Vaidas Kalpokas
Vaidas Kalpokas Jaunesnysis mokslo darbuotojas(+370 5) 2497591vaidas.kalpokas@teise.org
Liubovė Jarutienė
Liubovė Jarutienė Jaunesnioji mokslo darbuotoja, PRISTA projekto jaunesnioji mokslo darbuotoja(+370 5) 2497591liubove.jarutiene@teise.org Darbo institute pradžia – nuo 2015-07-15. Mokslinių tyrinėjimų sritys: Smurtas artimoje aplinkoje, persekiojimas, teisės pažeidėjų resocializacija, lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų. Tarptautiniai tyrėjo profiliai: Publikacijos: Svarbiausios mokslinės publikacijos (nuo 2018 m.): Tereškinas, A., Vaičiūnienė, R., Jarutienė, L. (2022). Gender and Sentencing in Lithuania: More Mercy for Women?. Teisė, 11(5), p. 70. Laurinaitytė, I., Michailovič, I., Jarutienė, L. (2022). Dealing with stalking cases in Lithuania: The role of public perceptions and legal response. Behavioral Sciences & the Law, 40, p. 660–676. Nikartas, S., Jarutienė, L. (2022). The dignity of punishment: Vulnerable prisoners‘ rights in Lithuania. A. Limantė, D. Pūraitė-Andrikienė (red.), Legal Protection of Vulnerable Groups in Lithuania, Latvia, Estonia and Poland, European Union and its Neighbours in a Globalized World 8, p. 247-262. Nikartas, S., Jarutienė, L. (2022). Individualising probation conditions in cases of domestic violence: The study of sentencing practice in Lithuania. European Journal of Probation, 14(2), p. 128-147. Jarutiene, L. (2021). Parole practises in Lithuania: Factors predicting court decisions. European Journal of Probation, 13(3), p. 301-319. Sakalauskas, G., Jarutienė, L., Kalpokas. V., Vaičiūnienė, R. (2020). Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos, Vilnius: Žara. Projektinė mokslo veikla: Lietuvos mokslo tarybos pagal „Mokslininkų grupių projektų“ programą finansuojamas projektas „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ (FemiJust), sutarties Nr. S-MIP-19-39. 2019-07-01–2021-03-31. Jaunesnioji mokslo darbuotoja. Projekto biudžetas: 145 724 Eur. Lietuvos mokslo tarybos pagal „Gerovės visuomenė“ programą finansuojamas projektas „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA), sutarties Nr. Nr. S-GEV-21-4. Projekto trukmė: 2021-02-01–2022-12-31. Jaunesnioji mokslo darbuotoja. Projekto biudžetas: 100 000 Eur. Kita akademinė veikla: 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėn. “Teisės psichologijos įvado” kurso dėstymas Erasmus studentams Vilniaus universitete, “Psichologinio įvertinimo teisėsaugos sistemoje” ir “Psichologinio konsultavimo teisėsaugos sistemoje” seminarų vedimas teisės psichologijos magistrantams. Konferencijų organizavimas: 2022 m. spalio 20 d., Panevėžys, Lietuva. Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija “Įkalintų moterų resocializacijos perspektyvos“. Pranešimai mokslinėse konferencijose (nuo 2018 m.): The risk factors for physical violence in cases of intimate partner stalking, 2022 m. rugsėjo 21-24 d. 22-oji Kasmetinė Europos kriminologų asociacijos konferencija Challenges and opportunities in virtaully and pshysically connected Europe: The need for criminology. Legal response to stalking in Lithuania: the analysis of court practice, 2022 m. birželio 27-28 d. 35-asis Baltijos kriminologų seminaras Criminology in a changing context: answers of today – questions for tomorrow? Experiences of Stalking in the Context of Intimate Partner Violence, 2021 m. rugsėjo 8-10 d. 21-oji Kasmetinė Europos kriminologų asociacijos konferencija Criminology in a time of pandemic. Gender and sentencing in Lithuania: More mercy for women? 2021. Birželio 23 d. tarptautinė mokslinė konferencija Teisingos bausmės moterims? Baudžiamoji praktika ir nuteistųjų moterų patirtys. Smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje įvykdžiusių nuteistųjų asmenybės bruožų ir kriminogeninių rizikos veiksnių sąsajos, 2021 m. Gegužės 7 d. XVIII-oji Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija Šiuolaikinės psichologijos veidas. Mokslo populiarinimas (nuo 2018 m.): 2021 m. gruodžio 3 d. Apskrito stalo diskusija “Persekiojimo kriminalizavimas: už ar prieš”. 2021 m. rugsėjo 16 d. mokslo festivalio Erdvėlaivis Žemė renginys “Ar žinai, kas yra persekiojimas ir kaip į jį reaguoti?“. 2022 m. birželio 17 d. Dalyvavimas diskusijoje apie smurtą artimoje aplinkoje LRT radijos laidoje „Lietuvos diena“.
Tuščias
Ukrainiečių teisės naujienų portale – Instituto atstovių komentaras
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – Instituto) mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su praktikante Yuliia Moskvytyn ukrainiečių teisės naujienų portale „Yur-Gazeta.com“ publikavo komentarą apie veido atpažinimo technologijos (toliau – VAT) panaudojimą karo metu. Iš Lvivo kilusi ir šiuo metu Mykolo Romerio universitete studijuojanti Yuliia praktiką Institute atlieka pagal užsienio studentų praktikas Lietuvoje finansuojančią „UPinLT“ programą. Ukrainiečių kalba publikuotame komentare autorės visų pirma pabrėžė, jog jau nuo pirmųjų karo mėnesių ši technologija parodė neįtikėtinus rezultatus. „Ji paveikė karinių operacijų eigą ir pakeitė jų dinamiką“, – teigė Instituto atstovės. Surinkti duomenys leidžia manyti, jog dirbtiniu intelektu grįstos veido atpažinimo technologijos panaudojimas prisidėjo prie maždaug 120 tūkstančių baudžiamųjų procesų dėl rusų ir jų bendrininkų nusikaltimų Ukrainoje. Nepaisant to, pasak straipsnio autorių, šios technologijos naudojimas kelia ir nemažai rizikų. Komentare aptariamos galimos klaidos identifikuojant asmenis, nekontroliuojamas VAT panaudojimo būdų plitimas, neautorizuotas technologijos naudojimas ir jos integracijos į ginklų sistemas aspektai. Taip pat keliamas klausimas dėl didelio kiekio technologijos sukauptų konfidencialių duomenų saugojimo, galimų asmens privatumo pažeidimų, pavyzdžiui, renkant duomenis iš socialinių tinklų. „Karo metais, – rašo autorės, – duomenų bazės buvo gerokai išplėstos gyvų ir mirusių asmenų fotografijomis, o tai jau savaime kelia daug etinių diskusijų“. Galiausiai svarstoma, kaip sukurta infrastruktūra ir įgyti gebėjimai naudojant veido atpažinimo technologiją paveiks kasdienį gyvenimą pasibaigus karui – pagerintas viešasis saugumas ar suvaržyta laisvė? Pasak komentaro autorių, nors veido atpažinimo technologija turi didelę įtaką karinėms operacijoms Ukrainoje, negalima ignoruoti jos keliamų pavojų. Siekiant sumažinti rizikas, technologijos pateikti rezultatai neturėtų būti vienintelis pagrindas asmeniui apkaltinti. Taip pat reikėtų parengti aiškias veido atpažinimo technologijos naudojimo taisykles, užtikrinti duomenų apsaugą, kelti operatorių mokymo lygį bei kurti skaidrius kontrolės mechanizmus. Tai, autorių nuomone, padėtų sumažinti galimas grėsmes, kartu išlaikant šios naujoviškos technologijos pranašumus. Instituto atstovių parengtą komentarą „Veido atpažinimo technologija: naudojimo karo metu rizika“ ukrainiečių kalba galima rasti čia.
Suinteresuotųjų Moldovos institucijų konsultavimas narkotikų politikos klausimais
Moldovos Respublikos Parlamento Socialinės apsaugos ir sveikatos komitetas kartu su tarptautiniais partneriais liepos 2 d. sukvietė įvairių organizacijų atstovus bei ekspertus į konferenciją „Narkotikų politika Moldovos Respublikoje“. Kišiniove ar nuotoliniu būdu renginyje dalyvavo šešių šalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų (muitinės, pasienio policijos, generalinės policijos inspekcijos, nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros, bausmių vykdymo, probacijos bei kt.), visuomeninių organizacijų bei narkotikus vartojančių žmonių bendruomenių atstovai, nacionaliniai, regioniniai ir tarptautiniai ekspertai. Džiugu, jog tarp pastarųjų buvo ne tik buvęs Prahos (Čekija) meras dr. Pavelas Bemas, šiuo metu patarinėjantis savo šalies ministrui pirmininkui narkotikų klausimais, ar Estijos sveikatos plėtros instituto vadovė Aliona Kurbatova, bet ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas. Konferencijoje suinteresuotosios šalys aptarė Moldovos narkotikų politikos ir žalos mažinimo temas, diskutavo dėl galiojančių teisės aktų poveikio kovai su narkotikais bei būtinų reformų poreikį. Narkotikų politika ir paslaugos, pasak renginio dalyvių, turi būti nuolat gerinamos, kad vis labiau gerbtų demokratijos ir teisinės valstybės principus bei žmogaus teises. Kartu visa tai padės žengti į priekį ir šalies integracijos į Europos Sąjungą procese. M. Lankauskas savo pranešime „Threshold Quantities for Illicit Drugs: Understanding Lithuania’s Legal Framework for Drug Offenses“ (liet. Neteisėtų narkotikų kiekių slenksčiai: kaip suprasti Lietuvos teisinį reguliavimą dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų) pagrindinį dėmesį skyrė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo teisiniam reguliavimui Lietuvoje aptarti. „Lietuvoje, – susirinkusiesiems kalbėjo mokslininkas, – baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis priklauso ne nuo jos rūšies, o nuo konkrečios kontroliuojamos medžiagos kiekio. Narkotikų vartojimas užtraukia administracinę atsakomybę, disponavimas nedideliu kiekiu – baudžiamasis nusižengimas, o disponavimas didesniais kiekiais ar platinimas yra nusikaltimai, už kuriuos yra numatytos griežtos bausmės.“ Pabaigoje LSMC TI mokslininkas pristatė Lietuvos reguliavimą, kai nustatomas grynasis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Moldova, kurioje šiuo metu baudžiama už bendrą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, netiriant jų sudėties ar koncentracijos, svarsto ateityje įvesti panašų į Lietuvos modelį. Renginį bendrai organizavo bei palaikė Eurazijos žalos mažinimo asociacija, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC), Jungtinės Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos (angl. Joint United Nations Programme on HIV/Aids, UNAIDS) atstovai bei kitos visuomeninės Moldovos organizacijos. Norintys narkotikų reguliavimo politikos klausimais sužinoti daugiau, gali susipažinti su dr. M. Lankausko neseniai žurnale „Kriminologijos studijos“ publikuotu straipsniu „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Kai kurių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“.
S. Nikartas tarptautinėje konferencijoje: Probacija – vis besiplečiantis priežiūros tinklas
Šių metų Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“ vyko Rumunijos sostinėje Bukarešte. Tai labiausiai į rytus nutolęs miestas, priėmęs kartą metuose kriminologus iš viso pasaulio pritraukiantį renginį. Rugsėjo 13 dieną Bukarešto universiteto Teisės fakultete Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Simonas Nikartas skaitė antrąjį savo pranešimą šių metų konferencijoje. Šį kartą jis prisijungė prie Europos kriminologų draugijos „Bendruomeninių bausmių“ (angl. Working Group on Community Sanctions) darbo grupės sekcijos „Punishment and rehabilitation: balancing competing goals?“ (liet. Bausmė ir resocializacija: kaip suderinti konkuruojančius tikslus?) prelegentų. Savo pranešime „More probation, more prisoners? Community sanctions and mass supervision in Lithuania“ (liet. Daugiau probacijos – daugiau kalinių? Bendruomeninės bausmės ir masinė priežiūra Lietuvoje) mokslininkas susirinkusiesiems kalbėjo apie vis labiau besiplečiantį probacijos priežiūros tinklą Lietuvoje. Nors mūsų šalis, pasak jo, dažnai išsiskiria dideliu laisvės atėmimo bausmių skaičiumi ir ilgomis įkalinimo bausmėmis, Lietuva taip pat turi vieną didžiausių Europoje probacijos priežiūroje esančių asmenų skaičių. Dr. S. Nikartas aptarė pastarųjų dešimtmečių reformas, kuriomis siekta sumažinti įkalintųjų skaičių ir sustiprinti nusikaltimus padariusių asmenų resocializaciją. Dėl to, pasak tyrėjo, stipriai išaugo probacijos darbų apimtys. Vis dėlto šios reformos sudaro sąlygas baudžiamosios kontrolės išplėtimui, o tokios probacijos priemonės kaip elektroninis stebėjimas gali turėti atskiriamąjį poveikį, savo pranešime akcentavo mokslininkas.
Tarptautinėje konferencijoje – keturi projekto „PRISTA“ pranešimai
Rugsėjo 11–14 dienomis Bukarešte, Rumunijoje, vyko 24-oji kasmetinė Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“. Tai vienas svarbiausių kriminologų renginių Europoje, pritraukiančių daugiau nei 1 500 mokslininkų ir ekspertų iš skirtingų pasaulio šalių. Akademinė Bukarešto universiteto aplinka, kur vyko konferencija, sukūrė terpę aktyvioms diskusijoms bei naujiems bendradarbiavimo ryšiams. Konferencijos metu buvo nagrinėjamos įvairios kriminologinės temos, pristatomi naujausi tyrimai ir šalių praktika. Per keturias renginio dienas skaityti pranešimai apie elektroninius ir ekonominius nusikaltimus, dirbtinio intelekto grėsmes bei galimybes, smurtą lyties pagrindu ir jo prevencijos strategijas, politinį radikalizavimą bei mokslinių metodologijų taikymą ir iššūkius. Atskira sesija buvo skirta Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkų grupei, tiriančiai įkalinimo įstaigų pareigūnų darbą ir jų profesinio vaidmens kismą bausmių vykdymo sistemos reformų kontekste. Minėtoje sesijoje buvo pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) (2023–2025 m.) metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatai. Jie atskleidžia Lietuvos kalėjimų pareigūnų patiriamas vidines prieštaras ir konfliktus, siekiant darbe suderinti nuteistųjų kontrolės ir resocializacijos funkcijas. Tyrime dėmesys skiriamas ir naujausiai bausmių vykdymo sistemos reformai bei Lietuvos kalėjimų paveldui – sovietmečio baudimo ir posovietinei įkalinimo kultūroms, kurias 2015 m. savo straipsnyje tyrinėjo užsienio mokslininkai L. Piacentini ir G. Slade. Būtent minėtą paveldą ir pastangas jo atsikratyti pirmajame sesijos pranešime pristatė LSMC TI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė. Ji, remdamasi kokybinio tyrimo duomenimis – interviu su įkalinimo įstaigų pareigūnais, aptarė Lietuvos kalėjimuose vykstančius pokyčius, siekiant modernizuoti bausmių vykdymo sistemą, bei jų įtaką įstaigų darbuotojams. Pranešėja akcentavo personalo vaidmens ir atsakomybių kaitą kasdieniame kalėjimo gyvenime bei stengėsi atsakyti į klausimus, kaip keičiasi galios dinamika ir kodėl įstaigos valdyme svarbus socialinis klimatas. Dr. Simonas Nikartas savo pristatyme lygino profesinių kalėjimų pareigūnų (2024 metų kokybinių tyrimų duomenys) ir probacijos darbuotojų (2018 metų kokybinių tyrimų duomenys) vaidmenų suvokimo ir vidinių konfliktų patirtis reformų kontekste. Pasak tyrėjo, kontrastingų reabilitacinių ir kontroliuojančių vaidmenų derinimas dėl vykdomų reformų yra iššūkis abiejų įstaigų pareigūnams, todėl kasdienėse pareigose jiems būtina prisitaikyti prie besikeičiančių tikslų, ideologijų ir taisyklių. Pranešimų sesijoje dokt. Liubovė Jarutienė, remdamasi projekto metu atliktu kokybiniu tyrimu, pristatė įžvalgas kalėjimų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykių tema. Pozityvūs pareigūnų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai, pasak tyrėjos, užsienio šalių mokslininkų laikomi vienais svarbiausių kalėjimo gyvenimo kokybės elementų. Interviu metu Lietuvos įkalinimo įstaigų darbuotojai pagarbų ir profesionalų bendravimą su nuteistaisiais nurodė kaip vieną iš saugumo užtikrinimo būdų, atliepiantį dinaminio saugumo metodo prasmę. Visgi toks bendravimas dėl didelio darbo krūvio ir nemažą darbo dienos dalį užimančio dokumentų rengimo neretai pareigūnams kelia iššūkių, akcentavo pristatymo autorė. Sesiją užbaigė dr. Artūro Tereškino pranešimas apie emocijas Lietuvos kalėjimuose. Remdamasis dvidešimt penkiais pusiau struktūruotais interviu su Lietuvos įkalinimo įstaigų resocializacijos skyrių pareigūnais, mokslininkas atskleidė, kaip šiose totalios kontrolės įstaigose yra valdomos emocijos. Pranešime jis pristatė svarbiausias pareigūnų taikomas emocijų valdymo strategijas, jų gebėjimą ugdyti emocinį intelektą bei atpažinti ir suprasti savo emocijas. Taip pat buvo aptarti naujausi Lietuvos kalėjimų politikos pokyčiai ir jų įtaka pareigūnų emocinei sveikatai šiose įstaigose. Tarptautinė „EUROCRIM 2024“ konferencija suteikė ne tik galimybę užmegzti tarptautinius ryšius, bet ir aptarti projekto metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatus bei pirmines įžvalgas su įvairių šalių mokslininkais. Daugiau informacijos apie tyrėjų komandos įgyvendinamą projektą „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) – https://teise.org/projektai/prista/.
Prestižinėje leidykloje išleista Teisės instituto mokslininkių koordinuota knyga
Tarptautiniu mastu pripažinta Kembridžo universiteto leidykla išleido Teisės instituto mokslininkių koordinuotą kolektyvinę knygą „The Cambridge Handbook of Facial Recognition in Modern State“ (red. Monika Žalnieriūtė ir Rita Matulionytė), kurioje nagrinėjami įvairūs veido atpažinimo technologijų naudojimo aspektai. Knygoje aptariami teisiniai, socialiniai ir etiniai veido atpažinimo technologijų aspektai penkiuose pasaulio regionuose – Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Afrikoje. Veido atpažinimo technologijos plačiai naudojamos įvairiose institucijose – nuo sienų kontrolės, policijos iki socialinių paslaugų centrų. Įvairių šalių vyriausybės naudoja automatizuotas veido atpažinimo technologijas, kad surinktų mokesčius, užkirstų kelią nusikaltimams ir kontroliuotų migracijos procesus. Veido atpažinimo technologijos apima atvaizdo apdorojimą, siekiant nustatyti asmens tapatybę. Šioje knygoje pateikiamos teisės, informacinių technologijų, komunikacijos, socialinių ir politinių mokslų specialistų publikacijos, kuriose aptariama, kaip veido atpažinimo technologijos buvo kuriamos ir naudojamos vietos valdžios institucijų bei kaip šios technologijos reglamentuojamos įvairiose penkių žemynų jurisdikcijose. Knygą sudaro 19 skyrių, kuriuos parašė 34 autoriai iš įvairių pasaulio šalių, įskaitant ir Teisės instituto mokslininkes Ritą Matulionytę, Agnę Limantę, Eglę Kavoliūnaitę-Ragauskienę ir Moniką Žalnieriūtę. Ši knyga yra projekto „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI), rezultatas. Projektas buvo finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. S-MIP-21-38). Knygą galite rasti čia.
IV tarptautinėje baudžiamosios politikos konferencijoje – Instituto mokslininkų pranešimai
2024 metų balandžio 12 dieną įvyko Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI), Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos organizuojama ketvirtoji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“. Renginyje kartu su Lietuvos ir užsienio mokslininkais bei praktikais dalyvavo ir dr. Mindaugas Lankauskas bei dr. Skirmantas Bikelis iš LSMC TI. Mindaugas Lankauskas skaitė pranešimą „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Narkotikų kiekio nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“. Jo metu mokslininkas pristatė kriterijus, pagal kuriuos nustatomas psichoaktyviųjų medžiagų kiekis, ir paaiškino, kokia jo įtaka taikomai baudžiamajai atsakomybei. „Kodėl hašišo ir kanapių kiekiai pagal mūsų teisės aktus skiriasi net 20 kartų?“ – retoriškai konferencijos dalyvių klausė dr. M. Lankauskas, įvardinęs probleminius narkotikų kiekio nustatymo aspektus. Galiausiai mokslininkas pristatė ir savo pasiūlymus, ko reikėtų imtis, kad teisėje žvelgdami į kiekį nepamestumėme proporcingumo principo. Ši tema išsamiai nagrinėta neseniai pasirodžiusiame dr. M. Lankausko moksliniame straipsnyje „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Kai kurių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“. Straipsnis publikuotas vieninteliame moksliniame kriminologijos žurnale „Kriminologijos studijos“, kurį kartu su Lietuvos kriminologų asociacija ir Vilniaus universitetu leidžia LSMC TI. Skirmantas Bikelis konferencijos dalyje anglų kalba skaitė pranešimą „Prohibition to Hold Public Office and Prohibition to Be Elected – Lithuanian v. German Approaches. Legal language and proportionality issues“ (liet. Draudimas užimti viešąsias pareigas ir draudimas būti išrinktam: Lietuvos ir Vokietijos požiūriai. Teisinė kalba ir proporcingumo klausimai). Savo pranešime mokslininkas lygino Lietuvos ir Vokietijos reglamentavimą dėl papildomos sankcijos – draudimo eiti viešąsias pareigas. Pranešimo pabaigoje jis įvardino lingvistines subtilybes, kurios gali tapti nesėkmės priežastimis, siekiant šią papildomą baudžiamąją priemonę skirti nuteistajam.
M. Žalnieriūtė apie procedūrinį fetišizmą prestižinės leidyklos knygoje
Neseniai pasirodė tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos „Routledge“ išleista knyga „Privacy, Data Protection and Data-driven Technologies“ (liet. Privatumas, duomenų apsauga ir duomenimis grindžiamos technologijos). Leidinyje siekiama atkreipti dėmesį į technologijų sukeliamus iššūkius egzistuojantiems duomenų apsaugos įstatymams bei surasti balansą tarp technologijų vystymosi ir asmenų privatumo užtikrinimo. Knygos redaktoriai – kolegos iš Tartu universiteto doc. Martin Ebers ir prof. Karin Sein – šiam tikslui subūrė ryškiausius Europos teisės ir technologijų tematikos mokslininkus. Džiugu, jog viena jų – Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Monika Žalnieriūtė. 12-ajame knygos skyriuje „Beyond Procedural Fetishism: The Inadequacy of GDPR in Regulating Facial Recognition Technologies and Public Space Surveillance“ (liet. Už procedūrinio fetišizmo ribų: Bendrojo duomenų apsaugos reglamento netinkamumas veido atpažinimo technologijų ir viešosios erdvės stebėjimo reguliavimui) mokslininkė išsamiai nagrinėja procedūrinio fetišizmo – dėmesio sutelkimo į procedūrines apsaugos priemones – apraiškas. Šią temą pavasarį ji pristatė ir Lietuvos kriminologų asociacijos organizuotos konferencijos dalyviams. Savo skyriuje M. Žalnieriūtė aptaria sparčiai besiplečiantį veido atpažinimo technologijų naudojimą ir abstraktaus Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nepakankamą reguliavimą. Anot autorės, BDAR pasižymi tendencija sutelkti dėmesį į procedūrinius saugiklius, tikėdamasis, kad jų pakaks institucijų ir privačių verslų galioms duomenų apsaugos atžvilgiu suvaržyti. Galiausiai mokslininkė daro išvadą, kad veido atpažinimo technologijų griežtesnio reguliavimo poreikis yra neišvengiamas, o naujieji reglamentai turės pasižymėti galios perskirstymu, ribų perbraižymu ir technologijų įmonių demokratizavimu. Su dr. M. Žalnieriūtės knygos skyriumi anglų k. galima susipažinti čia (mokama prieiga): https://www.taylorfrancis.com/chapters/edit/10.4324/9781003502791-17/beyond-procedural-fetishism-monika-zalnieriute Knygos skyriaus citavimas APA stiliumi: Zalnieriute, M. (2024). Beyond Procedural Fetishism: The Inadequacy of GDPR in Regulating Facial Recognition Technologies and Public Space Surveillance. In M. Ebers and K. Sein (Eds.), Privacy, Data Protection and Data-driven Technologies (1st ed., pp. 328–367). Routledge. DOI: 10.4324/9781003502791-17.