Vaidas Kalpokas
Vaidas Kalpokas Jaunesnysis mokslo darbuotojas(+370 5) 2497591vaidas.kalpokas@teise.org
Liubovė Jarutienė
Liubovė Jarutienė Jaunesnioji mokslo darbuotoja, PRISTA projekto jaunesnioji mokslo darbuotoja(+370 5) 2497591liubove.jarutiene@teise.org Darbo institute pradžia – nuo 2015-07-15. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Smurtas artimoje aplinkoje, persekiojimas, teisės pažeidėjų resocializacija, lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų. Tarptautiniai tyrėjo profiliai: Publikacijos: Svarbiausios mokslinės publikacijos (nuo 2018 m.): Tereškinas, A., Vaičiūnienė, R., Jarutienė, L. (2022). Gender and Sentencing in Lithuania: More Mercy for Women?. Teisė, 11(5), p. 70. Laurinaitytė, I., Michailovič, I., Jarutienė, L. (2022). Dealing with stalking cases in Lithuania: The role of public perceptions and legal response. Behavioral Sciences & the Law, 40, p. 660–676. Nikartas, S., Jarutienė, L. (2022). The dignity of punishment: Vulnerable prisoners‘ rights in Lithuania. A. Limantė, D. Pūraitė-Andrikienė (red.), Legal Protection of Vulnerable Groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland, European Union and its Neighbours in a Globalized World 8, p. 247-262. Nikartas, S., Jarutienė, L. (2022). Individualising probation conditions in cases of domestic violence: The study of sentencing practice in Lithuania. European Journal of Probation, 14(2), p. 128-147. Jarutiene, L. (2021). Parole practises in Lithuania: Factors predicting court decisions. European Journal of Probation, 13(3), p. 301-319. Sakalauskas, G., Jarutienė, L., Kalpokas. V., Vaičiūnienė, R. (2020). Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos, Vilnius: Žara. Projektinė mokslo veikla: Lietuvos mokslo tarybos pagal „Mokslininkų grupių projektų“ programą finansuojamas projektas „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ (FemiJust), sutarties Nr. S-MIP-19-39. 2019-07-01–2021-03-31. Jaunesnioji mokslo darbuotoja. Projekto biudžetas: 145 724 Eur. Lietuvos mokslo tarybos pagal „Gerovės visuomenė“ programą finansuojamas projektas „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA), sutarties Nr. Nr. S-GEV-21-4. Projekto trukmė: 2021-02-01–2022-12-31. Jaunesnioji mokslo darbuotoja. Projekto biudžetas: 100 000 Eur. Kita akademinė veikla: 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėn. “Teisės psichologijos įvado” kurso dėstymas Erasmus studentams Vilniaus universitete, “Psichologinio įvertinimo teisėsaugos sistemoje” ir “Psichologinio konsultavimo teisėsaugos sistemoje” seminarų vedimas teisės psichologijos magistrantams. Konferencijų organizavimas: 2022 m. spalio 20 d., Panevėžys, Lietuva. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija “Įkalintų moterų resocializacijos perspektyvos“. Pranešimai mokslinėse konferencijose (nuo 2018 m.): The risk factors for physical violence in cases of intimate partner stalking, 2022 m. rugsėjo 21-24 d. 22-oji Kasmetinė Europos kriminologų asociacijos konferencija Challenges and opportunities in virtaully and pshysically connected Europe: The need for criminology. Legal response to stalking in Lithuania: the analysis of court practice, 2022 m. birželio 27-28 d. 35-asis Baltijos kriminologų seminaras Criminology in a changing context: answers of today – questions for tomorrow? Experiences of Stalking in the Context of Intimate Partner Violence, 2021 m. rugsėjo 8-10 d. 21-oji Kasmetinė Europos kriminologų asociacijos konferencija Criminology in a time of pandemic. Gender and sentencing in Lithuania: More mercy for women? 2021. Birželio 23 d. tarptautinė mokslinė konferencija Teisingos bausmės moterims? Baudžiamoji praktika ir nuteistųjų moterų patirtys. Smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje įvykdžiusių nuteistųjų asmenybės bruožų ir kriminogeninių rizikos veiksnių sąsajos, 2021 m. Gegužės 7 d. XVIII-oji Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija Šiuolaikinės psichologijos veidas. Mokslo populiarinimas (nuo 2018 m.): 2021 m. gruodžio 3 d. Apskrito stalo diskusija “Persekiojimo kriminalizavimas: už ar prieš”. 2021 m. rugsėjo 16 d. mokslo festivalio Erdvėlaivis Žemė renginys “Ar žinai, kas yra persekiojimas ir kaip į jį reaguoti?“. 2022 m. birželio 17 d. Dalyvavimas diskusijoje apie smurtą artimoje aplinkoje LRT radijos laidoje „Lietuvos diena“.
Tuščias
Prestižinės leidyklos išleistoje L. Rimšaitės knygoje – sprendimų dėl energetikos rinkų iššūkių paieškos
Neseniai viena garsiausių pasaulyje mokslinių publikacijų leidyklų „Springer“ išleido Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės Lauros Rimšaitės knygą „The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation“ (liet. Konkurencijos teisės ir energetikos reguliavimo kryžkelės). Kelerius metus kruopščiai rengtame darbe autorė ieško balanso tarp konkurencingų energetikos rinkų skatinimo ir veiksmingo reguliavimo užtikrinimo. Leidinyje aptariami konkurencingos rinkos ir tokių reguliavimo tikslų kaip patikimumo, teisingumo ir tvarumo užtikrinimas derinimo sunkumai. Šių svarbių sričių darna pasiekiama, kai sutampa sąžiningos konkurencijos skatinimo ir patikimo bei ekologiško energijos tiekimo užtikrinimo tikslai. „Pasauliui siekiant švaresnių energetikos sprendimų ir technologinės pažangos, konkurencijos bei reguliavimo pusiausvyra yra gyvybiškai svarbi bei užtikrinanti teisingos ir atsparios energetikos ateitį“, – pristatydama knygą pabrėžė dr. L. Rimšaitė. Knygoje išsamiai nagrinėjama ir energetikos sektoriui būdinga dominavimo rinkoje tema. Tokia galios koncentracijos problema dažnai riboja konkurenciją, mažina vartotojų pasirinkimų galimybes bei stagnuoja progresą ir inovacijas. „Dvigubas tikslas – kovoti su dominavimu rinkoje ir skatinti energetinį saugumą – yra didelis iššūkis“, – knygoje teigia jos autorė. Remdamasi įvairių šalių atvejais, nacionaliniais ir tarptautiniais reglamentais bei jų analize, mokslininkė pateikia vertingų įžvalgų apie sąžiningą konkurenciją skatinančią reguliacinę sistemą, padedančią pasiekti ilgalaikius energetikos politikos tikslus. Rimšaitė, L. (2024). The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation. Springer Cham. DOI: 10.1007/978-3-031-73238-6 Knygą anglų kalba galima įsigyti čia – https://link.springer.com/book/10.1007/978-3-031-73238-6
Tarptautinėje konferencijoje – M. Šukytės pranešimas apie veido atpažinimo technologijų šališkumą
2024 m. spalio 16–17 dienomis Vilniaus universitete (toliau – VU) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Human-Centric AI: ethics, regulation and safety“ Lietuvos ir užsienio tyrėjai skaitė pranešimus į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto temomis. VU Teisės fakulteto organizuotas renginys – tarpdisciplininis, o prelegentai dirbtinio intelekto etinius, saugumo ir teisinio reguliavimo iššūkius vertino įvairių technologijos pritaikymo būdų kontekste. Pirmąją konferencijos dieną savo tyrimą pristatė ir VU Teisės fakulteto, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto doktorantė bei jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Šukytė. Pranešimą „Bias in Facial Recognition Technologies: How it Happens and What is at Stake“ doktorantė pradėjo pristatydama šališkų veido atpažinimo technologijų rezultatų pasekmes. Aptartas tarptautinėje žiniasklaidoje nuskambėjęs atvejis, kuomet JAV policijos pareigūnai, pasikliovę klaidingu veido atpažinimo technologijų rezultatu identifikuojant įtariamąjį, suėmė su nusikalstama veika nesusijusį asmenį. Abu vyrus siejo tik tamsi odos spalva. Vertindama šališkas dirbtinio intelekto sistemas, M. Šukytė atkreipė dėmesį į mokslinių tyrimų pagrindu pasiektą išvadą – algoritmų klaidos nėra tik izoliuota techninė problema, bet kartu ir veido atpažinimo technologijas kuriančių, naudojančių bei tokį naudojimą reguliuojančių subjektų klaidų kombinacija. Teisinio reguliavimo kontekste, pasak pranešėjos, būtent ES įstatymų leidėjai užima svarbų vaidmenį sprendžiant su šališkomis veido atpažinimo technologijomis bei šių sąlygojamomis diskriminacinėmis praktikomis susijusius iššūkius. „Vis dėlto naujasis Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas ne iki galo užpildo šių technologijų taikymo teisėsaugos institucijų veikloje spragas, kadangi įtvirtina painią išimčių sistemą“, – pranešimo pabaigoje akcentavo dokt. M. Šukytė. Dokt. M. Šukytės pranešimo vaizdo įrašą (nuo 37:49 iki 49:30) galima peržiūrėti čia. Pristatymo skaidrės anglų k.
Prestižiniame Europos akademiniame tinklaraštyje – Instituto atstovės apie dirbtinį intelektą Ukrainos teismų sistemoje
Viename garsiausių Europos akademinių tinklaraščių Verfassungsblog paskelbtas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės ir praktikantės pagal užsienio studentų praktikas Lietuvoje finansuojančią „UPinLT“ programą Yuliios Moskvytyn parengtas straipsnis „AI in Ukraines Judiciary“ (liet. Dirbtinis intelektas Ukrainos teismų sistemoje). Publikacijoje nagrinėjami Ukrainos valstybės žingsniai įdiegiant dirbtinio intelekto technologijas Ukrainos teismuose, nepaisant Rusijos vykdomo karo keliamų iššūkių. Straipsnyje aptariamas laikotarpis nuo 2014 metų iniciatyvos reformuoti teismų sistemą, 2018 metais prasidėjusio skaitmenizacijos etapo teismuose, pristatomos naudojamos technologijos bei siūlomos iniciatyvos, aptariami politiniai ir teisiniai dokumentai. Nuo 2022 metų vykstantis plataus masto karas Ukrainoje sukėlė daug iššūkių valstybės veikime ir laikinai pristabdė dirbtinio intelekto technologijų plėtrą, tačiau kartu sunkūs laikai paskatino modernizaciją, ypač viešajame sektoriuje. Vienas to pavyzdžių – modernių technologijų ir dirbtinio intelekto įrankių integracija į teismų sistemą. Autorės pastebi, kad 2024 m. rugsėjį Ukrainoje buvo iš dalies pakeistas Teisėjų etikos kodeksas, pagal kurį dabar teisėjams leidžiama savo profesinėje veikloje naudoti dirbtinio intelekto technologijas, „jei tai neturi įtakos teisėjo nepriklausomumui ir nešališkumui, nedaro įtakos įrodymų vertinimui ir sprendimų priėmimo procesui ir nepažeidžia įstatymų reikalavimų“. Šie pakeitimai rodo, kad tikėtina, jog dirbtinio intelekto naudojimas Ukrainos teismuose aktyvės. Daugiau apie dirbtinio intelekto integraciją Ukrainos teismų sistemoje, galimybes ir kylančius iššūkius skaitykite čia – https://verfassungsblog.de/ai-ukraine-judiciary/
Naujojo projekto tyrėjų dėmesys vyresnio amžiaus moterų darbiniam gyvenimui
Džiaugiamės, jog neseniai Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto tyrėjų pasiūlyta mokslinio tyrimo idėja sulaukė Lietuvos mokslo tarybos finansavimo. Naujasis projektas „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM) bus įgyvendinamas tarpdisciplininės mokslininkių komandos (vadovė prof. dr. Ingrida Mačernytė- Panomariovienė) 2024–2027 m. Atsižvelgdama į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę, demografines senėjimo problemas ir darbingo amžiaus ilginimo visoje Europos Sąjungoje rekomendacijas, projekto tyrėjų komanda įvertins Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos teisinį reguliavimą, nuostatas dėl moterų darbingo amžiaus ribų ir išgrynins šių Baltijos regiono šalių gerąją praktiką vyresnio amžiaus moterų darbinės veiklos atžvilgiu. Projekto rezultatai bus paskelbti užsienio leidyklos publikuotoje monografijoje, o tyrimo metu gimusios naujos idėjos ir įžvalgos – moksliniuose straipsniuose bei pristatytos pranešimuose konferencijų metu. Projekto tyrėjų komandą sudaro: prof. dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė (projekto vadovė), prof. dr. Sarmitė Mikulionienė, dr. Kristina Ambrazevičiūtė ir dokt. Aistė Leščinskaitė. Daugiau informacijos apie projektą čia.
LEKOSTRA projekto tarpiniai rezultatai pristatyti diskusijoje
Šių metų spalio 29 dieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvyko apskritojo stalo diskusija „Proporcingumo principo ir įrodinėjimo standarto taikymo klausimai kontroliuojant neteisėtą praturtėjimą“, kuri buvo organizuojama Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto įgyvendinamo projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) pagrindu. Renginio metu įvadinį žodį tarė projekto vadovas dr. Skirmantas Bikelis, pristatydamas projekto tyrimo komandą (dr. Darius Pranka, dr. Laurynas Pakštaitis ir Goda Dainauskaitė), tikslus bei aktualumą. Dėl neteisėto praturtėjimo temos aktualumo jam paantrino LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė prof. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teigdama, kad ši diskusija ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus, keliant ir atsakant į klausimus apie tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Diskusijos metu dr. Skirmantas Bikelis pristatė projekto LEKOSTRA keliamus klausimus bei tarpinius rezultatus, pateikė realių pavyzdžių iš bylų, surinktų ir analizuotų tyrimo metu. Buvo aptarta Europoje žinomų konfiskavimo strategijų įvairovė, taip pat du itin aktualūs ir diskusiniai praktiniai klausimai. Vienas jų – įrodinėjimo standartas ir įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais įvairiose konfiskavimo strategijose, kitas – proporcingumo principo reikalavimai konfiskavimo strategijoms. Po pristatymo sekė diskusijos, kuriose dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo ir Vilniaus apygardos teismų teisėjai, Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai, teisės mokslininkai. Apskritojo stalo diskusija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA), sutarties Nr. S-MIP-23-40, renginys. Nuotrauka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
S. Zaksaitė apie sukčiavimo atvejus sporte ir kaip į tai reaguoti
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Salomėja Zaksaitė savaitraščiui „Savaitė“ davė interviu apie sukčiavimą sporte. Straipsnyje ji pateikia įvairiausius apgaulės būdus – cheminių medžiagų, kaip dopingas, vartojimas; susitarimas dėl varžybų baigties; kyšiai; technologinis sukčiavimas, kaip manipuliacijos sporto įranga, svoriais ar apranga, ar kiek nekaltesni sukčiavimo būdai – pavyzdžiui, suvaidintos pražangos. Įvairius sukčiavimo atvejus S. Zaksaitė iliustravo realiais pavyzdžiais – nuo plaukikų aprangos, leidžiančios pasiekti didesnį greitį, iki suvaidintų, „parduotų“ pražangų tuometinėje Jugoslavijoje, kurios buvo laikomos ypatingu sportiniu meistriškumu. Aptardama sukčiavimo būdus, mokslininkė pabrėžia, kad apgaulės atvejai dažniausiai nesulaukia viešumo ir lieka už uždarų sporto bendruomenės durų. O tie keletas, apie kuriuos visuomenė būna informuota, susiduria su įrodinėjimo problemomis teisinėse institucijose. Nors, teisininkės kriminologės teigimu, visiškai išnaikinti sukčiavimo iš sporto nepavyks, egzistuoja priemonės, galinčios sumažinti tokių atvejų skaičių. Tai apima socialinės gerovės užtikrinimą sportininkams, jų švietimą bei vertybių ugdymą, taip pat geresnės sporto infrastruktūros kūrimą, baudžiamųjų įstatymų pritaikymą prie kintančio sukčiavimo koncepto bei galiausiai individualiai sporto šakoms taikomus sąžiningo žaidimo mechanizmus.
Lietuvos kalėjimų tarnybos konferencijoje – 2 Instituto mokslininkų pranešimai
Spalio 10-ąją, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Lietuvos kalėjimų tarnyboje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Resocializacijos srities darbuotojų profesiniai iššūkiai ir gerovė“. Pradžioje pasveikinus ir apdovanojus Tarnyboje dirbančius psichologus, vėliau pranešimus apie resocializacijos priemones ir jas įgyvendinančius pareigūnus skaitė du Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkai dr. Simonas Nikartas ir dr. Rūta Vaičiūnienė. Dr. S. Nikarto pranešimas „Kontaktinių pareigūnų poreikiai ir lūkesčiai kalėjimų reformų kontekste“ rėmėsi projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) metu atlikto tyrimo rezultatais. Mokslininkas pristatė duomenis apie Lietuvos kalėjimų kontaktinių pareigūnų lūkesčius ir iššūkius kasdieniame darbe su nuteistaisiais. S. Nikartas akcentavo, kad, be darbo krūvio, mažų atlyginimų problemų sprendimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į pareigūnų emocinę savijautą, jų santykių įkalinimo įstaigose kokybę ir kalėjimų mikroklimatą. Dr. Rūta Vaičiūnienė susirinkusiesiems pristatė įžvalgas po jos atlikto tyrimo apie pykčio valdymo programos poveikį. Savo pranešime „Elgesio korekcijos taikymo praktika bausmių vykdymo sistemoje: Pykčio valdymo programos atvejis“ mokslininkė visų pirma apžvelgė ankstesnių elgesio korekcijos programų tyrimų rezultatus (2017–2018 m. pasiūlytas socialinės reabilitacijos priemonių taikymo modelis, 2020–2021 m. – analizuotas darbas su artimoje aplinkoje smurtavusiais asmenimis). Pristatydama pykčio valdymo programos analizę, mokslininkė aptarė tiek jos dalyvių patirtis, tiek ir iššūkius, su kuriais susiduria programos vedėjai. Tyrėja pabrėžė, kad programos poveikio tyrimo rezultatai indikuoja efektyvų jos taikymą. „Visgi, kalbant apie tęstinumą ir programos taikymo plėtrą, svarbu nusibrėžti aiškias strategines gaires, kuriose būtų įvertinti jos taikymo kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai bei poreikiai“, – pastebėjo dr. R. Vaičiūnienė.