Tarptautinės leidyklos leidinyje – vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo Lietuvoje ir Slovėnijoje palyginimas
LSMC Teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su kolege iš Liublianos universiteto (Slovėnija) dr. Neža Pogorelčnik Vogrinc tarptautiniame metraštyje „Balkan Yearbook of European and International Law 2024“ (liet. Europos ir tarptautinės teisės Balkanų regione metraštis) publikavo skyrių „Ensuring Child Support: Tendencies in Case Law on Maintenance in Slovenia and Lithuania“ (liet. Vaiko išlaikymo užtikrinimas: teismų praktikos tendencijos Slovėnijoje ir Lietuvoje). Tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos „Springer“ publikuotame mokslininkių tyrime pateikiama lyginamoji Lietuvos ir Slovėnijos teismų praktikos analizė vaikų išlaikymo srityje, atsižvelgiant į šių valstybių teisinių sistemų skirtumus bei bendras tendencijas. Tyrėjų atliktoje išsamioje teisinių sistemų apžvalgoje taip pat buvo analizuojami svarbūs vaikų išlaikymo instituto aspektai: sąvokų aiškinimas, išlaikymo dydžio apskaičiavimo principai bei kiti esminiai probleminiai klausimai, kylantys taikant vaiko išlaikymo teisės normas. Šis mokslininkių tyrimas kryptingai prisideda prie platesnio tarptautinio diskurso apie vaiko teisių apsaugą ir teisinių sprendimų praktiką Europos Sąjungos šalyse. Nuoroda į mokslininkių parengtą skyrių rasite čia.
S. Bikelis dalyvavo Stokholmo kriminologijos simpoziume
2025 m. birželio 9–11 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis papildė Lietuvos kriminologų tarptautinių akademinių kelionių kryptis ir apsilankė Švedijoje vykusiame kasmetiniame Stokholmo kriminologijos simpoziume. Simpoziumas nuo pirmųjų akimirkų mokslininkui sukėlė įspūdį – į renginio atidarymą kvietė tradicinė įžanginė diskusija, kurioje simpoziumo laureatai – Frances Crook (Jungtinė Karalystė) ir Bryan Stevenson (Jungtinės Amerikos Valstijos) – diskutavo su Švedijos teisingumo ministru Gunnar Strömmer ir Švedijos nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos direktoriumi Jonas Trolle. Diskusija buvo fokusuota į nepilnamečių nusikalstamumo prevenciją, atsižvelgiant į Švedijoje kylančius iššūkius. Laureatų akcentas – nepamiršti, kad vaikai yra vaikai, o ne monstrai. Simpoziumo laureatai vėliau kvietė ir į savo paskaitas, kuriose Frances Crook praplėtė diskusiją apie nepilnamečius baudžiamosios justicijos sistemoje, akcentuodama Anglijos ir Velso situaciją – nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ribą bei institucijas, kuriose kalinami nepilnamečiai. Bryan Stevenson paskaitos metu tris žinutes kriminologams apipynė savomis patirtimis – kvietė kriminologus prisiliesti prie tiriamų reiškinių, atsiriboti nuo klaidingų naratyvų, kurių kyla dėl problemų nagrinėjimo per atstumą, bei turėti vilties. Simpoziume dr. Skirmantas Bikelis pristatė pranešimą, kuriame aptarė trejetą alternatyvų, kaip Europoje siekiama spręsti turto legalizavimo baudžiamojo persekiojimo neefektyvumo problemą. Vokiškąjį sprendimą, įtrauktą ir į naująją turto konfiskavimo direktyvą (1260/2024), kuriuo konfiskavimo procesas baudžiamajame procese leidžiamas po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo. Lietuviškąjį, kuriuo po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo pereinama į civilinį procesą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Praktika rodo, kad šio sprendimo efektyvumas yra itin aukštas. Ir Latvijos sprendimą, labai ginčytiną, kuriuo, visų pirma, mažinamas įrodinėjimo standartas kaltinant turto legalizavimu (t. y. kvestionuojamas vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų), ir, antra, numatoma turto konfiskavimo galimybė baudžiamajame procese nebaigus turto legalizavimo baudžiamojo persekiojimo. Pastaroji galimybė kelia klausimų dėl nekaltumo prezumpcijos sprendžiant kaltės klausimą, nes tokioje byloje turtas dar iki nuosprendžio būtų pripažintas nusikalstamos kilmės, t. y. teismas dar iki nuosprendžio pasisakytų dėl nusikaltimo, kuriuo asmuo kaltinamas, esminių požymių.
Pirmoji monografija lietuvių kalba apie dirbtinį intelektą teismų sistemoje
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Agnė Limantė ir dokt. Monika Šukytė kartu su Vilniaus universiteto mokslininke dr. Neringa Gaubiene publikavo pirmąjį išsamų mokslinį darbą lietuvių kalba apie dirbtinio intelekto (DI) taikymo galimybes ir iššūkius teismuose. Monografijoje nuodugniai aptariamos įvairios temos, susijusios su DI panaudojimu teismų sistemoje. Skaitytojams pristatoma dirbtinio intelekto samprata ir rūšys, naudojimas teisėsaugos srityse. Vėliau atsižvelgiant į skirtingų šalių praktiką aptariama dirbtinio intelekto įrankių, naudojamų teismuose, įvairovė – nuo virtualaus asistento iki generatyvaus dirbtinio intelekto. Svarbus monografijos akcentas dedamas diskusijoje, kaip dirbtinio intelekto taikymas teismuose galėtų būti suderinamas su esminiais etiniais ir teisiniais principais – siekiant išvengti sisteminio šališkumo, užtikrinti teisę į teisingą teismą bei apsaugoti asmens duomenis. Leidinys aktualus ne tik akademinei bendruomenei – tai svarbi publikacija teismų sistemos atstovams, politikos formuotojams, kurių darbotvarkėse vis dažniau atsiranda klausimų, susijusių su šiuolaikinėmis technologijomis. Monografiją galite rasti čia. Monografija parengta ir išleista vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) finansuojamą projektą TeismAI (sutarties Nr. S-MIP-23-73).
Tarptautinėje konferencijoje pristatytas daugialypės diskriminacijos poveikis vienodo darbo užmokesčio principo taikymui
Gegužės 15–16 dienomis VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete jau 15-ąjį kartą įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Business and Management 2025“. Daugiau nei 200 dalyvių iš 31 pasaulio šalies subūrusiame renginyje šiemet pranešimą skaitė ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė-stažuotoja dr. Raimonda Bublienė. Ji šiuo metu įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC). Vienoje iš aštuonių konferencijos sekcijų „Legal Business Environment“ (liet. Teisinė verslo aplinka) dr. R. Bublienė pristatė temą „Impact of Multiple Discrimination to the Application of the Principle of Equal Pay“ (liet. Daugialypės diskriminacijos poveikis vienodo darbo užmokesčio principo taikymui). Pranešimo metu mokslininkė aptarė, kaip skirtingų diskriminacijos formų, pavyzdžiui dėl lyties, amžiaus, etninės kilmės ir kitų pagrindų, sąveika gali lemti sudėtingesnes diskriminacijos formas, kurios dažnai lieka nepastebėtos ar sunkiai įrodomos. Pasak tyrėjos, stiprinant vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą, svarbus ES direktyvos 2023/970 vaidmuo. „O norint veiksmingai sumažinti vyrų ir moterų atlygio atotrūkį, – kalbėjo tyrėja, – būtina taikyti viską apimantį požiūrį, t. y. atsižvelgti ne tik į diskriminaciją dėl lyties, bet ir jos ryšį su kitais veiksniais.“ Pranešimo pabaigoje aptarta ir darbo užmokesčio sistemos skaidrumo svarba, kuri leidžia geriau atpažinti ir veiksmingiau spręsti sudėtingas diskriminacijos formas darbo aplinkoje. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-155. Vilnius Tech nuotrauka.
Parengta Lietuvos teismų praktikos korupcinio pobūdžio bylose tyrimo ataskaita
Lietuvos teismų portale buvo paviešintas LSMC Teisės instituto mokslininkės dr. Salomėjos Zaksaitės atliktas tyrimas „Lietuvos teismų praktikos korupcinio pobūdžio bylose tyrimas (analizė) įrodymų ir įrodinėjimo bei skiriamų bausmių aspektais“. Tyrimo metu buvo analizuojama Lietuvos teismų praktika korupcinio pobūdžio bylose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 (kyšininkavimas), 226 (prekyba poveikiu) ir 227 (papirkimas) straipsnius. Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti baudžiamosios politikos dėl korupcinių nusikaltimų įgyvendinimą, taip pat, atliepiant tarptautinių organizacijų Lietuvai teiktas pastabas, buvo vertinamas įrodinėjimo standartų taikymas ir teismų skiriamų bausmių griežtumas. Tyrimo ataskaitoje dr. Salomėja Zaksaitė įvardija pagrindinius korupcinio pobūdžio veikų bruožus, skiriančius šias veikas nuo kitų teisės pažeidimų, pavyzdžiui, veiksmų slaptumas bei „tradicinės“ aukos, duodančios pirminius parodymus, nebuvimas. Mokslininkė pateikia korupcinio pobūdžio bylų nagrinėjimo trūkumus, kai teisė taikoma pernelyg formaliai, neretai vadovaujamasi redukcionistiniu požiūriu ir stokojama tarpdisciplininių (ekonominių, kriminologinių, politologinių) žinių kontekstualizuojant veiką ir jos aplinkybes. Vis tiktai, S. Zaksaitė pažymi, išvardyti trūkumai yra labiau susiję su bendra teisine kultūra ir bylų nagrinėjimo lygmeniu (standartu), o ne su įrodinėjimo standartu pačiu savaime. Įrodinėjimo standartas, suponuojantis, kad dėl nuteistojo kaltumo neturėtų likti jokių pagrįstų abejonių, Lietuvoje yra vienodas visų kategorijų baudžiamosiose bylose. Autorė viliasi, kad tyrimas prisidės prie esamos teismų praktikos tendencijų ir iššūkių identifikavimo, taip siekiant tobulinti teisės taikymą nagrinėjant korupcinio pobūdžio (baudžiamąsias) bylas. Dr. S. Zaksaitės atlikto tyrimo ataskaitą galite rasti čia.
Naujoji Bausmių vykdymo sistemos priežiūros taryba – sutelkti mokslininkai, ekspertai, praktikai ir nuteistųjų atstovai
Kovo 19 dieną Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje darbą pradėjo Bausmių vykdymo sistemos priežiūros taryba, kurios narių gretas sudaro ir Instituto deleguoti mokslininkai kriminologai – dr. Rūta Vaičiūnienė ir dr. Simonas Nikartas. Siekdama atviresnės bei modernesnės bausmių vykdymo sistemos, nukreiptos į pagalbą ir resocializaciją, Teisingumo ministerija subūrė ministerijos atstovus ir bausmių vykdymo sistemos vadovus, kriminologus ir kitus mokslininkus, žmogaus teisių ekspertus, nevyriausybinių organizacijų ir nuteistųjų atstovus. Pirmojo posėdžio metu aptarta bausmių vykdymo sistemos darbuotojų kompetencijos ir psichologinės būsenos svarba; įkalinimo įstaigų vidaus taisyklių, probacijos ir lygtinio paleidimo sistemų skaidrumas, aiškumas ir veiksmingumas; nuteistųjų darbinių galimybių plėtra ir kiti į pažangesnę bausmių vykdymo sistemą orientuoti klausimai. Plačiau LR Teisingumo ministerijos tinklapyje: https://tm.lrv.lt/lt/naujienos/teisingumo-ministras-inicijavo-bausmiu-vykdymo-sistemos-prieziuros-taryba/ Teisingumo ministerijos nuotrauka.
Siekiant paimti nusikalstamu būdu gautą turtą – įrankių paieškos baudžiamojoje ir civilinėje teisėje
2024 metų antrajame VDU Baltic Journal of Law & Politics numeryje buvo išleista „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) projekto komandos dr. Skirmanto Bikelio, dr. Dariaus Prankos ir Godos Dainauskaitės publikacija „Penal Vs. Confiscation-Only Approaches in Money Laundering Control“. Straipsnyje nagrinėjami du pagrindiniai nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo kontrolės būdai – baudžiamasis ir civiliniu konfiskavimu grįstas. Remdamiesi teismų nuosprendžių, sprendimų ir nutarimų kiekybine ir kokybine analize, autoriai norėjo pažiūrėti kur ir kiek toli veda baudžiamasis ir civilinis kelias, siekiant paimti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Liūdnoki baudžiamojo persekiojimo rezultatai, bet tik iki tol, kol nepereinama į procesą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu civilinio proceso tvarka. Įdomus baudžiamosios ir civilinės justicijos bendradarbiavimo rezultatas. Įdomu, kad panašus posūkis iš turto legalizavimo persekiojimo į alternatyvų kelią dabar yra karšta tendencija mūsų regione. Latviai, vokiečiai, mes (turime netgi dvi civilines alternatyvas tokiam posūkiui) testuojame inovacijas (tiesa, jos turi reikšmingų skirtumų) ir jos duoda stebėtinai gerų rezultatų. Kartu, atsiveria kelias diskusijai, ar ne per daug geri šie rezultatai, ar šis konfiskavimo metodas yra subalansuotas ir sąžiningas? Kol kas nei Europos Komisija (apie Vokietiją), nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas (apie Latviją), nei Vokietijos ar Lietuvos Aukščiausieji Teismai didelių priekaištų neturėjo. Publikacija galite rasti čia. Projektą „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-40.
Naujausiose publikacijose – skirtingų Lietuvos teismų praktikų analizės
Vytauto Didžiojo universiteto leidžiamo žurnalo „Baltic Journal of Law and Politics“ 2024 metų gruodžio mėn. numeryje publikuoti net keturi Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau – LSMC) Teisės instituto mokslininkų parengti straipsniai. Vieną jų – „The Self-Restrained Positive Legislator: Assessing the Constitutional Review of Legislative Omissions in Lithuania“ – parengė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė su kolega Andriumi Valuta. Kito straipsnio „Psychological Violence at Work: Problems in Applying the Law in Lithuania“ autorė – doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Aistė Leščinskaitė. Dr. D. Pūraitės-Andrikienės ir A. Valutos publikacijoje gilinamasi į Lietuvos Konstitucinio Teismo poziciją nagrinėjant legislatyvinės omisijos atvejus. Autoriai ypač daug dėmesio skyrė Teismo pastangoms rasti pusiausvyrą tarp pagarbos teisėkūros institucijų autonomijai ir Konstitucijos viršenybės užtikrinimo. Tuo tikslu jie nagrinėjo, kokiu mastu Konstitucinis Teismas laikosi savikontrolės principo, užtikrindamas, kad jo intervencijos nepagrįstai nesikėsintų į teisėkūros institucijų prerogatyvas. Tyrėjų atliktas tyrimas buvo vykdomas, įgyvendinant šiuos tris uždavinius: 1) atskleisti legislatyvinės omisijos sampratą ir tipologiją lyginamojoje konstitucinėje teisėje bei jos tyrimo tendencijas (įskaitant statistinius duomenis) Europos valstybėse; 2) išanalizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną dėl legislatyvinės omisijos sampratos ir Teismo įgaliojimų tirti legislatyvinę omisiją apimties; 3) pasitelkiant kiekybinius duomenis, ištirti Lietuvos Konstitucinio Teismo praktiką sprendžiant legislatyvinės omisijos klausimus. LSMC Teisės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aistė Leščinskaitė savo straipsnyje aptaria neseniai (2022 m. liepos 28 d.) į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą įtrauktą psichologinio smurto sąvoką bei pristato teismų praktikos šiuo klausimu analizę. Pasak tyrėjos, įtvirtinta psichologinio smurto samprata gana kontroversiška ir pernelyg abstrakti, todėl, vengiant ydingo jos interpretavimo, būtini detalūs kriterijai. A. Leščinskaitė straipsnyje analizuoja ir neilgą, bet jau vertingą teismų praktiką. Ypatingą dėmesį autorė skyrė reikšmingiausiems sprendimams, turėjusiems daugiausia įtakos diskusijoms apie psichologinį smurtą darbovietėje. Publikacijoje tyrėja struktūruotai apžvelgia svarbiausius teismų sprendimus, nagrinėja jų pasekmes bei vertina, kaip šie sprendimai prisidėjo prie bendros praktikos formavimo. Su visu dr. D. Pūraitės-Andrikienės ir A. Valutos straipsniu anglų k. galima susipažinti – Pūraitė-Andrikienė, D. and Valuta A. (2024). The Self-Restrained Positive Legislator: Assessing the Constitutional Review of Legislative Omissions in Lithuania. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 43–60. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00014 Dokt. A. Leščinskaitės straipsnį anglų k. galima rasti – Leščinskaitė A. (2024). Psychological Violence at Work: Problems in Applying the Law in Lithuania. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 228–240. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00023 Asociatyvi Tingey Injury Law Firm (unsplash.com) nuotrauka.
Prestižinės leidyklos išleistoje L. Rimšaitės knygoje – sprendimų dėl energetikos rinkų iššūkių paieškos
Neseniai viena garsiausių pasaulyje mokslinių publikacijų leidyklų „Springer“ išleido Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės Lauros Rimšaitės knygą „The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation“ (liet. Konkurencijos teisės ir energetikos reguliavimo kryžkelės). Kelerius metus kruopščiai rengtame darbe autorė ieško balanso tarp konkurencingų energetikos rinkų skatinimo ir veiksmingo reguliavimo užtikrinimo. Leidinyje aptariami konkurencingos rinkos ir tokių reguliavimo tikslų kaip patikimumo, teisingumo ir tvarumo užtikrinimas derinimo sunkumai. Šių svarbių sričių darna pasiekiama, kai sutampa sąžiningos konkurencijos skatinimo ir patikimo bei ekologiško energijos tiekimo užtikrinimo tikslai. „Pasauliui siekiant švaresnių energetikos sprendimų ir technologinės pažangos, konkurencijos bei reguliavimo pusiausvyra yra gyvybiškai svarbi bei užtikrinanti teisingos ir atsparios energetikos ateitį“, – pristatydama knygą pabrėžė dr. L. Rimšaitė. Knygoje išsamiai nagrinėjama ir energetikos sektoriui būdinga dominavimo rinkoje tema. Tokia galios koncentracijos problema dažnai riboja konkurenciją, mažina vartotojų pasirinkimų galimybes bei stagnuoja progresą ir inovacijas. „Dvigubas tikslas – kovoti su dominavimu rinkoje ir skatinti energetinį saugumą – yra didelis iššūkis“, – knygoje teigia jos autorė. Remdamasi įvairių šalių atvejais, nacionaliniais ir tarptautiniais reglamentais bei jų analize, mokslininkė pateikia vertingų įžvalgų apie sąžiningą konkurenciją skatinančią reguliacinę sistemą, padedančią pasiekti ilgalaikius energetikos politikos tikslus. Rimšaitė, L. (2024). The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation. Springer Cham. DOI: 10.1007/978-3-031-73238-6 Knygą anglų kalba galima įsigyti čia – https://link.springer.com/book/10.1007/978-3-031-73238-6
Instituto atstovai – centralizuotoje Lygtinio paleidimo komisijoje
Praeitų metų pabaigoje įsigalėjo reikšmingas lygtinio paleidimo instituto pokytis – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu suburta centralizuota nacionalinė Lygtinio paleidimo komisija. Ji pakeitė devynias iki tol kiekvienoje įkalinimo įstaigoje veikusias komisijas. Sausio pradžioje į pirmąjį naujosios komisijos posėdį susirinko 11 profesionalių jos narių iš Lietuvos kalėjimų ir probacijos tarnybų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, mokslo institucijų ir valstybės bei savivaldybių įstaigų. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas į komisiją dvejų metų kadencijai delegavo dr. Mindaugą Lankauską ir dr. Rūtą Vaičiūnienę (pakaitinė narė). Tikimasi, jog ši centralizuota komisija gebės profesionaliau vertinti kiekvieno nuteistojo individualią situaciją ir priimti informuotus sprendimus. Tam komisijos nariai pirmą kartą istorijoje turės prieigą prie nuasmenintos informacijos apie nuteistuosius. Daugiau informacijos – https://kalejimai.lrv.lt/lt/naujienos/veikla-pradejo-naujos-sudeties-lygtinio-paleidimo-komisija/ Headway (www.unsplash.com) asociatyvi nuotrauka.