LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS

2019

    •   Back
    • 2015
    • 2016
    • 2017
    • 2018
    • 2019
    • 2020
    • 2021
    • 2022
    • 2023
    • 2024
    • 2025
Kroatijoje vyko projekto IA-CHILD mokymai

2019 23 gruodžio/
[:lt]

Gruodžio 5 – 6 d. Zagrebe (Kroatijoje) vyko Europos Komisijos finansuojamo projekto „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD) mokymai bei partnerių susitikimas. Mokymų metu buvo akcentuojamas individualų vertinimą atliekančių asmenų vaidmuo bei diskutuojama apie problemas, kylančias teisiniame reguliavime ir praktikoje, susijusioje su individualiu įtariamų ar kaltinamų vaikų vertinimu baudžiamajame procese.

Drauge su projekto partneriais užsiėmimus vedė Lietuvos teisės instituto mokslininkai dr. Rūta Vaičiūnienė, dr. Simonas Nikartas ir dr. Jolanta Apolevič. Seminaro metu buvo pristatytos Lietuvos, Kroatijos, Graikijos ir Kipro nacionalinės ataskaitos dėl individualaus vertinimo pritaikymo. Mokymuose taip pat paskaitas skaitė Stefaan Pleysier apie nepilnamečių justiciją Belgijoje, Marta Pascual apie alternatyvias priemones vaikams bei Anja Mirosavljevic apie individualaus vertinimo iššūkius.

[:]
LTI kviečia į konferenciją – monografijos pristatymą

2019 5 gruodžio/
[:lt]

LTI KVIEČIA Į KONFERENCIJĄ-MONOGRAFIJOS PRISTATYMĄ

 

Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos

2019 m. gruodžio 12 d.

 

Įkalinimo realybė mažai žinoma už kalėjimų ribų, ji apipinta įvairiausiais mitais ir stereotipais, kurie apsunkina buvusių kalinių integraciją, stabdo pozityvius sistemos pokyčius. Su įkalinimo realybe tiesiogiai arba per artimuosius susiduria maždaug 15 proc. Lietuvos gyventojų. Iš kriminologinių tyrimų žinoma, kad įkalinimo apimtys ir trukmė lyginamuoju aspektu mažai priklauso nuo nusikalstamo elgesio apimčių, struktūros ir tendencijų. Didesnę įtaką turi baudžiamoji politika, baudimo kultūra ir stilius, kurie išlieka ilgą laiką. Kalėjimų vadybos tradicija, aplinka, kertiniai santykio tarp įkalinto asmens ir jį prižiūrinčių darbuotojų bruožai išlieka dar ilgiau.

Maloniai kviečiame į konferenciją – monografijos pristatymą „Kalinimo sąlygos ir kalinių socialinės integracijos prielaidos“. Monografijoje, remiantis atlikta kalinių apklausa, pasiremiant bausmių vykdymo teorija, teismų praktika, įvairiais statistiniais duomenimis, kitų šalių patirtimi, analizuojama Lietuvos įkalinimo sistemos realybė, jai kylantys iššūkiai, kalinių socialinės integracijos galimybės ir prielaidos. Atskleidžiamos esminės Lietuvos kalinimo sistemos problemos, ieškoma nacionalinio šios sistemos tapatumo ir jai įtaką tebedarančių totalitarinės sistemos praeities veiksnių, siūlomos galimų reformų kryptys, kuriomis einant būtų galima labiau priartėti prie europietiškos įkalinimo sistemos modelio.

 

Konferencijos – monografijos pristatymo programa.

Renginys vyks gruodžio 12 d. (ketvirtadienį), Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje (VU MKIC), Saulėtekio al. 5. Numatoma konferencijos pradžia 9 val.

Būtina išankstinė dalyvių registracija, paspaudus šią nuorodą, registracija vykdoma iki gruodžio 10 d. 17 val.

[:]
Civilinis turto konfiskavimas – priemonė kovojant su neteisėtu praturtėjimu

2019 11 lapkričio/
[:lt]

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis teigia, kad civilinis turto konfiskavimas galėtų būti vienas iš efektyvių instrumentų, siekiant sukontroliuoti organizuotus savanaudiškus ir korupcinius nusikaltimus.

Tokią išvadą jis pateikė Vilniaus universiteto Teisės fakultete vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Civilinis turto konfiskavimas Lietuvoje: žingsnis pirmyn ar atgal?“. Šios konferencijos metu civilinės ir baudžiamosios teisės specialistai dalinosi įžvalgomis apie turto civilinio konfiskavimo institutą, šio instituto santykį su konstituciniais ir baudžiamosios teisės principais, turto civilinio konfiskavimo teisinio reguliavimo tikslingumą bei įrodinėjimo problematiką civiliniame procese dėl turto konfiskavimo.

Savo pranešime apie civilinio turto konfiskavimo teisinio reguliavimo tikslingumą Lietuvoje dr. S. Bikelis pažymėjo, jog reikia ieškoti efektyvaus instrumento kovojant su neteisėtais būdais gautomis pajamomis. LTI mokslininkas pristatė Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją dėl civilinio turto konfiskavimo, kuria išreiškiamas pritarimas praktikai, pagal kurią su kaltės nustatymu nesiejamas civilinis turto konfiskavimas Konvencijos prasme yra laikomas ne bausme, o „civiliniu“ procesu.

Dr. S. Bikelis savo pranešime akcentavo tai, kad taikant turto civilinį konfiskavimą bet kuriuo atveju esminiu klausimu išlieka intervencijos į nuosavybės teisę proporcingumas. Aptardamas civilinio turto konfiskavimo privalumus ir rizikas, S. Bikelis kaip privalumus nurodė įrodinėjimo standartą ir turto neteisėtumo prezumpcijų leistinumą. Anot mokslininko, rizikomis gali būti laikomi klausimai apie bausmės proporcingumą, įrodinėjimo proceso sudėtingumas, santykis su nekaltumo prezumpcija ir baudžiamuoju procesu.

Siekdamas atskleisti turto civilinio konfiskavimo pridėtinę vertę, dr. S. Bikelis sakė, kad  Lietuvoje egzistuoja kelios giminingos, tarpusavyje konkuruojančios priemonės: neaiškios kilmės turto kriminalizavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, mokestinės baudos, nepaaiškinus pajamų kilmės, ir galimybė paimti bešeimininkį turtą, todėl būtų tikslinga pasirinkti efektyviausią.

[:]
Lietuvos teisės instituto mokslininkė dalyvaus tarptautiniame projekte

2019 11 lapkričio/
[:lt]

Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė prisijungė prie 2020 metais prasidėsiančio tarptautinio projekto „Teisminės valdžios apribojimai, nustatomi įstatymų leidėjams Europoje: 1990–2020“ (angl. Judicial Constraints on Legislatures in Europe 1990-2020) (JUDICON-EU) komandos. Numatoma įgyvendinti tarptautinį palyginamąjį tyrimą, kurio tikslas – palyginti konstitucinių teismų (ar kitų konstitucinės justicijos institucijų) sprendimų galią ir įvairovę Europoje, ypač šių sprendimų poveikį (šio poveikio stiprumą) įstatymų leidžiamajai valdžiai.

Naujausi konstitucinių teismų ir parlamentinių daugumų susidūrimai Europoje sulaukė tarptautinio susidomėjimo. Kai kurių politikų tvirtinimu, teismai esą prisiėmė per daug įgaliojimų, tai pat per daug suvaržė įstatymų leidėjų veiksmų laisvę.

Šis klausimas niekada nebuvo nagrinėtas nuosekliai ir sistemiškai, todėl JUDICON-EU projektu siekiama užpildyti šią teisės mokslo spragą.

Palyginamasis tyrimas turi parodyti, kokiu mastu konstituciniai teismai riboja įstatymų leidėjų veiksmų laisvę Europos valstybėse. Siekiant, kad šis tyrimas kuo tiksliau atspindėtų tikrovę, bus sukurta teismų sprendimų stiprumo skalė, leidžianti atsakyti į klausimą, kokia apimtimi teismai varžo įstatymų leidėjo veiksmus.

Remiantis surinktais duomenimis, kuriuose bus visi 1990–2020 m. Europos konstitucinių teismų sprendimai, projektas galės kiekybiškai ir kokybiškai ištirti įvairius teismų elgesio modelius.

Šiuo metu 15 Europos šalių mokslininkus vienijančiam projektui vadovaus Nacionalinio viešosios tarnybos universiteto (vengr. Nemzeti Közszolgálati Egyetem) atstovas dr. Kálmán Pócza. Projekto dalyvių sąrašas – https://judiconeu.uni-nke.hu/participants

 

Projekto trukmė: 2020–2022 m.

 

Projektą finansuoja Nacionalinis viešosios tarnybos universitetas (Vengrija).

Plačiau apie projektą rašoma čia: https://judiconeu.uni-nke.hu/about

[:]
Pasipriešinimas smurtui artimoje aplinkoje: siekiant koordinuoto suinteresuotų institucijų atsako, būtinas bendro tikslo suvokimas ir komandinis darbas

2019 23 rugsėjo/
[:lt]

Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) mokslininkai įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos remiamą reikminį taikomąjį mokslinį projektą „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis“, o jo metu atlikto tyrimo rezultatais pasidalijo šių metų rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Baltojoje salėje vykusio seminaro-diskusijos metu.

Sveikinimo kalboje LTI direktoriaus pareigas laikinai vykdanti dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė pasidžiaugė, jog Lietuvos teisės instituto mokslininkai prisidėjo prie valstybei aktualių ir svarbių tyrimų įgyvendinimo. „Taip pat džiugu, jog tyrimą atliko tarpdisciplininė patyrusių tyrėjų grupė – teisininkai ir sociologai, tai leido ištirti problemą remiantis skirtingais tarpusavyje suderintais požiūriais“, – apie Lietuvos teisės institute vyraujantį tarpdisciplininį tyrimų pobūdį susirinkusiems seminaro dalyviams užsiminė mokslininkė.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, inicijavusios minėtąjį tyrimą, Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Rustamas Liubajevas taip pat džiaugėsi mokslininkų indėliu, nors kartu išreiškė nusivylimą, kad Lietuvai visgi reikia tokių tyrimų.

LTI mokslininkės dr. Ilona Michailovič, dr. Svetlana Justickaja ir dr. Rūta Vaičiūnienė seminare-diskusijoje pristatė nuveiktą darbą. Tyrimo metu aštuoniose skirtingose Lietuvos apskrityse atlikti 45 pusiau struktūruoti interviu ir 3 fokusuotos grupinės diskusijos. Jose dalyvavo suinteresuotų institucijų, reaguojančių ir teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje atvejais, atstovai: policijos pareigūnai, specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC) ir savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS) specialistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, prokurorai, teisėjai, probacijos pareigūnai ir kitų suinteresuotų institucijų darbuotojai.

Atliktas tyrimas, pasak mokslininkių, leidžia daryti pagrindinę išvadą, kad suinteresuotoms institucijoms, dirbančioms su smurto artimoje aplinkoje atvejais, trūksta bendro požiūrio į smurtą. Jos smurto problemas vertina tik per savo žinybingumo prizmę. Kadangi tarpinstitucinio bendradarbiavimo dalyviams trūksta supratimo, kaip veikia kiti smurto artimoje aplinkoje užkardymo ir pagalbos teikimo tinklo subjektai, jie neįsisąmonina visos tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemos veikimo mechanizmo. Dėl šių priežasčių smurto artimoje aplinkoje srityje dirbančių institucijų bendradarbiavimui labiau būdingas pirminis bendradarbiavimo lygmuo, kuriame apsiribojama tik ryšio palaikymu ir kitų institucijų informavimu, tačiau dėl grįžtamojo ryšio ir bendro požiūrio trūkumo dažniausiai netampantis komandiniu darbu, todėl negali būti laikomas koordinuotu tarpinstituciniu atsaku į smurtą artimoje aplinkoje.

Mokslininkai mano, kad problemą padėtų spręsti:

  • suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo ir koordinuotos veiklos smurto artimoje aplinkoje atvejais skatinimas. Tai visų pirma galėtų būti pasiekta organizuojant reguliarius bendrus policijos pareigūnų, teisėjų ir prokurorų, VTAS, SPC atstovų bei kitų suinteresuotų institucijų atstovų mokymus bei per bendros pagalbos planavimą minėtų institucijų atstovams reguliariai susitinkant ir aptariant skirtingus smurto artimoje aplinkoje atvejus;
  • tam tikri teisės aktų pakeitimai. Informacijos dalijimuisi ir aktyvesniam grįžtamajam ryšiui palaikyti siūlytina svarstyti palankesnes asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentavimo sąlygas smurto artimoje aplinkoje atvejais. SPC ir VTAS pageidaujamo grįžtamojo ryšio apie tolesnę tyrimo eigą informacijos teikimo apimtis, etapus ir terminus taip pat siūloma reglamentuoti įstatymo lygiu (pvz., tai įtvirtinant Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (ANSAAĮ). Siekiant suteikti kuo veiksmingesnę pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui, mokslininkai siūlo svarstyti civilinės apsaugos orderio diegimą Lietuvoje (kuris, beje, jau kurį laiką svarstomas moksliniu ir praktiniu lygiais Lietuvoje);
  • pagalbos smurto artimoje aplinkoje šalims stiprinimas ir prieinamumo didinimas. Išanalizavę gautus duomenis, mokslininkai tvirtina, kad būtina stiprinti specializuotos pagalbos aukoms teikimą (šiuo metu tokių SPC skaičius ir jų finansavimas yra labai riboti) bei didinti savivaldybių teikiamų socialinių paslaugų smurto aukoms prieinamumą. Remiantis tyrimo išvadomis, socialines paslaugas teikiančios institucijos turėtų identifikuoti save kaip visaverčius tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklo dalyvius, atsakingus už paslaugų teikimo tęstinumą. Išvadose taip pat rekomenduojama smurtauti linkusiems asmenims sudaryti daugiau galimybių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei numatyti daugiau subjektų, vykdančių tokias programas.

Diskusijos metu, kurioje prie apskritojo stalo susėdo šešių skirtingų institucijų (policijos, prokuratūros ir teismų, SPC, VTAS bei vyrų krizių centrų) atstovai, diskutuota apie suinteresuotų institucijų, dirbančių su smurto artimoje aplinkoje atvejais, vaidmenį bei bendradarbiavimo perspektyvas. Prieita prie išvados, kad tokio pobūdžio probleminės diskusijos nepaprastai naudingos, siekiant koordinuoto tarpinstitucinio atsako į smurtą artimoje aplinkoje.

Su atlikto tyrimo rezultatais galima susipažinti parsisiuntus mokslo studijos internetinę versiją, kurią rasite čia.

[:]
Koordinuoto atsako užkardant smurtą artimoje aplinkoje beieškant – veiksmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelio kūrimas

2019 3 rugsėjo/
[:lt]

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas (sutarties Nr. S-REP-18-5) reikminis taikomasis mokslinis projektas „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis“ pasiekė finišo tiesiąją. Jo metu Lietuvos teisės instituto (toliau – LTI) mokslininkai atliko tyrimą, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kaip vieną iš valstybei ypač aktualių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programos temų. Įvertinus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos teikimo mechanizmus, egzistuojančias tarpinstitucinio bendradarbiavimo praktikas, tyrimu siekta sukurti ir pasiūlyti suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo modelį.

Tyrimo metu aštuoniose skirtingose Lietuvos apskrityse atlikti 45 pusiau struktūruoti interviu ir 3 fokusuotos grupinės diskusijos su suinteresuotų šalių, reaguojančių ir teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje atvejais, atstovais: nuo policijos pareigūnų, specializuotos pagalbos centrų specialistų iki nevyriausybinių organizacijų atstovų, prokurorų, teisėjų ir probacijos pareigūnų.

Mokslininkių Ilonos Michailovič, Svetlanos Justickajos ir Rūtos Vaičiūnienės teigimu, „atliktas tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad suinteresuotų institucijų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje problemų tinkle, bendradarbiavimui labiau būdingas pirminis bendradarbiavimo lygmuo, kuriame apsiribojama tik ryšio palaikymu ir kitų institucijų informavimu, tačiau dėl grįžtamojo ryšio ir bendro požiūrio trūkumo dažniausiai neperaugantis į komandinį darbą, koordinuotą atsaką, todėl negali būti laikomas koordinuotu tarpinstituciniu atsaku į smurtą artimoje aplinkoje. Siekiant bendro tikslo, reikalingas koordinuotas ir integruotas komandinis darbas bei veikimas vieniems kitus papildant, pasireiškiantis per bendrą atvejų analizę ir koordinuotą sprendimų priėmimą“.

Išsamiau tyrimo rezultatus LTI mokslininkės pristatys 2019 m. rugsėjo 13 d. organizuojamo seminaro-diskusijos „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis“ metu. Apskritojo stalo diskusijoje savo įžvalgomis pasidalins policijos, teismų, prokuratūros, specializuotų pagalbos centrų, vaiko teisių apsaugos bei vyrų krizių centrų atstovai.

Praktinis seminaras-diskusija vyks 2019 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Baltojoje salėje (Šventaragio g. 2, Vilnius, II aukštas).

Renginio programa parsiuntimui.

Kviečiame registruotis į seminarą-diskusiją internetu. Registracijai spauskite čia.

Registracija į renginį vykdoma iki 2019 m. rugsėjo 11 d. 12.00 val.

 

Su atlikto tyrimo rezultatais galima susipažinti parsisiuntus mokslo studijos internetinę versiją, kurią rasite čia. Išleista mokslo studija seminaro-diskusijos dalyviams bus dalinama renginio pradžioje.

 

Daugiau informacijos el. p. justinas.paliauka@teise.org

[:en]

The research “Towards the effective cooperation between police and other stakeholders: model for the identification, support and prevention of domestic violence” which was funded by a grant (No. S-REP-18-5) from the Research Council of Lithuania has reached the final stage. The research was initiated by the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania as one of the topics, related to research and experimental development programmes, which is of particular interest to the State. The research sought to create and propose a model for cooperation of the stakeholders after assessment of mechanisms used for the identification domestic violence, provision of assistance and the existing practices of the multi-agency cooperation.

During the research 45 semi-structured interviews and 3 focused group discussions were conducted. The interviews were taken in 8 different districts of Lithuania. A variety from following representatives of the stakeholders, responding to domestic violence and providing the assistance in case of it, have participated in the research: from police officers, specialists from the Specialised Assistance Centres, to representatives from non-governmental organisations, prosecutors, judges and representatives of the probation system.

According to researchers Ilona Michailovič, Svetlana Justickaja and Rūta Vaičiūnienė, “The performed research allows to presume that the initial level of cooperation, limited to the maintenance of communication and notification of other institutions, is more typical to the cooperation of the stakeholders, working in the network of problems related to domestic violence. However, it does not turn into a teamwork or coordinated response due to the lack of feedback and common approach. Therefore, it cannot be deemed to be a coordinated multi-agency response to domestic violence. In order to achieve a common goal, the coordinated and integrated teamwork is necessary by complementing each other, which should be expressed through the common case study and coordinated decision making”.

The results of the research will be presented in more detail on 13 September, 2019, during seminar-discussion “Towards the effective cooperation between police and other stakeholders: model for the identification, support and prevention of domestic violence”. The roundtable discussion will include insights from police, courts, prosecutor office, specialized assistance centers, child rights protection services and men’s crisis centers representatives.

The practical seminar-discussion will take place on 13 September, 2019, White Hall of the Ministry of the Interior of the Republic of Lithuania (Šventaragis st. 2, Vilnius, II floor).

Program of the event.

The results of the study can be accessed by downloading the online version of the Scientific Study, which is available here. The study will be distributed to the participants of the seminar-discussion at the beginning of the event.

More information via email: justinas.paliauka@teise.org

[:]
Ar reikia stiprinti Konstitucinio Teismo įgaliojimus išvadų teikimo srityje?

2019 26 liepos/
[:lt]

Lyginant su kitų Europos valstybių konstituciniams teismams suteiktais įgaliojimais (ne teisės aktų konstitucingumo tikrinimo srityje) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija yra gana siaura. Visuomenės apklausų duomenys rodo, kad didelė visuomenės dalis yra pasiruošusi Konstitucinio Teismo kompetencijos plėtimui, papildomų funkcijų suteikimui, šios institucijos galių stiprinimui ir prieinamumo didinimui. Todėl reikėtų kalbėti apie Konstitucinio Teismo galių stiprinimą ne tik įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą, bet ir stiprinant šios institucijos įgaliojimus išvadų teikimo srityje.

Tokias išvadas savo mokslo studijoje pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė.

Neseniai dienos šviesą išvydusioje studijoje „Konstitucinio teismo įgaliojimų teikti išvadas objektai ir subjektai: teisinio reguliavimo problemos ir jų sprendimo galimybės“ mokslininkė priėjo prie išvados, kad tiek paklausimų dėl išvados nagrinėjimo objektų srityje, tiek paklausimų dėl išvados nagrinėjimo subjektų srityje esama tam tikrų teisinio reguliavimo koregavimo reikalaujančių problemų.

D.Pūraitė-Andrikienė pateikia išvadas dėl Konstitucinio Teismo  įgaliojimų stiprinimo išvadų teikimo srityje. Pavyzdžiui,  Lietuvos Konstitucinio Teismo  nagrinėjimo objektų sąraše nėra Europos valstybių konstitucinės justicijos institucijų gana dažnai turimų įgaliojimų a priori vertinti referendume keliamo klausimo konstitucingumą. Suteikus Konstituciniam Teismui  šiuos įgaliojimus, galėtų būti užkirstas kelias neprotingam valstybės lėšų, skiriamų referendumui organizuoti ir vykdyti, eikvojimui.

Mokslininkė taip pat pastebi, kad Konstitucijoje nustatytas pareigūnų, kurie gali būti pašalinti iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka, sąrašas galėtų būti plečiamas, į jį įtraukiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką ir teisėjus. Tuo metu, kai buvo kuriama Konstitucija, jos kūrėjai negalėjo numatyti poreikio ir juos įtraukti į šį sąrašą, tačiau pagal savo statusą šio teismo teisėjai tikrai nenusileidžia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, todėl jų įtraukimas į aptariamąjį sąrašą būtų logiškas. 

Studijoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pareigūnas, kuriam pradėtas apkaltos procesas, naudoja administracinius išteklius, neretai priima ir valstybinės reikšmės sprendimus (Respublikos Prezidentas, Seimo nariai), vykdo teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai), taigi bylose dėl Seimo narių ir kitų valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, veiksmų konstitucingumo reikėtų suteikti Konstituciniam Teismui įgaliojimus taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atitinkamo pareigūno įgaliojimų sustabdymą. Toks institutas būtų veiksminga priemonė, neleidžianti atsirasti tam tikriems neigiamiems padariniams. 

D.Pūraitė-Andrikienė taip pat siūlo plėsti Konstitucijoje nustatytą paklausimų dėl išvados nagrinėjimo inicijavimo subjektų ratą. Seimo ir Prezidento rinkimuose dalyvavusiems kandidatams, kandidatus iškėlusiems subjektams siūloma suteikti teisę kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per rinkimus.

Siūloma koreguoti Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, įtvirtinant, kad suinteresuotu asmeniu bylose dėl rinkimų įstatymų pažeidimų yra Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat tai, kad tais atvejais, kai dėl tarptautinės sutarties konstitucingumo kreipiamasi po tarptautinės sutarties ratifikavimo Seime, suinteresuotu asmeniu turėtų būti laikomas Seimas, kaip tarptautinę sutartį ratifikavęs subjektas.

Šiuos ir kitus pasiūlymus dr. D. Pūraitė-Andrikeinė aptaria savo mokslo studijoje, kurios visą tekstą nemokamai galima surasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/07/D.Puraite-Andrikiene-Konsttitucinis-teismas-studija.pdf

[:]
Korupcijos temos – naujame „Teisės problemų“ numeryje

2019 22 liepos/
[:lt]

Naujame Lietuvos teisės instituto (LTI) leidžiamo leidinio „Teisės problemos“ numeryje – du mokslo straipsniai, parengti įgyvendinant ilgalaikę korupcijos programą.

Dr. Mindaugas Lankauskas šiame numeryje publikavo straipsnį „Korupcijos valdymas ir kontrolė panaudojant žiniasklaidos sektorių: korupcijos prevencija stiprinant spaudos laisvę“. Straipsnyje analizuojama spaudos laisvės įtaka siekiant pažaboti korupciją tiek pačioje žiniasklaidoje, tiek ir visoje visuomenėje. Mokslinės literatūros ir atliktų empirinių tyrimų rezultatų analizė parodė, jog tarp spaudos nepriklausomumo ir korupcijos egzistuoja priežastinis ryšys. Žiniasklaida, atlikdama savo kaip „sarginio šuns“ vaidmenį, prisideda prie korupcijos prevencijos visuomenėje, nors tam tikrais atvejais gali turėti ir priešingą efektą (pavyzdžiui, jei visuomenė „perkaista“ nuo nuolatinių korupcinių skandalų). Nepaisant to, laisva žiniasklaida laikytina efektyvia netiesiogine korupcijos prevencijos priemone, todėl reikėtų dėti pastangas stiprinti spaudos laisvę naudojant ekonominio, teisinio ar šviečiamojo pobūdžio priemones. Priemonės, kuriomis siekiama suvaržyti spaudos nepriklausomumą, gali prisidėti prie korupcijos masto augimo.

Straipsnyje mokslininkas pateikia išvadas, kad žiniasklaida, kaip visuomenės „sarginis šuo“, gali paveikti korupcijai sąlygas sudarančias visuomenines struktūras per savo atliekamas monitoringo ir informavimo bei sklaidos funkcijas. Empiriniai tyrimai pagrindžia, kad tarp spaudos laisvės ir korupcijos egzistuoja priežastinis ryšys. Didesnė spaudos laisvė lemia mažesnį korupcijos lygį, o jos trūkumas korupciją didina. Atsižvelgiant į priežastinio ryšio egzistavimą, spaudos laisvės stiprinimas gali būti efektyvi netiesioginė korupcijos prevencijos priemonė, papildanti jau egzistuojančias konkretesnes Korupcijos prevencijos įstatyme numatytas priemones.

Mokslininkas teigia, kad žiniasklaidos nepriklausomumą galima stiprinti pasitelkiant įvairias teisines, finansines ir šviečiamąsias priemones. Siūlytina atsisakyti iki šiol egzistuojančios baudžiamosios atsakomybės už šmeižimą, tai paliekant civilinės teisės sričiai. Siekiant stiprinti spaudos laisvę taip pat siūlytina remti tiriamosios žurnalistikos projektus ir mokymus, steigti stipendijas ar apdovanojimus už geriausius tyrimus, skatinti skaidrumą visuomenės informavimo priemonių valdyme bei sprendimų priėmimo procesuose.

Kitas straipsnis, paskelbtas pagal ilgalaikę korupcijos programą – dr. Kristinos Ambrazevičiūtės „Korupcija darbo santykiuose“. Kaip teigia LTI mokslininkė, korupcija darbo santykiuose yra gana plačiai paplitęs fenomenas, iki šiol praktiškai nepapuolęs į teisės mokslo tyrimų lauką. Todėl šis straipsnis yra skirtas korupcijos darbo santykiuose tyrimui ir orientuotas į korupcines situacijas, vykstančias įmonės viduje, tarp darbuotojo ir darbdavio. Straipsnyje nagrinėjamos korupcijos darbo santykiuose prielaidos ir samprata, korupcinės veikos elementai ir jų ypatumai darbo santykiuose, taip pat korupcijos rizikos požiūriu vertinami atskiri darbo teisės institutai.

Nepaisant fakto, kad korupcijos sąvoka nėra vartojama darbo teisės normose, tai nekliudo kvalifikuoti kai kuriuos darbo santykiuose atliekamus neteisėtus veiksmus kaip esančius korupcinio pobūdžio. Dar daugiau, atlikti tyrimai rodo, kad korupcija darbo santykiuose yra gana plačiai paplitęs reiškinys. Korupciją darbo santykiuose įgalina šiuolaikinė įmonės prigimtis, grindžiama valdymo organams deleguotu įmonės valdymu, o tai savo ruožtu suteikia pastariesiems plačią diskreciją ir ribotą jų išorinę kontrolę. Kartu klaidinga būtų manyti, kad korupcinės veikos būdingos tik aukščiausiesiems įmonės vadovams. Iš esmės kiekvienas įmonės darbuotojas gali įgyti sprendimo priėmimo galių ir atlikti korupcinio pobūdžio veiksmus.

Anot mokslininkės, korupcijai darbo santykiuose konstatuoti svarbiausia yra du požymiai – darbo sutartimi ar darbo įstatymais įtvirtintų pareigų neatitinkantis darbuotojo elgesys bei naudos sau ar kitiems asmenims siekimas. Nacionalinio lygmens darbo teisės normų analizė rodo, jog, viena vertus, darbo teisiniuose santykiuose yra sukurti mechanizmai, leidžiantys užkardyti korupcinių veikų apraiškas. Kita vertus, naujojo Darbo kodekso normos suteikė daugiau skaidrumo darbo teisiniams santykiams. Visgi, atsižvelgiant į privatinių santykių specifiką, nemaža dalis antikorupcinio darbo santykių reguliavimo tenka pačių įmonių atsakomybei.

[:]
Pasaulinio lygio teisinės pagalbos ekspertai dalijosi žiniomis konferencijoje Vilniuje

2019 19 liepos/

Birželio 27 d. Teisingumo ministerijos konferencijų salėje vyko Lietuvos teisės instituto organizuota tarptautinė konferencija „Pasitinkant direktyvą 2016/1919: nauja teisinės pagalbos era“. Joje pranešimus skaitė vieni žymiausių teisinės pagalbos ekspertų, norinčiųjų dalyvauti netrūko nepaisant vasariško oro.

Konferencijoje patirtimi dalijosi Europos Komisijos atstovė Barbel Heinkelmann, kuri apžvelgė Teisinės pagalbos direktyvos rengimo metu kilusias diskusijas, pristatė Direktyvos esmę bei jos įgyvendinimo eigą valstybėse narėse. Miri Sharon, Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC) ekspertė, pristatė naujai išleistą UNODC teisinės pagalbos kokybės vadovą – „Handbook on Ensuring Quality of Legal Aid Services in Criminal Justice Processes: Practical Guidance and Promising Practices“, kurį rengiant ji dalyvavo. Pranešimą skaitė ir Alan᾽as Paterson᾽as, taip pat prisidėjęs prie minėto vadovo rengimo. Šis profesorius pristatė advokatų veiklos individualų auditą („peer review“) ir jo privalumus. Be to, prof. dr. Anette Storgaard iš Orhuso universito aptarė teisinės pagalbos aspektus, aktualius nuteistiesiems, bei pabrėžė jų teisių gynimo svarbą.

Konferencijoje taip pat skirta dėmesio konkrečių valstybių patirčiai įgyvendinant Teisinės pagalbos direktyvą. Iš Austrijos atvykęs prof. dr. Richard᾽as Soyer᾽is apžvelgė Austrijos patirtį ir poziciją, dr. Ivanka Ivanova – Bulgarijos situaciją, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vyr. specialistė Vaida Rudėnaitė pristatė Lietuvos patirtį ir reguliavimo naujoves.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir du Lietuvos teisės instituto mokslininkai – dr. Agnė Limantė ir dr. Simonas Nikartas, kurie taip pat moderavo renginį.

Konferencijos dalyvius pasveikino Konstitucinio Teismo teisėja Danutė Jočienė, Lietuvos teisės instituto direktorė, Lietuvos Advokatų tarybos bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovai.


Konferencijoje skaityti pranešimai:

Right to legal aid in the international and EU law: towards the quality of legal aid
Agnė Limantė, Law Institute of Lithuania

EU Directive 2016/1919 and its implementation in Member States
Barbel Heinkelmann, European Commission

UNODC Handbook on Ensuring Quality of Legal Aid Services in Criminal Justice Processes
Miri Sharon, UNODC consultant

Presentation of the results of the Project “Enhancing the Quality of Legal Aid: General Standards for Different Countries” (QUAL-AID)
Simonas Nikartas, Law Institute of Lithuania

Quality Assurance and Peer review
Prof. Dr. Alan Paterson, Strathclyde University’s Law School

Access to Justice and Legal Aid in the perspective of convicted persons
Prof. Dr. Anette Storgaard, Aarhus University

Implementation of Directive 2016/1919 in Austria
Prof. Dr. Richard Soyer, Johannes Kepler University Linz

Implementation of Directive 2016/1919 in Bulgaria
Ivanka Ivanova, Open Society Institute (Bulgaria)

Implementation of Directive 2016/1919 in Lithuania
Vaida Rudėnaitė, Ministry of Justice of the Republic of Lithuania

Konferencijos organizatoriai: Lietuvos teisės institutas; Veronos universitetas ir Milano Bicocca universitetas (Italija); Minho universitetas (Portugalija); Eötvös Loránd universitetas (Vengrija).

Kyšis ar dovana?

2019 10 liepos/
[:lt]

Kada dovana gali būti pateisinama, o kada jau turėtų būti laikoma kyšiu? Kaip mažinti smulkiosios korupcijos paplitimą? Šie ir kiti klausimai nagrinėjami Lietuvos teisės instituto darbuotojos dr. Eglės Kavoliūnaitės-Ragauskienės paskelbtoje mokslo studijoje „Dovanos ir kyšio santykis: antropologinės implikacijos teisės sistemai“.

Mokslo studijoje analizuojami argumentai, paaiškinantys neformalių mainų, prieštaraujančių teisės normoms, prigijimą visuomenėje. Mokslininkė taip pat pateikia įžvalgas bei siūlo kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atskirti kyšį nuo pateisinamos dovanos, kokių veiksmų reikėtų imtis norint mažinti smulkiosios korupcijos paplitimą. Mokslo studijoje analizuojami tik tie smulkiosios korupcijos atvejai, kurie susiję su dovanojimu ar atsilyginimu, t. y. nuošalyje paliekami tradiciniai, įprastiniai korupcijos atvejai, kai pagrindinis neteisėto santykio elementas yra tiesioginis naudos siekimas.

Mokslininkė savo studijoje teigia, kad socialinės normos, turinčios ilgametę istoriją, yra sunkiai paveikiamos teisės normų, ypač tais atvejais, kai jų poreikis ir taikymo tikslas yra aiškiai suprantamas. Kalbant apie dovanų ir kyšio skirtumus, teisinės ir socialinės taisyklės ne visuomet sutampa. E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė daro išvadą, kad neformalių santykių teisėtumo ir neteisėtumo riba yra sunkiai paaiškinama. Ryšys užmezgamas ir palaikomas tradicinėmis dovanomis švenčių proga, pavaišinimu kavos puodeliu turint laisvą minutę, pavaišinimu savo keptu pyragu ar obuoliais iš sodo, pasisveikinimu, rankos paspaudimu – visa tai visuomenėje priimta kaip neformalūs mainai.

Bene daugiausia matomas teisės ir visuomenės gyvenimo skirtumas matyti kalbant apie dovanos sampratą. Teisėje dovanojimas įtvirtintas kaip neatlygintinas sandoris, o visuomenėje dovana iš esmės visada susijusi su abipusiškumu ir mainais. Dovanodamas asmuo tikisi, kad kada nors ir kitas asmuo jam atsilygins – ką nors padovanos, bus prielankesnis ir pan. Dovanojimas susijęs su veiksmais ne dėl kitų, bet dėl savęs. Apdovanotasis jaučiasi nejaukiai, jei niekaip neatsilygina už dovaną – ar materialiu atlygiu, ar moraliniu. Net ir altruistiniai ar filantropiniai veiksmai yra abipusiai – taip įtvirtinamas geradario statusas, pažymima, kad jis užima aukštesnę socialinę padėtį. Tai, kad kiti tą pripažįsta – jau yra atlygis. Tikrasis altruizmas yra tada, kai aukojama neatskleidžiant savo vardo.

Studijoje išanalizavus socialines nuostatas, susijusias su dovanomis ir kyšiais, išskiriami tokie dovanų ir kyšių skirtumai: pirma – laukiamo elgesio konkretumas (kyšio atveju laukiama greito rezultato, dovanos atveju – neapibrėžto), antra – socialinis neteisingumas (kai „dovanų“ praktika formuoja tvarką, kuri įgalina vienus turtėti kitų sąskaita ir tuo yra iškreipiamas socialinis teisingumas); žala arba mainams naudojamo gėrio nuosavybė (tais atvejais, kai ant mainų svarstyklių lėkštutės dedama ne sau, o kitiems priklausantis gėris mainais už gėrį sau, turėtų būti įžvelgiamas kyšis, o ne dovana), galiausiai papildomas kriterijus – jei neformalūs mainai yra pateisinami visuomenėje ir vykdomi atvirai, juos galima laikyti dovanojimu, tačiau jei jie yra smerkiami ir nepateisinami, tai – greičiausiai kyšis.

Remdamasi galiojančiais teisės aktais, mokslininkė rekomenduoja atsižvelgti į kelis aspektus, jei norima, kad dovana nebūtų laikoma kyšiu. Pirma, turi būti atskirta, ar dovanojama dėl asmeninio, ar tarnybinio santykio. Antra, turi būti įvertinta, ar dėl tarnautojo užimamų pareigų teikiama dovana dovanojama pagal tradiciją, ar iš savanaudiškų paskatų. Kaip matyti, teismų praktikoje pagrindinis kriterijus, atribojant kyšį nuo dovanos, yra asmens motyvai, t. y. svarstoma, ar asmenis sieja tarnybinis, ar asmeninis ryšys, tuo tarpu rekomendacinis teisėsaugos institucijų šių nuostatų aiškinimas yra siaurinamasis – laikomasi nuomonės, kad jei asmuo užima tam tikras pareigas valstybinėje tarnyboje, asmeninis ryšys nėra svarbus, ir nuo dovanojimo reikėtų susilaikyti bet kuriuo atveju. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme vartojama „tradicijos“ sąvoka nei institucijų, nei teismų praktikoje nėra išplėtota ir iš esmės neveikia.

Plačiau susipažinti su studijoje nagrinėjamomis temomis galima čia: https://teise.org/lt/lti-veikla/publikacijos/ 

[:]