Spalio 28 d. Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės institutas paminėjo 35-erių metų veiklos sukaktį! Šia ypatinga proga teisės mokslininkai, ekspertai ir visi Instituto bičiuliai buvo pakviesti į konferenciją „Teisė ir (ne)pažeidžiamumas: tarp standartų, realybės ir ateities vizijos“. Teisingumo ministerijos Konferencijų salėje vykusį renginį pradėjo LR teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis. Sveikinimo žodžius tarė  LSMC direktorė prof. dr. Milda Ališauskienė ir LSMC Teisės instituto vadovė doc. dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Už ilgalaikį bendradarbiavimą ir produktyvią partnerystę Teisės instituto atstovai padėkomis pagerbė savo ilgamečius socialinius partnerius – LR švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, LR teisingumo ministeriją, LR Konstitucinį Teismą, VU Teisės fakultetą, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, VDU Teisės fakultetą, Lietuvos kalėjimų tarnybą ir VU Filosofijos fakultetą. Ypatingos padėkos skirtos ir žmonėms, kurių indėlis į Instituto istoriją bei bendruomenės gyvenimą ypač reikšmingas. Buvęs Instituto vadovas dr. Algimantas Čepas pagerbtas už ilgametį Teisės instituto tapatybės puoselėjimą, o nuo pat Instituto įkūrimo jame dirbanti administratorė Nijolė Mažylienė – už ilgametį Teisės instituto dvasios ir bendrystės puoselėjimą.

Konferencijoje nagrinėtos temos, atspindinčios šiuolaikines teisės raidos tendencijas ir iššūkius.

1-ojoje konferencijos sesijoje „Pažeidžiamumas teisėje: samprata, grupių įvairovė ir apsaugos modeliai“ buvo perskaityti trys pranešimai apie trijų pažeidžiamų grupių padėtį ir apsaugą – dr. E. Žiobienė aptarė vaiko teisių esmę, prasmę ir sistemos pokyčius, įvykusius per pastaruosius dešimtmečius, dr. E. Leonaitė pristatė galimybes, kaip apsaugoti moteris nuo sisteminio smurto, o dr. R. Vaičiūnienė analizavo nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos klausimus.

2-oji sesija „Nepasiekiamieji“? Baudžiamojo poveikio ribos“ buvo skirta baudžiamosios justicijos galimybių ribų analizei. Dr. D. Pranka pranešime nagrinėjo Seime svarstomą siūlymą kontroliuoti itin smulkias vagystes jas kriminalizuojant, pasidalijo įžvalgomis, su kokiais teisiniais paradoksais gali tekti susidurti, jei būtų priimtas atitinkamas Baudžiamojo kodekso pakeitimas. Dr. S. Bikelis apžvelgė, kokią pažangą Lietuva daro nusikalstamos kilmės turto konfiskavimo srityje, kartu atkreipdamas dėmesį į tam tikras anomalijas taikant atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, kurios nedera su proporcingumo principu, kaip jį aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas. Ekspertų diskusijoje apie partijų ir politikų atsakomybės spragas buvo pasidalinta įžvalgomis, kokie baudžiamieji procesai Lietuvoje leido patobulėti teisinei sistemai, pasisakyta apie šiuo metu matomas problemas dėl politikų imuniteto apimties, Baudžiamojo ir Rinkimų kodeksų nesiderinimo ir dėl komplekso teisinių nuostatų, kurios leidžia stambų kyšį teismams davusiam savivaldybės merui praktiškai netrukdomai tęsti politinę karjerą. 

3-ioji sesija  „Lygios galimybės ir nediskriminavimo klausimai“ buvo skirta mokslininkės dr. Raimondos Bublienės LSMC Teisės institute vykdytam podoktorantūros stažuotės projektui „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC). Ši sesija buvo baigiamoji projekto, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, dalis. Dr. R. Bublienė aptarė daugialypės ir sąveikinės (tarpsektorinės) diskriminacijos poveikį įsidarbinimui ir pajamoms, dr. A. Burinskas – moterų ekonominės laisvės klausimus, dr. I. Povilaitienė – Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos perkėlimo ir įgyvendinimo iššūkius ir perspektyvas, dr. G. Taminskaitė-Kočiūnė – šeimos ir darbo pusiausvyrą. 

Nuoširdžiai dėkojame visiems pranešėjams, po kiekvienos sesijos vykusių diskusijų dalyviams ir puikiai sesijoms bei diskusijoms moderavusiems LSMC Teisės instituto mokslininkams – dr. M. Lankauskui, dr. S. Bikeliui ir dr. R. Bublienei.

Dėkojame visiems, kurie drauge su mumis paminėjo šią svarbią sukaktį ir prisideda prie LSMC Teisės instituto veiklos ir teisės mokslo stiprinimo!

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė stažuotoja dr. Raimonda Bublienė spalio mėnesį dalyvavo net dviejose laidose, kuriose kalbėjo apie skaitmeninę atskirtį darbo rinkoje ir jos pagrindu atsiradusią diskriminaciją.

Tyrėja teigė, kad technologijos tampa vis svarbesne kasdienio profesinio gyvenimo dalimi, todėl būtina vertinti ne tik tai, ar žmogus turi prieigą prie jų, bet ir tai, ar geba jomis veiksmingai naudotis. Darbuotojai turi nuolat mokytis, atnaujinti žinias, o darbdaviai – sudaryti sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją. Mokymasis visą gyvenimą tampa ne tik asmeninio tobulėjimo galimybe, bet ir svarbia sąlyga siekiant išlikti darbo rinkoje.

Pokalbiuose dr. R. Bublienė taip pat pristatė atliktą tyrimą, kuriame analizuoti dešimties metų 27 Europos Sąjungos valstybių statistiniai duomenys. Tyrime skaitmeninės atskirties rodikliu buvo pasirinktas elektroninio pašto nenaudojimas, o jo sąsajos su nedarbu ir užimtumu vertintos atskirose amžiaus bei lyties grupėse. Mokslininkė pabrėžė, kad tyrimo rezultatai rodo statistinę sąsają, bet neįrodo, jog elektroninio pašto nenaudojimas tiesiogiai sukelia nedarbą. Anot R. Bublienės, skaitmeninių gebėjimų trūkumas gali tapti dar sudėtingesne problema, kai susipina su kitais veiksniais – amžiumi, lytimi, negalia ar kilme. Tokiu atveju žmogus darbo rinkoje gali susidurti su daugialype ir sąveikine diskriminacija.

Dr. R. Bublienės pokalbį laidoje „Vilniaus ritmu“ (radijas „Vilnius FM“) galima klausytis čia

Pokalbį laidoje „Labas rytas, Lietuva“ (LRT TV) galima matyti ir klausytis čia

Tarptautiniame atvirosios prieigos mokslo žurnale „Access to Justice in Eastern Europe“ paskelbtas LSMC Teisės instituto mokslininkės dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės straipsnis „Constitutional Supremacy without Conflict: Lithuania’s Constitutional Court and EU Law“ (liet. „Konstitucijos viršenybė be konflikto: Lietuvos Konstitucinis Teismas ir ES teisė“).

Europos Sąjungos teisės viršenybės principo ir nacionalinių konstitucijų aukščiausiosios teisinės galios santykis – vienas svarbiausių Europos konstitucionalizmo klausimų. Kai kuriose valstybėse jis sukėlė reikšmingų konstitucinių konfliktų. Tačiau ar tokie konfliktai neišvengiami? Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos raida nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 m. ir atskleidžiama, kaip Konstitucijos viršenybė derinama su narystės ES įsipareigojimais. Aptariama Konstitucijos ir ES teisės santykio doktrina, du Konstitucinio Teismo kreipimaisi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinių sprendimų ir didėjanti ES teisės bei ESTT jurisprudencijos reikšmė aiškinant Konstituciją. Lietuvos patirtis rodo, kad šių dviejų teisės sistemų santykis gali būti grindžiamas bendradarbiavimu, teisminiu dialogu ir konstitucinių reikalavimų derinimu, o ne atviru konfliktu. Vis dėlto straipsnyje aptariami ir kritiniai šio modelio vertinimai, keliantys klausimų dėl teisminio dialogo ribų, Konstitucinio Teismo vaidmens ir galimų įtampų tarp Konstitucijos viršenybės bei ES teisės viršenybės principo.

Visą atvirosios prieigos straipsnį galima rasti čia: https://ajee-journal.com/constitutional-supremacy-without-conflict-lithuania-s-constitutional-court-and-eu-law

Ar skaitmeninė atskirtis gali būti susijusi su nelygybe darbo rinkoje? Išanalizavus 2016–2025 m. duomenis iš 27 Europos Sąjungos valstybių, nustatyta, kad tarp 25–54 metų žmonių didesnis el. pašto nenaudojimo rodiklis buvo susijęs ir su didesniu nedarbu, ir su mažesniu užimtumu. Vis dėlto, pritaikius kitus statistinius modelius, šis ryšys tapo gerokai mažiau aiškus.

Lietuvos mokslininkės šią sąsają nagrinėjo daugialypės diskriminacijos kontekste. Tyrimo vadovė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Raimonda Bublienė, atkreipia dėmesį, kad skaitmenizuojantis darbo paieškai ir bendravimui su darbdaviais svarbu klausti ne tik apie prieigą prie technologijų, bet ir apie tai, ar jų nenaudojimas nesudaro papildomų kliūčių.

„El. pašto nenaudojimas savaime nepasako, ar žmogus stokoja skaitmeninių įgūdžių, ir nepaaiškina, kodėl jis neturi darbo. Tačiau 25–54 metų žmonių grupėje nustatyta sąsaja tarp el. pašto nenaudojimo ir nedarbo kelia klausimą, ar darbo rinkai skaitmenizuojantis visi žmonės išsaugo vienodas galimybes joje dalyvauti. Jei skaitmeninės priemonės tampa įprastu darbo paieškos ir bendravimo su darbdaviais kanalu, turime atidžiau vertinti ir kliūtis, kurios dėl to gali atsirasti“, – sako tyrimo vadovė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Raimonda Bublienė.

Skirtingas amžius – skirtingi rezultatai

Tyrimo duomenimis, el. pašto nenaudojimo rodikliui padidėjus 10 procentinių punktų, 25–54 metų vyrų nedarbo lygis buvo vidutiniškai 1,09 procentinio punkto, o moterų – 1,39 procentinio punkto didesnis. Tai statistinė sąsaja, bet ji savaime nereiškia, kad el. pašto nenaudojimas lemia nedarbą.

Panašios krypties sąsaja nustatyta ir vertinant užimtumą: tose pačiose amžiaus grupėse el. pašto nenaudojimo rodikliui padidėjus 10 procentinių punktų, vyrų užimtumo lygis buvo vidutiniškai 1,38 procentinio punkto, o moterų – 1,09 procentinio punkto mažesnis.

55–74 metų vyrų ir moterų grupėse apskaičiuoti ryšiai rodė panašią kryptį, tačiau jų nepakako patikimoms išvadoms apie nedarbą ar užimtumą.

Į statistinį modelį įtraukus atskirų valstybių ilgalaikes tendencijas, 25–54 metų vyrų grupėje sąsaja tarp el. pašto nenaudojimo ir nedarbo praktiškai išnyko. Moterų grupėje pirminiame modelyje didesnis el. pašto nenaudojimas buvo susijęs su didesniu nedarbu, tačiau pakeitus modelį sąsaja tapo neigiama – rodė priešingą kryptį. Šie pokyčiai rodo, kad rezultatai priklauso nuo pasirinkto statistinio modelio ir neleidžia daryti išvados, jog el. pašto nenaudojimas lemia didesnį nedarbą.

Ką iš tiesų rodo šie skaičiai?

Tyrime vertinta, kokia gyventojų dalis nesinaudoja internetu el. laiškams siųsti ar gauti. Tačiau el. pašto nenaudojimas savaime neparodo, ar žmogui trūksta skaitmeninių įgūdžių, ar jis renkasi kitus bendravimo būdus, ar susiduria su prieigos prie interneto kliūtimis.

Svarbu ir tai, kad analizuoti apibendrinti 27 ES valstybių duomenys, o ne atskirų žmonių patirtys. Tyrimas atskleidžia statistines sąsajas, tačiau neįrodo priežastinio ryšio. Pavyzdžiui, vėlesnių metų el. pašto nenaudojimo rodikliai statistiškai siejosi ir su ankstesnių metų nedarbu. Tai neleidžia patikimai nustatyti, kuria kryptimi veikia šie veiksniai, ir atmesti kitų galimų paaiškinimų.

Taigi, rezultatai leidžia kelti klausimą, ar skaitmeninė atskirtis gali būti susijusi su nelygybe darbo rinkoje, tačiau vien šio tyrimo nepakanka atsakyti, kaip ir kodėl ši sąsaja atsiranda.

Daugialypė diskriminacija skaitmeniniame amžiuje

Daugialypė diskriminacija apima situacijas, kai žmogaus padėtį veikia keli persipinantys diskriminacijos pagrindai, pavyzdžiui, lytis ir amžius arba lytis ir negalia. Vertinant kiekvieną veiksnį atskirai, dalis nelygybės gali likti nepastebėta.

Šis klausimas svarbus ir Europos Sąjungos teisėje. Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvoje pripažįstama, kad diskriminacija dėl lyties gali persipinti su diskriminacija dėl kitų požymių, pavyzdžiui, amžiaus, negalios, religijos ar etninės kilmės.

Ši tema aktuali ir Lietuvos teisiniam reguliavimui. Nuo 2027 m. įsigalioja Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nauja redakcija, kuria į nacionalinę teisę perkeliamos Darbo užmokesčio skaidrumo ir Lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje direktyvų nuostatos. Pažymėtina, kad pirmą kartą naujos redakcijos įstatyme įtvirtinamos ir apibrėžiamos sąvokos „daugialypė diskriminacija“, „sąveikinė diskriminacija“ ir „siejamoji diskriminacija“.

Atliktas tyrimas kelia svarbų klausimą Lietuvai ir kitoms ES šalims: ar skaitmeninės komunikacijos skirtumai gali būti susiję su nevienodomis galimybėmis įsidarbinti? Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų išsamesnių duomenų apie žmonių skaitmeninius įgūdžius, darbo paieškos patirtį ir darbdavių sprendimus. Tai padėtų nustatyti, kokių kliūčių kyla žmonėms, kurie nesinaudoja įprastomis skaitmeninės komunikacijos priemonėmis, ir kaip tai veikia skirtingų žmonių grupių galimybes darbo rinkoje.

Tyrimo rezultatai paskelbti tarptautiniame recenzuojamame žurnale Social Sciences straipsnyje „Intersectional Discrimination in Employment in the Digital Age: Sex, Age, Email Non-Use and Unemployment in the EU“. Straipsnio autorės – Raimonda Bublienė, Ingrida Mačernytė Panomariovienė ir Aurelija Burinskienė.

Atlikta įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą MEDALIC („Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“, sutarties Nr. S-PD-24-155). https://www.mdpi.com/2076-0760/15/9/638

Parengė dr. Raimonda Bublienė,
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė stažuotoja
Kontaktai pasiteirauti: raimonda.bubliene@lcss.lt +370 5 210 1672

Rugsėjo 9–12 d. Varšuvos universitete Lenkijoje vyko 26-oji Europos kriminologijos draugijos konferencija „EUROCRIM 2026“. Tai vienas svarbiausių ir didžiausių kasmetinių Europos kriminologų renginių, šiais metais sutraukęs 1 740 šios srities tyrėjų ir praktikų iš Europos bei viso pasaulio. Šiemetinės konferencijos tema buvo „Frontiers of Criminology“ (liet. „Kriminologijos ribos“).

Konferencijoje LSMC Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Catherine Appleton pirmininkavo 248-ajai sesijai ir kartu su kolega dr. Simonu Nikartu perskaitė pranešimą „Hope of Release: The Implementation and Impact of Life Imprisonment in Lithuania“ (liet. „Viltis būti paleistam: laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės įgyvendinimas ir poveikis Lietuvoje“). Pranešimas parengtas drauge su kitais Teisės instituto tyrėjais – doktorante Goda Dainauskaite, Ieva Ruzgyte ir dr. Artūru Tereškinu.

Pranešime pristatyti preliminarūs LSMC Teisės institute vykdomo projekto IMPACT (finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)) rezultatai. 2019 m. Lietuvoje buvo įtvirtintas teisinis mechanizmas, suteikiantis teisę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir jau atlikusiems 20 metų šios bausmės, kreiptis dėl bausmės sušvelninimo. Nepaisant to, kad Lietuvoje įkalinimo iki gyvos galvos bausmė taikoma palyginti plačiai, iki šiol nebuvo atliktas išsamus nacionalinis šių reformų įgyvendinimo ir poveikio vertinimas. Tad šiame tyrime nagrinėjama įkalinimo iki gyvos galvos bausmės raida ir vykdymo praktika Lietuvoje, vertinama jos atitiktis tarptautiniams žmogaus teisių standartams, taip pat atskleidžiama, kaip galimybė būti paleistam į laisvę suprantama ir patiriama praktikoje.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto įgyvendinamam projektui „Viltis būti paleistam: laisvės atėmimo iki gyvos galvos įgyvendinimas ir poveikis Lietuvoje“ (IMPACT) finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba pagal jos remiamą priemonę „Mokslininkų grupių projektai“.

Rugsėjo 29 d. Lietuvos kalėjimų tarnyboje surengtas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vykdyto projekto „Socialinių ryšių kalėjimuose stiprinimas: nuteistųjų poreikių, veiksmingų priemonių ir jų taikymo sąveika ir sinergija“ (NARYS) baigiamasis seminaras „Socialiniai ryšiai kalėjime: praktikos ir galimybės“, skirtas Socialinių darbuotojų dienai paminėti.

Projekto NARYS tikslas buvo išanalizuoti Lietuvos kalėjimuose taikomų priemonių, skirtų įkalintų asmenų socialiniams ryšiams palaikyti ir atkurti, praktinį įgyvendinimą – tiek iš socialinių darbuotojų, tiek iš nuteistųjų perspektyvų. Tyrimo metu siekta peržvelgti tarptautinę gerąją socialinio darbo su šeima praktiką, įvertinti dabartines praktikas, iššūkius ir kokybę bei parengti tvaraus socialinio darbo modelio rekomendacijas. Projekto vykdytojos LSMC Teisės instituto tyrėjos dr. Rūta Vaičiūnienė, Goda Dainauskaitė, Aušra Maskaliovienė ir Agata Katkonienė šiame moksliniame seminare pristatė atlikto tyrimo rezultatus.

Projekto vadovė dr. Rūta Vaičiūnienė savo pranešime aptarė tris socialinio darbuotojo, dirbančio kalėjime, vaidmens įtampas – vaidmens perkrovą, vaidmenų konfliktą ir vaidmens neapibrėžtumą, ir septynis prisitaikymo mechanizmus – strategijas, kuriomis darbuotojai suderina neįmanomus reikalavimus. Doktorantė Goda Dainauskaitė pristatė socialinių ryšių palaikymo priemonių spektrą Lietuvos ir užsienio kalėjimuose ir pažvelgė į ryšius su artimaisiais kaip į  kalinių motyvaciją stengtis, taip pat kaip į praktinį išteklių, kai artimieji padeda spręsti įvairius klausimus, ir drauge kaip į tam tikrą riziką (pvz., artimųjų finansinį išnaudojimą). Agata Katkonienė išdėstė keturis socialinio darbuotojo darbo su įkalintuoju etapus: poreikio atpažinimą, individualaus plano nustatymą, veikimą ir intervencijos įvertinimą, bei pateikė konkrečias rekomendacijas, ką galima praktikoje įgyvendinti jau rytoj. Aušra Maskaliovienė susitelkė į ryšio su vaikais palaikymo įkalinimo metu praktikas: telefono ir vaizdo skambučius, kontaktinius pasimatymus, trumpalaikes išvykas ir šeimų dienų renginius, aptarė šių ryšio palaikymo būdų iššūkius, naudą ir gerąją patirtį.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto įgyvendintam projektui „Socialinių ryšių kalėjimuose stiprinimas: nuteistųjų poreikių, veiksmingų priemonių ir jų taikymo sąveika ir sinergija“ (NARYS) finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal jos remiamą priemonę „Reikminių tyrimų projektai“, sutarties Nr. S-REP-25-7.

2026 m. rugsėjo 30 d. „Grand Hotel Vilnius“ vykusioje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konferencijoje „Ilgaamžiškumo era: kuriame sistemas ilgesniam ir kokybiškam gyvenimui“, skirtoje Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto sociologė dr. Sarmitė Mikulionienė, dirbanti šio centro Teisės instituto įgyvendinamame mokslininkų grupių projekte VAM, skaitė pranešimą „Kaip kurti lanksčią, amžiui ir lytims jautrią darbo rinką ilgaamžiškumo eroje? Darbinio gyvenimo ilginimo prielaidos“. Remdamasi K. Nilsson (2024) „Tvaraus darbinio gyvenimo visoms amžiaus grupėms – SwAge“ teoriniu modeliu ir SHARE duomenimis (N=2745, 55 m. ir vyresni Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos darbuotojai), analizuotais CHAID algoritmais, mokslininkė pabrėžė, jog mechaninis pensinio amžiaus didinimas nebeužtikrina tvaraus aktyvumo vyresniame amžiuje. Tyrimas atskleidė drastišką teisinio reguliavimo poveikį: Estijos „švelnusis“ modelis, leidžiantis laisvai derinti pensiją ir darbines pajamas, lemia, kad tik 16 % 55 metų ir vyresnių dirbančių moterų ir 18 % tokių pat vyrų siekia kuo greičiau pasitraukti iš darbo rinkos. Tuo tarpu Lietuvos „griežtasis“ modelis sukelia sisteminį darbuotojų nuovargį – net 83 % minėto amžiaus dirbančių moterų ir 86 % vyrų nori išeiti į pensiją pasitaikius pirmai progai. Siekiant sudaryti palankias sąlygas ilgesniam darbiniam gyvenimui, mokslininkė siūlo diegti teisinį lankstumą (leidžiantį kiekvienam darbuotojui rinktis darbinės veiklos ir gaunamų pensinių išmokų derinius, tinkamus jo konkrečiai situacijai); stiprinti profesinės sveikatos stebėseną ir ligų prevenciją bei darbo vietos ergonomines savybes. Kartu svarbu darbovietėse taikyti lytims jautrius standartus – skatinančius darbo užduočių atlikimo autonomiją ir nediskriminavimą, stiprinančius darbuotojų socialinę įtrauktį bei emocinę sveikatą. Prioriteto tvarka ypatingą dėmesį ir lėšas būtina skirti žemesnio išsilavinimo darbuotojų darbo sąlygų tobulinimui bei kvalifikacijos kėlimui, nes būtent jie yra pažeidžiamiausi ilgalaikio užimtumo atžvilgiu. Taip adaptuoti socialiniai institutai leis ilgaamžiškumą paversti visuomenės stiprybės šaltiniu.

Pranešimas parengtas remiantis Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai – VAM“ (sutarties Nr. S-MIP-24-29) rezultatais.

Rugsėjo 17–19 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Vaičiūnienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Goda Dainauskaitė dalyvavo jau šeštą kartą surengtoje kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje „Punishment in Global Peripheries“ (liet. Bausmės globaliosiose periferijose“), kuri šiemet vyko Kazachstane, Astanoje. Ši Centrinės Azijos šalis tokiai konferencijai pasirinkta neatsitiktinai – Astana ir jos apylinkės buvo svarbi sovietinio nuteistųjų kolonijinio apgyvendinimo vieta, o dabar Kazachstane vyksta dinamiški bausmių vykdymo sistemos pokyčiai. Šiemet prie konferencijos organizatorių – Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė), Nacionalinio Litoralio universiteto (Argentina), A Korunjos universiteto (Ispanija) ir Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) – prisidėjo ir Nazarbajevo universitetas (Kazachstanas).

R. Vaičiūnienė ir G. Dainauskaitė renginyje pristatė pranešimą „Penal Modernity at the European Periphery: Glocal Prison Governance in Lithuania“ (liet. Baudžiamasis modernumas Europos periferijoje: glokalus kalėjimų valdymas Lietuvoje). Mokslininkės pabrėžė, kad Lietuvos kalėjimai vis dar išlieka erdve, kurioje europinės bausmių vykdymo normos ir toliau susiduria su giliai įsišaknijusiu sovietinių bausmių praktikos palikimu. Dešimtmečius trukusios reformos įdiegė vakarietiškus vadybos elementus, tačiau sovietmečio praktika neišnyko. Užuot išstūmusios viena kitą, jos abi koegzistuoja, sukurdamos savitą glokalią kalėjimų valdymo formą. Čia globalūs ir europiniai baudžiamosios politikos modeliai yra interpretuojami iš naujo ir sujungiami su vietoje įsitvirtinusia institucine logika bei neformaliais galios santykiais. Pranešėjų atlikti tyrimai atskleidžia, kad ši situacija turėtų būti traktuojama ne kaip hibridizacija, o kaip aktyvus globalių  baudžiamosios politikos modelių ir vietos institucinės realybės susidūrimas.

Tarptautiniame akademiniame žurnale „Laws“ paskelbtas LSMC Teisės instituto mokslininkių dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės ir dr. Agnės Juškevičiūtės-Vilienės atvirosios prieigos straipsnis „Can a Referendum Reverse Constitutional Meaning? Constitutional Adjudication, Family Rights and the Limits of Constitutional Amendment in Lithuania“ (liet. „Ar referendumas gali pakeisti Konstitucijos nuostatų prasmę? Konstitucinė justicija, šeimos teisės ir Konstitucijos keitimo ribos Lietuvoje“). Straipsnyje analizuojamas grupės Seimo narių siūlymas surengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo, kuriuo šeimos samprata būtų siejama tik su vyro ir moters santuoka, motinyste bei tėvyste. Autorės nagrinėja, kokias ribas tokiai iniciatyvai nustato Konstitucinio Teismo išplėtota konstitucinė šeimos samprata ir pagrindinių teisių apsauga.

Autorės teigia, kad siūlomu pakeitimu būtų siekiama paneigti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtotą šeimos sampratą. Todėl vertinant referendumo iniciatyvą svarbu atsižvelgti ne vien į daugumos valią, bet ir į Konstitucijos keitimo ribojimus, oficialią konstitucinę doktriną bei teisinio tikrumo principą. Straipsnyje taip pat analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Lietuvos įsipareigojimai pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir ES teisę bei lyginamoji konstitucinė jurisprudencija. Tyrimas pabrėžia konstitucinių teismų vaidmenį saugant pagrindines teises ir tais atvejais, kai dėl konstitucinių pakeitimų vyksta referendumai.

Visą atvirosios prieigos straipsnį galima rasti čia: https://www.mdpi.com/2075-471X/15/5/122

2026 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Kristina Ambrazevičiūtė, dr. Raimonda Bublienė ir dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė dalyvavo Tarptautinės darbo ir socialinės apsaugos teisės draugijos (ISLSSL) XV Europos kongrese, kuris vyko Liublianoje (Slovėnija). Šių metų kongreso dalyvius suvienijusi renginio tema ir pavadinimas – „Įtampa Europos socialinėje erdvėje – šiuolaikiniai nacionalinės ir Europos darbo bei socialinės apsaugos teisės iššūkiai“.

Dr. K. Ambrazevičiūtė pristatė pranešimą „Age and Gender Non-discrimination in Labour Law: Challenges for Older Working Women in the Baltic States“ (liet. Nediskriminavimas amžiaus ir lyties pagrindu darbo teisėje: vyresnio amžiaus dirbančių moterų iššūkiai Baltijos valstybėse), kuriame aptarė ir palygino Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyresnio amžiaus moterų padėtį darbo santykiuose: apsaugą nuo diskriminacijos dėl amžiaus ir lyties, darbo sąlygų individualizavimo galimybes ir teisinę apsaugą nutraukiant darbo santykius. Apibendrindama atliktą tyrimą, mokslininkė teigė, kad nors visose trijose valstybėse vyresnių moterų (55–64 m.) užimtumo rodikliai viršija Europos Sąjungos vidurkį, jų galimybes tęsti darbą remiančių teisinių priemonių pobūdis ir stiprumas skiriasi. Palyginimas taip pat parodė, kad nagrinėtų teisinių priemonių stiprumas tiesiogiai neatspindi vyresnio amžiaus moterų užimtumo lygio: stipresnės formalios teisinės garantijos nustatytos Lietuvoje, o aukščiausias 55–64 metų moterų užimtumo rodiklis – Estijoje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vyresnio amžiaus moterų išlikimą darbo rinkoje lemia platesnis veiksnių kompleksas, o darbo teisės reguliavimas yra tik viena jo dalis.

Šis pranešimas parengtas LSMC Teisės institutui įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM). Plačiau apie šį projektą žr. https://teise.org/projektai/vam/

Dr. R. Bublienės ir dr. I. Mačernytės-Panomariovienės pranešime „Intersectional Discrimination and Equal Pay“ (liet. Sąveikinė diskriminacija ir vienodas darbo užmokestis) ekonominė nelygybė, nulemta moterų nedarbo ir mažesnių darbo pajamų, traktuojama kaip struktūrinė visuomenės nelygybė, kuriai būdinga galimybių stoka. Moterys dažniau nei vyrai susiduria su darbu ne visą darbo laiką, karjeros pertraukomis dėl priežiūros pareigų (motinystės ar kitų priežasčių), skurdo sąlygota profesine segregacija ir stiklinių lubų reiškiniu. Visa tai turi ilgalaikių pasekmių, daro poveikį darbo užmokesčio skaidrumui ir darbo pajamoms bei turi reikšmės būsimoms pensijoms.

Šis pranešimas parengtas LSMC Teisės institutui įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas (MEDALIC)“. Plačiau apie šį projektą žr. https://teise.org/projektai/medalic/