AMŽIAUS REIKALAVIMAI SUDARANT IR NUTRAUKIANT DARBO SUTARTĮ (60)
Lygybės dėl amžiaus principo užtikrinimo problemos labiausiai išryškėja darbo teisėje. Nors tarptautiniai dokumentai ir Europos Sąjungos direktyvos numato nediskriminavimo dėl amžiaus darbe principą, tačiau taip pat numato ir išimtis, kuriomis tokia diskriminacija yra pateisinama. Straipsnyje nagrinėjami diskriminacijos dėl amžiaus sudarant, keičiant ir nutraukiant darbo sutartį atvejai bei išimtys, pagrindžiančios skirtingų sąlygų taikymą darbe dėl amžiaus. Kitaip tariant, analizuojami Lietuvos teisės aktai, kurie nustato diskriminacijos pagrindus bei atvejus šiai diskriminacijai pateisinti.
TEISĖ APSKŲSTI PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMĄ KAIP PAMATINĖ KONSTITUCINĖ TEISĖ (58)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) teisę į apeliaciją pripažino pamatine konstitucine teise, įeinančia į teisminės gynybos principo sudėtį. Atitinkamas teisės į apeliaciją, teisminės gynybos ir tinkamo proceso principų traktavimas kelia diskusijų dėl teisės į apeliaciją ribų. Būtina nustatyti, ar dalinės apeliacijos modelis, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – civilinio proceso kodeksas), atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Straipsnio autoriai siekia atsakyti į šį klausimą.
IEŠKINIO SENATIES NORMŲ TAIKYMAS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMUOSE, KAI GINČO NAGRINĖJIMAS YRA SUSIJĘS SU INDIVIDUALAUS ADMINISTRACINIO AKTO GINČIJIMU (73)
Šiame straipsnyje analizuojama ginčų nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teismuose problematika, kai ginčo teismingumas bendrosios kompetencijos teismams yra priskiriamas remiantis galiojusioje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu absorbcijos principu (2002-02-28 įstatymo Nr. IX-743 redakcija) arba remiantis šį principą pakeitusia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rūšinio teismingumo nustatymo taisykle (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) ir kai bendrosios kompetencijos teismams greta ieškinio senatį reglamentuojančių normų reikia taikyti ir normas, nustatančias individualių administracinių aktų apskundimo terminus. Straipsnyje yra siekiama įvertinti, kokią reikšmę taikant ieškinio senaties normas turi individualaus administracinio akto apskundimo termino praleidimas, įvertinant tai, kad tokie individualūs administraciniai aktai buvo vienas iš civilinės subjektinės teisės atsiradimo pagrindų.
UŽSTATYMO TEISĖS INSTITUTAS LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE (81)
Straipsnyje analizuojamas vienas iš mažiausiai Lietuvos teisės doktrinoje tirtų daiktinės teisės institutų – užstatymo teisės institutas. Šis institutas kontinentinės teisės tradicijos valstybėse susiformavo dėl poreikio nukrypti nuo vieno iš esminių daiktinės teisės principų – superficies solo cedit, reiškiančio, kad statiniai turi priklausyti žemės sklypo, ant kurio jie yra pastatyti, savininkui.
TURTINĖ PARAMA IŠLAIKYMO REIKALINGIEMS VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖMS: CIVILINĖS TEISĖS PERSPEKTYVA (75)
Sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės, svarbią vietą užima kitų šeimos narių teikiama turtinė parama. Nors ši parama dažniausiai teikiama savanoriškai, tačiau civilinė teisė nustato ir tam tikrus privalomus reikalavimus, užtikrinančius paramos teikimą. Straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės teisinės nuostatos, nustatančios, pirma, vyresnio amžiaus žmonių teisę gauti išlaikymą iš kitų šeimos narių, antra, vyresnio amžiaus žmonių interesų apsaugą mirus jų šeimos nariui. Taip pat skiriamas dėmesys sugyventinių galimybėms pasinaudoti nagrinėjamomis nuostatomis.
TEISINĖS PAREIGOS DEKLARUOTI ĮSIGYTĄ TURTĄ IR GAUTAS PAJAMAS VYKDYMO VERTINIMAS PAGAL TEISMŲ PRAKTIKĄ CIVILINĖSE BYLOSE (97)
Straipsnyje analizuojama, kaip teismų praktikoje, nagrinėjant atskirų kategorijų civilines bylas, realiai veikia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostata dėl pareigos informuoti mokesčių administratorių apie gautas pajamas ir įsigytą turtą, kuria siekta gauti informacijos, reikšmingos nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams nustatyti, taip pat mokestinei prievolei nustatyti ir tinkamam jos vykdymui užtikrinti.
SOLIDARIŲJŲ BENDRASKOLIŲ TARPUSAVIO ATGRĘŽTINIAI REIKALAVIMAI (96)
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalis numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė. Ši ir kitos CK 6.9 straipsnio nuostatos reguliuoja gan aktualius ir praktinį pritaikomumą turinčius teisinius santykius. Pavyzdžiui, kai nutraukus santuoką buvę sutuoktiniai toliau solidariai grąžina paskolą ją išdavusiai kredito įstaigai arba kai keli asmenys padaro deliktą, dėl ko nukentėjęs asmuo patiria žalos. Ši tema yra gana plati, todėl straipsnyje apsiribosime tokiais trimis klausimais: kokia yra solidariųjų bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų teisinė prigimtis (I); kokia yra tokių atgręžtinių reikalavimų apimtis (II) bei kokie yra bendrieji gynybos būdai, bendraskoliui ar bendraskoliams ginantis nuo jam ar jiems pareikštų kito bendraskolio ar bendraskolių atgręžtinių reikalavimų (III). Po šių klausimų analizės pateiksime apibendrintas išvadas.
PACIENTO TEISIŲ PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMAS LIETUVOJE (67)
Šis straipsnis reikšmingas tuo, kad jame kompleksiškai analizuojami ir pateikiami galimi ginčų, kylančių iš asmens sveikatos priežiūros teisinių santykių, sprendimo būdai, nurodomos privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme procedūros, įvardijamos teorinės ir galimos praktinės šių procedūrų įgyvendinimo problemos, pateikiami jų sprendimo būdai. Šiam tikslui pasiekti taikomi sisteminės analizės ir palyginimo metodai.
INFORMUOTO PACIENTO SUTIKIMO PAŽEIDIMO ATVEJAI (71)
Autorius straipsnyje siekia pagrindinio tikslo – atskleisti atvejus, kada, esant informuoto paciento sutikimo pažeidimui, būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Siekiant užsibrėžto tikslo aptariami ir analizuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų teisiniai santykiai, analizuojamas prievolės, kylančios tarp šių santykių šalių, dalykas. Autorius paliečia aktualius civilinės atsakomybės, esant informuoto paciento sutikimo pažeidimui, taikymo aspektus, vertindamas juos per informuoto paciento sutikimo sudėtį, ir analizuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informuoto paciento sutikimą, reikalavimus, aptaria teorinius ir praktinius Lietuvos teismų praktikos išaiškinimo ir taikymo klausimus.
ELEKTRONINĖ FORMA IR ELEKTRONINIS PARAŠAS: LIETUVOS TEISINĖ BAZĖ GLOBALIAME KONTEKSTE (75)
Šiame straipsnyje, siekiant įvertinti Lietuvoje egzistuojantį teisinį reglamentavimą ir teisinę praktiką elektroninės formos bei elektroninio parašo srityse, taip pat siekiant atskleisti galimus jų trūkumus, analizuojamos atitinkamos tarptautinės tendencijos, pagrindiniai principai, kitų valstybių ir nacionalinis teisinis reglamentavimas bei praktika. Atskirai analizuojami elektroninių sutarčių prilyginimo rašytinėms sutartims, elektroninės formos įrodomosios galios teismo procese, elektroninio parašo ir elektroninio parašo sertifikavimo klausimai. Išanalizavus šiuos klausimus pateikiamos išvados ir pasiūlymai.