Renginių archyvas

Šiuo metu esame ketvirtosios industrinės revoliucijos, pasižyminčios sparčia technologijų plėtra bei materialaus, skaitmeninio ir biologinio pasaulių suartėjimo (kuomet diskutuojama apie dirbtinį intelektą, CD spausdintuvus, kvantinę kompiuteriją, autonominius automobilius ir kt.), priešaušryje. Globalizacijos sąlygomis bei informacinės visuomenės plėtros ir naujų technologijų raidos kontekste būtina įvertinti bei diskutuoti apie ateities technologijų poveikį žmogaus teisėms, t.y. kaip vykstant šiems procesams jas bus galima užtikrinti ir apsaugoti nacionaliniame, regioniniame ar tarptautiniame kontekstuose. Šis procesas yra sudėtingas dėl poreikio suderinti įvairius ir dažnai pakankamai skirtingus interesus ir visuomenės bei valdžios poreikius. Pavyzdžiui, rinkoje vis plačiau taikomos sudėtingos technologijos reikalauja tiek apsaugoti vartotoją ir jo teises, tiek tinkamai reglamentuoti ir tuo pačiu užtikrinti šių technologinių laimėjimų diegimą ir apyvartą rinkoje bei spręsti naujus iki šiol neegzistavusius teisinius aspektus (pvz., kam kils atsakomybė už autonominio automobilio padarytą žalą – savininkui ar gamintojui). Ne mažiau aktualu įvertinti, kokią įtaką technologiniai laimėjimai turės nusikalstamų veikų užkardymui ir išaiškinimui, kaip šiame kontekste bus užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės (asmens teisė į privatumą, ypač socialiniuose tinkluose, internetinėje erdvėje ir pan.). Šioms ir kitoms, mūsų laikų ar dar tik numatomoms technologinės ir teisės sričių sąveikos problemoms ir skiriamas VDU teisės fakulteto kartu su Lietuvos Teisės institutu organizuojamas tarptautinis mokslinis-praktinis seminaras „Technologijos ir žmogaus teisės“.

 Seminaras vyks 2016 m. gruodžio 9 d. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete, 206 aud., Jonavos g. 66, Kaune.

 Seminaro programa parsiuntimui.

 Kviečiame registruotis į seminarą internetu. Registracijai spauskite čia.

Registracija į seminarą vykdoma iki 2016 m. gruodžio 8 d. 12.00 val.

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai kartu su partneriais 2016 m. rugsėjo 15 d. surengė baigiamąją mokslinio projekto konferenciją „Neteisėta cigarečių apyvarta: situacija ir kontrolės iššūkiai“.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“ vadovas LTI mokslininkas Skirmantas Bikelis sako, kad šiuo projektu buvo siekiama visapusiškai ištirti neteisėtą akcizinių prekių apyvartą kaip socialinį reiškinį ir šiame kontekste įvertinti Neteisėtos akcizinių prekių apyvartos kontrolės priemonių sistemos efektyvumą, proporcingumą, taip pat šios sistemos nuoseklumą.

Didžiąją dalį cigarečių kainos (baltarusiškų, rusiškų – net daugiau kaip 80 proc.) sudaro į valstybės biudžetą mokami akcizo ir kiti mokesčiai, todėl cigarečių kontrabanda užsiimantys asmenys gauna didžiulius pelnus. Yra paskaičiuota, kad, siunčiant penkis jūrinius konteinerius kontrabandinių cigarečių, pakanka, jog vienas iš jų prasprūstų pro muitinės kontrolę – jau tokiu atveju operacija tampa pelninga. Situaciją dar paaštrina grandioziniai skirtumai tarp akcizų mokesčių Europos Sąjungoje ir Baltarusijoje bei Rusijoje.

LTI mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad neteisėtą cigarečių apyvartą sumažinti padėtų ne tik šiuo metu taikomos pasienio kontrolės priemonės, bet ir tarptautiniai susitarimai, kurie kontroliuotų cigarečių gamintojų veiklą.

Mokslininkai, tyrinėdami cigarečių kontrabandos reiškinį, nustatė, kad visuomenės dėmesys dažnai yra nukreiptas į „ledkalnio viršūnę“ – už vieno kito kontrabandinio cigarečių bloko pardavimą arba pirkimą numatomos didelės baudos, akcentuojamas kontrabandinių cigarečių vežėjų nubaudimas. Tačiau pagrindinė problema yra ne smulkūs ir vidutiniai, o stambieji kontrabandos atvejai. Pastarieji sulaikymų statistikoje tesudaro mažiau nei 3 proc. nuo visų kontrabandos atvejų, tačiau stambiąja kontrabanda gabenamų cigarečių kiekiai tokie dideli, kad šie 3 proc. atvejų sudaro 75 proc. visos kontrabandinių cigarečių vertės.

Analizuodami kontrabandos bylas teismuose, mokslininkai nustatė, kad kontrabandą dažniausiai organizuoja vyrai, tačiau žemiausio lygmens platintojais dažniausiai būna vyresnio amžiaus moterys. Cigaretes palyginti nedideliais kiekiais dažniausiai per sieną gabena jauni vyrai iš pasienio kaimų. Jie dažniausiai būna niekur nedirbantys, nevedę, menko išsilavinimo. Dar viena kategorija asmenų, dalyvaujančių kontrabandos gabenime - vilkikų vairuotojai. Tai dažniausiai yra vidutinio amžiaus vedę vyrai, turintys darbą ir nuolatines pajamas. Tuo tarpu kontrabandos organizatoriai teisėsaugos pareigūnams įkliūva retai.

Konferencijos pranešimai:

Skirmantas BIKELIS, Lietuvos teisės institutas, Projekto vadovas „Projekto „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“ tikslai, pridėtinė vertė ir tyrimo metodai“

Renata GIEDRYTĖ-MAČIULIENĖ, Lietuvos teisės institutas „Cigarečių kontrabanda ir neteisėtas disponavimas jomis: administracinių teisės pažeidimų bylų analizės rezultatai“ 

Inga DAUKŠAITĖ, Lietuvos teisės institutas „Cigarečių kontrabanda ir neteisėtas disponavimas jomis: baudžiamųjų bylų analizės rezultatai“

Skirmantas BIKELIS, Lietuvos teisės institutas, Projekto vadovas „Dura lex, sed lex? Neteisėtos cigarečių apyvartos teisinio reguliavimo problemos ir jų įveikimo būdai“ 

Gvidas ČIUČKA, Muitinės kriminalinės tarnybos 1-ojo skyriaus viršininkas „Tabako gaminių (cigarečių) kontrabandos, neteisėto disponavimo bei legalių gabenimo srautų apžvalga“

Nerijus GENYS, Vyriausybės kanceliarijos Ekonominių pažeidimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas „Šešėlinė ekonomika. Pokyčiai per dešimtmetį“

Vaida LIUTKUTĖ, LSMU Sveikatos tyrimų institutas, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija „Rūkymas  Lietuvoje: Mažiname? Didiname? Stagnuojame?“

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto apskritojo stalo diskusijoje 2016 birželį pristatytas Lietuvos teisės instituto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai sudėti į monografiją „Tarėjų instituto perspektyvos Lietuvoje“.

Monografijos autoriai dr. Petras Ragauskas, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, Vaidas Kalpokas (apklausų duomenų apdorojimas) savo atliktu tyrimu siekė sprendimų priėmėjams padėti apsispręsti dėl tarėjų instituto koncepcijos Lietuvoje.

Seime vykusiame monografijos pristatyme Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė - Kulvinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad ši monografija yra ypatingai svarbi Lietuvos teisinės sistemos ateičiai, nes atsako į svarbiausius klausimus dėl tarėjų institucijos.

„Dabartinės Vyriausybės programoje nustatytas aiškus uždavinys - „atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema, parengti koncepciją ir įstatymų pakeitimo projektus dėl visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose.“ Tvirtindamas Vyriausybės programą Seimas šį pažadą pavertė teisiniu įpareigojimu,“ - atkreipė dėmesį instituto direktorė.

Lietuvoje pasitikėjimas teismais vienas žemiausių Europos Sąjungoje: remiantis „Eurobarometro“ 2013 m. atliktu tyrimu, tik 31 proc. Lietuvos gyventojų buvo linkę pasitikėti teisingumo sistema (ES vidurkis – 53 proc.). ES pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Slovėniją, Čekiją ir Slovakiją. Ši padėtis glaudžiai susijusi su nepasitikėjimu valstybe, nusivylimu demokratine sistema, pesimistišku požiūriu į valstybės ateitį, piliečių pasyvumu, nepagarba teisei.

Analizuojant tarėjų instituto įdiegimo į Lietuvos teisinę sistemą galimybes, mokslininkai įvertino politinę valią, visuomenės (kartu ir profesionalių teisininkų bendruomenės) nuomonių tendencijos ir mokslo darbai šia tema.

Atliekant tyrimą buvo įvertinti „už“ ir „prieš“. Tarėjų institucijos šalininkai vardija tokius privalumus: sustiprėtų visuomenės teisinis švietimas, būtų įgyvendinta požiūrių įvairovė, suartėtų „gyvoji“ ir formalioji teisė, teisinė sistema taptų demokratiškesnė, atsirastų papildoma apsauga nuo teismo piktnaudžiavimų, tarėjai būtų kaip papildomas teisėjų nepriklausomumo garantas. Tarėjų institucijos priešininkus labiausiai neramina tai, kad nėra tarėjų institucijos tradicijos, tokia institucija gali tapti beprasmišku balastu teismo procesui, sprendimai gali būti neprognozuojami, išauga laiko ir pinigų sąnaudos, sprendimai bus priimami neišmanant teisės ir remiantis subjektyviu teisingumo jausmu, tai gali paskatinti baudžiamosios politikos griežtėjimą, atsirastų favoritizmo ir korupcijos grėsmė, būtų vadovaujamasi emocijomis, prietarais ir stereotipais.

Tyrimo duomenys liudija, kad prieš bet kokį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus teismuose pasisakė 37 proc. iš beveik 550 apklaustų teisėjų, prokurorų ir advokatų. Labai svarbu tai, kad su tarėjais anksčiau susidūrę respondentai turėjo daug palankesnę nuomonę tiek dėl jų dalyvavimo teismo procese, tiek ir dėl visuomenės dalyvavimo apskritai.

Tyrimo metu buvo ieškoma atsakymų į įvairius teorinius ir praktinius klausimus, kylančius diegiant tarėjų institutą. Tyrimo tikslais buvo atlikta užsienio valstybių praktikos apžvalga, Lietuvos teisinių profesijų atstovų (advokatų, teisėjų ir prokurorų) apklausa, atlikta viešojo diskurso tarėjų klausimu interneto portaluose analizė, vertinti su tarėjų instituto įdiegimu susiję pranašumai, trūkumai ir galimos grėsmės. Visų šių tyrimų medžiaga nuosekliai pristatoma atitinkamuose šio darbo skyriuose.

Kalėjimų departamento Probacijos skyriaus organizuotame renginyje “Bendradarbiavimo galimybės vykdant probacijos veiksmingumo mokslinę stebėseną” buvo pristatyta Lietuvos teisės instituto mokslininkų dr. Gintauto Sakalausko ir Liubovės Jarutienės mokslo studija „Probacijos veiksmingumo vertinimas“.

Šios mokslo studijos tikslas – įvertinti Lietuvoje probacijos veiksmingumo vertinimui naudojamus kriterijus, aptarti jų pranašumus ir trūkumus, išanalizuoti pagrindinius probacijos veiklos rodiklius, išnagrinėti užsienio šalyse taikomus probacijos sistemos veiksmingumo vertinimo modelius bei kriterijus ir pateikti rekomendacijas dėl probacijos sistemos veiklos veiksmingumo vertinimo Lietuvoje.

Atliekant šią mokslo studiją buvo nagrinėjami probaciją ir strateginį planavimą reglamentuojantys teisės aktai, analizuota ir apibendrinta probacijos veiklos statistika. Siekiant ištirti užsienio šalyse sukauptą probacijos sistemos veiksmingumo vertinimo patirtį, analizuotos mokslinės publikacijos, užsienio šalių teisės aktai, statistika, probacijos tarnybų veiklos ataskaitos ir kita medžiaga.

Rengiant mokslo studiją buvo išanalizuota šešių užsienio šalių – Airijos, Anglijos ir Velso, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Vokietijos – probacijos veiksmingumo vertinimo patirtis.

Mokslininkai tikisi, kad ši mokslo studija suteiks papildomų galimybių ir priemonių gerinti probacijos sistemos veiksmingumą ir jo vertinimą Lietuvoje, bus naudinga bausmių vykdymo sistemą analizuojantiems mokslininkams ir joje dirbantiems praktikams, taip pat studijuojantiems ir visiems, besidomintiems bausmių vykdymo problematika.

Lietuvos Probacijos įstatymas probaciją apibrėžia kaip sąlyginę alternatyvą paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimą ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Šio tikslo turėtų būti siekiama įvairiomis Probacijos įstatyme nustatytomis priemonėmis, kurioms įgyvendinti Lietuvoje sukurta probacijos tarnybų sistema. Per metus į probacijos tarnybų registrą pastaruoju metu patenka maždaug 20 tūkst. asmenų, ir nors iš šio skaičiaus ne visiems paskiriama probacija formaliąją prasme (asmenys, kuriems ji buvo paskirta, sudaro maždaug pusę visų probacijos tarnybų registre buvusių asmenų), akivaizdu, jog darbas su šiais asmenimis turi būti kiek įmanoma veiksmingesnis. 

Šiuo metu Lietuvoje už transporto priemonių vairavimą neblaiviam yra numatyta pakankamai griežta atsakomybė, tačiau nėra užtikrinama, kad administracinės nuobaudos būtų ne tik paskirtos, bet būtų realiai įvykdytos.

Tokia mintis buvo išsakyta Lietuvos teisės instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų organizuotoje konferencijoje „Alkoholio vartojimas: laisvės ir atsakomybės ribos“, kurioje nemažai dėmesio buvo skirta alkoholio vartojimo mažinimo ir alkoholio kontrolės priemonėms, taip pat dėl alkoholio vartojimo kylančiai žalai.

Šiame renginyje pranešimą „Neblaivūs vairuotojai keliuose: ar (kaip) galima juos sutramdyti?“ skaitė Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Inga Daukšaitė. Mokslininkė pristatė kelių eismo saugumo būklę Lietuvoje - kiek kasmet išaiškinama neblaivių vairuotojų, kiek dėl pastarųjų kaltės kyla kelių eismo įvykių, žūsta ir sužeidžiama žmonių.

Dr. Inga Daukšaitė savo pranešime taip pat aptarė, kaip keisis teisinės atsakomybės už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, reglamentavimas, kai 2016 m. balandžio 1 d. įsigalios, be kita ko, Administracinių nusižengimų kodeksas.

Pranešime pastebėta, kad norint išspręsti vienokią ar kitokią problemą, neretai imamasi teisinės atsakomybės griežtinimo. Vis dėlto, mokslininkės vertinimu, ir šiuo metu už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra numatyta pakankamai griežta atsakomybė, tačiau iki galo nėra užtikrinama, kad administracinės nuobaudos būtų ne tik paskirtos, bet ir realiai įvykdytos.

Mokslininkė atkreipė dėmesį į tai, kad prie sugriežtintos atsakomybės ilgainiui priprantama, todėl, siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių keliuose, deramas dėmesys turėtų būti skiriamas, be kita ko, galimybių vairuoti apsvaigus nuo alkoholio sumažinimui, pavyzdžiui, taikomas transporto priemonės konfiskavimas, prievolė naudoti antialkoholinį variklio užraktą ir pan., taip pat bendrajai ir individualiajai prevencijai.

Kaip žinoma, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų duomenimis, Lietuva yra viena daugiausiai alkoholio vartojančių valstybių pasaulyje. Statistikos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas (15 metų ir vyresnis) per metus suvartoja apie 15 litrų absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Tikrovėje šis skaičius greičiausiai yra didesnis, nes dalis suvartojamų alkoholinių gėrimų įsigyjama dar ir nelegalioje rinkoje.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet 750–1000 mirčių priežasčių būna nulemtos alkoholio vartojimo (ligos, apsinuodijimai, nelaimingi atsitikimai etc.). Ta pati statistika byloja, kad maždaug 1 iš 4 (t. y. daugiau nei 11 tūkst.) ištiriamų nusikalstamų veikų kasmet yra padaroma neblaivių asmenų. Dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės kasmet įvyksta daugiau nei 500 eismo įvykių, apie 300 iš jų – dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Šių eismo įvykių metu kasmet žūsta dešimtys, o sužeidžiama šimtai žmonių: 2014 m. dėl neblaivių asmenų kaltės žuvo 120 žmonių (iš jų 45 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), buvo sužeisti 937 žmonės (iš jų 408 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės). 

Vidaus reikalų ministerijoje vyko Tarptautinei antikorupcijos dienai skirta konferencija „Ko netenkame dėl korupcijos, ką atrandame ją kontroliuodami“, kurioje Lietuvos teisės institutas pristatė tyrimą apie korupcijos paplitimą privačiame sektoriuje (žiniasklaidoje, sporte, švietime, sveikatos priežiūros sistemoje, farmacijoje).

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė savo pranešime atkreipė dėmesį, jog Lietuvos teisės aktuose terminas „korupcija privačiame sektoriuje“ neminimas, todėl mokslininkai teigia, kad sąvoką tikslinga atskleisti teisės aktuose.

Korupcija privačiame sektoriuje - aktuali problema tiek valstybei, tiek privačiam verslui, tačiau aktualumo lygmuo skiriasi priklausomai nuo to, ar įmonės savininkas ir valdytojas yra tas pats asmuo, taip pat nuo verslo subjekto dydžio bei jo veiklos srities. Atlikdami tyrimą mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į dabartinę situaciją, kad pagal teismų praktiką, korupcijos privačiame sektoriuje suvokimas siaurėja.

Baudžiamajame kodekse iki 2014 metų buvo sudarytos sąlygas privačių įmonių darbuotojus ar profesine veikla besiverčiančius asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn už kyšininkavimą, tačiau Aukščiausias Teismas tokį vertinimą pripažino netinkamu ir taip revizavo korupcijos privačiame sektoriuje kriminalizavimą.

Konferencijos metu „Transparency international“ Lietuvos skyrius pristatė Lietuvos savivaldybių skaidrumo reitingą ir atvirumo standartą Lietuvos savivaldybėms. Konferencijoje apdovanoti kovoje su korupcija pasižymėję pareigūnai. Jiems įteikti Ministro pirmininko, Vidaus reikalų ministro ir Generalinio prokuroro apdovanojimai.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė KORUPCIJA PRIVAČIAME SEKTORIUJE: SAMPRATA IR PAPLITIMAS TAM TIKROSE SRITYSE

“Transparency International” Lietuvos skyrius Rūta Mrazauskaitė SKAIDRUMAS SAVIVALDOJE IR SAVIVALDYBIŲ ATVIRUMAS

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Donatas Malaškevičius. KOVOS SU KORUPCIJA PADALINIAI POLICIJOJE. PAGRINDINIAI PASIEKIMAI, IŠŠŪKIAI, REKOMENDACIJOS.

Spalio 12–13 dienomis Vilniuje surengta tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija “Įkalintų asmenų socialinė integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas”. Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos teisės institutas, Teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentas ir iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo žinomi Vokietijos, Danijos, Šveicarijos ir Lietuvos profesoriai ir mokslininkai, analizuojantys įkalintų asmenų socialinės integracijos perspektyvas, galimybes ir problemas.

Įkalintų asmenų socialinė integracija yra vienintelis konstitucinį pagrindą turintis laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslas. Tačiau būtina kelti klausimą, ar Lietuvoje toks dažnas ir itin ilgam terminui laisvės atėmimo bausmės taikymas nepadaro visuomenės nesaugesne, ar ilgas įkalinimas palieka galimybių asmens integruotam gyvenimui visuomenėje? Tyrimai rodo, kad dauguma buvusių kalinių, nepaisant itin nepalankios socialinės padėties, toliau gali gyventi nenusikalsdami, tačiau tam būtina sukurti atitinkamas sąlygas. Jos itin nepalankios, jei įkalinimas yra ilgas, orientuotas į paprastą „atsėdėjimą“, neturint darbo ir trumpalaikių išvykų galimybių, nutraukus ryšius su artimaisiais bei matant tik itin miglotas lygtinio paleidimo perspektyvas.

Dvi dienas trukusioje konferencijoje buvo skaitomi pranešimai apie baudimo praktiką Europoje ir baudžiamosios politikos įtaką laisvės atėmimo bausmės taikymui, taip pat apžvelgiama įkalinimo sistemos reforma ir dabartis Lietuvoje, lyginamos įkalinimo sąlygos Europos šalyse ir aptariami esminiai iššūkiai kalinių integracijai. Be to, Lietuvos teisės instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš Vokietijos pristatys bendro mokslinių tyrimų projekto, kurio metu buvo tiriamos Europos šalių įkalinimo įstaigose esamos sąlygos, rezultatus.

Konferencija buvo skirta 15-os metų bausmių vykdymo Teisingumo ministerijos sistemoje sukakčiai paminėti. Prieš 15 metų bausmių vykdymo funkcijų perėmimas iš vidaus reikalų sistemos buvo svarbus žingsnis link tampresnės bausmių vykdymo proceso sąsajos su teisingumo vykdymo sistema, todėl svarbu apžvelgti ir įvertinti buvusią raidą ir esamą padėtį.

Rugsėjo 28 dieną vyko Lietuvos teisės instituto organizuota mokslinė konferencija „Viešojo intereso sampratos apibrėžties beieškant“. Joje Lietuvos teisės instituto mokslininkai pristatė mokslinį tyrimą, kuris atliktas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuojamą projektą „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“.

Pristatomas tyrimas patvirtino, kad, apibrėžiant viešojo intereso sampratą, svarbūs ir procedūriniai, ir vertybiniai aspektai. Teisėjai, byloje spręsdami ginčą, aiškindami teisinį reguliavimą, fragmentiškai atskleidžiantį viešojo intereso sampratą, ganėtinai plačiai naudojasi teisės principais, teisės ginamomis vertybėmis.

Tyrimo metu apklaustiems Lietuvos teisėjams ir prokurorams pasisakius už išsamų, realų, ne formalų dviejų ir daugiau viešųjų interesų ar viešųjų ir privačių interesų proporcingumo problemos sprendimo argumentavimą, iš analizuotos teismų praktikos matoma, kad joje suteikiama vietos proporcingumo vertinimui kaip sprendimo argumentavimo įrankiui, kad teismams svarbus racionalios konkuruojančių interesų pusiausvyros konkrečioje bylos situacijoje įgyvendinimas.

Tyrimo metu nagrinėta ilgo laikotarpio (2006-2014 m.) konstitucinės justicijos institucijos, aukščiausiosios, apeliacinės ir žemesnės instancijos Lietuvos teismų praktika. Tiriant viešojo intereso apibrėžtumo situaciją ir galimybes analizuotos konstitucinės justicijos, civilinės ir administracinės bylos penkiose srityse: nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo ir statybų ir vartotojų apsaugos.

Konferencijos medžiaga:
Dr. Lina Bieliūnienė, Lietuvos teisės institutas
Viešojo intereso kriterijų ir prioritetų teismų praktikoje nustatymo kelias: ieškojimai ir rezultatai

Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė, Lietuvos teisės institutas
Viešasis interesas aplinkos apsaugos srityje

Egidijus Krivka, Lietuvos teisės institutas
Viešasis interesas ir nuosavybės teisių atkūrimas: interesų kolizijos, prioritetai, derinimas ir pusiausvyros paieškos

Milda Burnytė, Lietuvos teisės institutas
Viešojo intereso apibrėžimo kriterijai: utilitaristinė perspektyva

Dr. Rasa Ragulskytė-Markovienė, Vilniaus apygardos administracinis teismas, teisėja
Visuomenės dalyvavimas ginant viešąjį interesą