EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖKŪRA IR KITOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS PROCEDŪROS (69)
Straipsnyje pateikiama susisteminta Europos Sąjungos teisės aktų leidybos procedūrų analizė, aptariamos jų dalyvių galios, vaidmenų pasiskirstymas, institucijų tarpusavio sąveikos mechanizmai bei pagrindinės pačiose institucijose taikomos procedūros. Atlikta analizė išsamiai atspindi Lisabonos sutartimi įtvirtintus su šia tema susijusius pakeitimus. Analizuojant įvairius teisėkūros aspektus, remiamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei mokslininkų darbų fragmentais (kiek jie išliko aktualūs pakeitus Steigiamąsias sutartis).
EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINĖS TEISĖS BAUDŽIAMOSIOS JUSTICIJOS KONTEKSTE (89)
Straipsnyje nagrinėjami Europos Sąjungos pagrindinių teisių apsaugos aspektai baudžiamosios justicijos kontekste. Nušviečiama atskirų teisės šaltinių tarpusavio sąveika, svarstomas klausimas, kada valstybė narė taiko ES teisę, taip pagrįsdama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos galiojimą. Paskutinėje straipsnio dalyje nagrinėjamas probleminis santykis tarp abipusio pripažinimo principo ir veiksmingos procesinių teisių apsaugos, atsižvelgiant į naujesnę ETT praktiką.
EUROPOS SĄJUNGOS EKONOMINĖ KONSTITUCIJA KAIP PAPILDOMA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS DIMENSIJA: TYRIMŲ KONTŪRAI (84)
Straipsnyje, remiantis, be kita ko, ordoliberalų mokyklos atstovų darbais, analizuojama „ekonominės konstitucijos“ sąvoka ir su tuo susiję klausimai: kodėl valstybės (ar politinės bendruomenės) ūkio būvį nusakantys principai turėtų būti konstitucijos dalimi, kaip jie turėtų būti apibrėžiami, kad būtų užtikrintas optimalus siekiamų tikslų įgyvendinimas, koks galėtų būti ekonominės konstitucijos turinys. Šios analizės pagrindu tiriamas ekonominės Lietuvos Respublikos Konstitucijos turinys: valstybės principinę ūkio būvio orientaciją nusakantys principai, pamatinis asmens ūkinės veiklos laisvės, kaip šią orientaciją užtikrinančios teisinės garantijos, turinys, privataus asmens, politinių institucijų ir Konstitucinio Teismo galių pusiausvyra šioje srityje. Analogiškai tiriami pagrindiniai Europos Sąjungos ekonominės konstitucijos bruožai: principinė ūkio būvio orientacija, pagrindinės teisinės tokios orientacijos užtikrinimo garantijos, vertikalus ir horizontalus viešosios valdžios galių padalijimas šioje srityje. Pirmiau atlikto tyrimo pagrindu vertinamas ES ekonominės konstitucijos poveikis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, analizuojamos jų tarpusavio sąsajos.
ENERGINIO EFEKTYVUMO TEISINIS REGULIAVIMAS IR TAIKYMO YPATUMAI (92)
Straipsnyje analizuojamos energinio vartojimo efektyvumo teisinio reguliavimo normos ir iš jų kylančios nacionalinės iniciatyvos, gilinamasi į šių normų įgyvendinimo ginčijamus ir diskutuojamus Lietuvoje klausimus, išskiriant teisinio reguliavimo problematiką, susijusią su viešųjų pastatų energiniu efektyvumu, svarstomi galimi atsakymai remiantis kitų valstybių teisėkūros ir regionines praktikos pavyzdžiais.
DISKRIMINACIJOS DRAUDIMO PRINCIPAS PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS TEISĘ ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS POŽIŪRIU (69)
Straipsnyje žmogaus teisių apsaugos požiūriu nagrinėjamas diskriminacijos draudimo principas pagal Europos Sąjungos teisę. Tyrimo objektas apima tik tas šio principo, numatyto Europos Sąjungos teisėje, formas, kuriomis siekiama žmogaus teisių apsaugos tikslų. Daroma išvada, kad Europos Sąjungos teisė numato žmogaus teisių požiūriu gana pažangią apsaugos nuo diskriminacijos sistemą, tačiau dėl Europos Sąjungos teisės fragmentiškumo tam tikrais atvejais veiksmingesnė apsauga nuo diskriminacijos gali būti užtikrinama pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
BENDROS PERTVARKYMO VALDYBOS ĮGALIOJIMAI SKOLINTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ BYLOS KONTEKSTE (92)
Straipsnyje nagrinėjamas Bendrai banku pertvarkymo valdybai, turinčiai ES agentūros statusą, suteiktų įgaliojimų priimti su konkrečiu banku pertvarkymu susijusius sprendimus teisėtumo klausimas.
VISUOMENĖS SENĖJIMO ĮTAKA DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIME: TARPTAUTINIS IR EUROPOS SĄJUNGOS POŽIŪRIS (86)
Sprendžiant visuomenės senėjimo keliamas problemas darbo rinkai, svarbus vaidmuo tenka Europos Sąjungos ir tarptautiniam reglamentavimui, kuris ne tik turi įtakos nacionalinio teisinio reguliavimo pokyčiams, bet ir nubrėžia jų kryptis bei ribas. Šiame straipsnyje atskleidžiamos visuomenės senėjimo įsisąmoninimo išraiškos Jungtinių Tautų Organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, Europos Tarybos ir Europos Sąjungos teisės normose bei kituose dokumentuose, aktualiuose darbo teisinių santykių reguliavimui.
LIETUVOS RESPUBLIKOS GARANTINIS FONDAS: POREIKIS, TEISINIS REGULIAVIMAS IR VEIKLA (68)
2000 m. priimtu Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymu buvo įsteigtas valstybės administruojamas pinigų fondas – Garantinis fondas. Minėtas įstatymas turėjo įtvirtinti tokią darbuotojų interesų gynimo sistemą, kuri atitiktų tarptautinius standartus ir padėtų efektyviai spręsti darbdavio nemokumo problemas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, iškilo būtinybė atsižvelgti ir į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius garantinių institucijų veiklą. Šiame straipsnyje autoriai, atsižvelgdami į dabarties nacionalinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo taikymo praktiką, aptaria garantinės institucijos poreikį, teisinį reguliavimą bei Garantinio fondo veiklos rezultatus.
KORUPCIJA DARBO SANTYKIUOSE (97)
Straipsnyje nagrinėjamos korupcijos darbo santykiuose prielaidos ir samprata, korupcinės veikos elementai ir jų ypatumai darbo santykiuose, taip pat korupcijos rizikos požiūriu vertinami atskiri darbo teisės institutai.
ĮSIDARBINIMO AMŽIAUS CENZO NUSTATYMAS IR JO PAGRĮSTUMAS (59)
Straipsnyje nagrinėjamos diskriminacijos dėl įdarbinimo amžiaus problemos. Kitaip tariant, analizuojami Lietuvos teisės aktai, kurie gali sudaryti pagrindą diskriminacijai egzistuoti arba numatantys atvejus šiai diskriminacijai pateisinti. Straipsnyje aptariamas tiek minimalaus, tiek ir maksimalaus įdarbinimo amžiaus cenzo nustatymo teisės aktuose bei galimybės dirbti suėjus atitinkamam amžiui pagrįstumas.