APYLINKĖS TEISMO NUTARTIS DĖL RAIDĖS „W“: ATVEJO ANALIZĖ PRECEDENTO DOKTRINOS ASPEKTU (89)
Asmenvardžių rašyba dokumentuose nelietuviškai yra politiškai jautrus klausimas, susijęs su užsieniečių integracija Lietuvoje, Lietuvos piliečių galimybėmis laisvai judėti užsienyje ir kitomis aktualiomis problemomis. Straipsnyje pristatoma Lietuvos teismų praktikos padėtis šiuo klausimu, ypač skiriant dėmesį naujausiai Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai, kurioje buvo spręstas W raidės vartojimas užrašant asmens pavardę dokumentuose. Tekste aptariamas teismų doktrinos reinterpretavimas ją pakoreguojant, apžvelgiami užsienio jurisprudencijoje išskiriami teismų precedentų įveikimo pagrindai. Darbo ašis yra išskyrimas argumentų, kuriais remiantis gali būti sprendžiamas precedentinės teisės aiškinimo klausimas rašybos nelietuviškais rašmenimis dokumentuose klausimu. Juos įvertinus, prieita prie išvados, kad padėtis precedentinėje teisėje yra neaiški, sudaro prielaidas teisės neapibrėžtumui, asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimams, todėl geriausia išeitis šiuo atveju yra įstatymų leidėjui klausimą sureguliuoti norminiu aktu.
ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ PRIVATIZAVIMAS: UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE (61)
Straipsnyje analizuojama įkalinimo įstaigų privatizavimo praktika užsienio valstybėse, vertinama tokios praktikos nauda ir trūkumai, aptariamos jos taikymo Lietuvoje galimybės ir perspektyvos. Pirmajame šio straipsnio skyriuje apžvelgiama bendra įkalinimo įstaigų privatizavimo praktika užsienio valstybėse, supažindinama su privatizavimo formomis. Antrajame skyriuje analizuojama daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų sukėlusi visiško kalėjimų privatizavimo forma, labiausiai paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje. Aptariamas Vokietijoje itin pabrėžiamas visiško įkalinimo įstaigų privatizavimo (ne)konstitucingumo aspektas. Remiantis užsienio autorių moksline literatūra, vertinamas įkalinimo įstaigų privatizavimo tikslų įgyvendinimas šiose valstybėse. Paskutiniame skyriuje, remiantis šiame darbe atlikta užsienio valstybių praktikos analize, siekiama įvertinti privačių įkalinimo įstaigų formavimo Lietuvoje tikslingumą bei galimybes.
DIRBANČIŲJŲ NUTEISTŲJŲ VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO REGULIAVIMO YPATUMAI IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE (76)
Mokslo straipsnyje analizuojama, kaip Lietuvos Respublikoje reglamentuojami dirbančių nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo klausimai, taip pat aptariamos teisinio reguliavimo šioje srityje tobulinimo galimybės. Straipsnyje aptariama valstybinio socialinio draudimo samprata, nuteistųjų darbo specifika ir skirtumai nuo įprastų darbinių santykių, taip pat galiojančio teisinio reguliavimo atitiktis žmogaus teisėms. Siekiant platesnio požiūrio analizuojama ir užsienio valstybių praktika nagrinėjamoje srityje. Reziumuojant pateikiamos rekomendacijos dėl galimybių plėsti dirbančių nuteistųjų socialines garantijas juos plačiau įtraukiant į valstybinio socialinio draudimo sistemą.
NARKOTIKŲ KONTROLĖS POLITIKA IR TEISINIŲ REŽIMŲ YPATUMAI EUROPOJE IR LIETUVOJE (80)
Straipsnyje analizuojami narkotikų kontrolės teisinių režimų ypatumai Europoje ir Lietuvos Respublikoje, aptariamos kai kurios šios srities teisinio reguliavimo tobulinimo galimybės, nagrinėjama, kokios atsakomybės rūšys numatomos už disponavimą skirtingomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.
LYGTINIS PALEIDIMAS IŠ ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ ĮSIGALIOJUS PROBACIJOS ĮSTATYMUI: TEORIJA IR PRAKTIKA (82)
Straipsnyje analizuojama lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų taikymo Lietuvoje problematika, teorijos ir praktikos kaita, lygtinio paleidimo pranašumai nuteistajam ir visuomenei, aptariama asmens elgesio ateityje prognozavimo dilema ir galimi jos sprendimo būdai.
BAUDŽIAMOSIOS POLITIKOS KONTRABANDOS IR MUITINĖS APGAULĖS KONTROLĖS SRITYJE ĮGYVENDINIMO LIETUVOS TEISINĖJE SISTEMOJE PROBLEMOS (72)
Kontrabanda ir muitinės apgaulė – reiškiniai, kuriems tirti įvairiais aspektais (ekonominiu, kriminologiniu, socialiniu) Lietuvoje skiriamas ypatingas dėmesys: viešai diskutuojama apie tai, kad kontrabanda yra bene pagrindinė politikų korupcijos priežastis, vieną iš didžiausių šešėlinės ekonomikos dalių lemiantis reiškinys, viena iš didžiausių kliūčių siekiant surinkti valstybės biudžeto pajamas.
BAUDŽIAMASIS POPULIZMAS ŠIUOLAIKINĖSE VISUOMENĖSE (68)
Straipsnyje analizuojamas baudžiamasis populizmas – jo samprata, požymiai ir gilesnių tyrimų poreikis. Remiamasi D. Garlando knyga „Kontrolės kultūra“ ir kitais autoriaus darbais, kuriuose analizuojami baudžiamumo ir požiūrio į kriminalinį baudimą kaitos procesai Vakarų visuomenėse. Autoriaus nuomone, šiuos procesus būtina pastebėti, suvokti ir įvertinti.
„NAUJO POREIKIO BAUSTI“ KLAUSIMU – AR GRIEŽTESNĖS BAUSMĖS YRA VEIKSMINGA NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS PRIEMONĖ? (64)
Straipsnyje analizuojamos baudžiamosios politikos tendencijos Vakarų Europoje ir JAV, mėginama atsakyti į klausimą, kas jas lemia ir kokių galima tikėtis padarinių? Keturių šalių pavyzdžiu parodoma, kad griežtos bausmės beveik neturi jokios įtakos nusikalstamumo lygiui, o įvairiose šalyse nuolat girdimi populistiniai teiginiai apie būtiną baudžiamosios politikos griežtinimą dažniausiai remiasi paviršutiniškomis manipuliacijomis nusikaltimų baime bei pavieniais žiniasklaidos itin plačiai nušviečiamais atvejais, turinčiais mažai ką bendra su nusikalstamo elgesio ir baudžiamojo persekiojimo visuma. Daroma apibendrinta išvada, jog baudimo praktika turi būti orientuota į resocializaciją, o ne į atskirtį ir izoliaciją.
TEISMO KOMPETENCIJA KEISTI INKRIMINUOJAMOS VEIKOS KVALIFIKAVIMĄ (65)
Straipsnyje analizuojama, kokiais atvejais apie tai, kad nuosprendžiu gali būti pakeistas kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas, turi būti iš anksto pranešta kaltinamajam ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams. Tai atliekama aptariant užsienio šalių ir tarptautinės teisės nuostatas, naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
SUĖMIMO ATITIKTIES ULTIMUM REMEDIUM PRINCIPUI DISKUSINIAI KLAUSIMAI (64)
Straipsnyje nagrinėjama suėmimo atitikties vienam iš procesinės prievartos principų – ultimum remedium problematika. Remiantis atlikta analize, straipsnyje atskleidžiama šio principo samprata bei reikalavimai. Taip pat konstatuojama, kad Lietuvos baudžiamajame procese nėra garantuojama asmens teisė kvestionuoti suėmimo atitiktį minėtam principui, kai baigiasi terminai apskųsti suėmimo paskyrimą ar termino pratęsimą.