Konferencijoje svarstyta, ar (ne)būtina Lietuvoje reaguoti į persekiojimą
[:lt] Gegužės 28 d. vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Baudžiamųjų įstatymų (ne)kokybė ir žmogaus teisės“ greta kitų prelegentų bei prelegenčių pranešimą skaitė ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės doc. dr. Ilona Laurinaitytė bei doc. dr. Ilona Michailovič. Savo pristatyme „Persekiojimo fenomenas Lietuvoje: ar (ne)būtina reaguoti?“ tyrėjos apžvelgė Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Gerovės visuomenė“ finansuojamo tyrimo „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA) problematiką, atkreipė dėmesį į persekiojimo aukas. „Nors persekiojimo fenomenas pastaraisiais metais vis daugiau tyrinėjamas, nėra lengva jį apibrėžti bei apibūdinti“, – pranešimo metu sakė Ilona Laurinaitytė. Pasak prelegentės, persekiojimas dažniausiai apibūdinamas per įvairias elgesio formas, apimančias keletą rūšių: kėsinimąsi į asmens ar jo artimųjų sveikatą ar gyvybę, garbę ir orumą (pvz., įžeidinėjimus, reputacijos žlugdymą), privatumą (pvz., šnipinėjimą, sekimą, daugkartinį skambinimą) ir kt. „Remiantis Vakarų šalių tyrimų rezultatais, persekiojimo lygis yra aukštas: viena iš penkių moterų ir vienas iš dešimties vyrų yra patyrę persekiojimą savo gyvenime, – tęsė pranešėja, – o dėl sparčios skaitmeninių technologijų plėtros šios problemos mastai dar labiau auga.“ Kadangi toks elgesys labai stipriai paveikia aukos gyvenimą, tad intensyvesnių šio fenomeno tyrimų poreikis vis didėja. Mokslininkė tikisi, jog šiuo metu Lietuvoje vykdomas tyrimas padės užpildyti mokslo žinių šioje srityje trūkumą visų pirma išsiaiškinant, kaip Lietuvos gyventojai suvokia persekiojimą ir koks jo paplitimas visuomenėje. Antroje pranešimo dalyje Ilona Michailovič pristatė šalyje galiojančias teisinio reagavimo dėl persekiojamojo pobūdžio elgesio galimybes. Kadangi Lietuvoje nėra atskiros baudžiamosios atsakomybės už persekiojimą, tai už tokio pobūdžio elgesį gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal nukentėjusiam asmeniui sukeltą žalą ir atsiradusius padarinius. „Už persekiojimą gali būti baudžiama pagal Lietuvos Respublikos BK 145, 165–168, 154, 198 ir kitus BK straipsnius, nes persekiojimas – daugialypis reiškinys“, – konferencijos dalyviams kalbėjo mokslininkė. Visgi, pasak tyrėjos, pagal šiuos BK straipsnius užregistruotų nusikaltimų skaičius bendroje nusikalstamumo struktūroje nėra didelis. Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo šalys raginamos kriminalizuoti tyčinį pasikartojantį kitam asmeniui grėsmę keliantį elgesį, dėl kurio šis asmuo jaučiasi nesaugus (Konvencijos 34 str.). Kita vertus, pasak I. Michailovič, Konvencijoje nurodyta išlyga, leidžianti nenumatyti atskiros baudžiamosios atsakomybės už persekiojimą, jei persekiojimui sustabdyti pakanka nebaudžiamųjų sankcijų. Vis dėlto į klausimą, ar reikia kriminalizuoti persekiojimą, pasak pranešėjos, galima atsakyti tik atlikus išsamius mokslinius tyrimus. Tikėtina, kad šiuo metu įgyvendinamas tyrimas padės atsakyti į nemažai su persekiojimu susijusių klausimų. Visgi, pasak mokslininkės, vyrų ir moterų stereotipinių elgesio modelių, nuostatų kaita stipriai prisidėtų kovojant su persekiojimu, nes labai daug šio įkyraus ir nepageidaujamo elgesio atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, be to, jam būdingas latentiškumas. Visus, besidominčius persekiojimo reiškiniu ar patyrusius persekiojimą ir norinčius pasidalinti sava patirtimi, prašome kreiptis į projekto tyrėjų komandą el. paštu stalking@teise.org. Visą pranešimą galima peržiūrėti čia (nuo 3:41:10 iki 3:58:21). [:]
Projekto FemiJust partneriai kviečia į tarptautinę konferenciją „Teisingos bausmės moterims? Baudžiamoji praktika ir nuteistųjų moterų patirtys“
Ką reiškia teisinga bausmė? Kaip užtikrinti jos teisingumą? Kokios su bausmėmis susidūrusių moterų patirtys? Į šiuos bei kitus klausimus bus siekiama atsakyti artėjančioje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ (FemiJust) partnerių komanda, kurią sudaro Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, Kembridžo universiteto Kriminologijos institutas (Didžioji Britanija) bei Vytauto Didžiojo universitetas maloniai kviečia visus norinčius dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Teisingos bausmės moterims? Baudžiamoji praktika ir nuteistųjų moterų patirtys“, vyksiančioje 2021 m. birželio 23 d. (trečiadienį). Konferencija vyks nuotoliniu būdu per interaktyvią internetinę platformą. Konferencijos metu bus aptariama teisingų bausmių moterims problema, analizuojamos moterų nusikalstamo elgesio aiškinimo ir nusikalstamos veikos sudėties kaitos tendencijos, taip pat bus gilinamasi į taikomus baudimo mechanizmus ir praktikas, o pranešimus skaitys akademinės bendruomenės nariai, šios srities praktikai bei atstovai. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Užsiregistruoti į renginį galite čia. Renginio programą rasite čia. Konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos bendrai finansuojamo projekto „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ (FemiJust) dalis. Plačiau apie FemiJust projektą. What does a just punishment mean? How to ensure its justness? What are the experiences of women who face punishment? These and other questions will be addressed at the upcoming international online conference. The Research Council of Lithuania co-funded Project “Defeminised criminal justice: female offenders’ penalties and their experience of punishment” (Femijust) partner team consisting of Law Institute of the Lithuanian Center for Social Sciences, University of Cambridge Institute of Criminology and Vytautas Magnus University kindly invites you to attend the international conference „A just punishment for women? Punitive practices and female offenders‘ experiences“, taking place on the 23th of June 2021. The conference will be held remotely through an interactive online platform. The conference will discuss the issue of fair punishment for women, analyse trends in the interpretation of women’s criminal behaviour and the composition of criminal activity, as well as delve into the applicable punishment mechanisms and practices. Presentations will be delivered by members of the academic community, practitioners in this field and other representatives. Participation in the conference is free, but registration is required. You can register for the event here. Event agenda can be found here. The conference is part of the Lithuanian Science Council co-funded project “Defeminised criminal justice: female offenders’ penalties and their experiences of punishment” (FemiJust). You can find out more about the project here.
Studentų mokslinėje konferencijoje-2021 debiutavo trys Instituto atstovės
[:lt] 2021 m. gegužės 11 d. nuotoliniu būdu vykusioje Studentų mokslinėje konferencijoje pranešimus savo įgyvendintų tyrimų temomis skaitė trys Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto projektų jaunosios specialistės Aistė Gustaitė (vadovė dr. Rūta Vaičiūnienė), Deimantė Rimkutė (vadovė dr. Agnė Limantė) bei Jovita Bislytė (vadovė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė). Konferencijos pradžioje studentams sveikinimo žodį tarė Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis. Po sveikinimo žodžio dalyviai ir klausytojai buvo nukreipti į atskirus pokalbių kambarius: biochemijos, fizikos, matematikos, informatikos, biofizikos, chemijos, fizinės geografijos, ekologijos ir aplinkotyros, miškotyros, biologijos, veterinarijos, agronomijos, geologijos, chemijos inžinerijos bei kitus. Teisės, ekonomikos ir vadybos sričių virtualiame kambaryje, kurio moderatorius – prof. Darijus Beinoravičius, jaunosios mokslininkės nuo lapkričio mėn. vykdytus projektus pristatė vienos iš pirmųjų programoje. Jovita Bislytė pristatė projektą „Studentų mokslinės kompetencijos ugdymas sveikatos teisėje, analizuojant pacientų patirtos žalos kompensavimo teisinius klausimus“ (ZAPPA), kurio įgyvendinimui vadovavo dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Pranešime jaunoji specialistė klausytojams pristatė paciento sąvokos turinį teisės kontekste bei žalos kompensavimo modelius, taip pat pateikė pacientų priežiūros standartų, teisių ir pareigų santykio, žalos atlyginimo šaltinių vertinimą. Pranešimo metu buvo aptarti ir kiti esminiai projekto metu analizuoti klausimai, kaip antai kaltės elementas pacientų patirtos žalos atveju, žalos rūšis, kompetentingos institucijos, įrodinėjimo naštos pasiskirstymas bei daugelis kitų pagrindinių aspektų. Antroji su vadovės dr. Agnės Limantės pagalba įgyvendintą projektą „Dirbtinis intelektas ir civilinė atsakomybė“ (DI-CA) pristatė Instituto jaunoji specialistė, teisės studijų programos studentė Deimantė Rimkutė. Pagrindinis probleminis šio pranešimo klausimas – ar egzistuojantis civilinės atsakomybės reguliavimas būtų pakankamas atlyginant dirbtinio intelekto sukeltą žalą, jei žala kiltų šiandien Lietuvos jurisdikcijoje? Pranešėja į klausimą stengėsi atsakyti pirmiausia nagrinėdama kitus svarbius aspektus: kuo dirbtinis intelektas skiriasi nuo kitų labiau pažengusių technologijų, kas turėtų būti laikomas atsakingu už dirbtinio intelekto sukeltą žalą, kas yra dirbtinio intelekto kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas bei kitas diskusijos vertas problemas. Aistė Gustaitė, sociologijos ir kriminologijos studijų programos studentė, auditorijai pristatė projekto „Resocializacijos priemonių taikymo problemos ir perspektyvos įkalinimo įstaigose elgesio korekcijos programas vykdančių specialistų požiūriu“ (RE-LAV), įgyvendinto vadovaujant dr. Rūtai Vaičiūnienei, rezultatus. Įgyvendintu tyrimu paremtas pranešimas „Elgesio korekcijos programų įgyvendinimo problemos laisvės atėmimo vietose. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atvejis“ auditorijos dėmesį patraukė savo realumu bei praktiškumu – buvo pristatyta daug dėmesio sulaukiančių Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patirtis elgesio programų (ne)veiksmingumo kontekste. Mokslinių pranešimų pristatymu Lietuvos mokslo tarybos organizuojamoje konferencijoje Teisės institutui atstovavusios studentės užbaigė šešis mėnesius trukusį projektų įgyvendinimą. Džiugu, jog mokslininko profesiją studentės sėkmingai išmėgino vadovaujant kompetentingoms Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkėms. [:]
Kviečiame į tarptautinį virtualų seminarą „Individualus vaikų baudžiamajame procese vertinimas: geriausių praktikų beieškant“
[:lt] Kiekvienais metais daugiau nei milijonas nepilnamečių Europos Sąjungoje dalyvauja baudžiamajame procese šalies viduje ir už jos ribų. Nors pastaraisiais dešimtmečiais nepilnamečių justicijos klausimai vis dažniau atsiduria tarptautinių institucijų ir organizacijų darbotvarkėje, net praėjus trisdešimčiai metų nuo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos paskelbimo vaikų teisių apsauga kasdienėje praktikoje tebėra iššūkis. Be to, pastebima, jog nėra nuoseklios individualaus vertinimo, kaip jis įtvirtintas Direktyvoje ES 2016/800, praktikos. ES bendrai finansuojamo projekto „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD) komandos tikslas – organizuojant tarptautinį interaktyvų seminarą „Individualus vaikų baudžiamajame procese vertinimas: geriausių praktikų beieškant“ sukurti daugiau aiškumo individualaus vertinimo klausimais profesinėje bendruomenėje. Komanda, kurią sudaro partneriai iš Lietuvos (Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas), Kroatijos (Zagrebo universiteto Švietimo ir reabilitacijos mokslų fakultetas), Graikijos (Salonikų Aristotelio universitetas) ir Kipro („HFC Hope for Children“ politikos centras), maloniai kviečia individualaus vertinimo praktikus, nacionalinės ir tarptautinės politikos formuotojus, tyrėjus, akademinės bendruomenės narius bei kitus norinčius dalyvauti virtualiame renginyje 2021 m. gegužės 3 d. 11.00–16.55 val. Lietuvos laiku. Renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama gerosioms individualaus vertinimo praktikoms Nyderlanduose, taip pat temoms, susijusioms su ekspertų tarpusavio bendradarbiavimu atliekant ir naudojant įtariamų ar apkaltintų vaikų individualų vertinimą baudžiamajame procese. Renginyje ekspertai pristatys pranešimus apie nacionalines patirtis ir iniciatyvas, įgyvendinant individualų vertinimą, po pranešimų vyks interaktyvios kavos pertraukėlės bei baigiamoji diskusija. Seminare dalyvaus tokie kompetentingi pranešėjai kaip dr. Stephanie Rap iš Leideno universiteto Teisės mokyklos, June De Groot, atstovaujanti „Defense for Children International“ Nyderlanduose, bei Gabriella Gallizia, „Defence for Children“ Italijoje atstovė. Seminaras vyks nuotoliniu būdu per interaktyvią internetinę platformą, kurią suteikia Vaikų apsaugos centras Pietryčių Europoje („Child Protection Hub for South East Europe“). Asmenų, dalyvavusių visame renginyje, prašymu bus išduodami dalyvio pažymėjimai. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Nuoroda į ją bei daugiau informacijos apie interaktyvų seminarą rasite čia. Jei dar nesate Child Hub Platform narys, susikurkite anketą (nemokamai), kad galėtumėte prisijungti prie renginio: https://bit.ly/39r1luJ. Renginio programa. Pažymėtina, kad seminaras, vyksiantis 2021 m. gegužės 3 d., yra praktinis renginys, o artėjanti galutinė projekto IA-CHILD konferencija, vyksianti birželio 30 d. nuotoliniu būdu, bus skirta suburti tyrėjus ir praktikus bei vesti diskusiją pagrindinėmis individualaus vertinimo temomis. Taip pat bus pristatyti projekto rezultatai ir leidinys individualaus vertinimo tema. Kviečiame sekti naujienas apie artėjančius renginius per „Child Hub“ arba IA-CHILD projekto „Facebook“ puslapį. [:en] Each year more than one million minors in the European Union face criminal proceedings within and across national borders. Even though in recent decades juvenile justice issues have increasingly been on the agendas of international institutions and organizations – still, thirty years after the introduction of the United Nations Convention on the Rights of the Child, safeguarding children’s rights in daily practice remains a challenge. Moreover, there is a noticeable absence of consistent practice of individual assessment ruled by the Directive. The EU co-funded project “Procedural safeguards of accused or suspected children: improving the implementation of the right to individual assessment”(IA-CHILD) team aims to bring more clarity to the matters of individual assessment in the professional community by organising an international online seminar “Individual assessment of children in criminal proceedings: in search for best practices”. The team consisting of partners from Lithuania (Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences), Croatia (the Faculty of Education and Rehabilitation Sciences of the University of Zagreb), Greece (Aristotle University of Thessaloniki) and Cyprus (HFC Hope for Children Policy Center) kindly invite individual assessment practitioners, national and international policy makers, researchers, academics and others to participate in the interactive workshop on the 3rd of May 2021, 10:00-15:55 CEST. The event will focus on the good practices of individual assessment in the Netherlands as well as topics related to cooperation of experts doing and using the individual assessment of suspected or accused children in criminal procedure. The event will include expert presentations regarding national experiences and initiatives implementing individual assessment, the presentations will be followed interactive coffee breaks and a final discussion. The seminar will feature such prominent speakers as dr. Stephanie Rap of Leiden University Law School, June De Groot of Defence for Children International the Netherlands, and Gabriella Gallizia of Defence for Children International Italia. The workshop will be held remotely through an interactive online platform provided by the Child Protection Hub for South East Europe. Certificates of attendance will be issued upon request of participants who attended the whole event. Full agenda is available here. For registration and more information about the event please refer here. The participation in the event is free, however, registration is required. If you are not already a member of the Child Hub Platform, please create an account (free) to join the event: https://bit.ly/39r1luJ. It should be noted that the workshop, taking place on the 3rd of May 2021 is a practical event, whereas the the upcoming final conference for the IA-CHILD project to be held remotely on the 30th of June will aim to bring together the community of researchers and practitioners and conduct a discussion on the main topics of individual assessment. The results of the project and the Handbook on individual assessment will be presented as well. Be sure to keep up with the news on upcoming events through Child Hub or the IA-CHILD project Facebook page. [:]
Lietuvos mokslo taryba kviečia registruotis į „Studentų mokslinę konferenciją 2021“
[:lt] Lietuvos mokslo taryba kviečia registruotis į „Studentų mokslinę konferenciją 2021“ – tradiciniu tapusį renginį, kuriame studentai pristato mokslinius pranešimus ir atliktus mokslinius tyrimus. Konferencija vyks š. m. gegužės 11 dieną. Renginio pradžia – 8 val. Konferencijoje pranešimus skaitys ir mūsų Instituto įgyvendinamų projektų jaunesniosios specialistės: Jovita Bislytė, projektas: „Studentų mokslinės kompetencijos ugdymas sveikatos teisėje, analizuojant pacientų patirtos žalos kompensavimo teisinius klausimus“ (ZAPPA), projekto vadovė: dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Aistė Gustaitė, projektas: „Resocializacijos priemonių taikymo problemos ir perspektyvos įkalinimo įstaigose elgesio korekcijos programas vykdančių specialistų požiūriu“ (RE-LAV), projekto vadovė: dr. Rūta Vaičiūnienė. Deimantė Rimkutė, projektas: „Dirbtinis intelektas ir civilinė atsakomybė“ (DI-CA), projekto vadovė: dr. Agnė Limantė. Projektai bendrai finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba. Būtina visų dalyvių – pranešėjų ir klausytojų – išankstinė registracija! Maloniai prašome registruotis iki gegužės 6 d. Daugiau informacijos ir nuorodą į registraciją rasite čia. [:]
Naujausiame Teisės instituto leidinyje mokslininkų komanda peržengia korupcijos viešajame sektoriuje ribas: tiriama korupcijos privačiame sektoriuje problematika
[:lt] Nors iki šiol korupcija bei kyšininkavimas bendrąja prasme daugeliui asocijuojasi su piktnaudžiavimu valdžios įgaliojimais, korupcija privačiame sektoriuje – taip pat vis daugiau dėmesio šiais laikais sulaukiantis reiškinys. Tačiau korupcijos privačiame sektoriuje sąvokai Lietuvos kontekste būdingas teisinis neapibrėžtumas – ji neatskleidžiama nei nacionaliniuose, nei tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkų dr. Kristinos Ambrazevičiūtės, dr. Eglės Kavoliūnaitės-Ragauskienės bei dr. Petro Ragausko bendradarbiavimo rezultatas – monografija „Korupcija privačiame sektoriuje“, kuria siekiama pateikti apibendrintą korupcijos privačiame sektoriuje problemiškumo įvertinimą Lietuvos kontekste. Šią monografiją galima pavadinti 2016–2020 m. Instituto mokslininkų vykdytos specialios mokslinių tyrimų programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ dalies atliktų tyrimų kvintesencija. Leidinio pirmojoje dalyje autoriai formuoja korupcijos privačiame sektoriuje problemą: apibrėžia pačio reiškinio sąvoką ir pateikia santykio su viešojo sektoriaus korupcija vertinimą. Taip pat siekiama ne tik atskirti korupciją privačiame sektoriuje nuo gretutinių reiškinių, kaip antai konkurencijos, lobistinės veiklos bei dovanų teikimo, tačiau ir konkretizuoti keliamas grėsmes ir potencialią žalą. Antroji monografijos dalis skirta išsamiai pagrindinių priemonių, skirtų spręsti korupcijos privačiame sektoriuje problemą Lietuvoje, analizei, apimančiai baudžiamąją teisę, darbo teisę, civilinę teisę ir privataus sektoriaus savireguliaciją. Visą monografijos tekstą rasite čia. [:en] Although by many, corruption and bribery are still widely associated with abuse of power by government officials, corruption in the private sector is an increasingly relevant phenomenon nowadays as well. However, the concept of corruption in the private sector in the Lithuanian context is characterized by legal uncertainty – it is not disclosed in either national or international legal acts. The team of Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences researchers, consisting of dr. Kristina Ambrazevičiūtė, dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė and dr. Petras Ragauskas’ presents the result of their most recent collaboration – the new monograph “Corruption in the Private Sector”. The overall objective of the study is to summarize the assessment of the problem of corruption in the private sector in the Lithuanian context. The publication reflects the quintessence of the research carried out through 2016-2020 by the researchers of the Institute as part of the special research program “A New Approach to Corruption: Challenges and Opportunities Beyond the Public Sector”. In the first part of the study, the authors focus on the issue of corruption in the private sector: the concept of the phenomenon itself is defined and an assessment of the relationship with corruption in the public sector is provided. The monograph also seeks not only to distinguish corruption in the private sector from co-occurrences such as competition, lobbying and the provision of gifts, but also to specify the threats and potential harm. The second part of the monograph is devoted to a detailed analysis of the main measures to address the problem of corruption in the private sector in Lithuania, including criminal law, labour law, civil law and private sector self-regulation. Full text of the monograph can be found here. [:]
Tarptautiniame seminare apie Europos šeimos teisės įvadą – Instituto mokslininkės pranešimas
[:lt] 2021 m. kovo 19 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė skaitė pranešimą „Party autonomy to choose jurisdiction and applicable law for matrimonial property in Europe“ (liet. Šalių autonomija pasirinkti jurisdikciją ir taikytiną teisę sutuoktinių nuosavybei Europoje) virtualiame seminare „Introduction to European Family Law ‘Virtual Kyiv’ Webinar“ (liet. Įvadas į Europos šeimos teisę – „Virtualusis Kijevas“, internetinis seminaras). Seminarą organizavo Tarptautinė šeimos teisės advokatų akademija (International Academy of Family Lawyers, IAFL), kuri jungia šeimos teisės specialistus iš įvairių valstybių. Pranešimus šeimos teisės temomis renginyje skaitė mokslininkai ir advokatai iš Anglijos, Škotijos, Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos, Rusijos, Maltos, Italijos, Graikijos, Monako, Ukrainos, Čekijos ir Šveicarijos. Pristatymuose buvo nagrinėjami šeimos advokatų iššūkiai naudojant skaitmenines technologijas ir socialines medijas, vaikų nuomonės išklausymo šeimos bylose klausimai, išlaikymo, sutuoktinių turto padalijimo ir kitos temos. Agnės Limantės pranešime buvo aptariama šalių autonomija kaip svarbus įrankis ES tarptautinės privatinės šeimos teisės srityje. Mokslininkės teigimu, ji didina teisinį stabilumą ir nuspėjamumą, skatina jurisdikcijos ir taikytinos teisės koncentraciją, sutaupo laiko ir mažina bylinėjimosi išlaidas. Mokslininkė atkreipė dėmesį į susijusių ES reglamentų sąveiką, pažymėjo, kad būtina nepamiršti, kad santuokinio turto padalijimo klausimai dažniausiai kyla kartu su skyrybomis, išlaikymu, tėvų pareigomis, kuriuos reguliuoja savarankiški ES reglamentai. Visą pranešimą ir kitus pristatymus galite rasti čia. [:en] On 19 March 2021, Agnė Limantė, a chief researcher of the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences, gave a presentation “Party autonomy to choose jurisdiction and applicable law for matrimonial property in Europe” at a virtual seminar “Introduction to European Family Law ‘Virtual Kyiv’ Webinar”. This virtual seminar was organized by the International Academy of Family Lawyers (IAFL), which is a worldwide association of family law lawyers from various countries. In this event, lawyers and researchers from England, Scotland, Germany, France, Lithuania, Russia, Malta, Italy, Greece, Monaco, Ukraine, the Czech Republic and Switzerland gave presentations on European family law. The topics discussed covered challenges faced by family lawyers when using digital technologies and social media, hearing of the child in family cases, maintenance, division of family assets and other topics. Agne Limante’s presentation focused on parties’ autonomy as an important tool in the EU private international family law. The researcher noted that parties’ choice increases stability and predictability, allows the concentration of jurisdiction and applicable law, saves time and additional litigation costs for the parties. She discussed the right of the parties to agree on the jurisdiction and the possibility of choice of applicable law for the matrimonial property. According to the researcher, the interaction of related EU instruments should be taken into account as the division of matrimonial property usually comes together with divorce, maintenance and parental responsibility issues. The full report you can find it here. [:]
Naujojoje Instituto mokslininko dr. Mindaugo Lankausko monografijoje – kanapių naudojimo medicininiais tikslais klausimų analizė
[:lt] Kanapių ir kanapių savo sudėtyje turinčių produktų naudojimo medicininiais tikslais įteisinimas šiuo metu yra itin aktualus ir nemažai diskusijų keliantis klausimas, tačiau žinojimas apie galimą kanapių ir jų produktų medicininį panaudojimą iki šiol kupinas spragų. Monografijoje „Kanapių naudojimas medicininiais tikslais: Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reguliavimo ypatumai, iššūkiai ir perspektyvos“ kontraversiška kanapių įteisinimo tema nagrinėjama pasitelkiant mokslinių tyrimų duomenis, teorinę informaciją bei lyginamąją užsienio valstybių patirčių analizę, dėmesio skiriama ir istorinei kanapių naudojimo medicinoje genezei. Analizuodamas medicininių kanapių teisinio reguliavimo ypatumus skirtingose valstybėse dr. Mindaugas Lankauskas pristato ne tik Europos žemyno, tačiau ir Šiaurės Amerikos, Jungtinės Karalystės bei Australijos pozicijas teisinės medicininių kanapių kontrolės kontekste. Mokslininko teigimu, atlikto tyrimo rezultatų pagrindu suformuotos rekomendacijos bei išvados leis pasitelkti mokslu pagrįstus įrodymus diskusijoje dėl optimalaus kanapių panaudojimo medicinoje modelio sukūrimo Lietuvoje. Visą monografijos tekstą rasite čia. [:en] The legalisation of cannabis and cannabis-containing product use for medicinal purposes is currently a relevant and controversial issue, however the awareness and common knowledge about potential medical use of cannabis and cannabis-containing products still remains full of gaps. The monograph “Cannabis Use for Medicinal Purposes: Pecularities, Challenges and Perspectives on Legal Regulation in Lithuania and Other Countries“ examines the controversial topic of cannabis legalisation through research data, theoretical information and comparative analysis of foreign experiences, as well as focuses on the historical genesis of cannabis use in medicine. Dr. Mindaugas Lankauskas analyses the specifics of legal regulation of cannabis in different countries by presenting and evaluating legal perspectives from all over the globe – Europe, North America, the United Kingdom and Australia. According to the researcher, the recommendations and conclusions formed on the basis of the results of the research will allow to use scientific evidence in the discussion regarding the development of an optimal model of cannabis use for medicinal purposes in Lithuania. The full text of the monograph can be found here. [:]
„Teisės e-aktualijų“ leidinyje – naujos mokslininkų nuomonės
[:lt] „Teisės e-aktualijos“ – tai internetinis leidinys, kuriame skelbiami Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslo darbuotojų parengti socialinės plėtros darbai, kurie buvo pateikti valstybės bei savivaldybių institucijoms. Naujajame numeryje rasite dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės pateiktą nuomonę konstitucinės justicijos byloje Nr. 4/2019 apie tai, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais)“ 1.2.1, 1.2.2 papunkčiai. Dr. Simonas Nikartas ir dr. Skirmantas Bikelis konstitucinės justicijos byloje Nr. 14-A/2019 pateikė nuomonę, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek buvo suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą. Dar vieną nuomonę mokslininkai pateikė dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių dviejų siūlymų griežtinti baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė suformavo nuomonę konstitucinės justicijos byloje Nr. 13/2019. Išsamiai atsakyta, ar Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio (2014 m. birželio 26 d. redakcija) 3 dalies 1 punktas, 5 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio (2014 m. birželio 26 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniui. Taip pat Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai kreipusis į Lietuvos teisės institutą, dr. E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė atsakė, ar AB „Ignitis grupė“, kaip patronuojanti įmonė, ir AB „Ignitis grupė“ ir jos grupės įmonės gali dalyvauti šios grupės įmonėms aktualių teisės aktų rengimo procese. Dr. Skirmantas Bikelis išreiškė nuomonę apie Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės pateiktus įstatymų projektus Nr. XIVP-96 ir XIVP-95, kuriais siūloma dekriminalizuoti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų platinti. Dr. Petras Ragauskas pateikė nuomonę dėl Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5042. Nuomonė pateikta įstatymo projektą Nr. XIIIP-5042 pagrindinio komiteto teisėmis svarstyti paskirtam Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, remiantis šio komiteto pirmininko 2020-12-16 prašymu. Leidinį skaitykite čia. [:en] “Legal E-Topics” – is an online publication that distributes social development works prepared by researchers of the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences and submitted to state and municipal institutions. In the new issue, you will find Dr Dovilė Pūraitė-Andrikienė opinion delivered in a constitutional justice case Nr. 4/2019 on whether Paragraph 2 of Article 7 of the Constitution of the Republic of Lithuania and the constitutional principle of a state under the rule of law are not in conflict with March 1 Resolution no. 149 “On the Implementation of the Law on Science and Studies of the Republic of Lithuania (as amended on 9 August 2017), sub-items 1.2.1, 1.2.2. Dr Simonas Nikartas and Dr Skirmantas Bikelis delivered an opinion in a constitutional justice case Nr. 14-A/2019, whether Paragraph 2 of Article 31 of the Constitution of the Republic of Lithuania did not contradict Paragraph 1 (wording of 19 March 2015) of Article 75 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, in so far as the law of the court has been restricted, taking into account all the circumstances of the case, to postpone the implementation of a custodial sentence, imposed on a person convicted of a very serious crime. The researchers gave another opinion on two proposals of the members of the Seimas of the Republic of Lithuania to tighten criminal liability for cruel treatment of animals. Dr Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė formed an opinion in a constitutional justice case Nr. 13/2019. The researcher answered whether Item 3 of Paragraph 3 (wording of 26 June 2014) of the Law on Local Self-Government of the Republic of Lithuania, Paragraph 1 of Article 5, Paragraph 2 of Article 5, Paragraph 1 of Article 19, Article 20 (wording of 26 June 2014 with subsequent amendments) Paragraph 2, does not contradict Article 119 of the Constitution of the Republic of Lithuania. Also, after the Chief Official Ethics Commission applied to the Institute, Dr Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė answered whether AB Ignitis group, as the parent company, and its group companies can participate in the process of drafting legal acts relevant to the companies of this group. Dr Skirmantas Bikelis expressed an opinion on draft laws No. XIVP-96 and XIVP-95, submitted by the group of members of the Seimas of the Republic of Lithuania, that proposes to decriminalize the illegal possession of small quantities of narcotic drugs and psychotropic substances without the aim of distributing them. Dr Petras Ragauskas submitted an opinion on amendment No. XIIIP-5042 of the Law on the Prevention of Corruption of the Republic of Lithuania No. IX-904. Opinion delivered on the draft law no. XIIIP-5042 to the Committee on National Security and Defense of the Seimas of the Republic of Lithuania appointed for consideration as the main committee, based on the request of the chairman of this committee on 16 December 2020. Read the publication (in Lithuanian). [:]
Manipuliavimo sporto varžybomis prevencija – Instituto mokslininkės vadovaujamos doktorantūros tyrimo objektas
[:lt] Lietuvos socialinių mokslų centro teisės institutui laimėjus Lietuvos mokslo tarybos (LMT) konkursinės doktorantūros vietą, su Mykolo Romerio universitetu susitarta kartu vykdyti socialinių mokslų srities teisės (01S) mokslo krypties doktorantūros studijas. Doktorantūra vykdoma pagal Mykolo Romerio universiteto kartu su Vytauto Didžiojo universitetu teisės mokslo krypties mokslo doktorantūros reglamentą, patvirtintą Mykolo Romerio universiteto Senato 2017 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 1SN-24, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos socialinių mokslų centro teisės instituto ir Mykolo Romerio universiteto steigimo dokumentais, Mokslo doktorantūros nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais doktorantūrą. Doktorantūros studijos finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Doktorantūros tematika – „Manipuliavimo sporto varžybomis prevencija“. Doktorantūros vadovas – dr. Salomėja Zaksaitė. Doktorantas – Irma Venckuvienė. Disertacijos tema – „Kovos su manipuliavimu sporto varžybomis patirtis Europoje ir Lietuvoje: teoriniai, lyginamieji teisiniai ir kriminologiniai aspektai“. Disertacijoje bus siekiama įvertinti ne tik pagirtinas Lietuvos iniciatyvas ir kritiškai peržvelgti, kokių prevencinių priemonių Lietuva stokoja, bet ir atrinkti geriausias užsienio valstybėse taikytas ir taikomas iniciatyvas bei jas pateikti tam, kad iš jų galėtume pasisemti patirties. Disertacijoje taip pat būtų atkreipiamas dėmesys į Europos valstybių lošimų reguliatorių požiūrį tam tikrais su manipuliavimu sporto varžybomis susijusiais aspektais. Darbe bus aiškinamasi, koks yra pasirinktų Europos šalių lošimus prižiūrinčių institucijų vaidmuo prisidedant prie kovos su manipuliavimu sporto varžybomis. Taip pat darbe siekiama pristatyti tam tikrų su sportu susijusių subjektų atstovų nuomonę apie manipuliavimo sporto varžybomis problemą, jų vertinimą apie vykdomą manipuliavimo sporto varžybomis prevenciją Lietuvoje, kokias perspektyvas jie mato manipuliavimo sporto varžybomis prevencijos srityje. Išvardytiems tyrimams atlikti bus pasitelkiamas, be kita ko, induktyvusis metodas. Bus atliekami iš dalies struktūruoti interviu su ekspertais, besispecializuojančiais manipuliavimo sporto varžybomis srityje, iš viešojo ir privataus sektorių. [:en] As the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences won the competitive doctoral position established by the Research Council of Lithuania (RCL), an agreement was reached with Mykolas Romeris University to jointly conduct doctoral studies in the field of social sciences within the discipline of Law (01S). The doctoral studies are carried out in accordance with the Mykolas Romeris University and Vytautas Magnus University Doctoral Regulations in the field of law, approved by the Senate of Mykolas Romeris University on June 2, 2017 by Resolution No. 1SN-24, as well as in accordance with the Republic of Lithuania Law on Higher Education and Research, the founding documents of the Law institute of Lithuanian Centre for Social Sciences and Mykolas Romeris University, the Regulations for Science and Doctoral Studies and other relevant legislation. The doctoral studies are financed from the European Union structural funds. Topic of doctoral research – „Prevention of Manipulation of Sports Competitions”. Doctoral supervisor – dr. Salomėja Zaksaitė. Doctoral student – Irma Venckuvienė. Doctoral thesis – „Experience of combating manipulation in sports competitions in Europe and Lithuania: theoretical, comparative legal and criminological aspects”. The dissertation aims not only to evaluate the commendable Lithuanian initiatives and critically review what preventive measures Lithuania lacks, but to select the best initiatives applied in foreign countries and present them so that they can be learned from as well. The dissertation will also draw attention to the attitude of European gambling regulators towards certain aspects related to the manipulation of sports competitions. In addition, the role of gambling authorities in different European countries when contributing to the fight against manipulation of sporting events will be explained. The work aims to present the opinion of representatives of certain sports-related entities regarding the problem of manipulation of sports competitions, their assessment of the prevention of manipulation of sports competitions in Lithuania and the perspectives they see in this field. The listed studies will be carried out using, among other methodology, the inductive method. Partially structured interviews with experts from public and private sectors, specializing in the manipulation of sporting competitions will be conducted. [:]