Naujas Instituto mokslininkių straipsnis apie dirbtinio intelekto taikymo galimybes ir plėtros kryptis Baltijos šalių teisminėje sistemoje
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Agnė Limantė ir doktorantė Monika Šukytė publikavo naują mokslinį straipsnį „Comparative insights and future directions of AI in the courts of the Baltic States“ (liet. „Palyginamosios įžvalgos ir dirbtinio intelekto ateities kryptys Baltijos šalių teismuose“). Šiuo straipsniu autorės siekė atlikti išsamią praktinę analizę, susijusią su dirbtinio intelekto (toliau – DI) taikymo procesais Baltijos valstybių teismų sistemose, kartu apžvelgė galimas šios srities plėtros kryptis ateityje. Straipsnio tikslui pasiekti buvo atlikta viešai prieinamos informacijos, teisės aktų, mokslinės literatūros analizė bei interviu su ekspertais – teisėjais, teismų administracijų atstovais bei akademikais. Iš viso apklausta dešimt profesionalų iš visų trijų Baltijos šalių. Interviu buvo atlikti pagal specialiai parengtas gaires, apimančias DI naudojimo galimybes, žmogaus teisių apsaugą, skaidrumo ir atskaitomybės klausimus, visuomenės požiūrį, specialistų rengimą ir ateities tendencijas. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog šiuo metu Baltijos šalių teismuose DI daugiausia taikomas pagalbinėms, techninio pobūdžio užduotims. Žvelgiant į DI ateities perspektyvas teisminiame procese, tikimasi, jog artimiausiu metu DI taikymas bus išplėstas ir į sudėtingesnes, su sprendimų priėmimu susijusias sritis. Be to, teigiama, jog teisminio proceso darbuotojams svarbu atlikti privalomus pradinius ir tęstinius mokymus, susijusius su švietimu apie DI galimybes, rizikas ir naudojimo perspektyvas. Be šių aspektų, mokslininkių straipsnyje aptariamos ir kitos svarbios DI taikymo galimybės bei kryptys, taip pat pateikiamos šio įrankio plėtros rekomendacijos, susijusios su teisminių procesų skaitmeninimu, efektyvumu, skaidrumu ir atitiktimi pagrindinėms teisinėms bei etinėms vertybėms. Šį mokslinį straipsnį rasite čia.
Tėvų vykdomo vaikų grobimo problematika Lietuvos ir Lenkijos teismų praktikoje – tendencijos, skirtumai ir iššūkiai
Oksfordo universiteto leidyklos 2025 m. moksliniame žurnale „International Journal of Law, Policy and the Family“ pasirodė Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau – LSMC) Teisės instituto publikacija. LSMC Teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su Jogailos universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės privatinės teisės centro darbuotoja dr. Anna Wysocka-Bar publikavo straipsnį „Cross-Border Child Abduction from the UK: Comparative Analysis of Polish and Lithuanian Court Cases“ (liet. „Tarptautinis vaikų grobimas iš Jungtinės Karalystės: Lenkijos ir Lietuvos teismo bylų lyginamoji analizė“). Dr. Agnė Limantė ir dr. Anna Wysocka-Bar analizavo Lietuvos ir Lenkijos teismų bylas, kuriose nagrinėjami tėvų vykdomi vaikų grobimai – atvejai, kai vienas iš vaikų tėvų – Lietuvos arba Lenkijos pilietis, gyvenęs Jungtinėje Karalystėje ir vėliau grįžęs į savo gimtąją šalį, be kito tėvo sutikimo paima, t. y. galimai pagrobia, savo vaiką (-us). Publikacijoje pateikta išsami lyginamoji teismų praktikos analizė apėmė penkerių metų (nuo 2019 iki 2023 m.) Lietuvos ir Lenkijos teismų bylas, kurios yra glaudžiai susijusios su 1980 metų Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo įgyvendinimu bei interpretacija. Tyrimo rezultatai atskleidė, kokius teisinius etapus turi įveikti teismai, siekdami nustatyti galimus tėvų vykdomus vaikų pagrobimus ir nuspręsti galimą vaiko (-ų) (ne)grąžinimą į Jungtinę Karalystę, remiantis 1980 m. Hagos konvencija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir kitais dokumentais. Be to, autorės apžvelgia šių teisės pažeidimų statistinius duomenis, o galiausiai aptaria esminius skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos teismų praktikos tėvų vykdomo galimo vaikų grobimo bylose. A. Limantės ir A. Wysocka-Bar publikacija.
Kartu su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu surengtas seminaras ESTT ir Lietuvos teismų teisėjams ir darbuotojams
Balandžio 28-ąją LSMC Teisės institute vykdomo projekto TeismAI komanda kartu su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu (toliau – ESTT) surengė tarptautinį nuotolinį seminarą „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“, skirtą ESTT ir Lietuvos teismų sistemos teisėjams ir kitiems teismų darbuotojams. Nuotolinio seminaro, kuriame dalyvavo daugiau nei 140 dalyvių, metu buvo pristatytas dirbtinio intelekto (toliau – DI) naudojimas teismų veikloje, šių priemonių įgalinimo tendencijos, galimybės ir iššūkiai. Seminaro metu „TeismAI“ projekto vykdytoja dr. Agnė Limantė skaitė pranešimą „AI in Courts Around the Globe: Current Uses and Future Perspectives“, kurio metu pristatė bendrąsias DI įrankių ir programų naudojimo tendencijas įvairiose pasaulio šalyse. Kviestinė pranešėja dr. Miglė Laukytė (Pompeu Fabra universitetas, Ispanija) pranešimo „AI and Judicial Independence“ metu aptarė kylančius iššūkius, susijusius su teisiniais principais, naudojant DI įrankius teismų veikloje. „TeismAI“ projekto vadovė dr. Monika Žalnieriūtė užbaigė pranešimų sesiją pranešimu „AI and Judicial Accountability“ atliepdama kolegių išsakytas įžvalgas, o kartu pabrėždama DI įrankių naudojimo galimybes ir iššūkius sprendžiančias priemones. Seminaro pabaiga buvo pažymėta aktyvia diskusija tarp dalyvavusių teisėjų bei kitų teismo darbuotojų ir pranešėjų. Projektas „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-73.
Europos kriminologijos draugijos Kalėjimų tyrimų darbo grupės susitikimas Rumunijoje
Kasmet Europos kriminologijos draugijos (angl. European Society of Criminology) Kalėjimų tyrimų darbo grupės (angl. Prison Working Group) nariai renkasi aptarti naujausių mokslinių tyrimų rezultatų bei plėtoti bendrų projektų idėjų. Šių metų susitikimas vyko pavasarėjančioje Rumunijoje, Timišoaros mieste, ir sutraukė daugiau nei 30 kalėjimų tyrėjų iš įvairių šalių. Tarp dalyvių buvo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto atstovės – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Vaičiūnienė bei Goda Dainauskaitė. Šių metų susitikimas išsiskyrė iš ankstesnių – pirmą kartą darbo grupės istorijoje renginys buvo organizuotas įkalinimo įstaigoje. 2025 m. balandžio 10–11 dienomis vykusio susitikimo metu mokslininkai, doktorantai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Rumunijos, Norvegijos, Danijos, Grenlandijos, Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Čekijos, Nyderlandų, Izraelio, Šveicarijos ir Austrijos pristatė savo aktualiausius tyrimų rezultatus. Konferencijos metu buvo plačiai diskutuojama įvairiomis temomis: žmogaus teisių iššūkių kalėjimų sistemoje, pareigūnų darbo strategijų, socialinių darbuotojų ir dvasininkų vaidmens kalėjimuose ir integracijos į kalėjimų personalą, taip pat marginalizuotų socialinių grupių patirčių laisvės atėmimo vietose bei tėvystės klausimais kalėjime. Taip pat aptartos Lietuvai aktualios temos – kalėjimų architektūros ir aplinkos svarba, mažų įkalinimo įstaigų ir pusiaukelės namų plėtros perspektyvos. Konferencijos metu buvo pristatytos įvairios kalėjimuose vykdomos programos. Danijos mokslininkė pristatė šunų dresūros programą, įgyvendinamą kalėjimuose, bei jos poveikį nuteistiesiems. Tuo tarpu Nyderlandų Leideno universiteto doktorantai atskiroje sesijoje apie maistą kalėjime pateikė kalinių maitinimo sistemų apžvalgą – nuo tradicinių valgyklų iki bendruomeninio maisto ruošimo modelių. Antroji susitikimo diena buvo skirta pažinčiai su Timišoaros kalėjimu. Įstaigos pareigūnai supažindino svečius su kalėjimo erdvėmis: nuteistųjų gyvenamosiomis patalpomis, laisvalaikio kambariais, koplyčia, šeimos susitikimų erdve ir virtuve. Darbo grupės nariai taip pat turėjo galimybę paragauti patiekalų, tiekiamų nuteistiesiems. Susitikimo kalėjimo aplinkoje ypatumas – visiškas atotrūkis nuo išorinio pasaulio dėl apriboto ryšio priemonių naudojimo – paskatino dar gilesnį įsitraukimą į mokslines diskusijas ir bendradarbiavimo galimybių paieškas. Ši erdvė tapo produktyviu kontekstu ne tik dalintis tyrimų idėjomis, bet ir inicijuoti naujas tarptautines partnerystes, aptarti stažuočių bei bendrų projektų plėtojimo galimybes.
5-oji tarptautinė konferencija „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“
Balandžio 4 d. jau penktąjį kartą įvyko bendra VDU, MRU ir LSMC Teisės instituto baudžiamosios justicijos konferencija, prie kurios pirmą kartą prisijungė ir VU! Konferencija šiemet vyko Kaune, VDU. Joje pranešimus skaitė du Instituto mokslininkai: dr. Rokas Uscila „Bausmių vykdymo sistema Lietuvoje: quo vadis“ ir dr. Skirmantas Bikelis „Įrodinėjimo standartai turto konfiskavimo procesuose Lietuvoje ir Europoje“. Rokas Uscila pranešime pabrėžė, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje turi būti nuosekliai siekiama iškeltų strateginių tikslų, kurie įtvirtinti tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos, tiek Lietuvos probacijos tarnybos strateginiuose dokumentuose. Didžiausi iššūkiai kyla Kalėjimų tarnybai atsisakant visiškai netinkamos pasenusios infrastruktūros, taip pat sprendžiant esminius personalo klausimus: darbuotojų perėjimas į dinaminio saugumo ir resocializacijos veiklas, darbuotojų pagrindinių darbų ir darbo kalėjime pusiausvyra, naujos kartos pareigūnų formavimas, taip pat pareigūnų ir paslaugas teikiančių darbuotojų (soc. darbuotojų, psichologų, terapeutų, programų vedėjų ir kt.) santykio kaita. Skirmantas Bikelis atkreipė dėmesį, kad nėra vieningo įrodinėjimo standarto civiliniame procese (tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu). Gali paradoksaliai skambėti, bet turto kilmės (bet ne katumo) įrodinėjimo standartas baudžiamajame procese gali būti žemesnis, nei įrodinėjimo standartas civiliniame procese, kuriame jis gali būti aukštas. Susirūpinimą kelia matomi pavyzdžiai, kai kaltės nustatymui baudžiamajame procese išimties tvarka toleruojamas žemesnis įrodinėjimo standartas (Latvijoje turto legalizavimui ir Lietuvoje neteisėtam praturtėjimui). S. Bikelis taip pat pabrėžė, kad nereiktų tapatinti įrodinėjimo standarto ir įrodinėjimo pobūdžio: įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais nėra tapatus įrodinėjimui žemesniu standartu. Ir netiesioginiais įrodymais galima pasiekti visišką įsitikinimą dėl nusikalstamos turto kilmės.
Kviečiame į 6-ąją kasmetinę tarptautinę baudžiamosios politikos konferenciją
Maloniai kviečiame į 2026 m. balandžio 17 d. vyksiančią kasmetinę tarptautinę konferenciją „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“, kurią organizuoja LSMC Teisės institutas ir trijų Lietuvos universitetų – Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio ir Vilniaus – Teisės fakultetai. Pagrindinis renginio dėmesys bus skiriamas aktualiems baudžiamosios politikos klausimams ir šiuolaikinėms jos tendencijoms Europos Sąjungoje bei Lietuvoje. Konferencijos data – 2026 m. balandžio 17 d. (penktadienis), preliminariai nuo 9:00 iki 16:30. Konferencijos vieta – Teisingumo ministerija, Gedimino pr. 30, Vilnius (Konferencijų salė, IV a.). Renginio programa. Konferencijos kalbos: anglų (1-oji sesija) ir lietuvių (2–3 sesijos). Dalyvių registracijos forma internete. Jei užsiregistravote, tačiau negalėsite dalyvauti, prašome informuoti. Užsiregistravusiems dalyviams bus galimybė gauti dalyvio pažymėjimus. Daugiau informacijos el. p. karolina.vysockyte@teise.org Konferencijos organizacinis komitetas: dr. Skirmantas Bikelis (pirmininkas), Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas (el. p. skirmantas.bikelis@teise.org); prof. dr. Edita Gruodytė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas; prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla; doc. dr. Ilona Michailovič, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas.
Kviečiame į nacionalinę konferenciją „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“
Maloniai kviečiame į 2025 m. kovo 21 d. (penktadienį) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyksiančią konferenciją „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“. Renginyje bus pristatyti Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute baigiamo įgyvendinti mokslinio projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) metu atlikto tyrimo rezultatai. Tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Skirmanto Bikelio, projekto metu analizavo visas Europoje žinomas ir taikomas nusikalstamu būdu gauto turto konfiskavimo strategijas ir konkrečias priemones. Taip pat įvertino jų taikymo realijas efektyvumo ir darnos su teisės principais kontekste bei išryškino tokių strategijų ir konkrečių priemonių taikymo tendencijas Europoje. Galiausiai tyrimo autoriai pasiūlė Lietuvai skirtas nusikalstamu būdu gauto turto konfiskavimo strategines kryptis. Atliktas tyrimas apėmė turto legalizavimą ir neteisėto praturtėjimo persekiojimą, išplėstinį ir civilinį turto konfiskavimą, taip pat turto, laikomo bešeimininkiu, paėmimą civiliniame procese bei savarankiškąjį baudžiamąjį konfiskavimą po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo. Konferencijos data – 2025 m. kovo 21 d. (penktadienis), 9:00–13:15. Konferencijos vieta – Teisingumo ministerija, Gedimino pr. 30, Vilnius (Konferencijų salė, IV aukštas). Renginio programa. Dalyvių registracijos forma internete. Prašome užsiregistruoti iki 2025-03-10. Konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA), sutarties Nr. S-MIP-23-40, renginys. Daugiau informacijos el. p. justinas.paliauka@teise.org ir skirmantas.bikelis@teise.org. Publikuoti projekto rezultatai: Bikelis, S., Pranka, D., Dainauskaitė, G. (2025). Penal vs. Confiscation-Only Approaches in Money Laundering Control. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 188–206. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00021. Bikelis, S. (2025). Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle – A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept. Laws, 14(1), 1. https://doi.org/10.3390/laws14010001. Bikelis. Kova su neteisėtu praturtėjimu – kur yra proporcingumo principo brėžiamos ribos? 2025 m. sausio 2 d. Projektą pristatantis straipsnis pasiekiamas „Teisė.Pro“ ir „Infolex.lt“ svetainėse.
Suinteresuotųjų Moldovos institucijų konsultavimas narkotikų politikos klausimais
Moldovos Respublikos Parlamento Socialinės apsaugos ir sveikatos komitetas kartu su tarptautiniais partneriais liepos 2 d. sukvietė įvairių organizacijų atstovus bei ekspertus į konferenciją „Narkotikų politika Moldovos Respublikoje“. Kišiniove ar nuotoliniu būdu renginyje dalyvavo šešių šalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų (muitinės, pasienio policijos, generalinės policijos inspekcijos, nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros, bausmių vykdymo, probacijos bei kt.), visuomeninių organizacijų bei narkotikus vartojančių žmonių bendruomenių atstovai, nacionaliniai, regioniniai ir tarptautiniai ekspertai. Džiugu, jog tarp pastarųjų buvo ne tik buvęs Prahos (Čekija) meras dr. Pavelas Bemas, šiuo metu patarinėjantis savo šalies ministrui pirmininkui narkotikų klausimais, ar Estijos sveikatos plėtros instituto vadovė Aliona Kurbatova, bet ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas. Konferencijoje suinteresuotosios šalys aptarė Moldovos narkotikų politikos ir žalos mažinimo temas, diskutavo dėl galiojančių teisės aktų poveikio kovai su narkotikais bei būtinų reformų poreikį. Narkotikų politika ir paslaugos, pasak renginio dalyvių, turi būti nuolat gerinamos, kad vis labiau gerbtų demokratijos ir teisinės valstybės principus bei žmogaus teises. Kartu visa tai padės žengti į priekį ir šalies integracijos į Europos Sąjungą procese. M. Lankauskas savo pranešime „Threshold Quantities for Illicit Drugs: Understanding Lithuania’s Legal Framework for Drug Offenses“ (liet. Neteisėtų narkotikų kiekių slenksčiai: kaip suprasti Lietuvos teisinį reguliavimą dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų) pagrindinį dėmesį skyrė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo teisiniam reguliavimui Lietuvoje aptarti. „Lietuvoje, – susirinkusiesiems kalbėjo mokslininkas, – baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis priklauso ne nuo jos rūšies, o nuo konkrečios kontroliuojamos medžiagos kiekio. Narkotikų vartojimas užtraukia administracinę atsakomybę, disponavimas nedideliu kiekiu – baudžiamasis nusižengimas, o disponavimas didesniais kiekiais ar platinimas yra nusikaltimai, už kuriuos yra numatytos griežtos bausmės.“ Pabaigoje LSMC TI mokslininkas pristatė Lietuvos reguliavimą, kai nustatomas grynasis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Moldova, kurioje šiuo metu baudžiama už bendrą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, netiriant jų sudėties ar koncentracijos, svarsto ateityje įvesti panašų į Lietuvos modelį. Renginį bendrai organizavo bei palaikė Eurazijos žalos mažinimo asociacija, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC), Jungtinės Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos (angl. Joint United Nations Programme on HIV/Aids, UNAIDS) atstovai bei kitos visuomeninės Moldovos organizacijos. Norintys narkotikų reguliavimo politikos klausimais sužinoti daugiau, gali susipažinti su dr. M. Lankausko neseniai žurnale „Kriminologijos studijos“ publikuotu straipsniu „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Kai kurių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“.
S. Nikartas tarptautinėje konferencijoje: Probacija – vis besiplečiantis priežiūros tinklas
Šių metų Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“ vyko Rumunijos sostinėje Bukarešte. Tai labiausiai į rytus nutolęs miestas, priėmęs kartą metuose kriminologus iš viso pasaulio pritraukiantį renginį. Rugsėjo 13 dieną Bukarešto universiteto Teisės fakultete Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Simonas Nikartas skaitė antrąjį savo pranešimą šių metų konferencijoje. Šį kartą jis prisijungė prie Europos kriminologų draugijos „Bendruomeninių bausmių“ (angl. Working Group on Community Sanctions) darbo grupės sekcijos „Punishment and rehabilitation: balancing competing goals?“ (liet. Bausmė ir resocializacija: kaip suderinti konkuruojančius tikslus?) prelegentų. Savo pranešime „More probation, more prisoners? Community sanctions and mass supervision in Lithuania“ (liet. Daugiau probacijos – daugiau kalinių? Bendruomeninės bausmės ir masinė priežiūra Lietuvoje) mokslininkas susirinkusiesiems kalbėjo apie vis labiau besiplečiantį probacijos priežiūros tinklą Lietuvoje. Nors mūsų šalis, pasak jo, dažnai išsiskiria dideliu laisvės atėmimo bausmių skaičiumi ir ilgomis įkalinimo bausmėmis, Lietuva taip pat turi vieną didžiausių Europoje probacijos priežiūroje esančių asmenų skaičių. Dr. S. Nikartas aptarė pastarųjų dešimtmečių reformas, kuriomis siekta sumažinti įkalintųjų skaičių ir sustiprinti nusikaltimus padariusių asmenų resocializaciją. Dėl to, pasak tyrėjo, stipriai išaugo probacijos darbų apimtys. Vis dėlto šios reformos sudaro sąlygas baudžiamosios kontrolės išplėtimui, o tokios probacijos priemonės kaip elektroninis stebėjimas gali turėti atskiriamąjį poveikį, savo pranešime akcentavo mokslininkas.
Tarptautinėje konferencijoje – keturi projekto „PRISTA“ pranešimai
Rugsėjo 11–14 dienomis Bukarešte, Rumunijoje, vyko 24-oji kasmetinė Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“. Tai vienas svarbiausių kriminologų renginių Europoje, pritraukiančių daugiau nei 1 500 mokslininkų ir ekspertų iš skirtingų pasaulio šalių. Akademinė Bukarešto universiteto aplinka, kur vyko konferencija, sukūrė terpę aktyvioms diskusijoms bei naujiems bendradarbiavimo ryšiams. Konferencijos metu buvo nagrinėjamos įvairios kriminologinės temos, pristatomi naujausi tyrimai ir šalių praktika. Per keturias renginio dienas skaityti pranešimai apie elektroninius ir ekonominius nusikaltimus, dirbtinio intelekto grėsmes bei galimybes, smurtą lyties pagrindu ir jo prevencijos strategijas, politinį radikalizavimą bei mokslinių metodologijų taikymą ir iššūkius. Atskira sesija buvo skirta Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkų grupei, tiriančiai įkalinimo įstaigų pareigūnų darbą ir jų profesinio vaidmens kismą bausmių vykdymo sistemos reformų kontekste. Minėtoje sesijoje buvo pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) (2023–2025 m.) metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatai. Jie atskleidžia Lietuvos kalėjimų pareigūnų patiriamas vidines prieštaras ir konfliktus, siekiant darbe suderinti nuteistųjų kontrolės ir resocializacijos funkcijas. Tyrime dėmesys skiriamas ir naujausiai bausmių vykdymo sistemos reformai bei Lietuvos kalėjimų paveldui – sovietmečio baudimo ir posovietinei įkalinimo kultūroms, kurias 2015 m. savo straipsnyje tyrinėjo užsienio mokslininkai L. Piacentini ir G. Slade. Būtent minėtą paveldą ir pastangas jo atsikratyti pirmajame sesijos pranešime pristatė LSMC TI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė. Ji, remdamasi kokybinio tyrimo duomenimis – interviu su įkalinimo įstaigų pareigūnais, aptarė Lietuvos kalėjimuose vykstančius pokyčius, siekiant modernizuoti bausmių vykdymo sistemą, bei jų įtaką įstaigų darbuotojams. Pranešėja akcentavo personalo vaidmens ir atsakomybių kaitą kasdieniame kalėjimo gyvenime bei stengėsi atsakyti į klausimus, kaip keičiasi galios dinamika ir kodėl įstaigos valdyme svarbus socialinis klimatas. Dr. Simonas Nikartas savo pristatyme lygino profesinių kalėjimų pareigūnų (2024 metų kokybinių tyrimų duomenys) ir probacijos darbuotojų (2018 metų kokybinių tyrimų duomenys) vaidmenų suvokimo ir vidinių konfliktų patirtis reformų kontekste. Pasak tyrėjo, kontrastingų reabilitacinių ir kontroliuojančių vaidmenų derinimas dėl vykdomų reformų yra iššūkis abiejų įstaigų pareigūnams, todėl kasdienėse pareigose jiems būtina prisitaikyti prie besikeičiančių tikslų, ideologijų ir taisyklių. Pranešimų sesijoje dokt. Liubovė Jarutienė, remdamasi projekto metu atliktu kokybiniu tyrimu, pristatė įžvalgas kalėjimų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykių tema. Pozityvūs pareigūnų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai, pasak tyrėjos, užsienio šalių mokslininkų laikomi vienais svarbiausių kalėjimo gyvenimo kokybės elementų. Interviu metu Lietuvos įkalinimo įstaigų darbuotojai pagarbų ir profesionalų bendravimą su nuteistaisiais nurodė kaip vieną iš saugumo užtikrinimo būdų, atliepiantį dinaminio saugumo metodo prasmę. Visgi toks bendravimas dėl didelio darbo krūvio ir nemažą darbo dienos dalį užimančio dokumentų rengimo neretai pareigūnams kelia iššūkių, akcentavo pristatymo autorė. Sesiją užbaigė dr. Artūro Tereškino pranešimas apie emocijas Lietuvos kalėjimuose. Remdamasis dvidešimt penkiais pusiau struktūruotais interviu su Lietuvos įkalinimo įstaigų resocializacijos skyrių pareigūnais, mokslininkas atskleidė, kaip šiose totalios kontrolės įstaigose yra valdomos emocijos. Pranešime jis pristatė svarbiausias pareigūnų taikomas emocijų valdymo strategijas, jų gebėjimą ugdyti emocinį intelektą bei atpažinti ir suprasti savo emocijas. Taip pat buvo aptarti naujausi Lietuvos kalėjimų politikos pokyčiai ir jų įtaka pareigūnų emocinei sveikatai šiose įstaigose. Tarptautinė „EUROCRIM 2024“ konferencija suteikė ne tik galimybę užmegzti tarptautinius ryšius, bet ir aptarti projekto metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatus bei pirmines įžvalgas su įvairių šalių mokslininkais. Daugiau informacijos apie tyrėjų komandos įgyvendinamą projektą „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) – https://teise.org/projektai/prista/.