Kaip šeimos bylų sprendimą pakeis atnaujintas reglamentas „Briuselis IIa“?
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkės Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė ir Agnė Limantė išanalizavo ES reglamento „Briuselis IIa“ naujos redakcijos pasiūlymą ir pateikė savo išvadas mokslo studijoje „Reglamento „Briuselis IIa“ peržiūra: siūlomos naujovės ir jų įtaka Lietuvos teisinei sistemai“. Kaip žinoma, 2016 m. birželio 30 d. Europos Komisija pateikė Pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (reglamento „Briuselis IIa“ nauja redakcija, toliau vadinama – Pasiūlymas). Jei Pasiūlymas būtų priimtas, jis pakeistų galiojantį reglamentą „Briuselis IIa“. Dviejų mokslininkių mokslo studijoje analizuojamos naujovės, numatytos Europos Komisijos Pasiūlyme. Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas Europos Komisijos siūlomų pakeitimų argumentavimas, lyginamas galiojantis Reglamento „Briuselis II a“ tekstas su pateiktais pasiūlymais bei svarstomas siūlomų nuostatų galimas poveikis Lietuvos teisinei sistemai. Studijoje vertinamos Pasiūlyme pateiktos nuostatos dėl vaiko grąžinimo procedūrų, vaiko įkurdinimo kitoje valstybėje narėje, egzekvatūros panaikinimo, taip pat pasiūlymai dėl vaiko išklausymo reikalavimų pakeitimo, vykdymo procedūros derinimo iniciatyvos bei pakeitimai centrinių institucijų veiklos srityje. Mokslininkės pateikė išvadas, kad lyginant su galiojančia Reglamento „Briuselis II a“ redakcija, Pasiūlyme numatoma keletas esminių pakeitimų, kurie suformuluoti siekiant užtikrinti veiksmingesnį pagrobto vaiko grąžinimą ir spręsti kitas praktikoje identifikuotas problemas, susijusias su vaiko grąžinimo procedūrų sudėtingumu. Pasiūlymo pakeitimai iš esmės vertinami teigiamai ir kartu pažymima, kad didelė dalis Pasiūlymo nuostatų nereikalaus papildomų Lietuvos teisės aktų pakeitimų. Pasiūlyme visų pirma siūloma sutelkti nacionalinių teismų jurisdikciją vaikų grobimo bylose tik tam tikruose teismuose, siekiant, kad su vaikų grobimo bylomis nuolat susidurtų tie patys teisėjai, kurie įgytų daugiau patirties, turėtų galimybę specializuotis, detaliau įsigilinti į vaikų grąžinimo procedūros subtilybes ir gebėtų operatyviau spręsti vaikų grąžinimo bylas bei parengti aukštesnės teisinės kokybės sprendimus. Kaip teigiama studijoje, ši Pasiūlymo nuostata dėl vietinių teismų jurisdikcijos neturės įtakos Lietuvos teisei ir praktikai, nes jau šiuo metu bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, pirmąja instancija teismingos tik vienam teismui – Vilniaus apygardos teismui. Taigi jurisdikcija vaikų grąžinimo bylose jau yra sutelkta. Studijoje taip pat pažymima, kad galiojančiame reglamente „Briuselis II a“ nustatytas šešių savaičių terminas, per kurį turi būti priimta nutartis grąžinti vaiką, praktikoje pasirodė netinkamai ir nepakankamai aiškiai suformuluotas. Dėl šios priežasties Pasiūlyme įtvirtinami atskiri šešių savaičių terminai, skirti centrinėms institucijoms priimti ir išnagrinėti prašymą, bei taikomi procesui pirmosios instancijos teisme ir procesui apeliacinės instancijos teisme. Autorės tiria, kaip toks terminų detalizavimas paveiks šeimos bylų sprendimą Lietuvoje bei analizuoja kitus susijusius klausimus. Apie šiuos ir kitus pakeitimus plačiau galima rasti mokslininkių atliktoje studijoje. [:]
Kiek Konstitucijos preambule remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas?
[:lt] Kiek ir kaip Konstitucijos preambule (įvadine Konstitucijos dalimi, kurioje, be kita ko, išdėstomi valstybės ateities siekiai) nuo savo veiklos pradžios priimtuose sprendimuose rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas? Šis ir kiti susiję klausimai nagrinėjami neseniai išleistoje dr. Linos Beliūnienės mokslo studijoje „Eksplicitinis rėmimasis Konstitucijos preambule Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“. Atliktu tyrimu bandoma atsakyti į klausimus, kiek ir kokių buvo nuorodų į Konstitucijos preambulę, preambulės visumos ar atskirų jos nuostatų minėjimų, jos nuostatų paaiškinimo, turinio atskleidimo, vienų preambulės nuostatų sąsajų su kitomis preambulės nuostatomis bei su tolimesniu Konstitucijos tekstu nurodymo, argumentavimo, kai Konstitucijos aiškinimui imama kaip vienas iš pagrindų preambulė, atskiros jos nuostatos ir pan. Nors Lietuvoje nebuvo oficialiai registruotų iniciatyvų, siūlančių galiojančios Konstitucijos preambulės pokyčius, mokslininkės susidomėjimą šia tema ypač paskatino ne vienoje valstybėje stebimas didėjantis jų konstitucinių teismų naudojimasis preambulėmis. Tyrimą nulėmė ir tai, kad dažniausiai būtent konstitucijų preambulėse išdėstomi valstybių siekiai dėl jų ateities, kurie neretai siejami su teisinės valstybės sąvoka (taip yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje), įdomia ir teisės mokslo atstovams, ir kitų sričių mokslininkams. Atliktu tyrimu patvirtinama, kad naudojimasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambule kyla iš preambulės buvimo Konstitucijos visumos, jos struktūros dalimi. Nustatyta, kad Konstitucijos preambulė yra sudėtinė, apimanti nuorodas į Tautos praeitį, dabartį ir ateitį: Konstitucijos steigiamąjį subjektą, istorinį Konstitucijos pamatą – nuorodą į valstybės istoriją, įskaitant tautos identitetą atspindinčius bruožus, tikslus, kurių siekia Tauta, priimdama Konstituciją, aktualius ir jos priėmimo metais, ir šiais laikais. Pastebėta, kad nuostatos apie Lietuvių tautą, nors preambulės tekste besikeičiančią į pilietinę tautą, dažnos valstybių konstitucijų preambulių frazės „valstybės žmonės“ kontekste gali būti vertinamos kaip neįtraukios, ribotos. Kadangi vienu iš Konstitucijos preambulėje įtvirtintų siekių – atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekimo – Teismo sprendimuose naudojamasi dažniausiai iš viso preambulės teksto, jai studijoje taip pat skiriamas didelis dėmesys. Domimasi, ar konstitucinėje jurisprudencijoje šis siekimas traktuojamas kaip kompleksinis, kas paaiškėja gilinantis į siekimo sudėtį, kaip plėtojama siekimo sudėtis, atskleidžiami jo vidiniai ryšiai. Tyrimo autorė teigia, kad atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekimo aiškinimas apribotas vis plėtojamomis jo sąsajomis su kitais konstituciniais principais, universaliomis, nekvestionuojamomis konstitucinėmis vertybėmis (pastarosios Konstitucinio Teismo apskritai apibūdinamos kaip suvereniteto priklausymas Tautai, demokratija, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimas bei jų gerbimas, pagarba teisei bei teisės viešpatavimas, valdžios galių ribojimas, valdžios įstaigų priedermė tarnauti žmonėms ir atsakomybė visuomenei, pilietiškumas, teisingumas). Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė, suvokta kaip struktūrinė dalis iš Konstitucijos teksto visumos, jo įvadas, tolimesniam Konstitucijos tekstui esant jos pratęsimu, aiškinant Konstituciją, negali būti nei neįvertinama, nei pervertinama. O atsakymas į klausimą dėl to, ar remiantis Konstitucijos preambulės teiginiu ar teiginiais ir nesiremiant kitomis Konstitucijos nuostatomis, ryšiu su jomis, galima spręsti apie pareiškėjų ginčijamo teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai, vis daugėjant konstitucinės justicijos bylų ir joje plėtojamos konstitucinės jurisprudencijos, krypsta labiau neigiamo link. Visą mokslo studijos tekstą galima rasti čia. [:]
Minint Lietuvos teisės instituto jubiliejų: kaip formuoti mokslu pagrįstus valstybės sprendimus?
[:lt] Ketvirtadienį, sausio 19 d. 15 val. Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks Lietuvos teisės instituto (LTI) 25-erių metų veiklos jubiliejaus paminėjimas. Minint ketvirtį amžiaus nuo instituto veiklos pradžios, instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė susirinkusiems pristatys instituto veiklą, atsiveriančias galimybes ir kylančius iššūkius, o akademinės ir mokslo bendruomenės bei valstybinės valdžios (Seimo, Vyriausybės, teismų) atstovai apskritojo stalo diskusijoje šnekėsis apie šiandien iškylančius uždavinius teisės mokslui, jo kuriamą pridėtinę vertę žmogui, valstybei ir visuomenei. Renginyje kviečiami dalyvauti instituto steigėjai ir buvę vadovai, teisininkų bei mokslo ir akademinės bendruomenės atstovai. „Lietuvos teisės mokslo įžvalgos ir pasiekimai buvo ir bus naudojami mūsų valstybės teisiniam identitetui pagrįsti. Tik mokslu pagrįsti valstybės sprendimai visuomenei kelia pasitikėjimą, o intensyvus dialogas tarp teisės mokslininkų ir jų veiklos rezultatų naudotojų kuria pridėtinę vertę valstybei ir visuomenei. Visgi, šiandien kyla daug aktualių klausimų: kokios turi būti proporcijos tarp taikomųjų ir fundamentinių teisės mokslo tyrimų, tarp skatinamo tarptautiškumo ir nacionalinių reikmių“, – sako instituto direktorė dr. J.Paužaitė – Kulvinskienė. Anot jos, šiais ir kitais klausimais bus atvirai diskutuojama jubiliejiniame LTI renginyje, kuris yra ne tik simbolinis gražaus nuveiktų darbų paminėjimas, bet ir puiki erdvė apsikeisti nuomonėmis bei įžvalgomis. Renginio dalyviai taip pat galės susipažinti su jubiliejiniu LTI leidiniu – recenzuotų mokslinių straipsnių rinkiniu „Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą“. Leidinyje publikuojama vienuolika LTI veiklos įvairovę atspindinčių straipsnių iš daugelio sričių: konstitucinės teisės, baudžiamosios teisės ir baudžiamosios politikos, baudžiamojo proceso teisės, administracinės teisės, darbo teisės, patentų teisės ir netgi kalbotyros. Šiuos tekstus vienija ne vien jų ryšys su pastarąjį ketvirtį amžiaus LTI tyrinėta Lietuvos teise, jos transformacijomis, bet ir tai, kad visus juos parašė esami arba buvę Lietuvos teisės instituto mokslininkai. Taigi tarp šio leidinio autorių yra ne vien mokslininkų, bet ir praktikų, įskaitant Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Lietuvos teisės institutas – valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkurtas 1991 m., siekiant koordinuoti teisės sistemos ir teisinių institucijų reformą, derinti ją su valstybėje vykdoma ekonomine ir socialine pertvarka. Instituto misija yra vykdyti inovatyvius teisinės minties ir socialinės praktikos tyrimus, kurti ir kaupti teisės ir gretimų mokslų žinias, jomis remti Lietuvos teisės brandą, prisidėti užtikrinant žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei teisinėmis priemonėmis sudarant palankią aplinką verslui. Ilgametės Lietuvos teisės instituto mokslinių interesų kryptys yra viešoji teisė, daugiausiai dėmesio skiriant konstitucinės teisės ir baudžiamosios justicijos problemoms bei kriminologija, daugiausiai dėmesio skiriant vaikų ir jaunimo teisės problemoms, taip pat naujos tyrimų temos: korupcija privačiame sektoriuje, teisinės sistemos efektyvumo ir atskirų teisinių institutų veiklos optimizavimas. [:]
Bendradarbiavimo sutartis su Generaline prokuratūra
[:lt] Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė ir Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sausio 12 dieną pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja siekiama skatinti teisės plėtrą, bendradarbiauti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo bei keitimosi teisine informacija srityse. Generalinės prokuratūros ir Lietuvos teisės instituto bendradarbiavimo sutartyje yra numatyta rengti bendras konferencijas, seminarus, mokymus bei diskusijas teisės klausimais, keistis aktualia informacija, teikti vieni kitiems metodinę ir praktinę pagalbą. LTI darbuotojai ir prokurorai ir bendradarbiaus rengdami projektines paraiškas, dalyvaudami nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. [:]
Instituto mokslininkė aptaria Bruselio IIa reglamento taikymui svarbią LAT nutartį
[:lt] Projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ rėmuose sukurtame portale http://brussels2family.eu paskelbtas Lietuvos teisės instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės tekstas The Supreme Court of Lithuania Rules on Habitual Residence and Conditions for Prorogation. Mokslininkės straipsnyje aptariama neseniai priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis, kurioje taikytas Briuselio IIa reglamentas bei pateikti svarbūs išaiškinimai dėl nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sampratos bei jurisdikcijos prorogacijos taikymo sąlygų. 2016 m. spalio 20 d. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį byloje dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo pagal ieškovės D. B. kasacinį skundą (Civilinė byla Nr. 3K-3-426/2016). Kadangi bylos šalys gyvena Airijoje, šioje byloje buvo taikytas Briuselio IIa reglamentas ir galiausiai, nustatęs, kad byla nėra teisminga Lietuvos teismams (ginčas turi būti nagrinėjamas Airijos teismuose), LAT skundą atmetė. Vis dėlto, savo nutartyje LAT detaliai išdėstė aplinkybes, kurios svarbios ir turi būti vertinamos siekiant nustatyti, kurioje valstybėje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta – tai neretai yra itin reikšminga siekiant nustatyti teismingumą tėvų pareigų bylose, nagrinėjamose taikant Briuselis II a reglamentą. Teismas taip pat pasisakė dėl reglamento Briuselis II a 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktų (jurisdikcijos prorogacijos sąlygos) tarpusavio santykio. Įdomu, jog LAT teisėjų kolegija savo nutartimi iš esmės ištaisė oficialios reglamento redakcijos lietuvių kalba klaidas: išanalizavusi reglamento Briuselis II a tekstą lietuvių kalba ir atlikus lyginamąją analizę kitomis kalbomis, įvertinusi reglamento tikslus ir jį aiškinančią ESTT praktiką, teisės doktriną, teisėjų kolegija konstatavo, kad 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose įtvirtintos sąlygos turi būti aiškinamos ne kaip alternatyvios, o kaip kumuliatyvios. Kaip žinoma, kad portalas http://brussels2family.eu sukurtas ir veikia tęsiant tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje. [:]
Rengiamas reglamento Briuselis II a taikymo vadovas teisėjams
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkai kartu su partneriais iš Italijos, Ispanijos ir Kroatijos rengia reglamento Briuselis II a taikymo vadovą Europos Sąjungos valstybių narių teisėjams. Šiame reglamento taikymo vadove (angl. handbook) siekiama detaliai ir aiškiai apžvelgti tinkamą reglamento Briuselis II a taikymo praktiką, pateikiant išaiškinamus dėl reikšmingiausių reglamento straipsnių – skyrybų, tėvų pareigų bei vaikų grobimo bylose – bei taip pagelbėti teisėjams bei teisės praktikams sprendžiant šias neretai sudėtingas bylas. Priešingai nei egzistuojantys reglamento Briuselis II a komentarai, šis taikymo vadovas bus išsamiai grindžiamas naujausia įvairių ES valstybių narių teismų praktikos analize, pateikiant konkrečius pavyzdžius iš įvairių instancijų teismų sprendimų. Reglamento Briuselis II a taikymo vadovas rengiamas tęsiant tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą. 2016 m. lapkričio mėnesį vykusio projekto partnerių organizacinio susitikimo metu, kuriame dalyvavo Instituto mokslininkės Agnė Limantė ir Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, buvo sutarta, kad reglamento taikymo vadovas bus galutinai parengtas pirmoje 2017 m. pusėje. Reglamento taikymo vadovas bus viešai pasiekiamas teisėjams ir teisėjų padėjėjams. Be to, pagal šį vadovą bei kitą parengtą mokymų medžiagą bus pravesti specialūs teisėjų mokymai keturiose šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje. [:]
Žmogaus teisės ir naujos technologijos – kaip jas suderinti?
[:lt] Kas atsakys už autonominio automobilio padarytą žalą? Kaip užtikrinti teisę į privatumą socialiniuose tinkluose? Tokie ir kiti klausimai, susiję su žmogaus teisių užtikrinimu, neišvengiamai kils ateityje. Apie tai bus kalbama Lietuvos teisės institutas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetu gruodžio 9 dieną organizuojamame tarptautiniame moksliniame – praktiniame seminare „Technologijos ir žmogaus teisės“. Seminaras, kuris vyks Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete (206 aud., Jonavos g. 66, Kaunas), skirtas aptarti technologinės ir teisės sričių sąveikos problemoms. Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien esame ketvirtosios industrinės revoliucijos priešaušryje. Ji pasižymi sparčia technologijų plėtra bei materialaus, skaitmeninio ir biologinio pasaulių suartėjimu, kai diskutuojama apie dirbtinį intelektą, CD spausdintuvus, kvantinę kompiuteriją, autonominius automobilius ir kt. Vykstant globalizacijai ir sparčiai informacinės visuomenės plėtrai, taip pat randantis vis naujoms technologijoms, būtina įvertinti bei diskutuoti apie ateities technologijų poveikį žmogaus teisėms, t.y. kaip vykstant šiems procesams jas bus galima užtikrinti ir apsaugoti nacionaliniame, regioniniame ar tarptautiniame kontekstuose. Užtikrinti žmogaus teisių apsaugą plėtojantis naujoms technologijoms pakankamai sudėtinga dėl to, kad reikia suderinti skirtingus interesus bei visuomenės ir valdžios poreikius. Pavyzdžiui, rinkoje vis plačiau taikomos sudėtingos technologijos reikalauja tiek apsaugoti vartotoją ir jo teises, tiek tinkamai reglamentuoti ir tuo pačiu užtikrinti šių technologinių laimėjimų diegimą ir apyvartą rinkoje bei spręsti naujus iki šiol neegzistavusius teisinius aspektus. Vienas iš paprastų būsimų klausimų pavyzdžių – kam teks atsakomybė už autonominio automobilio padarytą žalą – savininkui ar gamintojui. Ne mažiau aktualu šiandien įvertinti, kokią įtaką technologiniai laimėjimai turės nusikalstamų veikų užkardymui ir išaiškinimui, kaip šiame kontekste bus užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės – asmens teisė į privatumą, ypač socialiniuose tinkluose, internetinėje erdvėje ir pan. Visą seminaro programą galite rasti čia. Besidomintys minėtais klausimais čia gali registruotis į seminarą. [:]
Prekyba žmonėmis – mokslininko akimis
[:lt] Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimo skyriaus tyrėjas doc. dr. I. Bazylevas Rokiškyje vykusioje konferencijoje „Naujų prekybos žmonėmis formų problematika ir tarpžinybinis bendradarbiavimas šiaurės rytų Lietuvoje“ pristatė mokslinio tyrimo „Prekyba žmonėmis ir sisteminis požiūris kaip problemos sprendimas“ rezultatus. Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos Caritas, JAV ambasada ir Rokiškio savivaldybė, daug dėmesio buvo skirta prekybos žmonėmis prevencijai. Doc. dr. I.Bazylevas savo pranešime didžiausią dėmesį skyrė tam, kad prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės strategija pirmiausia turi būti grindžiama sisteminiu požiūriu. Nacionalinio prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės modelio komponentus turėtų sudaryti prekybos žmonėmis kontrolės subjektų sistema, taip pat veiklos kontrolės ir koordinavimo sistema bei speciali prevencijos ir kontrolės programa. Pranešėjas ypatingą dėmesį atkreipė į prostitucijos problemą, kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių prekybą žmonėmis. I.Bazylevas supažindino su mokslinio tyrimo šiuo klausimu rezultatais bei pateikė pasiūlymus dėl šios sudėtingos socialinės problemos sprendimo būdų. [:]
Moksleiviams iš arčiau – Europos Parlamentas
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai pradeda aktyvų projekto, skirto Lietuvos moksleivius supažindinti su Europos Parlamento (EP) veikla, etapą. 20-ies Lietuvos mokyklų moksleiviams bus pristatomas Europos Parlamento vaidmuo, jo funkcijos, o daugiausiai žinių projekto metu pasisėmusi komanda turės galimybę aplankyti EP būstinę Briuselyje. LTI kartu su Teisingumo ministerija siekia moksleivius paskatinti domėtis EP veikla, pagerinti Lietuvos moksleivių žinias apie šią svarbią Europos Sąjungos instituciją. Projektas suskirstytas į dvi dalis – mokymus bei dirbtuves pačiose mokyklose ir moksleivių žinių konkursą, kur mokyklos varžysis tarpusavyje. Konkursą laimėjusi mokykla bus apdovanota kelione į Briuselį. Mokymus mokyklose organizuoja LTI mokslininkai, kurie patraukliai moksleiviams pristatys svarbiausias žinias apie vieną pagrindinių ES institucijų. Kiekvienoje mokykloje vyks 3 mokymų ir dirbtuvių sesijos, kurių metu bus galima interaktyviai ir įdomiai sužinoti EP funkcijas, taip pat patikrinti savo iš anksto susidarytą nuomonę, suprasti ir užduoti moksleivius dominančius klausimus. Mokymai vyks 20-tyje Lietuvos mokyklų, kurios išbarstytos įvairiuose Lietuvos kampeliuose. „Neretai susiduriame su tokia situacija, kai visos veiklos moksleiviams yra koncentruojamos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl šį kartą stengėmės pasiekti atokesnius kampelius. Taip mūsų maršrutuose atsirado mažesni miestai ir miesteliai,“ – projekto geografiją pristato jo vadovė mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė. Projekto koordinatorė LTI darbuotoja Milda Kaminskaitė sako, kad projekto mokymų ir dirbtuvių temos buvo parinktos atsižvelgiant į mokyklos kursą, moksleivių interesus, svarbą tolimesniam žinių apie ES valdymo struktūras gilinimui ir skatinimui jas plėsti. Moksleiviams bus pristatytos temos apie EP kompetenciją ir politines grupes Europos Parlamente, Europos vertybes ir identitetą, taip pat apie EP veiklą užtikrinant žmogaus teises. Šios sesijos vyks gruodžio ir sausio mėnesiais, po to bus organizuojamas moksleivių žinių konkursas, kurio laimėtojai kovo mėnesį keliaus į EP. „Mums svarbu, kad vaikai pagaliau suprastų, kad Europos Parlamentas nėra vien paveikslėlis televizoriuje. Norime, kad vaikai sužinotų, kad EP atstovauja visus Europos Sąjungos piliečius, taip pat ir juos pačius. Norime, kad vaikai žinotų EP galimybes ir, prireikus, mokėtų pasinaudoti jomis“, – projekto tikslus pristato E.Kavoliūnaitė-Ragauskienė. ES iš dalies finansuojamas projektas prasidėjo 2016 m. spalį ir vyks iki 2017 kovą vyksiančios moksleivių kelionės į EP. Daugiau informacijos apie projekto eigą bus galima rasti socialiniame tinkle Facebook, paskyroje „Mano Europos Parlamentas“. [:]
Lietuvoje – stiprus atsakingo valdymo principas
[:lt] Lietuvoje atsakingo valdymo principas ir jo atskiri turinys lemia administracinių procedūrų kokybę ir mūsų teisinėje sistemoje turi labai stiprias pozicijas ne tik dėl aiškaus reguliavimo ordinarinėje teisėje bet ir dėl dinamiškos ir aiškios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų jurisprudencijos. Tokią išvadą savo pranešime apie atsakingo valdymo principą pateikė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė. Pranešimas „Atsakingo valdymo principas ir pagrindinės teisės supranacionaliniu ir nacionaliniu lygmenimis“ buvo skaitytas mokslinėje konferencijoje, skirtoje paminėti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto 375-uosius gyvavimo metus. J.Paužaitė – Kulvinskienė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant efektyvesnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos Lietuvos Konstitucinis Teismas atsakingo valdymo principui suteikia platesnį turinį nei Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje. Europos Pagrindinių teisių chartija yra modernus žmogaus teises reglamentuojantis dokumentas. Jis įtvirtina pagrindinių fundamentalių žmogaus teisių katalogą. Pagrindinių teisių chartijos galia prilyginta steigimo sutartims, turi daugiasluoksnį ne tik kultūrinį, bet pirmiausia teisinį pagrindimą: valstybių narių konstitucinės doktrinos; taip pat tarptautiniai įsipareigojimai (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija, Sąjungos ir Europos Tarybos priimtos socialinės chartijos; taip pat ES teisingumo teismo ir Europos žmogaus teisių teismo bei nacionalinių teismų praktikos. Anot mokslininkės, ordinarinėje teisėje yra nustatyta pakankamai saugiklių atsakingo valdymo principo efektyviam taikymui tiek materialinėje, tiek procedūrinėje teisėje. Vienintelis trūkumas yra didelė procedūrinių garantijų fragmentacija taikant ekonomines sankcijas, kadangi specialieji įstatymai labai skirtingai nustato tiek pagrindinių procedūrinių teisių apimtį, tiek jų turinį taikant poveikio priemones ūkio subjektams, nors kai kurias atvejais tai jau įžengia į baudžiamojo kaltinimo erdvę ir Konvencijos 6 str. taikymą. Visgi, šiuos trūkumus kūrybiškai bando taisyti administracinių teismų praktika, atskirais atvejais vertindama, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą. Mokslinę konferenciją, kurioje dr.J.Paužaitė-Kulvinskienė skaitė pranešimą, organizavo Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, vykdydamas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „ES chartijos kaip individualių teisių gynybos standarto taikymas supra – ir nacionaliniu lygmenimis”. Konferencijoje dalyvavoVilniaus ir kitų universitetų mokslininkai, teisėjai, advokatūros ir kitų institucijų atstovai. [:]