirtina kiek plačiau. Kai kurios tarptautinėse rekomendacijose nurodomų eksperto teisių aiškiai nėra numatomos Lietuvos teisės aktuose. Nacionalinių teisės aktų papildymas tam tikrom nuostatom (pvz., teisė į išankstinį darbo užmokesčio mokėjimą ir kt.) sudarytų galimybes nuosekliai ir sistemiškai reguliuoti eksperto teisių sistemos turinį, teigia mokslininkai. Antroji leidinyje išspausdinta mokslinė publikacija – dr. Roko Uscilos „Stebėjimo priemonių taikymas baudžiamojoje justicijoje“. Straipsnyje analizuojama įtariamųjų ir nuteistųjų elektroninio stebėjimo sistemų įdiegimo ir taikymo praktika baudžiamojoje justicijoje. Elektroninių stebėjimo priemonių taikymo baudžiamojoje justicijoje analizė parodė, kad ši įtariamųjų ar nuteistųjų sistema tik pradedama plėtoti, ieškoma optimalių techninių sprendimų. Didžiausią praktiką šioje srityje turi probacijos tarnybos, o realizavimo potencialas akivaizdus tiek taikant intensyvią priežiūrą, tiek kitais atvejais, kurie numatyti bausmių vykdymo kodekse. Mokslininkas daro išvadą, kad tikslinga diegti bendrą elektroninio stebėjimo centrą, užtikrinti efektyvią nuteistųjų ar įtariamųjų kontrolę 24 val. per parą. Taip būtų taupomi materialiniai ir žmogiški ištekliai. Anot R. Uscilos, verta pasiremti užsienio šalių praktika, kuri turi įsteigusi elektroninio stebėjimo centrus, kartu aptarnauja visas teisėsaugos institucijas. [:]
Mokslininkai diskutuoja apie teisinės pagalbos kokybę
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su bendraautoriumi Manfredu Limantu Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslo žurnale “Teisė” publikavo mokslo straipsnį “Teisė į teisinę pagalbą Europoje”, kuriame analizuoja teisės į teisinę pagalbą reguliavimą tarptautinėje ir ES teisėje, ypatingą dėmesį skiriant teisinės pagalbos kokybės standartų Europoje paieškoms, jiems apibendrinti ir kritiškai įvertinti.Teisė į teisinę pagalbą yra viena iš esminių teisės į teisingumą realizavimo priemonių asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų. Tačiau vien formalios teisės į teisinę pagalbą nustatymas neretai nėra pakankamas tinkamo lygio teisinei gynybai užtikrinti. Mokslininkai savo publikacijoje atkreipia dėmesį, kad tarptautiniu lygiu pradeda formuotis bendri minimalūs teisinės pagalbos standartai ir pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys pradedamas skirti teisinės pagalbos kokybės ir veiksmingumo klausimams. Atliktas tyrimas parodė, jog Europos Sąjungos (ES) teisėje nėra sukurta išsamios teisinės pagalbos kokybės užtikrinimo sistemos ar kokybės standartų katalogo. Teisinės pagalbos kokybė reguliuojama fragmentiškai keliuose teisiškai privalomuose ir neprivalomuose dokumentuose, didesnį dėmesį skiriant baudžiamajam procesui. Tai apsunkina valstybių narių sistemų, kurios išlieka itin skirtingos tiek teisinės pagalbos apimties, tiek ir kokybės požiūriu, harmonizavimą šioje svarbioje srityje. Spragų visiškai neužpildo ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kurio praktika išlieka ribota ir suteikianti plačią vertinimo diskreciją nacionaliniams teismams.Vis dėlto, mokslininkų teigimu, iš visų ES teisės aktų, o taip pat EŽTT praktikos bei tarptautinių dokumentų galima išvesti tam tikrą teisinės pagalbos kokybės elementų rinkinį, kuris leidžia ne tik geriau atskleisti jų turinį ir tarpusavio ryšius, bet ir turėtų palengvinti reformų modeliavimą šioje srityje. Straipsnyje siūloma išskirti tiesioginius ir netiesioginius teisinės pagalbos kokybės elementus, nepriklausomai nuo teikiamos pagalbos tipo, srities ar stadijos. Tiesioginiai elementai apima pačių nemokamų teisinių paslaugų pobūdį, turinį ir kokybines savybes, įskaitant paslaugų išsamumą, atitikimą teisinės pagalbos gavėjo interesams bei jų efektyvumą siekiant norimo rezultato. Tuo tarpu netiesioginiai teisinės pagalbos kokybės elementai sukuria „įgalinančią aplinką“, t.y. sudaro sąlygas užtikrinti kokybiškos teisinės pagalbos teikimą. Savo ruožtu netiesiogines kokybės užtikrinimo priemones toliau galima skirti į tas, kurios yra orientuotos į teisinės pagalbos teikėją ir į teisinės pagalbos administravimo bei teikimo sistemą. Mokslininkai daro išvadą, jog sėkmingam teisinės pagalbos sistemos funkcionavimui būtinas tiesioginių ir netiesioginių kokybės elementų derinimas. [:]
Europos Taryboje – apie kalėjimų taisykles
[:lt] Lietuvos teisės instituto Leidybos ir bendrųjų reikalų skyriaus mokslo darbuotojas Antanas Jatkevičius rugsėjo pabaigoje dalyvavo Europos Tarybos penologinio bendradarbiavimo tarybos (angl. Council for Penological Co-operation) darbo grupės posėdyje Strasbūre. Posėdyje su moksliniais ekspertais nagrinėtas Radikalizacijos kalėjimuose vadovo (Handbook on Radicalisation in Prisons) projektas, kurį PC-CP turėtų parengti iki šių metų pabaigos. Su moksliniu ekspertu R.Canton nagrinėtas naujos Europos Tarybos rekomendacijos dėl bendruomeninių sankcijų ir priemonių, aptarti organizaciniai 22-osios Europos kalėjimų ir probacijos tarnybų direktorių konferencijos, 2017 m. birželį įvyksiančios Norvegijoje, klausimai. Nutarta, kad ateinančių metų PC-CP prioritetai bus Europos kalėjimų taisyklių komentaro atnaujinimas ir darbai, susiję su įkalintų asmenų vaikais. Posėdyje taip pat aptarti sporto kalėjimuose reikalai ir pristatyta organizacijos FARAPEJ veikla. PC-CP rengia bausmių vykdymo srities Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijų ir kitų dokumentų projektus. Pavyzdžiui, yra parengusi Europos kalėjimų taisyklių ar Europos Tarybos probacijos taisyklių projektus. PC-CP darbo grupę sudaro 9 nariai, atstovaujantys skirtingas ET valstybes. Baltijos šalys atstovaujamos pirmą kartą. A.Jatkevičius yra PC-CP darbo grupės narys nuo 2006 m, per tą laiką buvo pora kartų perrinktas, jo kadencija baigiasi šių metų pabaigoje. [:]