2022 m. rugsėjo 19 d. Almerijoje, Ispanijoje, vyks du svarbūs tarptautinės privatinės šeimos teisės renginiai: tarptautinė konferencija „Couples’ Property with Cross-border Implications: Uniting Academic Discussions and Practical Concerns“ bei tarptautinis seminaras „Practical Challenges in the Application of the Twin Regulations“. Renginiuose, kuriuose dalyvaus mokslininkai ir praktikai iš įvairių ES šalių, pranešimus skaitys ir Instituto mokslininkės dr. Agnė Limantė ir dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė.

Renginiai vyks įgyvendinant ES bendrai finansuojamą projektą „E. mokymai apie Europos Sąjungos reglamentus dėl tarptautinių porų turto teisinių režimų“ („EU-FamPro“).

Su renginių programa galima susipažinti čia.

Maloniai kviečiame į tarptautinę konferenciją „Facial Recognition in the Modern State“ (liet. „Veidų atpažinimas šiuolaikinėje valstybėje“), kurioje dalyvaus daug garsių šios srities specialistų iš viso pasaulio. Renginys vyks 2022 m. rugsėjo 15 d. nuotoliniu būdu nuo 10 val.

Konferencijoje bus diskutuojama apie valdžios institucijų vykdomą veidų atpažinimo technologijų taikymą bei teisinį reguliavimą Europos, Amerikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno bei Afrikos šalyse. Ar veidų atpažinimo technologijos yra teisėta priemonė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti? O gal tai yra stebėjimas, pažeidžiantis pagrindines asmens teises ir teisinės valstybės principą? Konferencijoje bus nagrinėjama, ar ir kaip skiriasi atsakymai į šiuos klausimus skirtingose valstybėse ir žemynuose. Remdamiesi kultūriniais ir teisiniais skirtumais bei bendromis tendencijomis, pranešėjai aptars galimas valdžios institucijų vykdomo veidų atpažinimo technologijų naudojimo reguliavimo kryptis nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis.

Daugiau informacijos ir renginio programą rasite čia: https://teise.org/en/facial-recognition-in-the-modern-state/

Registracija į konferenciją: https://www.eventbrite.com/e/facial-recognition-in-the-modern-state-tickets-382802481527

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Renginys vyks anglų kalba. Klausytojams pageidaujant, bus išduoti dalyvavimo renginyje pažymėjimai.

Konferenciją organizuoja Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas kartu su užsienio partneriais. Konferencija rengiama įgyvendinant projektą „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI). Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-21-38.

Daugiau informacijos el. p. justina.krauledaite@teise.org.

FACIAL RECOGNITION IN THE MODERN STATE

INTERNATIONAl CONFERENCE

15 September 2022

 *Times in UTC+2 /CEST

From border control to policing and welfare, governments are using automated facial recognition technology (FRT) to collect taxes, prevent crime, police cities and control immigration. FRT involves processing of a person’s facial image, typically for verification, identification, categorisation or counting. Concerns around an increased use of live automated FRT in airports, train stations and city streets across the globe have led many NGOs, local municipalities and legislators in Europe, the Americas and Asia-Pacific to call for regulation or even outright bans on FRT use. However, regulatory solutions lag behind.

A facial image is a biometric that can be collected from a distance, and without the person’s knowledge or consent. Academics thus have largely focused on the privacy implications of FRT, often limited to a specific jurisdiction. However, FRT use raises concerns that go well beyond privacy. The increasing use of FRT in public spaces changes the balance of power between governments and their populations: it enables the state to locate and identify individuals in seconds without the significant human resources needed in traditional policing or migration. It can thus impact on political protests, undermine due process and equal protection.

This international conference and Cambridge Handbook on Facial Recognition in the Modern State (CUP, 2024) aims to provide a platform for socio-legal discussion around government use of FRT across domestic and regional jurisdictions in Europe, the Americas, Asia-Pacific and Africa. Is FRT a legitimate tool to ensure public safety and security? Or is it a surveillance infrastructure, undermining fundamental rights and the rule of law? The conference and Cambridge Handbook will explore whether and how the answers to these questions differ among liberal democracies, and how democracies compare to authoritarian regimes in six different continents. Building on cultural and legal differences and common trends, the presenters will discuss possible future directions in regulating governments’ use of FRT at national, regional and international levels.

Conference Time and Format

Time: Thursday, 15 September 2022, 9:00am- 5:30pm UTC+2 /CEST

Format: Online; Link will be sent to registered participants closer to the event

Conference Keynotes:

Prof Orla Lynskey, London School of Economics, UK
Prof Milton Mueller, Georgia Tech, USA
Prof Mark Andrejevic, Monash University, Australia

Conference Program including abstracts and speakers’ bios is available here.

Conference hosts and organizers

The conference is hosted by:
Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences, Lithuania (main host)
UNSW Sydney, Australia
Macquarie University, Australia
London School of Economics, UK
Georgia Tech, USA
Allens Hub for Technology, Law and Innovation, UNSW Sydney, Australia
Centre for Law in the Digital Transformation at the University of Hamburg, Germany
ARC Centre of Excellence Automated Decision-Making and Society

Organizing Committee:
Rita Matulionyte – Macquarie University / Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences
Agne Limante – Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences
Egle Kavoliunaite-Ragauskiene – Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences
Monika Zalnieriute – UNSW Sydney / Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences 

Conference funding

This conference is part of the project ‘Government Use of Facial Recognition Technologies: Legal Challenges and Solutions’ (FaceAI), funded by Research Council of Lithuania (LMTLT) S-MIP-21-38.

Konferencijoje „Sense and Sensibility in Cross-Border Cases: Couples' Property“ dalyvaus mokslininkai ir savo sričių ekspertai iš skirtingų valstybių, jie pristatys „Justice“ programos projektą „EU-FamPro“, skirtą ES dvynių reglamentams (2016/1103 ir 2016/1104), bei keletą nacionalinių temų. Su konferencijos programa galite susipažinti čia.

Konferencija vyks 2022 m. birželio 30 d. vaizdingoje Jean Monnet tarpuniversitetinio centro vietoje Opatijoje (Kroatija) ir nuotoliniu būdu. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas. Dalyvaujant gyvai ar nuotoliniu būdu būtina registracija iki birželio 20 d. nuorodoje.

Konferenciją organizuoja Rijekos universiteto Teisės fakultetas ir Kroatijos lyginamosios teisės asociacija, bendradarbiaudami su Kamerino, Liublianos, Almerijos universitetais ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu.

Daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje. 

Kriminologija kaip ir visi – ypač socialiniai – mokslai nuolat išgyvena savirefleksijos poreikį, kai užduodami esminiai klausimai: kiek turimos mokslinės žinios yra adekvačios dabarčiai, kiek jų pagrindu teikiamos rekomendacijos duoda veiksmingų rezultatų praktikoje.

Kriminologija kartu yra ypatingas, nusikaltimus nagrinėjantis mokslas. O būtent nusikaltimai ir deviacijos yra indikatoriai, vieni pirmųjų pradedantys signalizuoti apie visuomenėje įvykusias transformacijas. Pastarieji metai visam pasauliui, taigi ir Baltijos šalims, buvo kupini iššūkių – pandemija, sustojęs socialinis gyvenimas, į tai reaguojanti ekonomika.

„Suprasti, kokiems visuomenės pokyčiams šios aplinkybės turėjo įtakos, greičiausiai prireiks daugiau laiko. Nepaisant to, su 34-uoju Baltijos kriminologų seminaru kviečiame trumpam sustoti ir pamėginti įvertinti kriminologinio aiškinimo galią jau šiandien: ar turimos žinios vis dar tinka paaiškinti čia ir dabar vykstančią nusikaltimų tikrovę, ar jos bus tinkamos rytoj? Galbūt rytoj turėsime kelti kitus klausimus ir ieškoti iš esmės naujų atsakymų? O galbūt atsakymus mes jau turime, tik juos pamiršome?“ – seminaro tematiką apžvelgia Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė dr. Aušra Pocienė.

Su tokiomis intencijomis Lietuvos kriminologų asociacija drauge su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu organizuoja tarptautinį Baltijos kriminologų seminarą „Kriminologija kintančiame kontekste: šiandienos atsakymai – klausimai rytojui?“. Čia, kaip jau įprasta, susirenka mokslininkai ir praktikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltijos bei kitų pasaulio šalių.

Šiemet kriminologai bus laukiami Lietuvos sostinėje. Tarptautinis Baltijos kriminologų seminaras birželio 27–28 dienomis vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.

Seminaro kalba – anglų.

Renginys yra nemokamas:

• Lietuvos kriminologų asociacijos nariams,
• Baltijos kriminologų seminaro pranešėjams. 

Seminaro dalyviams renginio kaina – 15 EUR, studentams – 7 EUR.

Dalyvių registracija vyksta iki birželio 15 d. 

Registracija laikoma įvykusia, kai:

• užpildoma registracijos forma nuorodoje ir
• atliekamas pavedimas į Lietuvos kriminologų asociacijos sąskaitą:

Pavadinimas: LIETUVOS KRIMINOLOGŲ ASOCIACIJA
Įmonės kodas: 302523988
Atsiskaitomoji sąskaita: AB SEB bankas
Banko kodas: 70440
Sąsk. Nr. LT14 7044 0600 0758 0784
Pavedimo paskirtis: Baltijos kriminologų seminaras

Išsamesnė informacija teikiama el. paštu kriminologija@kriminologija.lt

Seminaro pranešimų pagrindu bus išleistas specialus recenzuojamo žurnalo „Kriminologijos studijos“ numeris.

Seminaro programa čia.

Renginio „Facebook“ nuoroda. 

Renginio vieta: Laumia, Šilėnai, Kalvarijos sav.

Programą ir daugiau informacijos rasite festivalio svetainėje www.demistify.lt.

Renginys nemokamas, registracijos nuoroda čia.

Renginio Facebook nuoroda.

Festivalį organizuoja: Lietuvos kriminologų asociacija, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Vilnius Institute for Advanced Studies. 

Konferencija „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“

2021 m. vasario 11 d.

Maloniai kviečiame  į tarptautinę konferenciją „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“. Renginys vyks 2021 m. vasario 11 d. nuotoliniu būdu nuo 9.30 val.

Konferencijos metu bus aptariama teisinės pagalbos nepilnamečiams baudžiamosiose bylose suteikimo svarba, teisinės pagalbos vaikams specifiškumas ir kokybiniai reikalavimai bei bus diskutuojama apie problemas, kylančias teisiniame reguliavime ir praktikoje. Pranešimus skaitys atstovai iš tarptautinių organizacijų, akademinės bendruomenės nariai, praktikai, NVO atstovai.  Džiaugiamės, kad konferencijoje dalyvaus tokie pranešėjai kaip Barbel Heinkelmann (Europos Komisija), Anna Giudice (Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC)), prof. Ton Liefaard (Leiden universitetas) ir kiti ekspertai, o taip pat atstovė iš Lietuvos –Raminta Goštautaitė (LR generalinė prokuratūra).

Renginio programą rasite čia:

https://bit.ly/3t3euSv.

Daugiau informacijos ir nuoroda į registraciją:

https://childhub.org/en/child-protection-webinars/online-conference-legal-aid-children-criminal-proceedings-child-friendly.

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Jei dar nesate „Child Hub Platform“ narys, susikurkite anketą (nemokamai), kad galėtumėte prisijungti prie renginio: https://bit.ly/39r1luJ.

Konferenciją organizuoja Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas kartu su partneriais iš Belgijos (Defence for Children (DCI-Belgium)) ir Albanijos (Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP)). Konferencija yra ES finansuojamo projekto „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ (LA CHILD) dalis. 

Konferencija „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“

2020 m. gruodžio 9 d.

ir

Dr. Kristinos Ambrazevičiūtės studijos pristatymas

„Civilinių gynimo būdų taikymas korupcinių veikų atveju privačiajame sektoriuje“

2020 m. gruodžio 14 d. 

Maloniai kviečiame į konferenciją „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“. Tarptautinė antikorupcijos diena gruodžio 9-ąją kasmet visame pasaulyje minima nuo 2004 m., atsižvelgiant į 2003 m. pasirašytą Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. 2001–2019 m. statistikos duomenimis, labiausiai paplitusios korupcijos formos, gyventojų, įmonių vadovų bei valstybės tarnautojų nuomonėmis, sutampa: nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir papirkimai. Taigi, korupcijos keliai nežinomi ar visgi visi keliai veda į tuos pačius užkulisius? Šiuos ir kitus klausimus, apimančius korupcijos priežastis, sąlygas ir šalinimą, bus siekiama atskleisti pranešėjų temose.

Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, organizuojama konferencija „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“ vyks 2020 m. gruodžio 9 d. 13 val. per „Zoom“ platformą. Kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą iki gruodžio 8 d. Nuoroda į renginį bus atsiųsta Jūsų nurodytu el. pašto adresu likus dienai iki renginio.

Konferencijos programą PDF formatu galite rasti čia.

Taip pat kviečiame nepraleisti dr. Kristinos Ambrazevičiūtės studijos pristatymo „Civilinių gynimo būdų taikymas korupcinių veikų atveju privačiajame sektoriuje“. Korupcijos užkardymas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose visų pirma yra siejamas su viešosios teisės, o ypač – su baudžiamosios teisės taikomomis priemonėmis ir sankcijomis. Toks teisinis reguliavimas nulėmė, jog Lietuvoje korupcijos ir prieš ją nukreiptų teisinių priemonių tyrimai iki šiol buvo iš esmės išimtinai baudžiamosios ar kitų viešosios teisės sričių ekspertų dėmesio centre, o patys tyrimai apsiribodavo tik viešosios teisės sankcijomis. Tuo tarpu civilinių gynimo būdų galimas pritaikymas likdavo nuošalyje. Šioje mokslo studijoje tiriama, kiek veiksmingai esamos civilinės teisės normos ir institutai gali būti naudojami korupcinių veikų privačiajame sektoriuje pasekmių atžvilgiu, taip pat nustatomos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama siekiant taikyti civilinius gynimo būdus, ir galiausiai pateikiami pasiūlymai bei gairės, įgalinančios platesnį ir veiksmingą civilinių gynimo būdų taikymą.

Studijos pristatymas „Civilinių gynimo būdų taikymas korupcinių veikų atveju privačiajame sektoriuje“ vyks 2020 m. gruodžio 14 d. 13 val. per „Zoom“ platformą. Kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą iki gruodžio 13 d. Nuoroda į renginį bus atsiųsta Jūsų nurodytu el. pašto adresu likus dienai iki renginio.

DĖMESIO!  Atsižvelgdama į sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas, Seimo valdyba dėl koronaviruso grėsmės atšaukė visus renginius parlamento rūmuose. Neduotas leidimas ir mūsų forumui, ar jis vyktų betarpiškai, ar interaktyvia forma. Taigi, jis visiškai ATŠAUKIAMAS.

Matydami didelį teisininkų bendruomenės poreikį diskutuoti apie teisingumo sistemos problemas, svarstysim galimybę tokią diskusiją surengti palankesniu metu.

Papildoma informacija:

Dr. Skirmantas Bikelis, skirmantas.bikelis@teise.org, tel. 8600 02517.

Lietuvos teisės institutas (toliau – LTI) kviečia į seminarą-diskusiją „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis“, skirtą aptarti atlikto tyrimo rezultatus. Lietuvos mokslo tarybos finansuotas tyrimas apėmė pagrindinių su smurto artimoje aplinkoje atvejais dirbančių institucijų identifikavimą, tarpusavio ryšių nustatymą, egzistuojančių bendradarbiavimo formų ir praktikų analizę.

Atliktą tyrimą ir jo rezultatus seminare-diskusijoje pristatys LTI mokslininkės. Apskritojo stalo diskusijos metu savo poziciją išsakys policijos, teismų, prokuratūros, specializuotos pagalbos centrų, vaiko teisių apsaugos bei vyrų krizių centrų atstovai.

Seminaro-diskusijos data – 2019 m. rugsėjo 13 d. Registracija prasidės nuo 9.00 val.

Seminaro-diskusijos vieta – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Baltoji salė (Šventaragio g. 2, Vilnius, II aukštas).

Renginio programa parsiuntimui.

Kviečiame registruotis į seminarą-diskusiją internetu. Registracijai spauskite čia.

Registracija į renginį vykdoma iki 2019 m. rugsėjo 11 d. 12.00 val.

Su atlikto tyrimo rezultatais galima susipažinti parsisiuntus mokslo studijos internetinę versiją, kurią rasite čia. Išleista mokslo studija seminaro-diskusijos dalyviams bus dalinama renginio pradžioje.

Daugiau informacijos el. p. justinas.paliauka@teise.org

Praėjo jau aštuoneri metai nuo neteisėto praturtėjimo kriminalizavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo galimybės numatymo Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Iš šios laiko perspektyvos jau galima daryti tam tikrus apibendrinimus.

Pavasario sesijos metu Seime planuojama pateikti ir svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektą (reg. Nr. 18-12906(3)), kurį parengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė.

Šiems klausimams aptarti Lietuvos Respublikos Seime yra rengiama mokslinė-praktinė konferencija „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“.

Konferencijos pirmojoje dalyje Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis pristatys tyrimo „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ rezultatus.

Antrojoje dalyje suinteresuotų institucijų atstovai diskutuos apskritojo stalo diskusijoje.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Konferencijos dalyviams bus išrašyti dalyvio pažymėjimai.

Konferencijos programa

Registracija vykdoma iki kovo 13 d. 12 val.

Norėdami registruotis į konferenciją, prašome spauskite šią nuorodą

Atvykę į Seimo rūmus, turėkite asmens dokumentą.

Mokslo studijos „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ visas tekstas prieinamas paspaudus šią nuorodą.