Mokslo studija

Leidiniai

ASMENS PERSEKIOJIMAS LIETUVOJE: TYRIMŲ IR PRAKTIKOS SITUACIJOS ANALIZĖ

Mokslo studijoje pristatomas persekiojimo reiškinio paplitimas Lietuvoje bei jo charakteristikos; apžvelgiamos egzistuojančios teisinės reagavimo priemonės; pateikiama su persekiojimu susijusių bylų sprendimų (2016–2020 m.) analizė; atkreipiamas dėmesys į baudžiamosios justicijos atstovų santykį su šiuo reiškiniu bei taikomą praktiką; aptariamos pagalbos nukentėjusiesiems galimybės bei problemos.

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: prof. dr. Ilona Laurinaitytė (projekto vadovė), doc. dr. Ilona Michailovič, dokt. Liubovė Jarutienė
Recenzentai: doc. dr. Algimantas Čepas, doc. dr. Viktorija Čepukienė

MOTERŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ UŽTIKRINIMAS DARBO SANTYKIUOSE BALTIJOS VALSTYBĖSE

Ši studija yra orientuota į moterų lygių galimybių darbo teisiniuose santykiuose užtikrinimą trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: dr. Kristina Ambrazevičiūtė
Recenzentai: dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, prof. dr. Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė

LEGAL PROTECTION OF VULNERABLE GROUPS IN LITHUANIA, LATVIA, ESTONIA AND POLAND

Unikali pažeidžiamų grupių teisinės apsaugos Šiaurės Rytų Europos regione apžvalga. Knygoje siūlomas naujas požiūris į pažeidžiamų grupių teisinę apsaugą bei pristatoma išsami pažeidžiamų grupių teisinės apsaugos reglamentavimo ir praktikos lyginamoji analizė. Šį išsamų tyrimą parengė mokslininkai iš keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: Šią knygą redagavo Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Agnė Limantė ir dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Tyrimą parengė mokslininkai iš keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos
Recenzentai: -

SMURTINIO ELGESIO ARTIMOJE APLINKOJE KAITA: DARBO SU SMURTAVUSIAIS ASMENIMIS PLĖTROS PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

Mokslo studijoje, remiantis empiriniais duomenimis, surinktais pasitelkus kokybinio tyrimo metodologiją: apibrėžiama esama smurtinį elgesį keičiančių programų (SEKP) įgyvendinimo šalyje situacija; aptariami turimi instituciniai resursai; identifikuojami SEKP vedėjų iššūkiai; pristatomos bei analizuojamos SEKP dalyvių patirtys; nagrinėjamas SEKP vaidmuo bendrame koordinuoto atsako kontekste; formuluojamos SEKP taikymo plėtros kryptys.

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: doc. dr. Ilona Michailovič (projekto vadovė), doc. dr. Svetlana Justickaja, dr. Rūta Vaičiūnienė, dr. Vaidas Viršilas
Recenzentai: prof. dr. Aurelijus Gutauskas, dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič

DINAMINIO SAUGUMO KONCEPCIJA LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE

Oficialiai nurodoma, kad nuo 2015 m. Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje bandoma įdiegti dinaminio saugumo (priežiūros) modelį, tačiau moksliniai tyrimai, išsami situacijos analizė nėra atlikta nei prieš diegiant minėtą modelį, nei jį realizuojant praktikoje.

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: dr. Rokas Uscila
Recenzentai: doc. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, prof. dr. Raimundas Kalesnykas

CIVILINIŲ GYNIMO BŪDŲ TAIKYMAS KORUPCINIŲ VEIKŲ ATVEJU PRIVAČIAJAME SEKTORIUJE

Mokslo darbe autorė siekė, pirma, ištirti, kiek veiksmingai esamos Lietuvos civilinės teisės normos ir institutai gali būti naudojami korupcinių veikų pasekmėms, antra, nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduriama siekiant taikyti civilinius gynimo būdus, ir, trečia, pateikti pasiūlymus bei gaires, įgalinančias platesnį ir veiksmingą civilinių gynimo būdų taikymą.

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: dr. Kristina Ambrazevičiūtė
Recenzentai: dr. Eglė Zemlytė, dr. Vaidas Jurkevičius

KORUPCIJOS PRIVAČIAME SEKTORIUJE (PRIVATE-TO-PRIVATE CORRUPTION) DAROMA ŽALA

Pagrindinis mokslo tyrimo tikslas – įvertinti korupcijos viešajame ir privačiame sektoriuose „kitoniškumą“, kurį, be kita ko, tam tikru mastu apibrėžia nacionalinės, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatos.

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: Petras Ragauskas
Recenzentai: prof. dr. Algimantas Urmonas, doc. dr. Ramūnas Birštonas

VEIKSMINGO POLICIJOS IR KITŲ SUINTERESUOTŲ INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMO LINK: SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ATPAŽINIMO, PAGALBOS IR PREVENCIJOS MODELIS

Tyrimo tikslas buvo įvertinus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos teikimo mechanizmus, egzistuojančias tarpinstitucinio bendradarbiavimo praktikas sukurti ir pasiūlyti suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo modelį. Tyrimas apėmė pagrindinių suinteresuotų institucijų identifikavimą, tarpusavio ryšių nustatymą, egzistuojančių bendradarbiavimo formų ir praktikų analizę.

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: Ilona Michailovič, Svetlana Justickaja, Rūta Vaičiūnienė, Vaidas Kalpokas, Evaldas Visockas
Recenzentai: doc. dr. Algimantas Čepas, dr. Vilana Pilinkaitė Sotirovič

KONSTITUCINIO TEISMO ĮGALIOJIMŲ TEIKTI IŠVADAS OBJEKTAI IR SUBJEKTAI: TEISINIO REGULIAVIMO PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

Tyrimo tikslas – sistemiškai išanalizuoti poreikį, prielaidas ir galimybes modifikuoti Konstitucijoje ir KTĮ įtvirtintą reguliavimą, reglamentuojantį aptariamų įgaliojimų objektus ir subjektus (ne tik paklausimų dėl išvadų nagrinėjimo inicijavimo teisę turinčius subjektus, bet ir aptariamos rūšies bylose dalyvaujančius asmenis ir kitus proceso dalyvius).

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: Dovilė Pūraitė-Andrikienė
Recenzentai: dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė, dr. Juozas Valčiukas

GALIMOS KORUPCIJOS RIZIKOS LOBIZMO SRITYJE IR JŲ PREVENCIJOS GALIMYBĖS

Mokslo studijoje analizuojamos lobistinės veiklos sąsajos su korupciniais pažeidimais, daugiausia aptariant jos santykį su prekyba poveikiu. Darbu siekiama atsakyti į klausimą – kur egzistuoja riba, kada lobistinė veikla tampa neteisėta, kokiais kriterijais remiantis galima atskirti lobistinę veiklą nuo prekybos poveikiu, kokiais atvejais neteisėta lobistinė veikla gali virsti papirkimu, o kokiais atvejais – prekyba poveikiu, kokia linkme turėtų būti orientuojama…

Visas tekstas >

Tyrimo autoriai: Eglė KAVOLIŪNAITĖ-RAGAUSKIENĖ
Recenzentai: doc. dr. Andrejus Novikovas, doc. dr. Remigijus Civinskas

Rodyti daugiau

Turinio pabaiga.

LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS

Mokslo studija