PROCESO PER KUO TRUMPIAUSIĄ LAIKĄ TEISINIS PRINCIPAS: SAMPRATA IR REALIZAVIMO PROBLEMOS (63)
Straipsnyje nagrinėjama proceso per kuo trumpiausią laiką teisinio principo samprata ir jo realizavimo problematika. Remiantis atlikta analize, atskleidžiama principo esmė ir reikšmė. Be kita ko, daroma išvada, kad šio principo galiojimas siejamas ne tik su įtarimo pareiškimo ar kaltinimo momentu, bet ir su pagrįstu manymu, jog atitinkami procesą vykdančių institucijų ar pareigūnų procesiniai veiksmai gali simbolizuoti tikėtiną asmens baudžiamąjį persekiojimą (kaltinimą). Autorius, apibendrindamas čia pateiktus argumentus, taip pat formuluoja išvadą, kad, be kitų proceso trukmės vertinimo aspektų, būtina atsižvelgti ir į proceso dalyvių – šiuo atveju įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo – procesinio intereso esmę baudžiamojoje byloje.
KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – UŽSTATO – REGULIAVIMO IR TAIKYMO VERTYBINĖS IR PRAKTINĖS DILEMOS (95)
Straipsnyje pristatomas vienas iš tarptautiniame moksliniame kardomųjų priemonių reguliavimo ir taikymo Europoje tyrime DETOUR nagrinėtų aspektų – užstato vertybinės ir praktinės dilemos.
ESMINIAI ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE REFORMOS EUROPOS SĄJUNGOJE ASPEKTAI IR JŲ ĮTAKA NACIONALINIAM TEISINIAM REGULIAVIMUI (91)
Straipsnyje apžvelgiami esminiai Europos Sąjungos teisėkūroje vykstančios asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese reformos aspektai.
ASMENŲ TEISĖTŲ LŪKESČIŲ PROBLEMA GINANT VIEŠĄJĮ INTERESĄ (87)
Pranešimo tikslas – pasidalyti įžvalgomis dėl konferencijos temos – viešojo intereso ir teisėtų lūkesčių kaip konstitucinių vertybių santykio, apžvelgti prokuroro, kaip universalaus viešojo intereso gynimo subjekto, įgaliojimus ir kompetenciją, aptarti prokuroro intervencijos į susiklosčiusius teisinius santykius teisines prielaidas ir sąlygas, atskleisti, kokiais aspektais asmenų teisėtų lūkesčių problema yra aktuali prokurorui vykdant viešojo intereso gynimo funkciją.
NEPILNAMEČIŲ JUSTICIJĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ DARNA: PROCESINIAI ASPEKTAI (86)
Straipsnyje nagrinėjama, kaip Nepilnamečių justicijos 2009–2013 m. programos vykdymo metu Lietuvoje keičiami teisės aktai, kurie reguliuoja nepilnamečių justiciją, ir ar tie pokyčiai sistemingi, pakankami, atitinkantys programos keliamus tikslus bei uždavinius. Apžvelgus bendras tendencijas, koncentruojamasi į vieną mažiausiai pokyčių paliestą sritį – nepilnamečio, pažeidusio teisę, atžvilgiu vykdomo baudžiamojo ir administracinio proceso teisės normas, jų atitiktį tarptautiniams vaiko teisių apsaugos standartams bei nuoseklumą ir darną tarp administracinės ir baudžiamosios justicijos. Analizuojami teisėjų ir kitų pareigūnų, dalyvaujančių procese, specializacijos, nepilnamečių privatumo apsaugos, specialistų dalyvavimo proceso metu bei alternatyvių (neteisminių) būdų spręsti nepilnamečių bylas klausimai.
TYČIOS TURINIO REIKŠMĖ SKIRIANT BAUSMES UŽ NUŽUDYMUS LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE (82)
Straipsnyje pristatomi Lietuvos teisės instituto ir Vilniaus universiteto vykdyto, Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Nužudymai Lietuvoje: kriminologinis tyrimas“ rezultatai.
TYČINĖ NUSIKALSTAMA VEIKA VOKIETIJOS IR LIETUVOS BAUDŽIAMOJOJE TEISĖJE: LYGINAMOJI ANALIZĖ (57)
Atsižvelgiant į Vokietijos baudžiamosios teisės teorijos svarbumą Lietuvos baudžiamosios teisės sistemai, šiame straipsnyje analizuojama nusikalstamos veikos, kuri sudaro baudžiamosios atsakomybės pagrindą, sąvoka Vokietijos baudžiamojoje teisėje ir sulyginama su nusikalstamos veikos sąvoka Lietuvos baudžiamojoje teisėje.
TURTO KONFISKAVIMAS: REGULIAVIMO TIKSLAI IR TEISINĖS PRIELAIDOS TAIKYTI IŠPLĖSTINĮ KONFISKAVIMĄ LIETUVOJE (59)
Turto konfiskavimas yra viena poveikio priemonių, kuria, viena vertus, siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir, antra vertus, užkardyti ekonominių nusikalstamų veikų ar kitų pažeidimų darymą. Pagal tai, kuriam tikslui valstybė teikia pirmenybę, yra konstruojamos turto konfiskavimą reguliuojančios įstatymo nuostatos. Ir Jungtinių Tautų dokumentais, ir Europos Sąjungos pamatiniais sprendimais valstybės skatinamos nustatyti tokias priemones, kad visa nusikaltimu gauta nauda būtų konfiskuota. Viena iš tokių priemonių, įtvirtinta 2005 m. Tarybos pamatiniame sprendime, yra išplėstinis konfiskavimas. Straipsnyje analizuojami konfiskavimo reguliavimo ypatumai, atsižvelgiant į turto konfiskavimo, kaip teisinės priemonės, tikslus, bei galimybė ir poreikis išplėstinį konfiskavimą numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.
TEISMŲ PRAKTIKA KORUPCIJOS BYLOSE: KAI KURIE JUNGTINIŲ TAUTŲ KONVENCIJOS PRIEŠ KORUPCIJĄ NUOSTATŲ DĖL BAUSMIŲ JURIDINIAMS ASMENIMS SKYRIMO IR TURTO KONFISKAVIMO ĮGYVENDINIMO ASPEKTAI (90)
Baudžiamosios teisės srityje Lietuva yra saistoma ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų, bet ir yra įsipareigojusi laikytis kai kurių tarptautinių dokumentų. Vienas jų – Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (toliau – JTKPK arba Konvencija). Prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nuostatos turi būti įtvirtintos ne tik atitinkamuose teisės aktuose, bet ir tinkamai vykdomos.
TEISINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ AKADEMINĖS ETIKOS PAŽEIDIMUS (95)
Straipsnyje pristatoma teisinė atsakomybė už akademinį nesąžiningumą. Pagrindinis straipsnyje tiriamas klausimas yra, ar atsakomybės sistema yra nuosekli ir nesudaro prielaidų už vienodai pavojingus pažeidimus taikyti skirtingą atsakomybę.