Kelionę į EP laimėjo moksleiviai iš Kretingos
[:lt] Moksleivių žinių viktorinoje geriausiai pasirodė ir kelionę į Europos Parlamentą (EP) laimėjo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos moksleivių komanda. Labai nedaug nuo konkurso lyderių atsiliko Biržų „Saulės“ gimnazijos, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos ir Radviliškio Lizdeikos gimnazijos komandos. Pagal konkurso sąlygas įvertinus komandų kapitonų pasirodymą, ketvirtoje vietoje liko Lizdeikos gimnazijos komanda, trečioje – Ugnės Karvelis gimnazijos komanda, o antrą vietą užėmė „Saulės“ gimnazija. Konkurse dalyvavo apie 130 moksleivių iš 17 mokyklų visoje Lietuvoje. Kiekviena mokykla konkursui sudarė savo komandą, išsirinko kapitoną. Konkursą sudarė 3 turai po 10 klausimų ir vienas komandų kapitonų turas. Lietuvos teisės instituto organizuoto projekto „Moksleivių žinojimo apie Europos Parlamentą skatinimo“ moksleivių žinių konkursas buvo baigiamoji projekto dalis, kurios metu buvo išaiškinta daugiausiai žinių apie EP sukaupusi komanda. Lietuvos teisės instituto mokslininkai nuo praėjusių metų gruodžio lankėsi 20-yje Lietuvos mokyklų, ten skaitydami paskaitas apie EP. Pagrindinės paskaitų temos buvo Europos Parlamento kompetencijos ir politinės grupės Europos Parlamente, Europos vertybės ir identitetas bei EP veikla užtikrinant žmogaus teises. Šiuo projektu siekiama plėtoti vaikų ir jaunimo teisinį švietimą, susitapatinimą su Europos Sąjunga ir jos propaguojamomis vertybėmis, žmogaus tiesių žinojimą ir taikymą. Šie dalykai, tikimasi, Lietuvoje užtikrins aukštesnę teisinę kultūrą bei teisinės valstybės principų skatinimą. [:]
Varžysis dėl kelionės į EP
[:lt] Moksleivių žinių konkursas, kurio metu paaiškės, kokios mokyklos komanda bus apdovanota kelione į Europos Parlamentą (EP), vyks kovo 17 d. Vilniuje, Ateities g. 20 (Mykolo Romerio universitetas). Lietuvos teisės instituto organizuojamo projekto „Moksleivių žinojimo apie Europos Parlamentą skatinimo“ moksleivių žinių konkursas yra baigiamoji projekto dalis, kurios metu bus išaiškinta daugiausiai žinių apie EP sukaupusi komanda. Konkurse dalyvaus apie 160 moksleivių iš 20 mokyklų visoje Lietuvoje. Kiekviena mokykla konkursui sudaro savo komandą, išsirenka kapitoną. Konkursą sudarys 3 turai po 10 klausimų ir vienas komandų kapitonų turas. Klausimai pirmiesiems trims turams bus paruošti pagal tris vykusių paskaitų temas. „Kapitonų turo“ klausimai bus paruošti iš bendros EP veiklos. Renginys, kurio pradžia numatoma 14 val., prasidės Teisingumo ministerijos atstovo, Lietuvos teisės instituto direktorės Jurgitos Paužaitės – Kulvinskienės, bei Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje atstovų sveikinimais. Pasibaigus renginiui numatoma apdovanojimo ceremonija. Lietuvos teisės instituto mokslininkai nuo praėjusių metų gruodžio lankėsi 20-yje Lietuvos mokyklų, ten skaitydami paskaitas apie EP. Pagrindinės paskaitų temos buvo Europos Parlamento kompetencijos ir politinės grupės Europos Parlamente, Europos vertybės ir identitetas bei EP veikla užtikrinant žmogaus teises. [:]
Ar augantis pasitikėjimas rodo, kad teisėsauga dirba geriau?
[:lt] Pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis auga, tačiau sunku identifikuoti to priežastis, nes augimą gali lemti ir gera teisėsaugos veikla, ir sėkminga komunikacija ar medijų įtaka. Tokią išvadą mokslo straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Evaldas Visockas. Anot mokslininko, pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis viešajame ir politiniame diskurse vis dažniau vertinamas kaip pagrindinis veiklos rodiklis. Tai lemia įsigalintis vadybinis požiūris į valstybės institucijas, kaip viešas paslaugas klientams – valstybės piliečiams, – teikiančias institucijas. Šiuo požiūriu rezultatai turėtų nuteikti puikiai – paskutiniu metu pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis pasiekė didžiausias reikšmes per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Fiksuojamas pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis auga, tačiau sunku identifikuoti, kas jį „augina“. Tai gali būti ir gera veikla, o gali būti ir sėkmingi viešieji ryšiai ar medijų įtaka. Atsakymas į klausimą „Ar jūs pasitikite policija, teismais, prokuratūra?“ nepaaiškina, kas institucijose daroma gerai, kai pasitikėjimo vertinimai kyla, ir kokios probleminės teisėsaugos institucijų veiklos sritys reikalauja dėmesio, kai vertinimai prastėja. Kyla abejonių, ar šis vienas, institucijų veiklos vertinimams dažnai naudojamas, rodiklis pakankamai nusako, kaip gerai ir efektyviai veikia prokuratūra, ar policija užtikrina visuomenės saugumą, teises, o teismai – interesų gynimą ir kitus demokratinės visuomenės poreikius. Kaip savo mokslo darbe teigia mokslininkas, pasitikėjimas yra kompleksinis reiškinys, kurio vertinti naudojant vieną klausimą negalima. Toks apibendrintas įvertinimas nieko konkretaus nepasako nei apie institucijų efektyvumą vykdant joms priskirtas funkcijas, nei apie visuomenės lūkesčių ir poreikių tenkinimą. Iš vienos pusės – tai tikėjimas, pasireiškiantis per lūkestį, kad institucija ar jos pareigūnai kvalifikuotai atliks savo funkcijas. Iš kitos pusės – tai lūkestis ir suvokimas, kad tos institucijos atstovai turi tokį patį vertybinį supratimą apie tai, kas teisinga. Dar kitu atveju, tai tikėjimas, kad teisėsaugos institucijų elgesys bus nešališkas ir visiems vienodas, o sprendimai nepriklausys nuo turtinės padėties ar priklausymo etninei grupei. Kodėl tai svarbu? Kriminologiniai tyrimai rodo, kad pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, skatina piliečių bendradarbiavimą su jomis ir moralinę pareigą laikytis įstatymų. Galima atrasti ir daugiau pasitikėjimo aspektų. Pavyzdžiui, teisėsaugos institucijų veiklos atitiktis piliečių lūkesčiams gali būti iš dalies tapatinama su demokratiniais procesais valstybėje. Taigi, norint įvertinti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, negalima užduoti tik vieno klausimo. Reikia atsižvelgti į pasitikėjimo kaip socialinio reiškinio kompleksiškumą ir specifiką kiekvienos institucijos darbe. Neįvertinant platesnio visuomenės pasitikėjimo reikšmės konteksto, prarandamas tikrasis vaizdas, kaip veikia kriminalinės justicijos sistema. Apie pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis kompleksiškumą, matavimo rodiklius, jų reikšmes ir tendencijas Lietuvoje galima paskaityti naujausiame Lietuvos teisės instituto leidinio „Teisės problemos“ numeryje. [:]
Žlungančių bankų pertvarkymas – mokslininkų akiratyje
[:lt] Lietuvos teisės instituto tyrėja Audronė Steiblytė paruošė mokslinį straipsnį „Bendros pertvarkymo valdybos įgaliojimai Skolintų vertybinių popierių bylos kontekste“. Straipsnyje nagrinėjamas Bendrai bankų pertvarkymo valdybai suteiktų įgaliojimų priimti su konkrečių bankų pertvarkymu susijusius sprendimus teisėtumo klausimas. Bendrai bankų pertvarkymo valdybai yra suteiktas Europos Sąjungos (ES) agentūros statusas. ES Teisingumo Teismas Skolintų vertybinių popierių pardavimo bylos sprendime patvirtino, kad ES agentūros turi galimybę vykdyti tam tikrus diskrecinio pobūdžio įgaliojimus, jei jie yra aiškiai apibrėžti ir jų naudojimas gali būti tikrinamas remiantis deleguojančios institucijos nustatytais objektyviais kriterijais. A.Steiblytė savo mokslo darbe analizuoja, ar svarbiausi Bendros bankų pertvarkymo valdybos įgaliojimai, ypač sprendimai dėl žlungančio arba galinčio žlugti banko pertvarkymo schemos, atitinka naujausią ES Teisingumo Teismo praktiką. Tokie valdybos sprendimai turės didelę reikšmę ne tik patiems bankams, bet ir jų kreditoriams, akcininkams bei indėlininkams. Nors teisės doktrinoje įvairių ES agentūrų įgaliojimų klausimas yra pakankamai ištirtas, to negalima pasakyti apie Bendrą bankų pertvarkymo valdybą, kuri pradėjo veikti 2015 m. sausio 1 d. 2014 m. sausio 22 d. sprendimas Skolintų vertybinių popierių pardavimo byloje sulaukė nemenko dėmesio teisinėje literatūroje. Mokslininkė, išanalizavusi situaciją, daro išvadą, kad sprendimas Skolintų vertybinių popierių pardavimo byloje patvirtina, kad tam tikrose srityse ES vidaus rinkos vientisumui užtikrinti nepakanka suderinti vien visuotinai taikomų teisės normų, todėl individualiai taikomos priemonės, kurios nebūtinai turi būti skirtos tik valstybėms narėms, taip pat gali būti pateisinamos. „Taigi, apibendrintai galima teigti, kad Bendros bankų pertvarkymo valdybos įgaliojimai priimant sprendimus dėl žlungančių arba galinčių žlugti bankų pertvarkymo turėtų išlaikyti teisėtumo „egzaminą“ Skolintų vertybinių popierių bylos kontekste“, – rašo mokslininkė savo straipsnyje, kurio visą tekstą galima rasti Lietuvos teisės instituto leidinyje „Teisės problemos“ [:]
LTI – spalvotos grafikos paroda
[:lt] Lietuvos teisės institute galima apžiūrėti Aušros Čapskytės spalvotos grafikos parodą “Konkliudentinė kelionė”. „Paveikslams liūdna mano namuose… Ir jie „keliauja“. Keliauja jau dvidešimt metų keisdami vieni kitus, sukurdami savas šeimas, priimdami į savo būrį jaunus paveikslus, o kai suranda kitus namus – išeina į pensiją. Paveikslai „gyvi“ tada, kai juos „čiupinėja“ akys“, – apie savo parodą kalba autorė. [:]
Lietuva nesilaiko energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų
[:lt] Lietuvoje iki šiol nėra visiškai įgyvendinta nė viena teisinio reguliavimo priemonė, reikalinga užtikrinti energijos vartojimo efektyvumui. Tokią išvadą pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Kristina Bernotaitė, atlikusi teisės aktų analizę, kuri pristatoma jos parengtame moksliniame straipsnyje „Energinio efektyvumo teisinis reguliavimas ir taikymo ypatumai“. 2012 metais įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (EVE direktyva), pagal kurios nuostatas nuo 2014 iki 2020 metų šalys narės turi 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą ir pasiekti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Direktyvoje numatoma, kad šalys kasmet turi atnaujinti bent 3 proc. bendro centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų ploto ar/ir įsigyti aukštus efektyvaus energijos vartojimo standartus atitinkančius pastatus, paslaugas ir produktus, viešajam sektoriui taip rodant pavyzdį. Mokslinė analizė parodė, jog Lietuvoje iki šiol nėra iš esmės įgyvendinta nė viena minimai direktyvai užtikrinti numatyta energinio vartojimo efektyvumo teisinio reguliavimo priemonė. Įpareigojimų sistemos esminiai pokyčiai nepradėti, į Lietuvos teisės sistemą perkeliant reikalavimus tik 2016 m. lapkričio mėn. priėmus Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą. Apžvelgus EVE direktyvos nuostatų perkėlimo ypatumus Lietuvoje, mokslininkė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje pagal dabar galiojančius teisės aktus Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto vienetui yra 1,88 karto didesnis negu ES vidurkis. Nepradėjus taikyti EVE direktyvoje numatytų priemonių ir išliekant panašiam augimo tempui (apie 2 proc. per metus) galutinės energijos poreikis Lietuvoje iki 2020 metų išaugtų iki 11,674 TWh. Iš esmės tai reiškia, jog net sėkmingai įgyvendinant vienintelę šiuo metu vykdomą alternatyvią teisės aktais reglamentuotą priemonę „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ suminis daugiametis rezultatas iki 2020 metų yra beveik keturis kartus mažesnis, nei reikėtų. Mokslininkės įsitikinimu, Lietuvoje turėtų būti gerokai sustiprintas energinio efektyvumo teisinės sistemos sureguliavimas numatant ne tik įstatymų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų lygmens nuostatas, bet ir teisės normas, numatančias pasekmes dėl jų nesilaikymo, bei numatant alternatyvius jų įgyvendinimo kelius. Tokiu būdu būtų sukurta ne tik teisės normų pritaikymui tinkama aplinka, bet ir šių normų įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmai. Straipsnis spausdinamas LTI leidinio „Teisės problemos“ naujausiame numeryje, kurį galima rasti čia. [:]
Lietuvos ir Austrijos ekspertai dalinsis savo patirtimi su Ukrainos ombudsmeno įstaiga
[:lt] Europos Sąjungos Dvynių projekto “Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų saugoti žmogaus teises ir laisves stiprinimas pagal geriausią Europos patirtį” atidarymo ceremonija įvyko š. m. vasario 3 d. Ukrainos ombudsmeno įstaigoje Kijeve. Kreipdamasis į susirinkusius projekto partnerius ir ceremonijos svečius Europos Sąjungos ambasadorius ir Europos Sąjungos delegacijos Ukrainoje vadovas J. E. Hugues Mingarelli atkreipė dėmesį, kad „gebėjimų stiprinimas reiškia ne vien dalinimąsi geriausia praktika, metodologijų tobulinimą ar pareigūnų mokymą, bet siekimą, jog įstatymo viršenybė ir susijusių teisių apsauga taptų neatskiriama visuomenės supratimo dalimi apie tai, kas yra šiuolaikinė Europos valstybė“. Projekto atidarymo renginyje į susirinkusiuosius taip pat kreipėsi Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje J. E. Marius Janukonis, Austrijos ambasadorė Ukrainoje J. E. Hermine Poppeller, Ukrainos Parlamento Vyriausioji žmogaus teisių komisarė Valeriya Lutkovska, Seimo kontrolierius ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Milda Vainiutė, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Lietuvos teisės instituto direktorė ir Tomas Davulis, Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas. „Dauguma Rytų partnerystės valstybių siekia žmogaus teisių apsaugai skirti kuo daugiau dėmesio, todėl galime tik džiaugtis, kad Ukrainoje prasideda projektas, kuriuo siekiama gerinti žmogaus teisių standartus šioje šalyje bei sustiprinti Ukrainos ombudsmeno institucijos gebėjimus šioje srityje“, – sako LTI vadovė dr. J.Paužaitė – Kulvinskienė. Instituto direktorė šioje konferencijoje pristatė pranešimą „Įrodymais grįsta teisėkūros politika žmogaus teisių srityje“. Šiame pranešime ji atkreipė dėmesį, kad moksliniais tyrimais paremtų teisėkūros iniciatyvų realizavimas ir atitinkamų teisės normų priėmimas ženkliai prisideda prie įrodymais grįstos politikos formavimo ir teisinės valstybės stiprinimo žmogaus teisių apsaugos srityje. Vienos svarbiausių nacionalinių Konstitucijų nuostatų yra, būtent, skirtos apibrėžti teisėkūros procedūras. Renginio dalyviams J.Paužaitė – Kulvinskienė kaip pavyzdį pristatė Lietuvos teisėkūros procedūras. Nuo 2014 metų Lietuvoje galiojančios Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos nustato, jog teisės aktų projektai yra skelbiami ir viešai prieinami internete, o teisės akto projekto rengėjui numatoma prievolė su teisės aktų projektais ar pakeitimais supažindinti visas suinteresuotas šalis, taip pat sužinoti jų nuomones, įtraukti siūlomas pataisas ir patikslinimus, yra klausiama visuomeninių organizacijų, savivaldos institucijų bei mokslininkų nuomonės ir vertinimų. Tokios procedūros padeda užtikrinti skaidrų ir aiškų teisėkūros procesą. Anot jos, tobulinant teisėkūros procesą Ukrainoje taip pat turėtų būti laikomasi trijų pagrindinių reikalavimų, kuriuos numato ir Europos Komisijos inicijuota REFIT (Regulatory Fitness and Performance programme) platforma. Pirma – turėtų būti atliekamas teisinio reguliavimo sukeliamo poveikio vertinimas visuomenei (t.y. įvertinamos ekonominės, socialinės, kriminologinės pasekmės); antra – teisės akto projekto rengimo procese būtinos intensyvios konsultacijos su visomis suinteresuotomis ir trečia – priėmus teisės aktą turi būti stebimas ir vertinamos jo sukeliamas poveikis, t.y. atliekama ex-post stebėsena. Teisinių sistemų transformacinius procesus ir reformas vykdančiose nacionalinėse valstybėse ombudsmeno institucija pirmiausia yra identifikuojama kaip žmogaus teisių gynėja, tačiau nemažiau svarbi ombudmeno institucijos funkcija yra užtikrinti atsakingo valdymo principą ir jo standartą valstybės institucijų veikloje, įskaitant ir atsakingo valdymo principo standartą teisėkūros procedūrose”. Ombudsmeno institucijos gebėjimų stiprinimo projektą Ukrainoje, koordinuojant Lietuvos teisės institutui, bendrai įgyvendins Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos teisės instituto, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Vilniaus universiteto teisės fakulteto ir Ludwig Boltzmann Žmogaus teisių instituto (Austrija) ekspertai. Centrinė projektų valdymo agentūra užtikrins finansinį- administracinį projekto valdymą. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. 1.5 mln. eurų vertės ES Dvynių projekto įgyvendinimas truks 2 metus. [:en] EU Twinning Project “Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms (Apparatus)” was launched last Friday, 3rd of February. The goal of this EU Twinning Project is to ensure the effective prevention and response to violations of human rights by strengthening the effectiveness of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights (Ombudsman) institution as an efficient mechanism of parliamentary control over the observance of human rights and freedoms at the national level, taking into account the best European practices. The Office of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights is the main beneficiary of this Twinning Project. Opening Ceremony, bringing together Ukrainian, Lithuanian and Austrian project partners, marked a launch of the Twinning Project. This event was opened by H.E. Hugues Mingarelli, Ambassador of the European Union and Head of the Delegation of the European Union to Ukraine, H.E. Marius Janukonis, Ambassador of the Republic of Lithuania to Ukraine, H.E. Hermine Poppeller, Ambassador of Austria to Ukraine, Ms. Valeriya Lutkovska, Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights and Mr. Augustinas Normantas, Head of the Seimas Ombudsmen’s Office of the Republic of Lithuania. Ms. Milda Vainiutė, Minister of Justice of the Republic of Lithuania and Mr. Dainius Žalimas, President of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania shared best Lithuanian and EU practices in the human rights protection area at the Opening Ceremony of the Project. During the project opening ceremony H.E. Ambassador Hugues Mingarelli pointed out, that „‘Strengthening capacity’ will not mean only sharing best practices or improving the methodologies and training of the officials, but making sure that rule of law and protection of the related rights will become integral part of a common understanding in society of what a modern European state is about”. “The project aimed at building capacities of the most critical institution in democratic societies serves as a bridge between people and authorities and also seeks to forge the ties between local entities for a common goal” – stated in his speech Mr. Augustinas Normantas, Head of the Seimas Ombudsmen’s Office of the Republic of Lithuania. The Project will be implemented by the Seimas Ombudsmen’s Office of the Republic of Lithuania, the Office of the Equal Opportunities Ombudsperson (Republic of Lithuania), the State Data Protection Inspectorate (Republic of Lithuania), the Law Institute of Lithuania, Vilnius University (Republic of Lithuania), the Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights (Austria) and the Central Project Management Agency (Republic of Lithuania). The two-year project budget is EUR 1.5 million financed by the European Union. [:]
Išleista nauja monografija tarptautinių sutarčių tema
[:lt] Nors tarptautinių sutarčių teisė – tema svarbi tiek moksline, tiek praktine prasme, iki šiol Lietuvoje šiai teisės sričiai skirta nedaug mokslo darbų. Šią spragą bent iš dalies užpildyti siekia naujai išleista Lietuvos teisės instituto mokslininkių dr. Agnės Limantės ir Aistės Augustauskaitės monografija „Tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinio pobūdžio susitarimų sudarymas: praktiniai aspektai ir poreikio tobulinti reguliavimą Lietuvoje vertinimas“. Naujojoje monografijoje besidomintieji tarptautinės teisės subtilybėmis gali rasti ir teorinę analizę ir gausybę praktinių pavyzdžių. Monografijoje, analizuojant mokslinę literatūrą ir konkrečius praktinius pavyzdžius, mokslininkės tiria Lietuvos ir užsienio šalių tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinių susitarimų sudarymo praktiką. Monografijoje detaliai apžvelgiama tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinių susitarimų samprata, jų sudarymo tvarkos skirtumai, vertinamas tarptautinių sutarčių ratifikavimo pagrindų nuoseklumas, prieštaravimo išlygoms tvarka bei jos probleminiai aspektai. Mokslo darbe taip pat analizuojama tarptautinių sutarčių pakeitimų ar papildymų priėmimo nacionalinės procedūros ypatumai bei laikino tarptautinių sutarčių taikymo galimybės. Tyrime siekiama identifikuoti pasaulio tendencijas, įvertinti nacionalinio reguliavimo tinkamumą, įvardinti ir aptarti praktikoje kylančias problemas. Kaip patvirtino mokslininkų atliktas tyrimas, Lietuvos praktikoje nuolat kyla klausimų ir diskusijų dėl esamo nacionalinio reguliavimo tinkamumo, jo tobulinimo poreikio, tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinių susitarimų atskyrimo ir sudarymo tvarkos ypatumų. Atitinkamai ši mokslo monografija aktuali tiek moksline, tiek praktine prasme, be to svarbi nacionalinės teisės ir praktikos tobulinimui. Pasirinkta lyginamoji tyrimo perspektyva bei praktiniai įvairių valstybių tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų sudarymo tvarkos pavyzdžiai mokslininkėms leido nuodugniau pažvelgti į tyrimo objektą ir detaliau aptarti literatūroje dažnai vien teoriškai pristatomus probleminius klausimus. Vienas pirminių monografijoje nagrinėjamų klausimų – tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinėje arenoje naudojamų instrumentų atskyrimas. Mokslininkių teigimu, bene sudėtingiausias klausimas, į kurį būtina atsakyti kvalifikuojant tarptautinį susitarimą, yra tarptautinės sutarties apibrėžimo elemento, nurodančio, kad tarptautinė sutartis – tai „tarptautinės teisės principų ir normų reglamentuotas“ susitarimas, įvertinimas. Kaip nurodoma monografijoje, pagrindinis skirtumas tarp vienašalių deklaracijų ir tarptautinių sutarčių yra tai, kad vienašalės deklaracijos – tai vienašaliai vienos valstybės (tarptautinės organizacijos) aktai. Tarptautinės sutartys, priešingai, yra susitarimai tarp dviejų ar daugiau šalių ir čia svarbesnis ne geros valios, bet pacta sunt servanda principas. Priešingai nei šie du instrumentai, politiniai susitarimai – tai valstybių susitarimai, kuriais siekiama sukurti ne teisinius, o išimtinai politinio pobūdžio įsipareigojimus. Nors, pavyzdžiui, kalbinės formuluotės galėtų būti gana konkretus tarptautinių sutarčių atskyrimo kriterijus, mokslininkės atkreipia dėmesį, kad to kriterijaus ne visada pakanka. Praktikoje valstybės skirtingai vartoja net analogišką terminiją, papildomų neaiškumų atsiranda dėl vertimų, taip pat teisinių ar kultūrinių skirtumų. Dėl šios priežasties, kaip teigiama monografijoje, valstybės vis dažniau pradeda naudoti „derybinius žodynėlius“, „terminijos gaires“, taip siekdamos aiškesnio lingvistinio skirtumo tarp tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų, bei pačiame susitarime neretai nurodo, ar ketina jį laikyti tarptautine sutartimi. Lietuvoje atitinkamų terminijos gairių nėra, nors, monografijos autorių teigimu, jos galėtų būti naudingos tiek rengiant tarptautines sutartis, tiek politinius susitarimus bei padėtų užtikrinti nuoseklesnius, labiau suderintus ir teisiškai tvarkingesnius tekstus. Monografijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek 1969 m. Vienos konvencijoje, tiek Lietuvos nacionalinėje teisėje pateiktas tarptautinės sutarties apibrėžimas ne visuomet leidžia pakankamai aiškiai atskirti tarptautines sutartis nuo kitų tarptautinėje erdvėje naudojamų instrumentų. Vis dėlto, autorių nuomone, teisiniai neaiškumai turėtų būti sprendžiami ne keičiant tarptautinės sutarties apibrėžimą, o skiriant dėmesį konkrečių susitarimų, dėl kurių priskyrimo sprendžiama, detalesnei analizei. Monografija prieinama Lietuvos teisės instituto interneto puslapyje. [:]
Savivaldos darbuotojams – apie paauglių daromus pažeidimus
[:lt] Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus tyrėjos Renata Giedrytė-Mačiulienė ir Laura Ūselė dalyvavo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro organizuotoje metodinėje dienoje Savivaldybių administracijų Vaiko gerovės komisijų atstovams. Tyrėjos skaitė pranešimą „7-9 klasių moksleivių delinkventinis elgesys Lietuvoje“ pagal 2013 m. Lietuvoje atlikto Tarptautinio jaunimo delinkventinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) rezultatus. Su visais tyrimo rezultatais galima susipažinti monografijoje, kurios visas testas skelbiamas čia. Metodinėje dienoje taip pat buvo aptariamas vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo santykis su baudžiamaisiais įstatymais, aktualūs pokyčiai policijos reformoje ir Administracinių nusižengimų kodeksas, probacijos tarnybų vaidmuo, vykdant vaiko minimalią ir vidutinę priežiūrą, pristatytas tyrimas „Paauglių, kuriems skirtos minimalios priežiūros priemonės, psichosocialinis funkcionavimas ir mentalizacija“. [:]
Kaip Konstitucinis Teismas supranta demokratiją?
[:lt] Atliktas mokslo tyrimas, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose interpretuojama demokratijos samprata, o tam tikri reikalavimai priskiriami demokratijos principui ar apskritai demokratijai. Dr. Petras Ragauskas pabaigė ir publikavo mokslo darbą „Demokratijos sampratos atspindžiai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“. Darbe atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos pasirinkta geopolitinė orientacija, grindžiama naryste NATO ir Europos Sąjungoje, reiškiasi tam tikrų vertybių bendrumu. Tarp šių vertybių viena esminių yra pagarba demokratijai. Tačiau mokslininkas atkreipia dėmesį, kad nepaisant tam tikro su demokratijos standartais susijusio spaudimo, skirtingai yra interpretuojami netgi kai kurie esminiai demokratijos bruožai. Bene ryškiausias pavyzdys gali būti apsisprendimas, ar svarbiausius politinės bendruomenės gyvenimą liečiančius klausimus derėtų spręsti tiesiogiai patiems piliečiams, ar tik politinės bendruomenės elitui? Taigi, vienas dalykas yra vyraujantis sutarimas ir netgi spaudimas bent jau dėl „demokratinės retorikos“ privalomumo, ir visai kas kita – konkretus demokratijos sampratos turinys. Šių skirtumų fone autorius koncentruojasi į tai, kaip tam tikri reikalavimai arba atributai demokratijos principui ar apskritai demokratijai priskiriami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose. Mokslo darbe autorius imasi nuosekliai susisteminti ir struktūruoti Konstitucinio Teismo baigiamuosiuose aktuose minimus ir jo daugiau ar mažiau apibūdinamus su demokratija susijusius aspektus (principinė demokratijos samprata, konstitucinė demokratija, parlamentinė demokratija, dalyvaujamoji demokratija, pliuralistinė demokratija, tiesioginė demokratija, atstovaujamoji demokratija etc.). Visą darbo tekstą galima rasti Lietuvos teisės instituto svetainėje. [:]