Apie vaikų grobimą – tarptautiniuose teisėjų mokymuose Milane
[:lt] Birželio pradžioje Milane vyko tarptautiniai teisėjų mokymai, kurių pagrindinė tema – vaikų grobimo bylų sprendimas Europos Sąjungos (ES) teismuose. Šiuose mokymuose dalyvavo apie 40 Italijos teisėjų ir advokatų, mokymus vedė Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Kroatijos, Vokietijos ir Belgijos mokslininkai ir praktikai. Lietuvai mokymuose atstovavo Lietuvos teisės instituto mokslininkės Agnė Limantė bei Kristina Pranevičienė. Mokymai vyko vykdant tarptautinį projektą „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“, baigiamieji šio projekto mokymai Lietuvoje vyks 2017 m. rugsėjo 21-22 dienomis. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje. [:]
Siekiant konfiskuoti neteisėtus turtus būtinos efektyvesnės priemonės
[:lt] Tarptautiniame mokslo leidinyje pasirodė Lietuvos teisės instituto mokslininko dr. Skirmanto Bikelio straipsnis „Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą praturtėjimą: Lietuvos perspektyva“. „Journal of Money Laundering Control“ paskelbtame S.Bikelio straipsnyje analizuojama pirmųjų penkerių metų patirtis taikant baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą Lietuvoje, aptariamos teisinės šio į turto konfiskavimą nukreipto instrumento taikymo problemos, kurios buvo iškeltos nagrinėjant bylas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, taip pat klausimai, iškelti Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme. Mokslininkas straipsnyje daro išvadą, kad neteisėto praturtėjimo kriminalizacija nėra labai perspektyvus instrumentas, jo efektyvumas yra abejotinas. Jį taikant susiduriama su rimtomis praktinėmis ir teisinėmis problemomis. Anot mokslininko, šis teisinis instrumentas kelia abejonių proporcingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės aspektais. Antra – šio instrumento taikymas gali nulemti draudimo liudyti prieš save pažeidimą. Trečias aspektas galbūt yra aktualiausias po to, kai Konstitucinis Teismas neįžvelgė šios normos prieštaravimo konstituciniams principams – aukštas įrodinėjimo standartas baudžiamosiose bylose iš esmės leidžia tikėtis baudžiamojo persekiojimo už neteisėtą praturtėjimą sėkmės tik labai paprastose, finansiškai ir teisiškai menkai raštingų pažeidėjų bylose. Anot mokslininko, išanalizavus dabartinę situaciją akivaizdu, kad išlieka poreikis diegti kitus fundamentalių teisinių problemų nekeliančius ir efektyvius turto konfiskavimo instrumentus. Besidomintys visą mokslininko publikacijos tekstą gali rasti čia: http://www.emeraldinsight.com/doi/full/10.1108/JMLC-07-2016-0029 [:]
Korupcijos negalima vertinti vien skaičiais
[:lt] Siekiant mažinti korupciją, toli gražu nepakanka pakeisti teisinį reguliavimą – tai galima padaryti pakankamai nesudėtingai, tačiau korupcija taip paprastai neišnyks. Korupcijos fenomenas yra sudėtingas reiškinys ir apima ne tik teisinį reguliavimą, bet ir kultūrą, todėl jį analizuojant, svarbu ne tik skaičiai, bet ir nuoseklus požiūris ir moksliniai reiškinio tyrimai. Tokią poziciją išsakė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas, dalyvaudamas diskusijoje „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“. Renginyje dalyvavo, pranešimus skaitė EBPO ekspertė, taip pat atstovai iš STT, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos verslo konfederacijos, UAB „Ernst & Young Baltic“, AB DNB banko, ESO, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA), advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“, Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, „Investors‘ Forum“ ir „Baltoji banga“. LTI mokslininkas Mindaugas Lankauskas diskusijoje pastebėjo, kad vertinant korupcijos reiškinį, Lietuvoje ypač madinga remtis plikais skaičiais, tada problemą bandoma „spręsti“ chaotiškais teisės aktų pakeitimais arba parodomosiomis įvairių institucijų akcijomis. Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad LTI vykdo ilgalaikę mokslinę programą, skirtą korupcijos temai, kur šis fenomenas nagrinėjamas įvairiais pjūviais, pradedant samprata ir baigiant skirtingomis sritimis, pvz. korupcija sporte, privačiame sektoriuje ir t.t. Vieną iš LTI mokslininkų darbų šia tema galima rasti čia. [:]
Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkai dalyvaus diskusijoje „Kodėl verta kurti korupcijai atsparią aplinką versle?“, kurios metu bus pristatytas viešojo ir privataus sektorių atstovų kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) parengtas Antikorupcijos vadovas verslui (AVV). Diskusija vyks Užsienio reikalų ministerijoje, J. Tumo-Vaižganto g. 2, Vilnius. Renginio pradžia 9.30 val. (dalyvių registracija nuo 9.00 val.), renginio pabaiga – 13.50 val. Diskusijoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertė apžvelgs EBPO iniciatyvas, skatinančias skaidraus ir atsakingo verslo principų diegimą versle, taip pat įvairių EBPO daugiašalių instrumentų – EBPO Konvencijos dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius ir EBPO Gairių daugiašalėms įmonėms – poveikį verslui ir viešajam sektoriui. Patikimumas, gera reputacija ir skaidrus veikimas yra itin svarbūs siekiant vieno iš svarbiausių šalies strateginių tikslų – pilnateisės narystės EBPO. Diskusijoje be EBPO ekspertės taip pat dalyvaus atstovai iš STT, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos verslo konfederacijos, UAB „Ernst & Young Baltic“, AB DNB banko, ESO, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA), verslo teisės advokatų kontoros Tark Grunte Sutkiene, Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, „Investors‘ Forum“ ir „Baltoji banga“. [:]
Cigarečių gamintojai galėtų prisidėti mažinant neteisėtą cigarečių apyvartą
[:lt] Mokslininkai, atlikę tyrimus, teigia, kad cigarečių gamintojai, vykdydami atsakingą verslo politiką, gali itin smarkiai sumažinti savo produkcijos patekimą į neteisėtą apyvartą. Tačiau tokiu atveju cigarečių gamintojai netektų dalies pardavimų ir pelno. Tokias išvadas pateikė grupė Lietuvos teisės instituto mokslininkų, paskelbusių mokslo darbą „Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė“. Darbo autoriai Skirmantas Bikelis, Renata Giedrytė-Mačiulienė, Inga Mickėnienė ir Judita Venckevičienė tvirtina, kad Europos Sąjunga turi realių galimybių priversti laikytis atsakingos verslo politikos tik tuos cigarečių gamintojus, kurių didelę dalį verslo interesų sudaro legali cigarečių rinka. Kai kurios valstybės turi itin daug pajamų iš verslininkų, orientuotų į nelegalias cigarečių rinkas, todėl galimybės priversti tokius verslininkus laikytis atsakingo verslo politikos yra labai miglotos. Mokslininkai savo darbe aptarė ir įvairius kitus neteisėtos cigarečių apyvartos aspektus. Konstatuota, kad Lietuva šiuo požiūriu yra tranzitinė šalis, tik palyginus nedideli neteisėti cigarečių srautai pasiekia Lietuvą kaip paskirties valstybę. Mokslininkai konstatuoja, kad už pakartotinį neteisėtą disponavimą cigaretėmis Lietuvoje 1999–2016 metais administracinės nuobaudos nepriklausomai nuo jų vertės buvo aiškiai neproporcingos ir drakoniškos. Tokia pati situacija buvo su 1997–2002 metais numatytomis administracinėmis sankcijomis už kontrabandą ne per muitinės postus, taip pat dėl iki 2003 metų taikytos minimalios baudžiamosios sankcijos už grupės asmenų ar pakartotinę kontrabandą. Darbe teigiama, kad skirtos bausmės pamynė pažeidėjų orumą, uždėjo jiems pernelyg didelę naštą, be pakankamo pagrindo eliminavo šiuos žmones iš visaverčio socialinio gyvenimo. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad proporcingumo principas paremtas pagarba žmogui ir požiūriu į kiekvieną asmenį kaip tęstinį visuomenės narį, todėl šis principas reikalauja jautraus požiūrio į baudimą. Išanalizavę neteisėtą cigarečių apyvartą, mokslininkai teigia, jog neteisėta cigarečių apyvarta savo esme yra tabako mokesčių slėpimo nusikaltimai ir nusižengimai, dėl to jie labiau laikytini nusikaltimais ir nusižengimais valstybės finansams nei ekonomikai ir verslo tvarkai. Šio reiškinio žalingumą apibūdina nuslėpti mokesčiai, todėl siūlytina šių pažeidimų pavojingumo ir kvalifikavimo kriterijumi laikyti nuslėptų mokesčių dydį, o ne bendrą prekių vertę. Be to, mokslininkai atkreipė dėmesį, jog jokie turimi duomenys nerodo tiesioginės tabako akcizų didinimo ir neteisėtos cigarečių apyvartos masto priklausomybės. Pažymėtina, kad dėl neteisėtos cigarečių apyvartos socialinių ir ekonominių, net geografinių ir socialinių veiksnių gausos bei patikimų duomenų apie šio reiškinio mastą trūkumo, vargu ar įmanoma patikimai parodyti neteisėtos cigarečių apyvartos ir kurio nors atskiro socialinio veiksnio priklausomybę. Mokslo tyrimas atliktas 2014-2016 metais vykdant Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuotą projektą „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“. Visą mokslo darbo tekstą galima rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/04/Cigareciu_apyvarta.pdf Executive summary: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/03/Summary-Illict-cigarette-trade.pdf [:]
Lietuvos teisės instituto mokslininkė – tarptautiniame kriminologų renginyje
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Svetlana Justickaja dalyvavo Rygoje balandžio pabaigoje vykusiame XXX-ajame Baltijos kriminologų seminare. Mokslininkė seminare skaitė pranešimą „Towards Evidence-based crime prevention: Where are we now?“ („Link įrodymais pagrįstos nusikalstamumo prevencijos: Kur mes esame dabar?“). S.Justickajos pranešime buvo pristatyti mokslinio tyrimo „Įrodymais pagrįstos politikos įgyvendinimas nusikaltimų prevencijos srityje: užsienio šalių patirtis ir jos pritaikymo Lietuvoje galimybės“ rezultatai, aptarta kaip vyksta naujų nusikaltimų prevencijos vertinimo metodų adaptacija pasaulyje, su kokiomis problemomis susidūrinama juos įgyvendinant bei pateiktos įžvalgos dėl šių problemų sprendimo ir jos reikšmės Lietuvai. Jubiliejinio seminaro metu pranešimus skaitė Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Gruzijos atstovai, jų pranešimai skirti aptarti aktualioms kriminologijos mokslo ir praktikos problemoms: šiuolaikinio nusikalstamumo esminiams bruožams ir tendencijoms, nusikaltimų prevencijos teorinėms koncepcijoms ir jų įgyvendinimui praktikoje, naujoms informacinėms technologijoms ir jų panaudojimui policijos veikloje, politiniams veiksniams, nulemiantiems nusikalstamumo tendencijas, šiuolaikinėms nusikalstamumo tendencijoms meno srityje ir kt. Pirmą kartą Baltijos kriminologų seminaras vyko Estijoje, Tartu mieste. Nuo tada seminarai, skirti aktualioms kriminologijos problemoms, kasmet vyksta paeiliui visose šalyse – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Rusijoje. [:]
Mokslininkai diskutavo su teisės praktikais
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkai (LTI) Skirmantas Bikelis ir Virgilijus Pajaujis balandį dalyvavo Europos Komisijos finansuojamo tarptautinio projekto „Siekiant, kad suėmimas būtų kraštutinė priemonė“ partnerių susitikime, kuris vyko Berlyne, Vokietijoje. Šis projekto ekspertų susitikimas buvo skirtas pristatyti ir aptarti atliekamo mokslo tyrimo rezultatus. Susitikimo metu mokslininkai iš Austrijos, Vokietijos, Rumunijos, Belgijos, Airijos, Nyderlandų ir Lietuvos diskutavo su šios srities teisininkais-praktikais. Iš Lietuvos šiame susitikime dalyvavo 5 teisės praktikai: Vilniaus apygardos ir apylinkės teismų teisėjai, Vilniaus apygardos ir apylinkės prokuratūrų prokurorai ir vienas baudžiamosiose bylose besispecializuojantis advokatas. Įgyvendinant projektą, tiriama kardomųjų priemonių taikymo praktika, alternatyvų suėmimui taikymo galimybės ir suėmimo taikymo pagrindų interpretavimo klausimai. Tikimasi, kad projekto metu bus surinkta daug vertingos informacijos apie skirtingų valstybių taikomus kardomojo kalinimo modelius ir apie alternatyvias priemones. Taip pat tikimasi, kad projekte dalyvaujančios šalys įgaus galimybę pasidalinti savo patirtimi, siekiant išvengti ikiteisminio įkalinimo savo šalyje. Projektu siekiama taip pat ir padidinti Europos šalių tarpusavio bendradarbiavimą. Šį projektą LTI mokslininkai įgyvendina kartu su partneriais iš Teisės sociologijos ir kriminologijos instituto (Austrija), Greifsvaldo universiteto (Vokietija), Nacionalinio kriminalistikos ir kriminologijos instituto (Belgija), Utrechto universiteto (Nyderlandai), Dublino technologijų instituto (Airija) bei Rumunijos socialinio darbo mokyklų asociacijos (Rumunija). Projektas truks iki 2017 metų pabaigos. [:]
LTI mokslininkės – tarptautiniuose teisėjų mokymuose Kroatijoje
[:lt] Tęsiant tarptautinį projektą „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“, Lietuvos teisės instituto mokslininkės Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė bei Kristina Pranevičienė kartu su užsienio kolegomis balandį vedė mokymus teisėjams, valstybės tarnautojams ir advokatams Rijekoje, Kroatijoje. Pagrindinė Rijekoje vykusių mokymų tema – jurisdikcijos klausimai vaikų grobimo bylose bei bylų dėl tėvų pareigų vaikams sprendimas. Lietuvos mokslininkės mokymų metu pristatė temą “Taikomų teisės aktų sąveika bylose, sprendžiamose pagal Briuselis II bis reglamentą” bei moderavo po pristatymo vykusią diskusiją. Baigiamieji šio projekto mokymai Lietuvoje vyks 2017 m. rugsėjo 21-22 dienomis. 2015 metų pabaigoje Lietuvos teisės institutas kartu su užsienio partneriais (Barselonos universitetu, Ispanija; Milano-Bicocca universitetu, Italija; Rijekos universitetu, Kroatija) pradėjo tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą. Projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimo metu bus paruošta teisėjų mokymų medžiaga apie tai, kaip turėtų būti taikomas reglamentas Briuselis IIa sudėtingose bylose, ypatingą dėmesį skiriant skyrybų bei vaikų grobimo klausimams. Pagal parengtą mokymų medžiagą bus pravesti specialūs mokymai keturiose šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje. Be Lietuvos teisės instituto kaip asocijuoti partneriai projekte dalyvauja Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba bei Nacionalinė teismų administracija. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje. [:]
Ukrainos žmogaus teisių specialistai susipažįsta iš arčiau su Lietuvos ir Latvijos gerąja praktika
[:lt] Lietuvoje ir Latvijoje lankosi ir gerosios Europos Sąjungos patirties žmogaus teisių apsaugos srityje semiasi 10 Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro įstaigos (Ombudsmeno įstaigos) darbuotojai. Šis vizitas, kurio metu institucijos dalijasi sukaupta patirtimi, vykdomas pagal Lietuvos ir Austrijos įgyvendinamą ES Dvynių projektą „Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų stiprinimas žmogaus teisių ir laisvių klausimais“. Vizitas į Lietuvą ir Latviją yra pirmasis šiame projekte, vėliau Ukrainos atstovai lankysis Austrijoje ir Kroatijoje ir dar kartą Lietuvoje. Kolegos iš Ukrainos Lietuvoje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje, Lietuvos teisės institute, taip pat Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Valstybinėje duomenų inspekcijoje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vilniaus Universitete. Latvijoje Ukrainos atstovai aplankys Latvijos Respublikos parlamentą, taip pat Konstitucinį Teismą bei Ombudsmeno tarnybą. Turėjome puikią galimybę pasidalinti su kolegomis Lietuvos teisės instituto patirtimi, dalyvaujant teisinės sistemos reformų procesuose, parodyti mokslinių teisinių ir kriminologinių ekspertizių pridėtinę vertę teisėkūros procesuose, kurie prisideda prie žmogaus teisių sistemos stiprinimo Lietuvoje, sako Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė. Lietuva, kaip vyresnioji partnerė, kartu su Austrija įgyvendina Europos Sąjungos Dvynių projektą „Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų stiprinimas žmogaus teisių ir laisvių klausimais“. Vadovaujami Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto, projekte dirba žymiausi Lietuvos teisės mokslo ir praktikos ekspertai iš Lietuvos teisės instituto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bei Vilniaus universiteto teisės fakulteto. Austrijai projekte atstovauja Liudviko Bolcmano žmogaus teisių institutas. Projekto veiklos skirstomos į tris dalis (komponentus). Pirmasis komponentas skirtas Ukrainos ombudsmeno veiklą apibrėžiančią teisės aktų bazę patobulinti vadovaujantis geriausia Europos šalių praktika žmogaus teisių apsaugos srityje. Tam bus parengta esamų teisės aktų analizė ir rekomendacijos, šiuo klausimu bus surengta apskritojo stalo diskusija ir kai kurių teisės aktų projektai. Įgyvendinant Dvynių projektą Ukrainoje, bus parengtas geriausia Europos praktika paremta personalo apmokymo sistema. Bus paruošti pasiūlymai, mokymų planai ir programos, atlikti pilotiniai mokymai ir suorganizuotos pažintys su Lietuvoje, Latvijoje, Austrijoje ir Kroatijoje veikiančiomis žmogaus teisių apsaugos sistemomis. Šio dvejų metų trukmės projekto administracinį ir finansinį valdymą užtikrins Centrinė projektų valdymo agentūra. Europos Komisija projektui skiria 1,5 mln. eurų. Lietuva aktyviai dalyvauja ES Dvynių programoje Ukrainoje. Nuo 2010 m. Lietuvos institucijos kartu su partneriais iš kitų ES šalių Ukrainoje dalijosi patirtimi teismų reformos, žemėtvarkos, transporto saugos klausimais. [:en] 10 Ukrainian employees from the office of Ukraine parliamentary commissioner for human rights (Ombudsman’s office) visited Lithuania and Latvia to gain insight into European Union good practice in the field of human rights. The visit, during which the institutions shared their experiences, is being carried out according to Lithuania’s and Austria’s EU Twin project „Ukrainian Parliament High Commissioner for Human Rights Institutional Strengthening of human rights and freedoms.” The visit to Lithuania and Latvia are the first in this project, and then Ukraine’s representatives will visit Austria and Croatia and Lithuania again. Colleagues from Ukraine visited Lithuania’s Seimas Ombudsmen’s Office, Lithuanian Law Institute, as the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the State Data Inspectorate, the State-guaranteed Legal Aid Office, the Equal Opportunities Ombudsman and Vilnius University. Latvia, Ukraine’s representatives will also visit the Parliament of the Republic of Latvia as well as the Constitutional Court and the Ombudsman’s Office. According to the Director of the Institute, Dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė they had a great opportunity to share Lithuanian Law Institute’s experience gained in the legal system reform process. Furthermore, they demonstrated how the scientific legal and criminological expertise added value to the legislative processes, which contributes to the strengthening of human rights in Lithuania. Lithuania, as a senior partner, together with Austria is implementing a European Union twin project „Ukraine Parliaments High Commissioner for Human Rights Institutional Strengthening of human rights and freedoms”. The project is being implemented by the best Lithuanian and Austrian human rights expert team. Under the guidance of the Ombudsman Augustinas Normantas, the project team is composed of the most famous Lithuanian legal law experts from the Law Institute of Lithuania, the Lithuanian Seimas Ombudsmen’s Office, the Equal Opportunities Ombudsman Office, Lithuanian State Data Protection Inspectorate and the Vilnius University Faculty of Law. Austria is represented by Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights. The project activities are divided into three parts. The first component consists of defining the legislative framework of Ukrainian Ombudsman in accordance with best European legal practices in the field of human rights protection. This framework will be based on existing legislation analysis and recommendations. Furthermore, there will be round table discussions and draft legislation in the future. The twin project’s aim is to strengthen the institutional apparatus of the Ombudsman. This will come in to effect by analyzing the current situation, getting acquainted with the European Court of Human Rights case law and implementing the needed recommendations. Also, during the project, the participants will get acquainted with the Lithuanian, Latvian and Austrian human rights protection systems and will be provided with a study visit to Croatia. Furthermore, there will be a round table discussion, seminars and trainings in Ukraine working with human rights specialists. Implementation of Twin project in Ukraine will be prepared based on the best European personnel training systems. This implementation will prepare proposals for the training plans and programs, to carry out pilot training and organized introduction to Lithuania with human rights protection system. The central project management agency will administer and financially manage management the two-year project. The European Commission has appointed of 1.5 million Euros to a project. Lithuania is actively involved in the EU Twin Program in Ukraine. Since 2010 Lithuanian authorities with partners from other EU countries have shared their experiences of judicial reform, land management, transport safety with Ukraine. [:]
Lietuvoje atsakomybė už narkotikų laikymą griežtėja
[:lt] Lietuvoje, priešingai nei Vakarų pasaulyje, už narkotikų įsigijimą ir laikymą atsakomybė yra griežtinama – nuo 2017 m. už narkotikų įgijimą bei laikymą administracinė atsakomybė panaikinta ir nuo šiol taikoma tik baudžiamoji. Nors toks sugriežtinimas didelių pokyčių į praktiką neįneš (už narkotikų įsigijimą ir iki šiol beveik visada buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė), mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, jog vartojimą savo reikmėms švelniau traktuoti siūloma ne tik mokslo darbuose, tačiau ir oficialiuose Jungtinių Tautų (JT) konvencijų komentaruose. Tokias išvadas savo mokslo studijoje „Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės mechanizmas ir naujausios narkotikų politikos tendencijos dėl disponavimo narkotikais savo reikmėms pasaulyje ir Lietuvoje“ pateikia Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas. Anot mokslininko, Lietuvos narkotikų kontrolės politika yra orientuota į griežtas kontrolės priemones, tačiau taip pat pabrėžiama ir prevencijos svarba. Vartojimo savo reikmėms atžvilgiu iki 2017 metų egzistavo dalinė dekriminalizacija – buvo galimybė už narkotikų įgijimą bei laikymą, šalia baudžiamosios, taikyti ir administracinę atsakomybę. Kokiais kriterijais (esminis iš jų – veikos pavojingumas) remiantis reikėtų atriboti šias atsakomybės rūšis, ne vienoje nutartyje buvo išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tuo tarpu JT konvencijose ir Europos Sąjungos (ES) dokumentuose daromas ryškus skirtumas tarp narkotikų platinimo ir veikų, susijusių su asmeniniu vartojimu. Pirmuoju atveju valstybės vienareikšmiškai turi taikyti baudžiamąsias sankcijas, kurios turi būti pakankamai griežtos ir atgrasančios. Antruoju atveju valstybėms yra paliktos gana plačios pasirinkimo galimybės. Paties vartojimo fakto kriminalizuoti nesiūloma, o su vartojimu savo reikmėms susijusių veikų atžvilgiu galima taikyti tiek griežtas baudžiamąsias sankcijas (nors konvencijų komentaruose tai ir nėra rekomenduojama), tiek ir kitokio pobūdžio priemones (pvz., administracines sankcijas, siuntimą gydytis ir kt.). Tiesa, valstybės negali visiškai nereaguoti ir yra įpareigojamos imtis tam tikrų priemonių. Didžiausias iššūkis globaliai narkotikų kontrolės sistemai – kanapių legalizavimo iniciatyvų sėkmė dalyje JAV valstijų. Ši sėkmė sietina su kanapių vartojimo „normalizavimu“, kai į tai nebėra žiūrima kaip į patologinį elgesį. Savo ruožtu normalizacinei perspektyvai dabartinėje JT narkotikų kontrolės sistemoje nėra vietos (skirtingai nuo, pvz., dekriminalizavimo, kurio šalininkai akcentuoja žalos mažinimą, o ne laisvą pasirinkimą) ir tai kelia gana didelę įtampą. Atsižvelgiant į tai, neįvykdžius JT konvencijų revizijos, kyla grėsmė ir visos tarptautinės narkotikų kontrolės sistemos stabilumui. Visą Mindaugo Lankausko mokslo studijos tekstą galima rasti čia. [:]