KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRAVIMAS, ESANT VAIRUOTOJAMS NEBLAIVIEMS: AR REIKALINGA PLĖSTI BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS RIBAS? (86)
Straipsnis skirtas kelių transporto priemonių (toliau ir – transporto priemonių) vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (toliau ir – apsvaigus) kriminalizavimo Lietuvoje reikalingumo (prasmingumo) analizei. Ieškant atsakymo į šį klausimą, t. y. ar vien už kelių transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, turėtų būti numatyta baudžiamoji atsakomybė, straipsnyje pirmiausia atskleidžiama, kokie teisiniai padariniai vairuotojams už įvairias, su vairavimu esant neblaiviam susijusias, veikas gresia šiuo metu. Straipsnyje taip pat nagrinėjama kelių transporto eismo (toliau ir – kelių eismo, eismo) saugumo Lietuvoje būklė neblaivių vairuotojų dalyvavimo jame požiūriu (aspektu).
JAUNŲ PILNAMEČIŲ (18-20 METŲ) SOCIALINĖ BRANDA – NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS YPATUMŲ JIEMS TAIKYMO VEIKSNYS (68)
Straipsnyje nagrinėjama baudžiamosios teisės, kriminologijos, psichologijos bei sociologijos mokslų sankirta, atsiradusi 2003 m. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, numačius jame galimybę jauniems pilnamečiams (18–20 m.), padariusiems nusikalstamą veiką, taikyti kai kuriuos nepilnamečiams skirtus baudžiamosios atsakomybės ypatumus, kai jauno pilnamečio socialinė branda prilygsta nepilnamečio brandai.
ĮSTATYMO TAIKYMO ATGAL DILEMA IR CIVILINIO TURTO KONFISKAVIMO ATVEJIS (98)
Straipsnyje keliami tiek fundamentalūs įstatymo taikymo laiko atžvilgiu klausimai, tiek labai konkretus klausimas – ar būtų pagrįsta taikyti atgal civilinio turto konfiskavimo nuostatas.
EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO VAIDMUO PLĖTOJANT ABIPUSIO PRIPAŽINIMO PRINCIPĄ: BAUDŽIAMOSIOS JUSTICIJOS PERSPEKTYVA (93)
Straipsnyje analizuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pozicija sprendimuose, susijusiuose su abipusio pripažinimo principo taikymu Europos Sąjungos valstybėms narėms bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose.
BAUDŽIAMOSIOS IR MOKESČIŲ TEISĖS SANKIRTA: ATSAKOMYBĖ UŽ NETEISĖTĄ PRATURTĖJIMĄ IR NON BIS IN IDEM PRINCIPAS (88)
Straipsnyje analizuojama non bis in idem principo pažeidimo nustatymo ir tokio pažeidimo pasekmių šalinimo metodologija mokestinės ir baudžiamosios atsakomybės kolizijos kontekste. Atskleidžiami skirtingi požiūriai į galimybę taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau vadinama – ŽTLK, Konvencija) garantijas mokestiniuose procesuose, jų privalumai, trūkumai bei požiūrių raida Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau vadinama – EŽTT) praktikoje. Kartu analizuojami skirtingi požiūriai į tai, kaip turėtų būti sprendžiamos situacijos, kuriose yra konstatuojamas principo non bis in idem pažeidimas. Non bis in idem principo analizės pagrindu pateikiami vertinimai dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą ir atsakomybės už mokestinių reikalavimų pažeidimą santykio, dėl kurio buvo pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-226/2014. Prieinama prie išvados, kad, sprendžiant dėl neteisėto praturtėjimo ir mokestinių pažeidimų tapatumo bei nustatant baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės kolizijos sprendimo tvarką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo žengtas žingsnis klaidinga kryptimi.
BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS UŽ NETEISĖTĄ DISPONAVIMĄ NARKOTINĖMIS AR PSICHOTROPINĖMIS MEDŽIAGOMIS PRAKTINĖS PROBLEMOS IR TEISINIO REGULIAVIMO TRŪKUMAI (98)
Straipsnyje apžvelgiamos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dalyko ir jo kiekio nustatymo problemos teismų praktikoje – kaip pavyzdys pateikiamas narkotinių medžiagų pėdsakų teisinis įvertinimas.
BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS UŽ EUTANAZIJĄ NETAIKYMO GALIMYBĖS (63)
Žmogaus gyvybė yra didžiausia vertybė, kurią pažeidus paprastai kyla baudžiamoji atsakomybė. Formaliai baudžiamieji įstatymai gyvybę saugo iki visiško smegenų mirties momento. Vis dėlto tokia formali riba teisiškai ir praktiškai nėra absoliuti. Baudžiamojoje teisėje ir teisėsaugos institucijų praktikoje galima atrasti įvairių galimybių nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn asmens, atlikusio eutanaziją. Šios teisinės ir praktinės galimybės, kuriomis gali būti ir yra naudojamasi Lietuvoje bei užsienio šalyse, analizuojamos šiame straipsnyje.
BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS SENATIES PATEISINIMO PROBLEMA (67)
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos teisės moksle ilgai buvęs iš esmės „pamirštas“, bet praktikoje (ypač pastaruoju metu) itin aktualiu tapęs baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. Analizuojamos baudžiamosios justicijos moksle žinomos senaties instituto pagrindimo teorijos ir kai kurie iš jų išplaukiantys įvairių senaties teisinio reguliavimo modelių ypatumai.
BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONĖS – ĮMOKOS Į NUKENTĖJUSIŲ NUO NUSIKALTIMŲ ASMENŲ FONDĄ TEISINIO REGULIAVIMO PROBLEMOS (94)
Šiame straipsnyje analizuojami vienos iš Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo ir vykdymo probleminiai klausimai.
BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ UŽ ASMENS PRIVATAUS GYVENIMO NELIEČIAMUMO PAŽEIDIMUS EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO BEI LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOS KONTEKSTE (91)
Šiame moksliniame straipsnyje gilinamasi į sunkiausius asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę.