Mokslo studijoje analizuojamos dirbtinio intelekto kūrimo ir naudojimo tendencijos, dirbtinio intelekto sistemų klasifikacijos ir jų poveikis žmogaus teisėms. Remiantis teisės aktais ir nacionalinių, Europos valstybių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos suformuluotais teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą kriterijais vertinamos dirbtinio intelekto sistemų tendencijos ir bruožai, kurie kelia didžiausią grėsmę minėtoms žmogaus teisėms. Studijoje taip pat apžvelgiami Europos Sąjungos teisėkūros planai reguliuoti dirbtinio intelekto sistemas ir vertinamas jų pakankamumas tinkamai užtikrinti teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą.
Visas tekstas >
Tyrimo autoriai: dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė
Recenzentai: prof. dr. Paulius Pakutinskas, prof. dr. Ramūnas Birštonas