Lietuvos teisės instituto siūloma naujos ilgalaikės MTEP tematika 2021-2025 metams
[:lt] Pavadinimas “Žmogaus teisių teisiniai iššūkiai modernioje visuomenėje: naujų ir besikeičiančių teisių dilemos” Apimtis Viso 4,07 norminiai etatai. Trukmė Programos vykdymo laikotarpis 2021-2025 m. Programos tikslas Tirti teisinius iššūkius, su kuriais susiduria moderni visuomenė kintant jau įsitvirtinusių žmogaus teisių turiniui bei atsirandant naujos kartos žmogaus teisėms, ir pateikti pasiūlymus tolesnei teisinės sistemos raidai. Skaityti daugiau [:]
SVARBU! Lietuvos teisės institutas dirba nuotoliniu būdu
[:lt] Rūpindamiesi Jūsų ir aplinkinių saugumu bei sveikata, Lietuvos tesės instituto dabuotojai nuo kovo 16 d., kol nebus atšauktas karantinas šalyje, dirba nuotoliniu būdu. Visais rūpimais klausimais su LTI darbuotojais karantino laikotarpiu galite patogiai susisiekti elektroniniu paštu, kurį rasite LTI tinklapio skiltyje „Darbuotojai”. [:en] Your health and safety are of the utmost importance to us, therefore the Law Institute of Lithuania will be working remotely starting from March 16th until quarantine in the country will be canceled. For any queries during the quarantine period you may contact LIL staff by e-mail, which can be found at the „Staff” section of the LIL website. [:]
Rezoliucija „Dėl efektyvesnio socialinių mokslų potencialo naudojimo ir vaidmens didinimo Lietuvoje”
[:lt] [:]
Lietuvos teisės institutas išleido monografiją apie kalinimo sąlygas ir kalinių socialinę integraciją
[:lt] Monografijoje apžvelgiamos ir apibendrinamos kalinimo sąlygos, sudarančios prielaidas įkalintų asmenų socialinei integracijai. Jos empirinį pagrindą sudaro 2016 m. šios monografijos autorių atlikta Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių asmenų apklausa. Monografijoje apžvelgiami ir analizuojami esminiai į integraciją orientuoto įkalinimo komponentai, tiriamas jų teisinis reglamentavimas, taikymo praktika, pateikiami anksčiau atliktų empirinių tyrimų rezultatai, remiamasi įvairiomis nacionalinėmis ir užsienio autorių publikacijomis bei atliktais tyrimais, siekiant išryškinti ir apibendrinti esmines gyvenimo įkalinimo įstaigose realybės problemas Lietuvoje. Atlikta kalinių apklausa parodė daugelyje laisvės atėmimo bausmės vykdymo sričių esantį atotrūkį tarp įstatyminių reikalavimų ir esamos realybės. Kalinių iškeltos problemos leidžia manyti, kad esamomis sąlygomis vykdomas asmenų kalinimas tik atsitiktinai gali bent kažkiek prisidėti prie asmens socialinės integracijos (resocializacijos), nes šis procesas nėra sistemiškas, individualizuotas, planingas ir nuoseklus, nėra tinkamos infrastruktūros, o nuolatinė konfrontacija su personalu ir nepasitikėjimas toliau skatina nusikalstamą elgesį. Atlikta mokslinė analizė rodo, kad Lietuvos įkalinimo sistema nuo totalitariniu požiūriu paremto kalinimo sienų kol kas nuėjo dar tik labai trumpą kelią. Būtini tolesni ir kardinalūs pokyčiai, nes ilgainiui atotrūkis nuo Europos standartus atitinkančio įkalinimo gali tik dar labiau didėti. Kartu tai būtų ženklas, kad kalinių socialinė integracija (resocializacija) vis dar yra tik etiketė represyvumui pateisinti. Monografijos bendarautoriai: Gintautas Sakalauskas, Liubovė Jarutienė, Vaidas Kalpokas, Rūta Vaičiūnienė Monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP-19-38). Elektroninį monografijos variantą galima rasti čia. [:]
Lietuvos mokslo taryba finansuos Lietuvos teisės instituto smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo galimybių tyrimą
[:lt] Lietuvos teisės institutas (toliau – LTI) laimėjo Lietuvos mokslo tarybos (toliau – LMT) finansavimą dar vienam mokslinių tyrimų projektui. Pagal konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Gerovės visuomenė“ projektui „Smurtinės elgsenos artimoje aplinkoje kaita: darbo su smurtautojais instituciniu ir bendruomeniniu lygmenimis plėtros perspektyvos“ (SMEAK) skirta beveik 110 tūkst. eurų. Projekto tyrėjų komandą sudaro mokslininkai Ilona Michailovič (projekto vadovė), Svetlana Justickaja, Rūta Vaičiūnienė ir Vaidas Viršilas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo galimybes instituciniu ir bendruomeniniu lygmenimis. Šis tyrimas nuosekliai pratęs anksčiau LTI mokslininkų grupės (vadovė dr. Ilona Michailovič) vykdytą LMT finansuotą reikminį projektą „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis“ (POSIB). Jo metu, įvertinus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos teikimo mechanizmus, egzistuojančias tarpinstitucinio bendradarbiavimo praktikas, buvo sukurtas ir pasiūlytas suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo modelis. Tyrimo rezultatai pateikti mokslo studijoje, kurią galima rasti čia. 2020 m. pavasarį prasidėsiantis projektas prisidės prie pažangios, nuosekliu požiūriu ir bendradarbiavimu grįstos smurto artimoje aplinkoje užkardymo bei smurtinio elgesio korekcijos sistemos kūrimo, įtraukiant suinteresuotas institucijas ir bendruomenes. Projekto pabaigoje tyrimo pagrindu bus suformuluotos praktinės rekomendacijos Lietuvos probacijos tarnybai bei kitoms suinteresuotoms institucijoms. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-GEV-20-4. Nuotrauka iStock. [:en] The Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) has won funding procedure of the Research Council of Lithuania (hereinafter – RCL) to perform one more scientific research project. The amount of almost 110,000 Euro was granted to the project “Changes in Domestic Violent Behavior: Perspectives for Developing Work with Perpetrators at Institutional and Communal Levels” in accordance with the National Research Programme “Welfare society”. The team of project researchers consists of the scientists: Ilona Michailovič (Research Leader), Svetlana Justickaja, Rūta Vaičiūnienė and Vaidas Viršilas. The project aims to explore the potential of changing domestic violence behavior through institutional and communal levels. This research will consistently continue the need-driven research project “Towards the effective cooperation between police and other stakeholders: model for the identification, support and prevention of domestic violence” (POSIB), which was previously performed by the group of the LIL scientist (Research Leader Dr. I. Michailovič) and funded by the RCL. During it, after the assessment of mechanisms used to recognise the domestic violence and provide support, as well as the existing practices of multi-agency cooperation, the cooperation model of the institutions concerned was developed and offered. The research results were provided in the scientific study, which can be found here. The project, which will begin in the spring of 2020, will contribute to the development of advanced system, preventing the domestic violence and correcting violent behaviour, based on the coherent approach and cooperation, by involving relevant institutions and communities into it. At the end of the project, practical recommendations will be formulated to the Lithuanian Probation Service and other institutions concerned, based on the grounds of the research. Funding was allocated by the Research Council of Lithuania (LMTLT), Contract No. S-GEV-20-4. Photo: iStock. [:]
Naujas leidinys apie korupcijos privačiame sektoriuje daromą žalą
[:lt] Lietuvos teisės institutas (toliau – LTI, Institutas) išleido mokslo studiją „Korupcijos privačiame sektoriuje (private-to-private corruption) daroma žala“. Tai dar vienas Instituto mokslininkų vykdomos ilgalaikės institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ leidinys. „Visuomenėje gajus stereotipas, kad korupcija yra didžiausias blogis, kai ji reiškiasi viešajame sektoriuje, o privatus neretai matomas kaip autonomiška ir santykinį imunitetą turinti sritis, kurioje visuomenės interesai paprastai nėra reikšmingiau pažeidžiami“, – teigia mokslo studijos autorius, LTI vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Petras Ragauskas. Visgi Lietuvos teisės institute atlikto tyrimo apie korupcijos privačiame sektoriuje daromą žalą rezultatai liudija, kad toks požiūris neatitinka realybės, nes korupcijos žalos dydžio iš esmės negalima sieti su tuo, ar ji reiškiasi viešajame, ar privačiame sektoriuose. Pasak mokslininko, atliekant tyrimą, siekta ne tik nustatyti ir pagrįsti, kokią žalą privačiam verslui, valstybei, visuomenei, atskiroms jos grupėms bei individams daro arba gali daryti korupcija privačiame sektoriuje ir kiek ji yra „kitokia“, bet ir tai, kas lemia požiūrio į korupciją privačiame sektoriuje kitimą. Tyrimo rezultatus apibendrinančioje mokslo studijoje, be kita ko, pristatytas korupcijos privačiame sektoriuje daromos žalos apibūdinimas, pateikiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose, sisteminis korupcijos privačiame sektoriuje daromos žalos tipologizavimas bei analizuojami kiti aktualūs klausimai. Leidinyje taip pat aptariamas ir įdomus faktas, jog korupciją privačiame sektoriuje (kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą) plačiai kriminalizuojančios baudžiamųjų įstatymų nuostatos Lietuvoje atsirado dar 1994 m. liepą (t. y. net iki atitinkamų Europos Sąjungos aktų priėmimo ir anksčiau nei kitose valstybėse narėse). Tiesa, pastebėta, kad jų taikymo praktika iki šiol gerokai mažesnė už baudžiamojo kodekso formuluočių sukuriamą potencialą. Su minėto tyrimo rezultatais galima susipažinti LTI interneto svetainėje. [:]
Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida (LA CHILD)
[:lt] 2020 metų vasario 1 dieną Lietuvos teisės institutas (LTI) kaip pagrindinis projekto koordinatorius pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ (LA CHILD) (projekto pavadinimas anglų kalba: Legal aid for children in criminal proceedings: developing and sharing best practices). Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais iš Belgijos (Defence for Children (DCI-Belgium)) ir Albanijos (Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP)). Bendras projekto tikslas yra prisidėti stiprinant vaikų, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, procesinių teisių apsaugą ir skatinti nuoseklų Direktyvos 2016/800 įgyvendinimą ES valstybėse narėse. Projektas pagrindinį dėmesį skiria vaikams teikiamos teisinės pagalbos klausimams ir jos kokybei. Projekto metu bus analizuojamas Europos valstybių reguliavimas ir praktika teikiant teisinę pagalbą vaikams baudžiamajame procese bei bus parengta ataskaita, kurioje bus aptarti pagrindiniai iššūkiai bei gerieji valstybių pavyzdžiai. Vėliau, remiantis tyrimo rezultatais, bus parengtos teisinės pagalbos vaikams baudžiamajame procese teikimo gairės, kurios bus plačiai išplatintos ES šalyse. Be to, 2020 m. pabaigoje Vilniuje planuojama tarptautinė konferencija, kurioje užsienio ir Lietuvos ekspertai dalinsis savo mintimis ir įžvalgomis, o 2021 m. bus organizuojami specializuoti mokymai teisinės pagalbos administratoriams, teikėjams, teisėjams ir socialinėms tarnyboms. Projektą užbaigs apskritojo stalo diskusija Briuselyje, kurioje bus kviečiami dalyvauti nacionaliniai, tarptautinių ir ES institucijų ekspertai. Projektą finansuoja Europos Sąjunga pagal „Teisingumo“ programą. Projekto trukmė: 2020 m. vasario 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. [:en] On 1 February 2020, the Law Institute of Lithuania (LIL) started implementing the EU co-funded project Legal aid for children in criminal proceedings: developing and sharing best practices (LA CHILD). The Project is implemented in consortium with partners from Belgium (Defence for Children (DCI-Belgium)) and Albania (Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP)). The Project’s overall objective is to contribute to enhancing protection of procedural rights of children in conflict with the law and to foster coherent implementation of Directive 2016/800 in the EU Member States as regards legal aid to children. For this purpose, it will develop common standards, showcase best practices and innovative approaches that can be replicated across the EU as well as organize capacity building activities. The Project activities will start with analysis of regulation and practices in European states when providing legal aid for children in conflict with the law. The prepared report will identify the main challenges encountered as well as best approaches to achieving effective and efficient legal aid for children. Later on, the Project team will draft the Guidelines on providing legal for children in conflict with the law and its ‘child friendly’ version. In addition, in the end of 2020, international conference is planned in Vilnius, where experts from different states will share their knowledge and insights. Furthermore, in 2021 tailored practical trainings to lawyers, judges, legal aid board members and social workers will take place in Lithuania, Belgium and Albania. The final event of the Project will be a roundtable discussion in Brussels where key Project outcomes and best practices will be presented and discussed. The Project is co-funded by the Justice Programme of the European Union, and its activities will be carried out from 1 February 2020 to 31 December 2021. [:]
Kroatijoje vyko projekto IA-CHILD mokymai
[:lt] Gruodžio 5 – 6 d. Zagrebe (Kroatijoje) vyko Europos Komisijos finansuojamo projekto „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD) mokymai bei partnerių susitikimas. Mokymų metu buvo akcentuojamas individualų vertinimą atliekančių asmenų vaidmuo bei diskutuojama apie problemas, kylančias teisiniame reguliavime ir praktikoje, susijusioje su individualiu įtariamų ar kaltinamų vaikų vertinimu baudžiamajame procese. Drauge su projekto partneriais užsiėmimus vedė Lietuvos teisės instituto mokslininkai dr. Rūta Vaičiūnienė, dr. Simonas Nikartas ir dr. Jolanta Apolevič. Seminaro metu buvo pristatytos Lietuvos, Kroatijos, Graikijos ir Kipro nacionalinės ataskaitos dėl individualaus vertinimo pritaikymo. Mokymuose taip pat paskaitas skaitė Stefaan Pleysier apie nepilnamečių justiciją Belgijoje, Marta Pascual apie alternatyvias priemones vaikams bei Anja Mirosavljevic apie individualaus vertinimo iššūkius. [:]
LTI kviečia į konferenciją – monografijos pristatymą
[:lt] LTI KVIEČIA Į KONFERENCIJĄ-MONOGRAFIJOS PRISTATYMĄ „Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos“ 2019 m. gruodžio 12 d. Įkalinimo realybė mažai žinoma už kalėjimų ribų, ji apipinta įvairiausiais mitais ir stereotipais, kurie apsunkina buvusių kalinių integraciją, stabdo pozityvius sistemos pokyčius. Su įkalinimo realybe tiesiogiai arba per artimuosius susiduria maždaug 15 proc. Lietuvos gyventojų. Iš kriminologinių tyrimų žinoma, kad įkalinimo apimtys ir trukmė lyginamuoju aspektu mažai priklauso nuo nusikalstamo elgesio apimčių, struktūros ir tendencijų. Didesnę įtaką turi baudžiamoji politika, baudimo kultūra ir stilius, kurie išlieka ilgą laiką. Kalėjimų vadybos tradicija, aplinka, kertiniai santykio tarp įkalinto asmens ir jį prižiūrinčių darbuotojų bruožai išlieka dar ilgiau. Maloniai kviečiame į konferenciją – monografijos pristatymą „Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos“. Monografijoje, remiantis atlikta kalinių apklausa, pasiremiant bausmių vykdymo teorija, teismų praktika, įvairiais statistiniais duomenimis, kitų šalių patirtimi, analizuojama Lietuvos įkalinimo sistemos realybė, jai kylantys iššūkiai, kalinių socialinės integracijos galimybės ir prielaidos. Atskleidžiamos esminės Lietuvos kalinimo sistemos problemos, ieškoma nacionalinio šios sistemos tapatumo ir jai įtaką tebedarančių totalitarinės sistemos praeities veiksnių, siūlomos galimų reformų kryptys, kuriomis einant būtų galima labiau priartėti prie europietiškos įkalinimo sistemos modelio. Konferencijos – monografijos pristatymo programa. Renginys vyks gruodžio 12 d. (ketvirtadienį), Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje (VU MKIC), Saulėtekio al. 5. Numatoma konferencijos pradžia 9 val. Būtina išankstinė dalyvių registracija, paspaudus šią nuorodą, registracija vykdoma iki gruodžio 10 d. 17 val. [:]
Civilinis turto konfiskavimas – priemonė kovojant su neteisėtu praturtėjimu
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis teigia, kad civilinis turto konfiskavimas galėtų būti vienas iš efektyvių instrumentų, siekiant sukontroliuoti organizuotus savanaudiškus ir korupcinius nusikaltimus. Tokią išvadą jis pateikė Vilniaus universiteto Teisės fakultete vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Civilinis turto konfiskavimas Lietuvoje: žingsnis pirmyn ar atgal?“. Šios konferencijos metu civilinės ir baudžiamosios teisės specialistai dalinosi įžvalgomis apie turto civilinio konfiskavimo institutą, šio instituto santykį su konstituciniais ir baudžiamosios teisės principais, turto civilinio konfiskavimo teisinio reguliavimo tikslingumą bei įrodinėjimo problematiką civiliniame procese dėl turto konfiskavimo. Savo pranešime apie civilinio turto konfiskavimo teisinio reguliavimo tikslingumą Lietuvoje dr. S. Bikelis pažymėjo, jog reikia ieškoti efektyvaus instrumento kovojant su neteisėtais būdais gautomis pajamomis. LTI mokslininkas pristatė Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją dėl civilinio turto konfiskavimo, kuria išreiškiamas pritarimas praktikai, pagal kurią su kaltės nustatymu nesiejamas civilinis turto konfiskavimas Konvencijos prasme yra laikomas ne bausme, o „civiliniu“ procesu. Dr. S. Bikelis savo pranešime akcentavo tai, kad taikant turto civilinį konfiskavimą bet kuriuo atveju esminiu klausimu išlieka intervencijos į nuosavybės teisę proporcingumas. Aptardamas civilinio turto konfiskavimo privalumus ir rizikas, S. Bikelis kaip privalumus nurodė įrodinėjimo standartą ir turto neteisėtumo prezumpcijų leistinumą. Anot mokslininko, rizikomis gali būti laikomi klausimai apie bausmės proporcingumą, įrodinėjimo proceso sudėtingumas, santykis su nekaltumo prezumpcija ir baudžiamuoju procesu. Siekdamas atskleisti turto civilinio konfiskavimo pridėtinę vertę, dr. S. Bikelis sakė, kad Lietuvoje egzistuoja kelios giminingos, tarpusavyje konkuruojančios priemonės: neaiškios kilmės turto kriminalizavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, mokestinės baudos, nepaaiškinus pajamų kilmės, ir galimybė paimti bešeimininkį turtą, todėl būtų tikslinga pasirinkti efektyviausią. [:]