Šiuo metu Lietuvoje už transporto priemonių vairavimą neblaiviam yra numatyta pakankamai griežta atsakomybė, tačiau nėra užtikrinama, kad administracinės nuobaudos būtų ne tik paskirtos, bet būtų realiai įvykdytos.

Tokia mintis buvo išsakyta Lietuvos teisės instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų organizuotoje konferencijoje „Alkoholio vartojimas: laisvės ir atsakomybės ribos“, kurioje nemažai dėmesio buvo skirta alkoholio vartojimo mažinimo ir alkoholio kontrolės priemonėms, taip pat dėl alkoholio vartojimo kylančiai žalai.

Šiame renginyje pranešimą „Neblaivūs vairuotojai keliuose: ar (kaip) galima juos sutramdyti?“ skaitė Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Inga Daukšaitė. Mokslininkė pristatė kelių eismo saugumo būklę Lietuvoje - kiek kasmet išaiškinama neblaivių vairuotojų, kiek dėl pastarųjų kaltės kyla kelių eismo įvykių, žūsta ir sužeidžiama žmonių.

Dr. Inga Daukšaitė savo pranešime taip pat aptarė, kaip keisis teisinės atsakomybės už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, reglamentavimas, kai 2016 m. balandžio 1 d. įsigalios, be kita ko, Administracinių nusižengimų kodeksas.

Pranešime pastebėta, kad norint išspręsti vienokią ar kitokią problemą, neretai imamasi teisinės atsakomybės griežtinimo. Vis dėlto, mokslininkės vertinimu, ir šiuo metu už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra numatyta pakankamai griežta atsakomybė, tačiau iki galo nėra užtikrinama, kad administracinės nuobaudos būtų ne tik paskirtos, bet ir realiai įvykdytos.

Mokslininkė atkreipė dėmesį į tai, kad prie sugriežtintos atsakomybės ilgainiui priprantama, todėl, siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių keliuose, deramas dėmesys turėtų būti skiriamas, be kita ko, galimybių vairuoti apsvaigus nuo alkoholio sumažinimui, pavyzdžiui, taikomas transporto priemonės konfiskavimas, prievolė naudoti antialkoholinį variklio užraktą ir pan., taip pat bendrajai ir individualiajai prevencijai.

Kaip žinoma, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų duomenimis, Lietuva yra viena daugiausiai alkoholio vartojančių valstybių pasaulyje. Statistikos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas (15 metų ir vyresnis) per metus suvartoja apie 15 litrų absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Tikrovėje šis skaičius greičiausiai yra didesnis, nes dalis suvartojamų alkoholinių gėrimų įsigyjama dar ir nelegalioje rinkoje.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet 750–1000 mirčių priežasčių būna nulemtos alkoholio vartojimo (ligos, apsinuodijimai, nelaimingi atsitikimai etc.). Ta pati statistika byloja, kad maždaug 1 iš 4 (t. y. daugiau nei 11 tūkst.) ištiriamų nusikalstamų veikų kasmet yra padaroma neblaivių asmenų. Dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės kasmet įvyksta daugiau nei 500 eismo įvykių, apie 300 iš jų – dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Šių eismo įvykių metu kasmet žūsta dešimtys, o sužeidžiama šimtai žmonių: 2014 m. dėl neblaivių asmenų kaltės žuvo 120 žmonių (iš jų 45 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), buvo sužeisti 937 žmonės (iš jų 408 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės). 

Vidaus reikalų ministerijoje vyko Tarptautinei antikorupcijos dienai skirta konferencija „Ko netenkame dėl korupcijos, ką atrandame ją kontroliuodami“, kurioje Lietuvos teisės institutas pristatė tyrimą apie korupcijos paplitimą privačiame sektoriuje (žiniasklaidoje, sporte, švietime, sveikatos priežiūros sistemoje, farmacijoje).

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė savo pranešime atkreipė dėmesį, jog Lietuvos teisės aktuose terminas „korupcija privačiame sektoriuje“ neminimas, todėl mokslininkai teigia, kad sąvoką tikslinga atskleisti teisės aktuose.

Korupcija privačiame sektoriuje - aktuali problema tiek valstybei, tiek privačiam verslui, tačiau aktualumo lygmuo skiriasi priklausomai nuo to, ar įmonės savininkas ir valdytojas yra tas pats asmuo, taip pat nuo verslo subjekto dydžio bei jo veiklos srities. Atlikdami tyrimą mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į dabartinę situaciją, kad pagal teismų praktiką, korupcijos privačiame sektoriuje suvokimas siaurėja.

Baudžiamajame kodekse iki 2014 metų buvo sudarytos sąlygas privačių įmonių darbuotojus ar profesine veikla besiverčiančius asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn už kyšininkavimą, tačiau Aukščiausias Teismas tokį vertinimą pripažino netinkamu ir taip revizavo korupcijos privačiame sektoriuje kriminalizavimą.

Konferencijos metu „Transparency international“ Lietuvos skyrius pristatė Lietuvos savivaldybių skaidrumo reitingą ir atvirumo standartą Lietuvos savivaldybėms. Konferencijoje apdovanoti kovoje su korupcija pasižymėję pareigūnai. Jiems įteikti Ministro pirmininko, Vidaus reikalų ministro ir Generalinio prokuroro apdovanojimai.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė KORUPCIJA PRIVAČIAME SEKTORIUJE: SAMPRATA IR PAPLITIMAS TAM TIKROSE SRITYSE

“Transparency International” Lietuvos skyrius Rūta Mrazauskaitė SKAIDRUMAS SAVIVALDOJE IR SAVIVALDYBIŲ ATVIRUMAS

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Donatas Malaškevičius. KOVOS SU KORUPCIJA PADALINIAI POLICIJOJE. PAGRINDINIAI PASIEKIMAI, IŠŠŪKIAI, REKOMENDACIJOS.

Spalio 12–13 dienomis Vilniuje surengta tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija “Įkalintų asmenų socialinė integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas”. Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos teisės institutas, Teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentas ir iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo žinomi Vokietijos, Danijos, Šveicarijos ir Lietuvos profesoriai ir mokslininkai, analizuojantys įkalintų asmenų socialinės integracijos perspektyvas, galimybes ir problemas.

Įkalintų asmenų socialinė integracija yra vienintelis konstitucinį pagrindą turintis laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslas. Tačiau būtina kelti klausimą, ar Lietuvoje toks dažnas ir itin ilgam terminui laisvės atėmimo bausmės taikymas nepadaro visuomenės nesaugesne, ar ilgas įkalinimas palieka galimybių asmens integruotam gyvenimui visuomenėje? Tyrimai rodo, kad dauguma buvusių kalinių, nepaisant itin nepalankios socialinės padėties, toliau gali gyventi nenusikalsdami, tačiau tam būtina sukurti atitinkamas sąlygas. Jos itin nepalankios, jei įkalinimas yra ilgas, orientuotas į paprastą „atsėdėjimą“, neturint darbo ir trumpalaikių išvykų galimybių, nutraukus ryšius su artimaisiais bei matant tik itin miglotas lygtinio paleidimo perspektyvas.

Dvi dienas trukusioje konferencijoje buvo skaitomi pranešimai apie baudimo praktiką Europoje ir baudžiamosios politikos įtaką laisvės atėmimo bausmės taikymui, taip pat apžvelgiama įkalinimo sistemos reforma ir dabartis Lietuvoje, lyginamos įkalinimo sąlygos Europos šalyse ir aptariami esminiai iššūkiai kalinių integracijai. Be to, Lietuvos teisės instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Vokietijos pristatys bendro mokslinių tyrimų projekto, kurio metu buvo tiriamos Europos šalių įkalinimo įstaigose esamos sąlygos, rezultatus.

Konferencija buvo skirta 15-os metų bausmių vykdymo Teisingumo ministerijos sistemoje sukakčiai paminėti. Prieš 15 metų bausmių vykdymo funkcijų perėmimas iš vidaus reikalų sistemos buvo svarbus žingsnis link tampresnės bausmių vykdymo proceso sąsajos su teisingumo vykdymo sistema, todėl svarbu apžvelgti ir įvertinti buvusią raidą ir esamą padėtį.

Rugsėjo 28 dieną vyko Lietuvos teisės instituto organizuota mokslinė konferencija „Viešojo intereso sampratos apibrėžties beieškant“. Joje Lietuvos teisės instituto mokslininkai pristatė mokslinį tyrimą, kuris atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuojamą projektą „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“.

Pristatomas tyrimas patvirtino, kad, apibrėžiant viešojo intereso sampratą, svarbūs ir procedūriniai, ir vertybiniai aspektai. Teisėjai, byloje spręsdami ginčą, aiškindami teisinį reguliavimą, fragmentiškai atskleidžiantį viešojo intereso sampratą, ganėtinai plačiai naudojasi teisės principais, teisės ginamomis vertybėmis.

Tyrimo metu apklaustiems Lietuvos teisėjams ir prokurorams pasisakius už išsamų, realų, ne formalų dviejų ir daugiau viešųjų interesų ar viešųjų ir privačių interesų proporcingumo problemos sprendimo argumentavimą, iš analizuotos teismų praktikos matoma, kad joje suteikiama vietos proporcingumo vertinimui kaip sprendimo argumentavimo įrankiui, kad teismams svarbus racionalios konkuruojančių interesų pusiausvyros konkrečioje bylos situacijoje įgyvendinimas.

Tyrimo metu nagrinėta ilgo laikotarpio (2006-2014 m.) konstitucinės justicijos institucijos, aukščiausiosios, apeliacinės ir žemesnės instancijos Lietuvos teismų praktika. Tiriant viešojo intereso apibrėžtumo situaciją ir galimybes analizuotos konstitucinės justicijos, civilinės ir administracinės bylos penkiose srityse: nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo ir statybų ir vartotojų apsaugos.

Konferencijos medžiaga:
Dr. Lina Bieliūnienė, Lietuvos teisės institutas
Viešojo intereso kriterijų ir prioritetų teismų praktikoje nustatymo kelias: ieškojimai ir rezultatai

Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė, Lietuvos teisės institutas
Viešasis interesas aplinkos apsaugos srityje

Egidijus Krivka, Lietuvos teisės institutas
Viešasis interesas ir nuosavybės teisių atkūrimas: interesų kolizijos, prioritetai, derinimas ir pusiausvyros paieškos

Milda Burnytė, Lietuvos teisės institutas
Viešojo intereso apibrėžimo kriterijai: utilitaristinė perspektyva

Dr. Rasa Ragulskytė-Markovienė, Vilniaus apygardos administracinis teismas, teisėja
Visuomenės dalyvavimas ginant viešąjį interesą

Lietuvos teisės institutas ir Nacionalinė teismų administracija 2015 m. balandžio 24 d. surengė konferenciją „Viršnacionalinė teisė ir jos interpretavimas: ko gali pasimokyti Lietuvos teisinė sistema“, kurioje bus siekiama teismų darbuotojus geriau supažindinti su Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) praktika.

Teisėjai, teismų darbuotojai ir kitose srityse dirbantys teisininkai konferencijoje įgijo daugiau žinių žmogaus teisių apsaugos srityje, galėjo pakelti savo kvalifikaciją, nauju kampu pažvelgti į viršnacionalinės teisės interpretavimo principus.

Konferencijoje pranešimus apie Europos Sąjungos teisės įtaką Lietuvos teismų sprendimams, EŽTT požiūrį į nenuoseklią nacionalinių teismų praktiką ir kitus klausimus pristatė dr. Donatas Murauskas, Jevgenija Vienažindytė, doc. dr. Skirgailė Žalimienė. Taip pat renginyje buvo pristatoma Lietuvos teisės instituto jaunesniojo mokslo darbuotojo Johano Baltrimo mokslo studija „Europos Žmogaus Teisių Teismo argumentavimas remiantis ankstesniais savo sprendimais“.

Nepavykus užtikrinti nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų dermės, kyla grėsmė pažeisti žmogaus teises bei viršnacionaliniuose teismuose sulaukti Lietuvai nepalankaus teismo sprendimo. Siekiant to išvengti, mokslininkai ir teismų atstovai skatina teismų darbuotojus kuo geriau pažinti Europos Sąjungos teisę, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos aiškinimą.

Teismų praktikoje galima gausiai aptikti nuorodų į EŽTT ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad viršnacionalinė teisė yra nuolat plėtojama ją aiškinančių teismų praktikoje, jos pažinimas yra neabejotinai aktualus.