Delinkventinis jaunimo elgesys ir lyčių skirtumai
[:lt] Vaikinų ir merginų delinkventiniam elgesiui turi poveikį skirtingi veiksniai. Vaikinų atveju reikšmingesnė savikontrolė, o merginų – ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra. Tokias išvadas pateikė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės Dr. Svetlana Justickaja ir Renata Giedrytė – Mačiulienė mokslo straipsnyje „Delinkvencinis elgesys ir lyčių skirtumai: situacinio veiksmo teorijos tikrinimas (pagal Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenis)“, kuris publikuotas leidinyje „Kriminologijos studijos“. Mokslininkės, pasitelkdamos Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (The Third International Self-Report Delinquency Study (ISRD-3) Lietuvoje duomenis, tyrė situacinio veiksmo teorijos prielaidos lyties aspektu. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti, ar situacinio veiksmo teorijos prielaidos pasitvirtina aiškinant nepilnamečių delinkvencinį elgesį Lietuvoje ir ar šios teorijos prielaidos gali vienodai paaiškinti tiek vaikinų, tiek merginų delinkvencinį elgesį. Gauti tyrimo rezultatai leidžia kalbėti apie tai, kad ne visos situacinio veiksmo teorijos prielaidos buvo patvirtintos, o merginų ir vaikinų delinkvencinį elgesį prognozuoja kiek skirtingi veiksniai. Savikontrolės, ryšių su tėvais ir tėvų priežiūros veiksniai daro savotišką vienas kitą „papildantį“ poveikį delinkvenciniam elgesiui. Vaikinų atveju savikontrolės veiksnys turi statistiškai reikšmingą poveikį, ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra neturi. Merginų atveju priešingai. Taigi, veikiant šiems trims veiksniams vienu ir kitu atveju ryšys su delinkvenciniu elgesiu yra, bet jis atsiranda skirtingai. Situacinio veiksmo teorijos prielaidų tikrinimas lyčių aspektu, remiantis Lietuvoje atlikto Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenimis, leido išskirti kelis dėsningumus. Tyrimas parodė, kad bendravimo su delinkventiniais draugais ir moralės normų veiksniai gana vienodai pasireiškia ir merginų, ir vaikinų atveju. Būtent šie veiksniai labiausiai prisideda formuojant porinių koreliacijų lygyje matomą tiek merginų, tiek vaikinų atitiktį situacinio veiksmo teorijai. Taip pat tyrimo metu nustatyti nepasitvirtinę ryšiai. „Neprižiūrima veikla su bendraamžiais“ ir „ryšiai su mokykla“ – šių veiksnių atžvilgiu mokslininkės nemato jokio statistiškai reikšmingo ryšio. Čia situacinio veiksmo teorija „neveikia“ nei vaikinų, nei merginų atveju. Šis straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos teisės instituto ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programą “Subalansuotos baudžiamosios politikos ir efektyvios nusikaltimų prevencijos link: visuomenės saugumo stiprinimo galimybių žmogaus teisių apsaugos kontekste tyrimai”. Daugiau apie programą. Visą straipsnį galima rasti čia: http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/10730 [:]
Ieškome kūrybingų mokslininkų darbui Lietuvos teisės institute
[:lt] Jei jūsų tyrinėjimų kryptys sutampa su mūsų ilgalaikių mokslo programų temomis [„Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“; „Subalansuotos baudžiamosios politikos ir efektyvios nusikaltimų prevencijos link: visuomenės saugumo stiprinimo galimybių žmogaus teisių apsaugos kontekste tyrimai“ (daugiau info: https://teise.org/wp-content/uploads/2016/09/SMM-ilgalaikes-programos-2015.pdf)] – Lietuvos teisės institutas laukia JŪSŲ. Prisijungdami prie mūsų darbuotojų kolektyvo JUMS bus sudarytos lanksčios darbo sąlygos, atlyginimas vertas jūsų darbų rezultatų, įdomus ir kūrybingas darbas bei galimybės savo mokslines ambicijas paversti tikrove: mokslinės stažuotės, nacionaliniai ir tarptautiniai mokslo tiriamieji darbai (pvz., teisinės, antikorupcinės išvados, moksliniai tyrimai, kurių rezultatai skelbiami nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose, vykstančiose konferencijose ir per žiniasklaidos priemones), įvairūs susitikimai ir pan. Jei susidomėjote, prašome atsiųsti info@teise.org savo CV ir publikacijų sąrašą. Pasiteiravimui skambinti mokslinei sekretorei dr. I. Mačernytei – Panomariovienei (8 5) 210 1667. Konfidencialumą garantuojame. [:]
Keturių šalių socialiniams darbuotojams ir teisininkams – mokymai apie šeimos teisę
[:lt] Lietuvos teisės institutas (LTI) kartu su partneriais įgyvendins Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą, pagal kurį skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams bus organizuojami mokymai apie teisės normas, susijusias su santuoka ir tėvų pareigomis. Tai numatoma pasirašytoje sutartyje dėl ES finansavimo projektui „Keturios ES mokymų sesijos šeimos teisės reguliavimo klausimais skirtingų šalių teisininkams bei Socialinių tarnybų darbuotojams“ (C.L.A.S.S.4EU). Kartu su LTI projektą įgyvendins Veronos bei Milano-Bicocca universitetai (abu iš Italijos), Minho universitetas (Portugalija), Loránd Eötvös universitetas (Vengrija). Projektą finansuoja Europos Komisija pagal Justice programą. Lietuvos ekspertės šiame projekte bus mokslininkės dr. Eglė Kavliūnaitė – Ragauskienė ir dr. Agnė Limantė. Lietuvos teisės institutas, pastaruosius dvejus metus organizavęs „Briuselis II a“ reglamento taikymo kursus teisėjams, pagal naująjį projektą nuo 2018 metų pradžios pasiūlys naujo formato bendrus mokymus teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams. 2003 metų Europos Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, dar kitaip vadinamas reglamentu „Briuselis II a“ – vienas sudėtingiausių privatinės šeimos teisės ES dokumentų, kuriame numatytos įvairios jurisdikcijos nustatymo, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo taisyklės. Pastarosios yra gana nevienodai taikomos atskirose ES šalyse, todėl Projektu siekiama susisteminti ir įvertinti pasirinktų ES valstybių teismų praktiką, atskleisti pagrindines „Briuselis II a“ reglamento taikymo tendencijas ir parengti praktinį apibendrinimą, kaip konkrečios nuostatos taikomos teismuose (pvz., kokiais kriterijais remiantis atskirose valstybėse nustatoma „asmens gyvenamoji vieta“). Vis dažniau susiduriant su atvejais, kai asmeninė ir šeimos padėtis yra susijusi su tarpvalstybiniu aspektu (pavyzdžiui: skirtingos pilietybės žmonių santuokos; žmonės, turintys namus kitoje valstybėje narėje; tos pačios lyties asmenų santuokos ar partnerystės statusas skirtingose šalyse), kylantys teisiniai ginčai gali sukelti neapibrėžtumo situacijas, į kurias gali papulti ir tokių asmenų vaikai, todėl reikia geriau suprasti ir pagerinti žinias kaip tokius klausimus spręsti. „Teisinis bendradarbiavimas reiškia taip pat ir vienodą ES teisės taikymą. Norint pagerinti žinias apie europines priemones šeimos teisės srityje, išryškėja valstybių ES narių tarpusavio bendradarbiavimo poreikis“, – sako Veronos universiteto tyrėjų komandos koordinatorė Marija Caterina Baruffi. Sparčiai augančios migracijos ES kontekste, šio projekto tikslas – kelti teisininkų ir socialines paslaugas teikiančių darbuotojų žinias apie Reglamentą „Briuselis II a“ bei kitus su šeimos teise susijusius ES reglamentus ir konvencijas. Taip siekiama kurti bendrą teisininkų ir socialinių darbuotojų kompetenciją ir kuo geriau apsaugoti vaikus bei kitus pažeidžiamus asmenis. Anot Veronos universiteto tyrėjų komandos koordinatorės M.C. Baruffi, šeimos teisėje, tokioje jautrioje sferoje, taisyklių supratimas ir tinkamas įgyvendinimas yra labai svarbus. Šis Europos finansuojamas projektas leis palyginti nacionalines realijas ir praktiką, nes tik būdami vieningi galim siekti bendro tikslo – vienodo Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo. Projekto tikslas – sukurti naudingą įrankį visų ES valstybių narių mokymo kursų organizatoriams. Planuojama didelė projektinių veiklų paletė: per išankstinį tyrimą apie nacionalinę teismų praktiką ir kritinius elementus ir sunkumus, su kuriais susiduriama taikant Europinius įstatymus, siekiama nustatyti klausimus, kuriuos mokymai turėtų paveikti labiausiai. Analizė, visų pirma, apims teisininkų poreikių analizę, bet taip pat ir žmonių teikiančių socialines paslaugas, kurie įsitraukę į teismo procesus liečiančius nepilnamečius. Projekto „C.L.A.S.S.4EU“ įgyvendinimo metu bus paruošta ir paskelbta mokymų medžiaga teisininkams ir socialinių tarnybų darbuotojams. Mokymų medžiagoje kalbama apie tai, kaip turėtų būti taikomas reglamentas „Briuselis II a“ sudėtingose šeimos privatinės teisės bylose (audio, video ir tekstinė medžiaga, lyginamasis teisinės terminologijos žodynėlis). Taip pat bus organizuojami mokymai keturiose šalyse – Portugalijoje (Bragos mieste), Vengrijoje (Budapešte), Italijoje (Veronos mieste) bei Lietuvoje (Vilniuje). Per mokymus su paruošta medžiaga bus supažindinta apie 240 teisininkų ir socialinių paslaugų darbuotojų. Projektas prasidės 2018 m. sausio mėn. 1 d. ir truks 24 mėnesius (iki 2019.12.31). [:]
„Kriminologijos studijose“ – LTI mokslininkų publikacijos
[:lt] Pasirodė naujas Lietuvos teisės instituto (LTI) ir Vilniaus universiteto leidinio „Kriminologijos studijos“ numeris. Jame be kitų darbų paskelbti ir keturiuose mokslo straipsniuose pristatyti 2015-2016 metais LTI atliktų mokslinių tyrimui rezultatai. Viena iš publikacijų naujame numeryje – dr. Gintauto Sakalausko „Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės“. Straipsnyje dviejų paskutinių Lietuvoje patvirtintų nusikaltimų prevencijos programų pavyzdžiu analizuojami nusikaltimų prevencijos pagrindai, kertinės nuostatos, veiksmingumo prielaidos ir ideologinis kontekstas. Nusikaltimų prevencijos siekiai ir kuriamos priemonės jiems įgyvendinti priklauso nuo požiūrio į nusikalstamo elgesio esmę, kurį formuoja ir vyraujantis socialinis tikėjimas, ir turimos kriminologinės žinios bei noras ir gebėjimas jomis pasinaudoti. Nusikaltimų prevencijos karžygiai dažniausiai sulaukia visokeriopo palaikymo, nepaisant kylančios grėsmės dydžio bei realumo, taip pat pasirinktų ir siūlomų priemonių (ginklų) veiksmingumo. Todėl viena iš kriminologijos mokslo užduočių yra siūlomus nusikaltimų prevencijos modelius, nuostatas, priemones kritiškai įvertinti per sukauptų žinių ir reflektuotos praktikos prizmę, tai ir mėginama padaryti šiame straipsnyje, skatinant tolesnę mokslinę diskusiją. Straipsnyje mokslininkas pateikia išvadas, kad nusikaltimų (arba nusikalstamumo) prevencija labai dažnai skamba kaip geras ir įtikinamas ketinimas, tačiau dekonstravus už šio ketinimo slypinčių nuostatų prasmę ir pagrįstumą neretai akivaizdu, kad, nepaisant gražaus rūbo, apie kurį kalba jo siuvėjai, karalius visgi pasirodo besąs nuogas. Per 27 nepriklausomybės metus Lietuvoje buvo sukurta daug ir įvairių nusikaltimų prevencijai skirtų programų, labai skirtingų savo turiniu, apimtimi ir kokybe. Šiuos skirtumus iš dalies galima paaiškinti radikaliais socialiniais, ekonominiais, teisiniais ir politiniais pokyčiais, kurie vertė greitai ieškoti vienų ar kitų nusikalstamo elgesio problemų sprendimų, laiko ir žinių trūkumu, patirties stoka. Tačiau net ir praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus, ligi šiol jaučiama pernelyg didelė buvusios totalitarinės sistemos įtaka nusikalstamo elgesio ir jo prevencijos galimybių suvokimui. Tai, kad 2015 m. dvi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais priimtos programos – Viešojo saugumo plėtros programa ir Kovos su korupcija programa – yra įvilktos į kokybiškai skirtingus rūbus, kurie leidžia prognozuoti ir labai skirtingą šiose programose numatytų nuostatų įgyvendinimo bei veiksmingumo perspektyvą, verčia diskutuoti apie vis dar labai eklektišką ir nevienalytį kriminologijos mokslo ir kriminologų žinių panaudojimą kuriant nusikaltimų prevencijos programas Lietuvoje. Šis straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos teisės instituto ilgalaikių institucinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programą “Subalansuotos baudžiamosios politikos ir efektyvios nusikaltimų prevencijos link: visuomenės saugumo stiprinimo galimybių žmogaus teisių apsaugos kontekste tyrimai”. Daugiau apie programą. Visą dr. G.Sakalausko straipsnį galima rasti čia. [:]
LTI ekspertai – dar viename ES Dvynių projekte
[:lt] Lietuva įgyvendins Europos Sąjungos Dvynių programos projektą Turkijoje, skirtą didinti Žandarmerijos centrinės vadovybės pagalbos moterims ir vaikams padalinių organizacinius gebėjimus, suteikiant pagalbą moterims ir vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, taip pat kovojant su nepilnamečių nusikalstamumu. Projekte dalyvaujantis Lietuvos teisės institutas pasidalins su kolegomis iš Turkijos savo ilgametės mokslinės eksperimentinės veiklos rezultatais. Mokslininkai projektą įgyvendins talkinant Policijos departamento specialistams, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Centrinei projektų valdymo agentūrai. Planuojama, kad bendradarbiaujant su Turkijos žandarmerija, bus parengta institucinė pagalbos pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir viešųjų ryšių strategija, sukurtos mokymų programos ir suorganizuotos mokymų veiklos įvairių lygių žandarmerijos tarnybos darbuotojams visuose Turkijos regionuose. Projekto įgyvendinimo metu taip pat bus parengta viešinimo medžiaga ir padidintas tiek teisėsaugos pareigūnų, tiek visuomenės suvokimas apie smurto artimoje aplinkoje problematiką, moterų ir vaikų teises bei saugumo didinimo poreikį. Projektas „Žandarmerijos centrinės vadovybės pagalbos moterims ir vaikams padalinių organizacinių gebėjimų didinimas” nuo projekto pradžios truks 24 mėnesius, kurių metu Lietuvos ir kitų ES šalių ekspertai perduos savo patirtį Turkijos žandarmerijos kolegoms. [:]
LTI mokslininko publikacija – prestižiniame leidinyje
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininko dr. Aleksandro Gončarko mokslinis straipsnis „Lietuvos penitencinė sistema“ paskelbtas leidinyje „Les systèmes pénitentiaires dans le monde“ („Pasaulio penitencinės sistemos“). Trečias leidinys „Les systèmes pénitentiaires dans le monde“ („Pasaulio penitencinės sistemos“) vienija geriausius penitencinės teisės ekspertus – mokslininkus, advokatus, teisėjus. Jame atskleidžiamos 22 šalių penitencinės sistemos: Vokietijos, Anglijos, Argentinos, Belgijos, Brazilijos, Kanados, Čilės, Kinijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Libano, Lietuvos, Luxemburgo, Maroko, Lenkijos, Portugalijos, Rusijos, Senegalo, Šveicarijos, Turkijos. Skaitytojams sudaromos galimybės struktūriškai, koncentruotai susipažinti su įvairių valstybių penitencinėmis sistemomis, jų struktūra, pataisos įstaigomis, nuteistųjų laisvės atėmimo teisiniu reglamentavimu ir kt. Dr. A.Gončarko straipsnyje aptariama Lietuvos penitencinė sistema, atskleidžiamos jos pagrindinės problemos, aptariamos pagrindinės nuteistųjų laisvės atėmimu teisės, jų reglamentavimas, nuobaudų skyrimo procedūra. Taip pat analizuojama nuteistųjų skundų pateikimo tvarką bei lygtinio paleidimo taikymo tvarka ir sąlygos. [:]
Jaunojo mokslininko stipendija – dr.Agnei Limantei
[:lt] Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas Lietuvos teisės instituto mokslininkei dr. Agnei Limantei paskyrė 2017-2018 metų Lietuvos mokslo akademijos jaunojo mokslininko stipendiją. Sveikiname kolegę! [:]
Kaip gyvenimui pasirengę vaikai iš bendruomeninių vaikų globos namų?
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkas Rokas Uscila kartu su kolegėmis iš Mykolo Romerio universiteto Vida Gudžinskiene ir Rita Raudeliūnaite paskelbė mokslinį straipsnį „Socialinių darbuotojų patirtys rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui bendruomeniniuose vaikų globos namuose“. Straipsnyje atskleidžiamos socialinių darbuotojų patirtys rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui bendruomeniniuose globos namuose. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams dažnai kyla sunkumų tvarkantis namus, rūpinantis asmens higiena be socialinio darbuotojo pagalbos. Vaikai ypač stokoja laisvalaikio planavimo ir organizavimo, ekonominių, bendravimo, asmeninių (savęs pažinimo, savikontrolės, atsakomybės, pasitikėjimo savimi, streso įveikimo, konfliktų sprendimo, sprendimų priėmimo) įgūdžių. Tyrimas atskleidė, kad socialiniai darbuotojai, ruošdami vaikus savarankiškam gyvenimui, susiduria su vaikų buitinių įgūdžių (maisto gaminimo, apsipirkimo parduotuvėje, mokesčių mokėjimo), socialinių įgūdžių (bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ugdymosi ir pritaikymo, veiklos organizavimo) ir asmeninių įgūdžių (adekvataus savęs vertinimo, savikontrolės įgūdžių ir pasitikėjimo savimi įgūdžių) ugdymo (si) sunkumais. Socialiniai darbuotojai, dirbantys bendruomeniniuose vaikų globos namuose, savarankiškumo įgūdžių ugdymo sunkumus įveikia pasitelkdami žodinius metodus (individualius ir grupinius pokalbius), skirdami individualias ir grupines praktines užduotis, dirbdami kartu su komanda, glaudžiai bendradarbiaudami su padėjėjais bei su kitų institucijų specialistais. Besidomintys plačiau visą publikacijos tekstą galima rasti čia: http://www.pedagogika.leu.lt/index.php/Pedagogika/article/view/546/305 [:]
Prokurorams – apie mediaciją
[:lt] 2017 m. birželio 16 d. Generalinėje prokuratūroje Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rokas Uscila skaitė viešą paskaitą „Mediacijos taikymas baudžiamojoje justicijoje“. Generalinės prokuratūros prokurorai buvo supažindinti su dabartine mediacijos taikymo baudžiamojoje justicijoje praktika, pateiktas mediacijos taikymo modelis Lietuvos probacijos sistemoje. Mokslininkas apžvelgė mediacijos taikymo praktinius aspektus. Jis akcentavo nuoseklų bendradarbiavimo poreikį tarp teismų, prokuratūros, policijos bei probacijos tarnybų, ypač kai mediacija taikoma ikiteisminio tyrimo metu. [:]
Monografijos apie tarptautines sutartis pristatymas
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su kolege Aiste Augustauskaite pristatys monografiją „Tarptautinių sutarčių ir kitų tarptautinio pobūdžio susitarimų sudarymas: praktiniai aspektai ir poreikio tobulinti reguliavimą Lietuvoje vertinimas“. Monografijos pristatymas vyks birželio 28 d. 16 val. Mykolo Romerio universitete (Ateities g. 20, Vilnius) I-220 auditorijoje. Diskusijoje dalyvaus monografijos autorės, Lietuvos teisės instituto direktorės pavaduotojas Rokas Uscila, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė, Teisingumo ministerijos Tarptautinių sutarčių teisės skyriaus vedėja doc. dr. Vygantė Milašiūtė. Tarptautinės sutartys yra pagrindinis teisinis instrumentas, kurį pasitelkus organizuojamas tarptautinis bendradarbiavimas visose srityse. Nuo taikos ir augumo klausimų iki tarptautinės prekybos, nuo kosmoso iki žmogaus teisių, nuo pašto paslaugų iki susisiekimo geležinkeliais, aplinkosaugos, žuvų išteklių, tarptautinės aviacijos – visose srityse rasime sudarytų dvišalių ar daugiašalių tarptautinių sutarčių. Skaičiuojama, kad valstybės, tarptautinės organizacijos ir kiti tarptautinės teisės subjektai yra sudarę dešimtis tūkstančių sutarčių. [:]