Konferencija „Nusikaltimų prevencija Lietuvoje: kai mokslas susitinka su praktika“
[:lt] Šiemet Lietuvos kriminologų asociacijos konferencija skirta nusikaltimų prevencijos temai. Temai, kuri paskutiniu metu persikėlė į antrą planą, dėl politinio nestabilumo regione ir ekonominių iššūkių valstybei. Tačiau nusikaltimų prevencijos poreikis nesumažėjo. Priešingai. Šiuolaikinių valstybių viešo saugumo politikoje nusikaltimų prevencija užima vis svarbesnį vaidmenį. Nuo požiūrio, kad situaciją išspręs vis griežtesnės nusikaltimų kontrolės priemonės, pereinama prie vadybinio nusikaltimų kontrolės modelio. Valstybinių institucijų kovą su pasekmėmis (nusikaltimais), keičia nuomonė, kad reikėtų orientuotis į žalos visuomenei ir valstybei mažinimą. Todėl vis daugiau kalbama apie kriminalinės justicijos reinvesticiją – duomenimis pagrįstą požiūrį į viešą saugumą, įkalintų asmenų skaičiaus ir su tuo susijusių valstybės išlaidų mažinimą, strategijas, kurios gali sumažinti nusikaltimų ir sumažinti recidyvo atvejų. Kaip pagrindinius pagalbininkus šiame darbe valstybės pasitelkia mokslininkus kriminologus, sociologus, psichologus, teisininkus. Balandžio 8 d. vyksiančioje konferencijoje mokslininkai ir praktikai savo pranešimuose kalbės apie tai ką rodo jų tyrimai, kokie egzistuoja įrankiai nusikaltimų prevencijai ir kaip juos galima pritaikyti efektyvesnei nusikaltimų prevencijos ir kontrolės politikai. Konferencijos pranešimai apims tokias svarbias temas kaip efektyvios nusikaltimų prevencijos politikos formavimas, korupcinių nusikaltimų kontrolės mechanizmai, įkalintų asmenų resocializacija ir kitas naujai atsirandančias nusikaltimų kontrolės temas. [:]
Lietuvos teisės institutas sutarė dėl tarptautinio bendradarbiavimo
[:lt] Lietuvos teisės institutas sutarė dėl bendradarbiavimo su Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetu bei Centrinės Floridos universiteto (JAV). Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė dalyvavo susitikime su KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekane Egle Butkevičiene, Viešosios politikos ir administravimo instituto direktore Audrone Telešiene ir Centrinės Floridos universiteto (JAV) dėstytoju ir tyrėju dr. Thomu A. Bryeriu. Pastarasis KTU lankosi gavęs JAV mokslininkių programos „Core Fulbright“ stipendiją tyrimams Lietuvoje 2015–2017 metams. Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės tarp KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, Centrinės Floridos universiteto (JAV) ir Lietuvos teisės instituto, susitarta dėl bendrų mokslinių tyrimų bei kitų bendradarbiavimo galimybių. [:]
Už disponavimą narkotikais – alternatyvios bausmės?
[:lt] Mokslininkai teigia, kad už narkotikų vartojimą turėtų būti plečiamos alternatyvių bausmių galimybės. Tokią išvadą pristatė Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas, skaitydamas pranešimą apskrito stalo diskusijoje „Lietuva ir UNGASS (Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialioji sesija narkotikų klausimais): pasaulis sieks reformų narkotikų politikos srityje, o kokiu keliu pasuks Lietuva?“ Lietuvos teisės instituto mokslininkai diskusijoje pateikė kriminologinę atsakomybės už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis analizę. Joje nurodoma, kad pastaraisiais metais socialinis – demografinis nuteistojo portretas nelabai pakito – dominuoja jauni 21-30 m. amžiaus vyrai, turintys vidurinį ar žemesnį išsilavinimą, nedirbantys ir anksčiau teisti. Analizuojant bylų medžiagą konstatuota, kad dažniausiai nuteisiami vartotojai, tačiau pastaraisiais metais padaugėjo už narkotikų platinimą teistų asmenų. Atitinkamai padaugėjo ir laisvės atėmimo bausmės taikymo atvejų. Šalia nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, dažniausiai daromi turtiniai nusikaltimai, tačiau asmenys paprastai nuteisiami tik už su narkotikais susijusius nusikaltimus. M.Lankauskas pristatė mokslinio tyrimo išvadą, kad tik nusikaltimo išaiškinimas ir baudimas nėra pakankamos priemonės, ypač probleminių narkotikų vartotojų atžvilgiu. Todėl, anot mokslininko, būtina plėsti reabilitacinių priemonių pasiūlą, taip pat ir įkalinimo įstaigose. „Lietuva ir UNGASS: pasaulis sieks reformų narkotikų politikos srityje, o kokiu keliu pasuks Lietuva?“ organizuota siekiant supažindinti su narkotikų politikos aktualijomis pasaulyje ir Europos Sąjungoje, konkrečiai – pristatyti, kokios temos vyrauja ES pozicijoje, rengiamoje šį balandį vyksiančiam UNGASS’ui – ypatingą reikšmę turinčiam renginiui, kurio metu po aštuoniolikos metų pertraukos Jungtinės Tautos peržiūrės ir diskutuos apie narkotikų politiką pasaulyje. Nevyriausybinių organizacijų atstovams kelia nerimą tai, kad Lietuvoje neproporcingai didelis narkotikus vartojančių asmenų kriminalizavimas už smulkius su narkotikų vartojimu ar disponavimu savo reikmėms susijusius nusikaltimus. Žmogui ir visuomenei tai nepadeda, o valstybei kainuoja. Jau ne vienerius metus pasaulyje kalbama apie tai, kad sveikatos ir socialine prasme toks „karas prieš narkotikus“ yra neveiksmingas, o į baudimą nukreiptą valstybės narkotikų politiką reikia keisti į gydymo ir socialinių paslaugų prieinamumą bei plėtrą. Nerimą specialistams kelia ir tai, kad nuo balandžio 1 d. įsigalioja nauji įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos bausmės už narkotinių medžiagų disponavimą nedideliais kiekiais (t. y. už tik vartoti, o ne prekiauti skirtą medžiagų kiekį) bus baudžiama vien pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tai reiškia, kad asmuo už nedidelį kiekį narkotinių medžiagų bus traukimas tik baudžiamojon atsakomybėn, o tai dar labiau sustiprina į baudimą, o ne į pagalbą, orientuotą valstybės narkotikų politiką. [:]
Analizuojamas ES Teisingumo Teismo sprendimas dėl minimalios alkoholio kainos
[:lt] King’s Student Law Review (KSLR) EU Law Blog paskelbė Lietuvos teisės instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės straipsnį ‘Counting every sip of my whiskey?’ The CJEU rules on minimum alcohol price (liet. “Skaičiuojate kiekvieną mano viskio gurkšnį? Priimtas ESTT sprendimas dėl minimalios alkoholio kainos”). Dr. A.Limantė straipsnyje nagrinėja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą prejudicinėje byloje Scotch Whisky Association, kurioje Teismas pasisakė dėl galimybės reguliuoti alkoholinių gėrimų mažmeninę pardavimo kainą, siejant ją su minimalia alkoholio vieneto kaina. Šis Teisingumo Teismo sprendimas kartu su artimiausiu metu pasirodysiančiu nacionalinio teismo sprendimu, turėtų tapti svarbiu precedentu formuojant alkoholio kontrolės politiką ES šalyse, kadangi pateiks svarią nuomonę, ar minimalios kainos reguliavimas bei panašios priemonės gali būti tinkamu variantu ES laisvo prekių judėjimo kontekste. [:en] King’s Student Law Review (KSLR) EU Law Blog has recently published the paper ‘Counting every sip of my whiskey?’ The CJEU rules on minimum alcohol price by dr. Agne Limante, a researcher at Law Institute of Lithuania. Dr. A Limante analyses a long awaited judgment of the Court of Justice of the European Union in Scotch Whisky Association case which was delivered on 23 December 2015. The case related to a plan of the Scottish government to introduce a minimum unit alcohol price. The CJEU judgment in Scotch Whisky Association, together with the upcoming judgment of the national court, appears to form an important precedent for the governmental strategies in the area of alcohol consumption control. Since most EU countries are running programs to lower the use of alcohol, the judgments in this case are likely to suggest to other states whether MUP or similar measures could be an option. [:]
Lygtinis paleidimas turėtų būti suvokiamas kaip prielaida žalos atlyginimui
[:lt] Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas negali būti viena iš lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų (bausmės atlikimo laisvėje) sąlygų, teigia mokslininkai. Analizuodami siūlomą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimą, Lietuvos teisės instituto mokslininkai dr. Gintautas Sakalauskas ir dr. Justas Namavičius pateikė savo išvadas, kad tokius pakeitimus priimti yra netikslinga. Anot mokslininkų, lygtinis paleidimas būtent ir sudaro daugiau galimybių atlyginti žalą, nes įkalintas asmuo dažniausiai neturi galimybių sukaupti žalos atlyginimui reikalingas lėšas. Mokslininkai pateikia duomenis, kad nemaža dalis įkalintų asmenų nusikaltimais padarytos žalos neatlygina ne todėl, kad to nenori, o todėl, kad neturi tam galimybių. Anot mokslininkų, žalos atlyginimo siejimas su lygtiniu paleidimu pažeistų lygybės principą, turtingesniems asmenims būtų sudaromos palankesnės sąlygos būti paleistiems lygtinai. Didelė nusikaltimu padaryta žala dažniausiai savaime lemia laisvės atėmimo bausmės taikymą (pavyzdžiui, atėmus kitam žmogui gyvybę arba esant nusikaltimo sudėtį kvalifikuojančiam didelės žalos ar analogiškam požymiui), o taikant bausmes ir jas vykdant siekiama iš esmės skirtingų tikslų (pastaruoju atveju – kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis). Todėl draudimas taikyti lygtinį paleidimą, kol nėra atlyginta bent dalis žalos, nebūtų logiškas baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo teisės teorijų požiūriu, pažymi mokslininkai. Nuo 2012 metų Lietuvoje veikia nauja probacijos sistema, kuri sudaro galimybę lygtinai paleidžiamus asmenis įpareigoti atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, ir, kaip rodo statistika, šis įpareigojimas veiksmingai taikomas praktikoje. Šie ir kiti mokslininkų argumentai dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo pateikiami Lietuvos teisės instituto elektroniniame leidinyje „Teisės e-aktualijos“. Visą tekstą galima rasti čia. Šiame leidinyje taip pat publikuojamos teisininkų išvados dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto, Baudžiamojo kodekso papildymo neįgalumo ir amžiaus požymiais tikslingumo. Taip pat mokslininkai pateikė išvadą dėl galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis-pranešėjus apie korupcinio pobūdžio veikas. Daugiau informacijos:Ineta Stravinskaitė – JanavičienėLietuvos teisės institutas8 699 04294 [:]
Mokslininkų darbas naudojamas valstybės valdymui tobulinti
[:lt] Su Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkų parengta monografija apie viešąjį interesą rekomenduojama susipažinti Vyriausybės institucijoms ir Lietuvos bankui. Tokį raštą pasirašė Vyriausybės kancleris, įgyvendindamas Valstybės kontrolės Vyriausybei pateiktą rekomendaciją. Valstybės institucijos raginamos susipažinti su LTI išleista monografija „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“, kurioje publikuojamas tyrimas, atskleidžiantis, kaip viešasis interesas suprantamas teismų sprendimuose, taip pat kam teikiama pirmenybė, kai susiduria viešieji ir privatūs interesai. „Džiaugiamės, kad mokslininkų kolektyvo atliktas didelis darbas svarbus ne tik mokslo bendruomenei, bet ir valstybės institucijoms, kurios prireikus gina viešąjį interesą“, – sako LTI direktorė Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė. Monografija, kurią parengė gausus mokslininkų būrys (dr. Lina Beliūnienė, Milda Burnytė, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, dr. Egidijus Krivka, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, dr. Rita Matulionytė), skirta viešojo intereso sampratos analizei. Monografijos autorių kolektyvas siekė atrasti ir paaiškinti, kas slypi po raktiniais žodžiais „viešasis interesas“. Tokį mokslo tyrimą paskatino pora priežasčių. Pirma, kad Lietuvos įstatymų leidėjas nėra suformulavęs universalaus, visoms teisinio reguliavimo sritims tinkančio viešojo intereso apibrėžimo. Ir antra, – nebuvo nuodugniau, taip pat tarpdisciplininiu požiūriu analizuota, kaip viešąjį interesą savo praktikoje identifikuoja teismai, kokie argumentai lemia, kad pirmenybė būtų teikiama viešajam interesui privačių interesų atžvilgiu arba vienam iš kelių viešųjų interesų. Todėl šio mokslo tyrimo ašis yra Lietuvos teismų bylų praktikos analizė. Iš teismų praktikos išryškėja viešojo intereso supratimas. Tirtos penkios sritys, kuriose pasireiškia viešasis interesas: nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo ir statybų bei vartotojų apsaugos. Nustatyta, kad viešasis interesas patenka tarp visuomenėje esančių principinių susitarimų, būtinų bendram egzistavimui ir kad šie susitarimai nėra visuomet matuojami naudos matu. Viešojo intereso apibrėžimas orientuotas į vertybes, o pažeidimai sietini ir su formaliąja, ir su turiningąja šio intereso pusėmis. Teismai, priimdami sprendimus, ne visados atsižvelgia į tai, kiek asmenų yra susiję su viešuoju interesu. Pavyzdžiui, teismai pripažįsta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsauga svarbi visai visuomenei, o ne atskiroms jos grupėms, o viešojo intereso vartotojų apsaugos srityje pabrėžiama vartotojų teisių svarba ne tik visai visuomenei, bet didelei jos daliai. Nagrinėjant, kaip teikiama pirmenybė viešiesiems interesams bylose, nustatyta, kad teisinio stabilumo siekis yra tas viešasis interesas, kuris gali būti nurungtas kitų viešųjų interesų. Pvz., iš teritorijų planavimo ir statybų sričių teismų sprendimų matoma tam tikra išskirtinė vertybių hierarchija, prioritetą teikiant vertingo objekto apsaugai. Daugumoje nagrinėtų viešojo intereso sričių teismų sprendimų įtvirtinta, kad būtina užtikrinti vertybių pusiausvyrą. Be kitų pastebėjimų autoriai daro išvadą, kad teismų sprendimuose skatintinas proporcingumo kategorijos naudojimas ir juo labiau eksplicitinis jos taikymo pagrindimas. Visą monografijos tekstą galima rasti čia. Daugiau informacijos:Ineta Stravinskaitė – JanavičienėLietuvos teisės institutas8 699 04294 [:]
S. Bikelis dalyvavo tarptautinio projekto partnerių susitikime
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis vasario 4-5 dienomis dalyvavo Europos Komisijos finansuojamo mokslinio projekto „Siekiant, kad suėmimas taptų kraštutine priemone“ partnerių susitikime Utrechte (Nyderlandai). Susitikime buvo aptarti suėmimo ir alternatyvių kardomųjų priemonių rodikliai, jų tendencijos, suėmimo ir alternatyvų reguliavimo ir taikymo ypatumai projekto partnerių šalyse (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Vokietijoje), tartasi dėl projekto veiklų įgyvendinimo. Projektas „Siekiant, kad suėmimas taptų kraštutine priemone“ pradėtas šių metų pradžioje, o jo rezultatai bus pateikti iki 2017 metų pabaigos. [:]
Europos Taryba ruošia rekomendaciją dėl lobistų
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė 2016 metų sausio pabaigoje lankėsi Strasbūre, kur dirbo Europos Tarybos (ET) sudarytoje darbo grupėje. Ši darbo grupė, kurioje dirba atstovai iš Austrijos, Čekijos, Prancūzijos, Gruzijos, Lietuvos, Vokietijos, Airijos, Lenkijos, Rumunijos, Turkijos bei Jungtinės Karalystės, ruošia rekomendaciją dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo nacionalinėse teisės sistemose. Lietuvos atstovą į darbo grupę delegavo Teisingumo ministerija. Rekomendaciją ketinama priimti šių metų pabaigoje. ET rekomendacijos yra universali šiuolaikinių europinių standartų atitinkamose srityse išraiška. Jas ruošiant atsižvelgiama į tarptautinę ir Europos patirtį bei poreikius. Tradiciškai daug dėmesio skiriama žmogaus teisių apsaugai. ET rekomendacijas galima laikyti savotiškais rėmais, kurių laikytis raginamos visos ET narės. [:en] In January 2016 Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė, researcher at the Law Institute of Lituania, participated in the meeting of the drafting group of the Council of Europe commissioned to prepare draft of the Recommendation on Legal Regulation of Lobbying Activities. The drafting group consists of experts from Austria, Czech Republic, France, Georgia, Lithuania, Germany, Ireland, Poland, Romania, Turkey and United Kingdom. The recommendation will provide guidelines for the regulation of lobbying activities in national legal systems. The expert from Lithuania was delegated to the drafting group by the Ministry of Justice. The Committee of Ministers of the Council of Europe has planned to adopt this Recommendation by the end of this year. Recommendations are „soft law” instruments adopted by the Committee of Ministers of the Council of Europe addressed to the Governments of the Council of Europe Member States. They are drafted in accordance with international and European experience and needs of the Member States. Traditionally, these instruments invoke a high level of the human rights standard. Recommendation of the Council of Europe may be regarded as a peculiar framework which all Member States are encouraged to apply. [:]
LTI – fotografijų paroda
[:lt] Lietuvos teisės institute eksponuojama Lietuvos neįgaliųjų forumo paroda, kuria siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių atskirtį. Ši paroda – parodų ciklo “Tapatybės iliuzija” dalis. Nuotraukų autorius – fotografas Darius Chmieliauskas. „Tapatybės iliuzija“ – tai asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ parodų, pristatytų dešimtyje Lietuvos regionų ciklas, sudarantis galimybę iš arti pažvelgti į nematomą žmonių su negalia gyvenimą socialinės globos namuose. Pagrindinė parodų ciklo idėja – ryžtingai sklaidyti ydingus ir nepagrįstus mitus dėl neįgaliųjų teisės gyventi savarankiškai, vis dar giliai įsitvirtinusius tarp negalios neturinčių visuomenės piliečių. Kaip teigia nuotraukų autorius fotografas Darius Chmieliauskas, globos namuose sutikti neįgalūs žmonės tarsi įstrigę kitoje erdvėje, kuri savo prigimtimi jiems svetima. Fotogafuoti žmonės autoriui atrodė gyvenantys nelaisvėje, bet patys to nesuvokiantys. Paroda organizuojama vykdant projektą „Ne(galia) vs GAL(ia)“. [:]
Viešasis interesas – kas tai?
[:lt] Lietuvos teisės institutas išleido monografiją „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“, kurioje publikuojamas tyrimas atskleidžiantis, kaip viešasis interesas suprantamas teismų sprendimuose, taip pat, kam teikiama pirmenybė, kai susiduria viešieji ir privatūs interesai. Monografija, kurią parengė gausus mokslininkų būrys (dr. Lina Beliūnienė, Milda Burnytė, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, dr. Egidijus Krivka, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, dr. Rita Matulionytė), skirta viešojo intereso sampratos analizei. Monografijos autorių kolektyvas siekė atrasti ir paaiškinti, kas slypi po raktiniais žodžiais „viešasis interesas“. Tokį mokslo tyrimą paskatino pora priežasčių. Pirma, kad Lietuvos įstatymų leidėjas nėra suformulavęs universalaus, visoms teisinio reguliavimo sritims tinkančio viešojo intereso apibrėžimo. Ir antra, – nebuvo nuodugniau, taip pat tarpdisciplininiu požiūriu analizuota, kaip viešąjį interesą savo praktikoje identifikuoja teismai, kokie argumentai lemia, kad pirmenybė būtų teikiama viešajam interesui privačių interesų atžvilgiu arba vienam iš kelių viešųjų interesų. Todėl šio mokslo tyrimo ašis yra Lietuvos teismų bylų praktikos analizė. Autoriai rėmėsi įžvalga, kad viešasis interesas yra daugiau socialinė negu teisinė kategorija. Teismų praktika buvo nagrinėjama ne tik teisiniu, bet ir politikos, ekonomikos, sociologijos mokslų aspektu. Tyrime taip pat remiamasi dviejų atliktų sociologinių apklausų, – Lietuvos gyventojų ir teisės praktikų, – duomenimis. Lietuvos gyventojų apklausa patvirtino viešojo intereso išskirtinumą iš kitų interesų, nes į klausimą „Ar, Jūsų nuomone, privatūs ir visuomeniniai interesai yra skirtingi dalykai?“, 47,2 proc. apklaustųjų pripažino, kad šie interesai yra skirtingi. Penktadalis atsakiusiųjų manė, kad šie interesai yra dažniausiai skirtingi, o beveik tiek pat jų (19,3 proc.) teigė, kad šie interesai kai kuriais atvejais sutampa. Pažymėtina ir tai, kad nemažai apklausos dalyvių (11,5 proc.) pripažino, jog nežino atsakymo į šį klausimą arba neturi nuomonės. Iš teismų praktikos išryškėja viešojo intereso supratimas. Tirtos penkios sritys, kuriose pasireiškia viešasis interesas: nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo ir statybų bei vartotojų apsaugos. Nustatyta, kad viešasis interesas patenka tarp visuomenėje esančių principinių susitarimų, būtinų bendram egzistavimui ir kad šie susitarimai nėra visuomet matuojami naudos matu. Viešojo intereso apibrėžimas orientuotas į vertybes, o pažeidimai sietini ir su formaliąja, ir su turiningąja šio intereso pusėmis. Išskiriami keletas teismų sprendimuose pasikartojančių elementų: objektas (tai, kokios ginamos vertybės saugomos), turinys (konkretaus viešojo intereso nurodymas). Teismai, priimdami sprendimus, ne visados atsižvelgia į tai, kiek asmenų yra susiję su viešuoju interesu. Pavyzdžiui, teismai pripažįsta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsauga svarbi visai visuomenei, o ne atskiroms jos grupėms, o viešojo intereso vartotojų apsaugos srityje pabrėžiama vartotojų teisių svarba ne tik visai visuomenei, bet didelei jos daliai. Nagrinėjant, kaip teikiama pirmenybė viešiesiems interesams bylose, nustatyta, kad teisinio stabilumo siekis yra tas viešasis interesas, kuris gali būti nurungtas kitų viešųjų interesų. Pvz., iš teritorijų planavimo ir statybų sričių teismų sprendimų matoma tam tikra išskirtinė vertybių hierarchija, prioritetą teikiant vertingo objekto apsaugai. Daugumoje nagrinėtų viešojo intereso sričių teismų sprendimų įtvirtinta, kad būtina užtikrinti vertybių pusiausvyrą. Be kitų pastebėjimų autoriai daro išvadą, kad teismų sprendimuose skatintinas proporcingumo kategorijos naudojimas ir juo labiau eksplicitinis jos taikymo pagrindimas. Visą monografijos tekstą galite rasti čia. [:en] Law Institute of Lithuania has published a monograph which is founded on an assumption, that a more definite (more precise and comprehensive) definition of the public interest in Lithuanian law is both needed and possible. This definition may be reached by formulating guidelines of identification of the public interest. For the determination thereof the researches intend to analyse the topic of public interest in two directions: direction of criteria (elements, features, making it possible to identify public interest) and direction of priorities (arguments, determining the submission of priority to the public interest). The main attention of the monograph is paid to the analysis of the case law of Lithuanian courts in the considered field, besides the research literature, legal regulation and review of best practices of other countries. Moreover, seeking to clear out the public attitudes towards the public interest a sociological survey is intended to be carried out and also a survey of judges and prosecutors. Since the public interest is not only a legal category, the case law is analysed in an interdisciplinary way, using legal, economic, political, sociological sciences‘ perspectives. First of all, it is important to note that researchers have analysed Lithuanian case law, using different approaches to the identification of public interest, examining the extent of certainty of public interest conception. Specifically, authors have chosen to analyse Lithuanian case law examining five different areas of public interest manifestation in Lithuanian law (i. e. sphere of the restoration of the rights of ownership to the existing real property, sphere of immovable cultural heritage, sphere of environmental protection, sphere of territorial planning and construction and sphere of consumer protection), on the basis of Lithuanian and foreign scientific doctrine and legal regulation. The analysis of case law and the survey of legal practitioners have showed that the results of these surveys do not differ because public interest is understood as expressing what is important for the whole society or for the majority of it and as having ideological basis of utilitarian theories but still taking into concern the interest of minorities. The opinion expressed in the surveys should not be treated as corresponding to the particular conception of public interest: the so called conceptions of accumulation and preponderance, common interest and unitary interest. Also, the expressed opinions do not signify the will of majority, but are similar to the ideas developed in the sociology. Furthermore, the results of the surveys, which embody the formal and content-oriented dimension of public interest, are also reflected in legal argumentation of Lithuanian courts dealing with public interest issues. In legal argumentation the shell of public interest conception presented by the Constitutional Court of the Republic of Lithuania become apparent. The public interest (interest of a person or a group of persons) reflects and expresses the fundamental values of society which are established and protected by the Constitution. The grounds of legal order which are based on the above mentioned system of values are the regulatory principles of the relations of organized community. These principles outline the directions of development of this