Konferencija „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“

2020 m. gruodžio 9 d.

ir

Dr. Kristinos Ambrazevičiūtės studijos pristatymas

„Civilinių gynimo būdų taikymas korupcinių veikų atveju privačiajame sektoriuje“

2020 m. gruodžio 14 d. 

Maloniai kviečiame į konferenciją „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“. Tarptautinė antikorupcijos diena gruodžio 9-ąją kasmet visame pasaulyje minima nuo 2004 m., atsižvelgiant į 2003 m. pasirašytą Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į korupciją ir paskatinti žmones užkirsti jai kelią. 2001–2019 m. statistikos duomenimis, labiausiai paplitusios korupcijos formos, gyventojų, įmonių vadovų bei valstybės tarnautojų nuomonėmis, sutampa: nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir papirkimai. Taigi, korupcijos keliai nežinomi ar visgi visi keliai veda į tuos pačius užkulisius? Šiuos ir kitus klausimus, apimančius korupcijos priežastis, sąlygas ir šalinimą, bus siekiama atskleisti pranešėjų temose.

Minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, organizuojama konferencija „Korupcija – šių dienų šešėlio užkulisiai“ vyks 2020 m. gruodžio 9 d. 13 val. per „Zoom“ platformą. Kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą iki gruodžio 8 d. Nuoroda į renginį bus atsiųsta Jūsų nurodytu el. pašto adresu likus dienai iki renginio.

Konferencijos programą PDF formatu galite rasti čia.

Taip pat kviečiame nepraleisti dr. Kristinos Ambrazevičiūtės studijos pristatymo „Civilinių gynimo būdų taikymas korupcinių veikų atveju privačiajame sektoriuje“. Korupcijos užkardymas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose visų pirma yra siejamas su viešosios teisės, o ypač – su baudžiamosios teisės taikomomis priemonėmis ir sankcijomis. Toks teisinis reguliavimas nulėmė, jog Lietuvoje korupcijos ir prieš ją nukreiptų teisinių priemonių tyrimai iki šiol buvo iš esmės išimtinai baudžiamosios ar kitų viešosios teisės sričių ekspertų dėmesio centre, o patys tyrimai apsiribodavo tik viešosios teisės sankcijomis. Tuo tarpu civilinių gynimo būdų galimas pritaikymas likdavo nuošalyje. Šioje mokslo studijoje tiriama, kiek veiksmingai esamos civilinės teisės normos ir institutai gali būti naudojami korupcinių veikų privačiajame sektoriuje pasekmių atžvilgiu, taip pat nustatomos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama siekiant taikyti civilinius gynimo būdus, ir galiausiai pateikiami pasiūlymai bei gairės, įgalinančios platesnį ir veiksmingą civilinių gynimo būdų taikymą.

Studijos pristatymas „Civilinių gynimo būdų taikymas korupcinių veikų atveju privačiajame sektoriuje“ vyks 2020 m. gruodžio 14 d. 13 val. per „Zoom“ platformą. Kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą iki gruodžio 13 d. Nuoroda į renginį bus atsiųsta Jūsų nurodytu el. pašto adresu likus dienai iki renginio.

DĖMESIO!  Atsižvelgdama į sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas, Seimo valdyba dėl koronaviruso grėsmės atšaukė visus renginius parlamento rūmuose. Neduotas leidimas ir mūsų forumui, ar jis vyktų betarpiškai, ar interaktyvia forma. Taigi, jis visiškai ATŠAUKIAMAS.

Matydami didelį teisininkų bendruomenės poreikį diskutuoti apie teisingumo sistemos problemas, svarstysim galimybę tokią diskusiją surengti palankesniu metu.

Papildoma informacija:

Dr. Skirmantas Bikelis, skirmantas.bikelis@teise.org, tel. 8600 02517.

Lietuvos teisės institutas (toliau – LTI) kviečia į seminarą-diskusiją „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis“, skirtą aptarti atlikto tyrimo rezultatus. Lietuvos mokslo tarybos finansuotas tyrimas apėmė pagrindinių su smurto artimoje aplinkoje atvejais dirbančių institucijų identifikavimą, tarpusavio ryšių nustatymą, egzistuojančių bendradarbiavimo formų ir praktikų analizę.

Atliktą tyrimą ir jo rezultatus seminare-diskusijoje pristatys LTI mokslininkės. Apskritojo stalo diskusijos metu savo poziciją išsakys policijos, teismų, prokuratūros, specializuotos pagalbos centrų, vaiko teisių apsaugos bei vyrų krizių centrų atstovai.

Seminaro-diskusijos data – 2019 m. rugsėjo 13 d. Registracija prasidės nuo 9.00 val.

Seminaro-diskusijos vieta – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Baltoji salė (Šventaragio g. 2, Vilnius, II aukštas).

Renginio programa parsiuntimui.

Kviečiame registruotis į seminarą-diskusiją internetu. Registracijai spauskite čia.

Registracija į renginį vykdoma iki 2019 m. rugsėjo 11 d. 12.00 val.

Su atlikto tyrimo rezultatais galima susipažinti parsisiuntus mokslo studijos internetinę versiją, kurią rasite čia. Išleista mokslo studija seminaro-diskusijos dalyviams bus dalinama renginio pradžioje.

Daugiau informacijos el. p. justinas.paliauka@teise.org

Praėjo jau aštuoneri metai nuo neteisėto praturtėjimo kriminalizavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo galimybės numatymo Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Iš šios laiko perspektyvos jau galima daryti tam tikrus apibendrinimus.

Pavasario sesijos metu Seime planuojama pateikti ir svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektą (reg. Nr. 18-12906(3)), kurį parengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė.

Šiems klausimams aptarti Lietuvos Respublikos Seime yra rengiama mokslinė-praktinė konferencija „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“.

Konferencijos pirmojoje dalyje Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis pristatys tyrimo „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ rezultatus.

Antrojoje dalyje suinteresuotų institucijų atstovai diskutuos apskritojo stalo diskusijoje.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Konferencijos dalyviams bus išrašyti dalyvio pažymėjimai.

Konferencijos programa

Registracija vykdoma iki kovo 13 d. 12 val.

Norėdami registruotis į konferenciją, prašome spauskite šią nuorodą

Atvykę į Seimo rūmus, turėkite asmens dokumentą.

Mokslo studijos „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ visas tekstas prieinamas paspaudus šią nuorodą.

Kviečiame į mokslinę-praktinę konferenciją „Žmogaus teisių apsaugos baudžiamajame procese aktualijos ir problematika“, skirtą aktualiems ir probleminiams baudžiamojo proceso bei baudžiamosios politikos klausimams pristatyti ir diskusijai, ypač kreipiant dėmesį į žmogaus teisių apsaugos aspektus.

Pranešimus skaitys Lietuvos teisės instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto mokslininkai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Prokuratūros ir Teisingumo ministerijos atstovai, advokatai.

Konferenciją organizuoja Lietuvos teisės institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Kauno apygardos teismu.

Konferencijos data: 2018 m. gruodžio 13 d. Registracija prasidės nuo 09.30 val.

Konferencijos vieta: Kauno apygardos teismo konferencijų salėje, A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas, III aukštas.

Konferencijos programa parsiuntimui.

Kviečiame registruotis į konferenciją internetu. Registracijai spauskite čia.

Registracija į konferenciją vykdoma iki 2018 m. gruodžio 11 d. 24.00 val.

Daugiau informacijos el. p. justinas.paliauka@teise.org

Kviečiame į mokslinę-praktinę konferenciją „Korupcija ir žiniasklaida“,  skirtą Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti.

Žiniasklaida, kaip visuomenės „sarginis šuo“, yra laikoma svarbia kovos su korupcija (ypač viešajame sektoriuje) dalyve, tačiau siekiant efektyviai įgyvendinti šią funkciją, svarbu ir tai, kad pati žiniasklaida ir žiniasklaidos verslas būtų pakankamai skaidrūs. Mokslininkų ir praktikų diskusija rengiama, siekiant įsivertinti korupcijos apraiškas žiniasklaidos versle, apjungti tiek pačios žiniasklaidos ir žurnalistų savireguliacines, tiek ir valstybės bei jos institucijų iniciatyvas, ieškoti bendrų pastangų ir instrumentų, stiprinant etišką žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų elgesį.

Konferencijos data: 2018 m. gruodžio 5 d. Registracija prasidės nuo 12.30 val.

Konferencijos vieta: Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje konferencijų salė (Gedimino pr. 16, Vilnius, 1 aukštas (įėjimas iš Vilniaus g.))

Konferencijos programa parsiuntimui

Kviečiame registruotis į konferenciją internetu. Registracijai spauskite čia.

Daugiau informacijos el. p. jolanta.apolevic@teise.org

Lietuvos teisės institutas kviečia advokatus ir Socialinių tarnybų darbuotojus dalyvauti nemokamuose tarptautinės privatinės ir Europos Sąjungos šeimos teisės mokymuose. Šie mokymai organizuojami pagal Europos Komisijos remiamą “Justice” programos projektą „Keturios ES mokymų sesijos šeimos teisės reguliavimo klausimais skirtingų šalių teisininkams bei Socialinių tarnybų darbuotojams“ („C.L.A.S.S.4EU“). Mokymus ves projekto partnerių (Italijos, Portugalijos ir Vengrijos universitetų bei Lietuvos teisės instituto) mokslininkai, šios srities ekspertai.

Mokymų sesija Nr. 1. vyko Lietuvoje, Vilniuje. Mokymų tema – “Jurisdiction and Applicable Law in Cross-border Divorce and Maintenance cases”.

Mokymų data: 2018 m. rugsėjo mėn. 17-18 d.

Daugiau informacijos apie įvykusius mokymus: https://teise.org/vyksta-mokymai-apie-tarptautine-seimos-teise/ 

Mokymų sesija Nr. 2 vyks Portugalijoje, Bragos mieste. Mokymų tema – “Parental responsibility and international child abduction”.

Mokymų data: 2018 m. lapkričio mėn. 26-27 d.

Mokymų dalyvių skaičius iš Lietuvos: 2 (dalyviai jau atrinkti).

Mokymų sesija Nr. 3 vyks Vengrijoje, Budapešto mieste.

Preliminari mokymų data: 2019 m. pavasaris;

Mokymų dalyvių skaičius iš Lietuvos: 2-3;

Mokymai vyks anglų kalba;

Detalią mokymų programą persiųsime atrinktiems kandidatams;

Dalyviams iš Lietuvos bus apmokamos kelionės į Budapeštą bei apgyvendinimo išlaidos;

Mokymų metu dalyviams numatyti nemokami pietūs;

Prioritetas bus teikiamas asmenims, kurie dirba mokymų temos srityje;

Mokymų dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys pažymėjimai.

Mokymų sesija Nr. 4 vyks Italijoje, Milano mieste.

Preliminari mokymų data: 2019 m. pavasaris;

Mokymų dalyvių skaičius iš Lietuvos: 2-3;

Mokymai vyks anglų kalba;

Detalią mokymų programą persiųsime atrinktiems kandidatams;

Dalyviams iš Lietuvos bus apmokamos kelionės į Milaną bei apgyvendinimo išlaidos;

Mokymų metu dalyviams numatyti nemokami pietūs;

Prioritetas bus teikiamas asmenims, kurie dirba mokymų temos srityje;

Mokymų dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys pažymėjimai.

Norintys dalyvauti mokymuose turi atsiųsti savo CV (lietuvių arba anglų kalbomis) el. paštu justinas.paliauka@teise.org.

„C.L.A.S.S.4EU“ projekto metu atliekami tyrimai bei organizuojami mokymai tarptautinės privatinės ir Europos Sąjungos šeimos teisės temomis bei siekiama sukurti naudingą mokymo priemonę, kurią ateityje galės naudoti kiti lektoriai. Projektų veiklos skirtos advokatams ir socialinėms tarnyboms dėl jų ypatingo vaidmens šiose bylose. Kartu su Lietuvos teisės institutu projektą įgyvendina Veronos universitetas (Italija) ir Milano-Bicocca universitetas (Italija), Minjo universitetas (Portugalija), Loránd Eötvös universitetas (Vengrija). Daugiau informacijos: www.univr.it/class4eu

Jeigu turėtumėte klausimų, prašome susisiekti su Lietuvos teisės instituto projektų koordinatoriumi Justinu Paliauka el. paštu justinas.paliauka@teise.org arba tel. +370 5 210 1672.

Minint Lietuvos teisės instituto (LTI) 25-erių metų veiklos jubiliejų netrūko ne tik šventiškų akimirkų, bet ir rimtų diskusijų apie teisės mokslo naudą valstybės valdymui. 

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje paminėti 25-erių metų jubiliejų susirinko ne tik Lietuvos teisės instituto mokslininkai, bet ir įvairių valstybės institucijų atstovai, buvę darbuotojai. Sveikinimo žodžius tarė buvę instituto vadovai bei Teisingumo ministrai, Generalinis prokuroras, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kolegos iš kitų mokslo įstaigų, kiti teisininkų bendruomenės nariai.

Minint ketvirtį amžiaus nuo instituto veiklos pradžios, instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė susirinkusiems pristatė instituto nuveiktus darbus. Ano jos, valstybinio mokslinių tyrimų instituto statusas nulemia tam tikrus reikalavimus – atliepti pirmiausia į valstybės reikmes ir skubiai spręstinas problemas atskiruose sektoriuose. Ji įvardijo du svarbiausius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria institutas. Pirmiausia tai mokslinių tyrimų socialinis-ekonominis poveikis valstybei ir antra – mokslo kokybės skatinimas ir tarptautinio konkurencingumo stiprinimas.

„Instituto gyvavimas yra tampriai susijęs su Lietuvos valstybės augimo reikmėmis, su šalies teisinės sistemos branda“, - savo kalboje pabrėžė J.Paužaitė - Kulvinskienė. Kalbėdama apie antrąjį prioritetą, direktorė pažymėjo norą, jog LTI atliktų tyrimų rezultatai būtų panaudojami ne tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje, pirmiausia Europos Sąjungos erdvėje.

Instituto direktorė savo kalboje padėkojo visiems senjorams, aliumniams ir dabartiniam jaunam, veržliam, savikritiškam Instituto kolektyvui.

Renginio metu buvo suorganizuota apskritojo stalo diskusija, kurios moderatorius Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius klausė diskusijos dalyvių, kokia ateitis laukia teisės mokslo. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos mokslo tarybos atstovas, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Darijus Beinoravičius, Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė – Žvinienė, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Vygintas Višinskis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Konstitucinio Teismo teisėja Danutė Jočienė bei Vilniaus universiteto profesorius habilituotas dr. Vytautas Nekrošius. Diskusijos metu buvo išsakytos įvairios mintys apie iššūkius, su kuriais šiandien Lietuvoje susiduria teisės mokslas, taip pat apie šiai mokslo sričiai brėžiamas raidos gaires.

Renginio dalyviai išgirdo nemažai sveikinimų ir palinkėjimų Lietuvos teisės institutui ir jo darbuotojams. Greta padėkų pirmiesiems instituto vadovams bei steigėjams buvo paminėti ir ilgamečiai instituto darbuotojai. Tarp tokių – instituto administratorė Nijolė Mažylienė, kuri institute dirbo nuo pat pirmos įkūrimo dienos iki dabar.

Renginio dalyviai taip pat galėjo susipažinti su jubiliejiniu LTI leidiniu – recenzuotų mokslinių straipsnių rinkiniu „Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą“. Leidinyje publikuojama vienuolika LTI veiklos įvairovę atspindinčių straipsnių iš daugelio sričių: konstitucinės teisės, baudžiamosios teisės ir baudžiamosios politikos, baudžiamojo proceso teisės, administracinės teisės, darbo teisės, patentų teisės ir netgi kalbotyros. Šiuos tekstus vienija ne vien jų ryšys su pastarąjį ketvirtį amžiaus LTI tyrinėta Lietuvos teise, jos transformacijomis, bet ir tai, kad visus juos parašė esami arba buvę Lietuvos teisės instituto mokslininkai. Taigi tarp šio leidinio autorių yra ne vien mokslininkų, bet ir praktikų, įskaitant Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. 

Ketvirtadienį, sausio 19 d. 15 val. Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks Lietuvos teisės instituto (LTI) 25-erių metų veiklos jubiliejaus paminėjimas.

Minint ketvirtį amžiaus nuo instituto veiklos pradžios, instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė susirinkusiems pristatys instituto veiklą, atsiveriančias galimybes ir kylančius iššūkius, o akademinės ir mokslo bendruomenės bei valstybinės valdžios (Seimo, Vyriausybės, teismų) atstovai apskritojo stalo diskusijoje šnekėsis apie šiandien iškylančius uždavinius teisės mokslui, jo kuriamą pridėtinę vertę žmogui, valstybei ir visuomenei. Renginyje kviečiami dalyvauti instituto steigėjai ir buvę vadovai, teisininkų bei mokslo ir akademinės bendruomenės atstovai.

„Lietuvos teisės mokslo įžvalgos ir pasiekimai buvo ir bus naudojami mūsų valstybės teisiniam identitetui pagrįsti. Tik mokslu pagrįsti valstybės sprendimai visuomenei kelia pasitikėjimą, o intensyvus dialogas tarp teisės mokslininkų ir jų veiklos rezultatų naudotojų kuria pridėtinę vertę valstybei ir visuomenei. Visgi, šiandien kyla daug aktualių klausimų: kokios turi būti proporcijos tarp taikomųjų ir fundamentinių teisės mokslo tyrimų, tarp skatinamo tarptautiškumo ir nacionalinių reikmių“, -  sako instituto direktorė dr. J.Paužaitė - Kulvinskienė. Anot jos, šiais ir kitais klausimais bus atvirai diskutuojama jubiliejiniame LTI renginyje, kuris yra ne tik simbolinis gražaus nuveiktų darbų paminėjimas, bet ir puiki erdvė apsikeisti nuomonėmis bei įžvalgomis.

Renginio dalyviai taip pat galės susipažinti su jubiliejiniu LTI leidiniu – recenzuotų mokslinių straipsnių rinkiniu „Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą“. Leidinyje publikuojama vienuolika LTI veiklos įvairovę atspindinčių straipsnių iš daugelio sričių: konstitucinės teisės, baudžiamosios teisės ir baudžiamosios politikos, baudžiamojo proceso teisės, administracinės teisės, darbo teisės, patentų teisės ir netgi kalbotyros. Šiuos tekstus vienija ne vien jų ryšys su pastarąjį ketvirtį amžiaus LTI tyrinėta Lietuvos teise, jos transformacijomis, bet ir tai, kad visus juos parašė esami arba buvę Lietuvos teisės instituto mokslininkai. Taigi tarp šio leidinio autorių yra ne vien mokslininkų, bet ir praktikų, įskaitant Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Lietuvos teisės institutas – valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkurtas 1991 m., siekiant koordinuoti teisės sistemos ir teisinių institucijų reformą, derinti ją su valstybėje vykdoma ekonomine ir socialine pertvarka. Instituto misija yra vykdyti inovatyvius teisinės minties ir socialinės praktikos tyrimus, kurti ir kaupti teisės ir gretimų mokslų žinias, jomis remti Lietuvos teisės brandą, prisidėti užtikrinant žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei teisinėmis priemonėmis sudarant palankią aplinką verslui. Ilgametės Lietuvos teisės instituto mokslinių interesų kryptys yra viešoji teisė, daugiausiai dėmesio skiriant konstitucinės teisės ir baudžiamosios justicijos problemoms bei kriminologija, daugiausiai dėmesio skiriant vaikų ir jaunimo teisės problemoms, taip pat naujos tyrimų temos: korupcija privačiame sektoriuje, teisinės sistemos efektyvumo ir atskirų teisinių institutų veiklos optimizavimas.

Šiuolaikinių technologijų plėtra sukuria naujus iššūkius saugant žmogaus teises. Pavyzdžiui, dabartinio Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios žmogaus teisių ir laisvių apsaugą,  labiau atitinka tarptautinės teisės nustatytus minimalius standartus vidaus teisei, tačiau įstatymą žmogaus teisių apsaugos požiūriu dar galima tobulinti. Tokią išvadą savo pranešime, skaitytame  Vytauto Didžiojo universitete vykusiame teoriniame praktiniame seminare „ Technologijos ir žmogaus teisės“ pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Petras Tarasevičius.

Savo pranešime mokslininkas atkreipė dėmesį, kad apžvelgus kriminalinę žvalgybą reglamentavusių įstatymų genezę Lietuvoje, galima pastebėti, kad jų kaita visais atvejais buvo siejama su siekiais labiau užtikrinti konstitucines žmonių teises bei laisves ir kartu labiau saugoti viešąjį interesą.

Šiuo metu Kriminalinės žvalgybos įstatymas yra jau ketvirtas šią veiklą reglamentuojantis įstatymas. Anot mokslininko, visi trys skirtingais nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyvavimo laikotarpiais šią veiklą reglamentavę įstatymai tiek teisės doktrinoje, tiek žiniasklaidoje buvo daugiau ar mažiau kritikuojami dėl netinkamo ar nepakankamo reguliavimo siekiant užtikrinti konstitucines žmogaus teises ir laisves. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, laikantis tuo metu galiojusiuose įstatymuose reglamentuotos tvarkos, buvo galimybė neteisėtai apriboti ar net pažeisti žmogaus teises ar pagrindines laisves.

Dabartinis įstatymas tiesiogiai įtvirtina kriminalinę žvalgybą kaip ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) priemonę. Tinkamai užfiksuota informacija apie kriminalinės žvalgybos objektus bei jos rinkimo būdų ir priemonių panaudojimą, ypač jei fiksavimas atliekamas naudojant technines priemones, leidžia sprendimus priimančiai ar kontrolę atliekančiai institucijai objektyviau įvertinti informacijos gavimo būdų ir priemonių naudojimo teisėtumą (galimos provokacijos, informacijos iškraipymo ar priskyrimo tam tikrai kategorijai aspektais), pagrįsti kriminalinės žvalgybos veiksmų kaip ultima ratio atlikimą ir pan. Įpareigojimas užtikrinti galimybę atlikti kriminalinės žvalgybos išorės kontrolę tiesiogiai sietinas su efektyvesne kriminalinės žvalgybos priežiūra, kontrole ir jos atitikties Konstitucijai ir kitiems Lietuvos įstatymams vertinimu.

Tačiau dr. P.Tarasevičius atkreipia dėmesį, kad vienas iki šiol vis dar aktualus ir, ko gera, daugiausia diskusijų dar Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto svarstymų Seimo komitetuose metu sukėlęs klausimas yra tokio kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo būdo kaip sekimas sankcionavimas.

„Norėčiau iškelti klausimą – ar kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo būdo naudojimo laikotarpis gali būti laikomas kriterijumi sprendžiant klausimą ar naudojant šį būdą renkama informaciją apie asmens privatų gyvenimą ar nerenkama? Jei sekimas atliekamas iki 3 dienų, tai šio veiksmo atlikimą sankcionuoja kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas arba jo įgaliotas pavaduotojas, o jei daugiau kaip 3 dienas  - tai sankcionuoja prokuroras. O jei daugiau kaip 3 mėnesius tai sankcionuoja teisėjas. Mano įsitikinimu, jei naudojant šį kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo būdą yra renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą tai nors ir dėl 10 minučių tokio naudojimo yra būtina gauti teisėjo nutartį. Suprantama išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, tačiau tokiu atveju per nustatytą laikotarpį (per 24 val.), turi būti kreipiamasi į atitinkamą teisėją dėl nutarties priėmimo. Deja, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 str. apie neatidėliotinus atvejus nieko nesako!“, - savo mintimis ir pastebėjimais pranešime dalijosi mokslininkas.

Tarptautiniame moksliniame - praktiniame seminare „Technologijos ir žmogaus teisės“, kurį Vytauto Didžiojo universitetas organizavo kartu su Lietuvos teisės institutu, buvo skaityta nemažai pranešimų, skirtų ateities technologijų ir žmogaus teisių sąveikai. Lietuvos teisės institutą seminare atstovavo ir mokslininkas Mindaugas Lankauskas, aptarinėjęs slaptą pokalbių klausymąsi ir privatumą Europos žmogaus teisių teismo praktikos kontekste.