Gegužės 15–16 dienomis VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete jau 15-ąjį kartą įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Business and Management 2025“. Daugiau nei 200 dalyvių iš 31 pasaulio šalies subūrusiame renginyje šiemet pranešimą skaitė ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė-stažuotoja dr. Raimonda Bublienė. Ji šiuo metu įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC).

Vienoje iš aštuonių konferencijos sekcijų „Legal Business Environment“ (liet. Teisinė verslo aplinka) dr. R. Bublienė pristatė temą „Impact of Multiple Discrimination to the Application of the Principle of Equal Pay“ (liet. Daugialypės diskriminacijos poveikis vienodo darbo užmokesčio principo taikymui). Pranešimo metu mokslininkė aptarė, kaip skirtingų diskriminacijos formų, pavyzdžiui dėl lyties, amžiaus, etninės kilmės ir kitų pagrindų, sąveika gali lemti sudėtingesnes diskriminacijos formas, kurios dažnai lieka nepastebėtos ar sunkiai įrodomos.

Pasak tyrėjos, stiprinant vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą, svarbus ES direktyvos 2023/970 vaidmuo. „O norint veiksmingai sumažinti vyrų ir moterų atlygio atotrūkį, – kalbėjo tyrėja, – būtina taikyti viską apimantį požiūrį, t. y. atsižvelgti ne tik į diskriminaciją dėl lyties, bet ir jos ryšį su kitais veiksniais.“ Pranešimo pabaigoje aptarta ir darbo užmokesčio sistemos skaidrumo svarba, kuri leidžia geriau atpažinti ir veiksmingiau spręsti sudėtingas diskriminacijos formas darbo aplinkoje.

Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-155.

Vilnius Tech nuotrauka.

Oksfordo universiteto leidyklos 2025 m. moksliniame žurnale „International Journal of Law, Policy and the Family“ pasirodė Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau – LSMC) Teisės instituto publikacija. LSMC Teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su Jogailos universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės privatinės teisės centro darbuotoja dr. Anna Wysocka-Bar publikavo straipsnį „Cross-Border Child Abduction from the UK: Comparative Analysis of Polish and Lithuanian Court Cases“ (liet. „Tarptautinis vaikų grobimas iš Jungtinės Karalystės: Lenkijos ir Lietuvos teismo bylų lyginamoji analizė“).

Dr. Agnė Limantė ir dr. Anna Wysocka-Bar analizavo Lietuvos ir Lenkijos teismų bylas, kuriose nagrinėjami tėvų vykdomi vaikų grobimai – atvejai, kai vienas iš vaikų tėvų – Lietuvos arba Lenkijos pilietis, gyvenęs Jungtinėje Karalystėje ir vėliau grįžęs į savo gimtąją šalį, be kito tėvo sutikimo paima, t. y. galimai pagrobia, savo vaiką (-us).

Publikacijoje pateikta išsami lyginamoji teismų praktikos analizė apėmė penkerių metų (nuo 2019 iki 2023 m.) Lietuvos ir Lenkijos teismų bylas, kurios yra glaudžiai susijusios su 1980 metų Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo įgyvendinimu bei interpretacija.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kokius teisinius etapus turi įveikti teismai, siekdami nustatyti galimus tėvų vykdomus vaikų pagrobimus ir nuspręsti galimą vaiko (-ų) (ne)grąžinimą į Jungtinę Karalystę, remiantis 1980 m. Hagos konvencija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir kitais dokumentais. Be to, autorės apžvelgia šių teisės pažeidimų statistinius duomenis, o galiausiai aptaria esminius skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos teismų praktikos tėvų vykdomo galimo vaikų grobimo bylose.

A. Limantės ir A. Wysocka-Bar publikacija.

Balandžio 28-ąją LSMC Teisės institute vykdomo projekto TeismAI komanda kartu su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu (toliau – ESTT) surengė tarptautinį nuotolinį seminarą „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“, skirtą ESTT ir Lietuvos teismų sistemos teisėjams ir kitiems teismų darbuotojams. Nuotolinio seminaro, kuriame dalyvavo daugiau nei 140 dalyvių, metu buvo pristatytas dirbtinio intelekto (toliau – DI) naudojimas teismų veikloje, šių priemonių įgalinimo tendencijos, galimybės ir iššūkiai.

Seminaro metu „TeismAI“ projekto vykdytoja dr. Agnė Limantė skaitė pranešimą „AI in Courts Around the Globe: Current Uses and Future Perspectives“, kurio metu pristatė bendrąsias DI įrankių ir programų naudojimo tendencijas įvairiose pasaulio šalyse. Kviestinė pranešėja dr. Miglė Laukytė (Pompeu Fabra universitetas, Ispanija) pranešimo „AI and Judicial Independence“ metu aptarė kylančius iššūkius, susijusius su teisiniais principais, naudojant DI įrankius teismų veikloje. „TeismAI“ projekto vadovė dr. Monika Žalnieriūtė užbaigė pranešimų sesiją pranešimu „AI and Judicial Accountability“ atliepdama kolegių išsakytas įžvalgas, o kartu pabrėždama DI įrankių naudojimo galimybes ir iššūkius sprendžiančias priemones. Seminaro pabaiga buvo pažymėta aktyvia diskusija tarp dalyvavusių teisėjų bei kitų teismo darbuotojų ir pranešėjų.

Projektas „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-73.

Kasmet Europos kriminologijos draugijos (angl. European Society of Criminology) Kalėjimų tyrimų darbo grupės (angl. Prison Working Group) nariai renkasi aptarti naujausių mokslinių tyrimų rezultatų bei plėtoti bendrų projektų idėjų. Šių metų susitikimas vyko pavasarėjančioje Rumunijoje, Timišoaros mieste, ir sutraukė daugiau nei 30 kalėjimų tyrėjų iš įvairių šalių. Tarp dalyvių buvo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto atstovės – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Vaičiūnienė bei Goda Dainauskaitė.

Šių metų susitikimas išsiskyrė iš ankstesnių – pirmą kartą darbo grupės istorijoje renginys buvo organizuotas įkalinimo įstaigoje. 2025 m. balandžio 10–11 dienomis vykusio susitikimo metu mokslininkai, doktorantai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Rumunijos, Norvegijos, Danijos, Grenlandijos, Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Čekijos, Nyderlandų, Izraelio, Šveicarijos ir Austrijos pristatė savo aktualiausius tyrimų rezultatus.

Konferencijos metu buvo plačiai diskutuojama įvairiomis temomis: žmogaus teisių iššūkių kalėjimų sistemoje, pareigūnų darbo strategijų, socialinių darbuotojų ir dvasininkų vaidmens kalėjimuose ir integracijos į kalėjimų personalą, taip pat marginalizuotų socialinių grupių patirčių laisvės atėmimo vietose bei tėvystės klausimais kalėjime. Taip pat aptartos Lietuvai aktualios temos – kalėjimų architektūros ir aplinkos svarba, mažų įkalinimo įstaigų ir pusiaukelės namų plėtros perspektyvos.

Konferencijos metu buvo pristatytos įvairios kalėjimuose vykdomos programos. Danijos mokslininkė pristatė šunų dresūros programą, įgyvendinamą kalėjimuose, bei jos poveikį nuteistiesiems. Tuo tarpu Nyderlandų Leideno universiteto doktorantai atskiroje sesijoje apie maistą kalėjime pateikė kalinių maitinimo sistemų apžvalgą – nuo tradicinių valgyklų iki bendruomeninio maisto ruošimo modelių.

Antroji susitikimo diena buvo skirta pažinčiai su Timišoaros kalėjimu. Įstaigos pareigūnai supažindino svečius su kalėjimo erdvėmis: nuteistųjų gyvenamosiomis patalpomis, laisvalaikio kambariais, koplyčia, šeimos susitikimų erdve ir virtuve. Darbo grupės nariai taip pat turėjo galimybę paragauti patiekalų, tiekiamų nuteistiesiems.

Susitikimo kalėjimo aplinkoje ypatumas – visiškas atotrūkis nuo išorinio pasaulio dėl apriboto ryšio priemonių naudojimo – paskatino dar gilesnį įsitraukimą į mokslines diskusijas ir bendradarbiavimo galimybių paieškas. Ši erdvė tapo produktyviu kontekstu ne tik dalintis tyrimų idėjomis, bet ir inicijuoti naujas tarptautines partnerystes, aptarti stažuočių bei bendrų projektų plėtojimo galimybes.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Agnė Limantė ir doktorantė Monika Šukytė publikavo naują mokslinį straipsnį „Comparative insights and future directions of AI in the courts of the Baltic States“ (liet. „Palyginamosios įžvalgos ir dirbtinio intelekto ateities kryptys Baltijos šalių teismuose“). Šiuo straipsniu autorės siekė atlikti išsamią praktinę analizę, susijusią su dirbtinio intelekto (toliau – DI) taikymo procesais Baltijos valstybių teismų sistemose, kartu apžvelgė galimas šios srities plėtros kryptis ateityje.

Straipsnio tikslui pasiekti buvo atlikta viešai prieinamos informacijos, teisės aktų, mokslinės literatūros analizė bei interviu su ekspertais – teisėjais, teismų administracijų atstovais bei akademikais. Iš viso apklausta dešimt profesionalų iš visų trijų Baltijos šalių. Interviu buvo atlikti pagal specialiai parengtas gaires, apimančias DI naudojimo galimybes, žmogaus teisių apsaugą, skaidrumo ir atskaitomybės klausimus, visuomenės požiūrį, specialistų rengimą ir ateities tendencijas.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog šiuo metu Baltijos šalių teismuose DI daugiausia taikomas pagalbinėms, techninio pobūdžio užduotims. Žvelgiant į DI ateities perspektyvas teisminiame procese, tikimasi, jog artimiausiu metu DI taikymas bus išplėstas ir į sudėtingesnes, su sprendimų priėmimu susijusias sritis. Be to, teigiama, jog teisminio proceso darbuotojams svarbu atlikti privalomus pradinius ir tęstinius mokymus, susijusius su švietimu apie DI galimybes, rizikas ir naudojimo perspektyvas. Be šių aspektų, mokslininkių straipsnyje aptariamos ir kitos svarbios DI taikymo galimybės bei kryptys, taip pat pateikiamos šio įrankio plėtros rekomendacijos, susijusios su teisminių procesų skaitmeninimu, efektyvumu, skaidrumu ir atitiktimi pagrindinėms teisinėms bei etinėms vertybėms.

Šį mokslinį straipsnį rasite čia.

Balandžio 4 d. jau penktąjį kartą įvyko bendra VDU, MRU ir LSMC Teisės instituto baudžiamosios justicijos konferencija, prie kurios pirmą kartą prisijungė ir VU! Konferencija šiemet vyko Kaune, VDU. Joje pranešimus skaitė du Instituto mokslininkai: dr. Rokas Uscila „Bausmių vykdymo sistema Lietuvoje: quo vadis“ ir dr. Skirmantas Bikelis „Įrodinėjimo standartai turto konfiskavimo procesuose Lietuvoje ir Europoje“.

Rokas Uscila pranešime pabrėžė, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje turi būti nuosekliai siekiama iškeltų strateginių tikslų, kurie įtvirtinti tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos, tiek Lietuvos probacijos tarnybos strateginiuose dokumentuose. Didžiausi iššūkiai kyla Kalėjimų tarnybai atsisakant visiškai netinkamos pasenusios infrastruktūros, taip pat sprendžiant esminius personalo klausimus: darbuotojų perėjimas į dinaminio saugumo ir resocializacijos veiklas, darbuotojų pagrindinių darbų ir darbo kalėjime pusiausvyra, naujos kartos pareigūnų formavimas, taip pat pareigūnų ir paslaugas teikiančių darbuotojų (soc. darbuotojų, psichologų, terapeutų, programų vedėjų ir kt.) santykio kaita.

Skirmantas Bikelis atkreipė dėmesį, kad nėra vieningo įrodinėjimo standarto civiliniame procese (tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu). Gali paradoksaliai skambėti, bet turto kilmės (bet ne katumo) įrodinėjimo standartas baudžiamajame procese gali būti žemesnis, nei įrodinėjimo standartas civiliniame procese, kuriame jis gali būti aukštas. Susirūpinimą kelia matomi pavyzdžiai, kai kaltės nustatymui baudžiamajame procese išimties tvarka toleruojamas žemesnis įrodinėjimo standartas (Latvijoje turto legalizavimui ir Lietuvoje neteisėtam praturtėjimui). S. Bikelis taip pat pabrėžė, kad nereiktų tapatinti įrodinėjimo standarto ir įrodinėjimo pobūdžio: įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais nėra tapatus įrodinėjimui žemesniu standartu. Ir netiesioginiais įrodymais galima pasiekti visišką įsitikinimą dėl nusikalstamos turto kilmės.

Šių metų kovo 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyko konferencija „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“. Artipilnėje didžiojoje salėje išklausius teisingumo ministro Rimanto Mockaus ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės sveikinimo žodžius, buvo pristatyti Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute baigiamo įgyvendinti mokslinio projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) rezultatai. Diskutuota apie nusikalstamos kilmės turto konfiskavimo naujausias strategijas, jų efektyvumą bei keliamas rizikas.

Pranešimus skaitė projekto komanda: vadovas dr. Skirmantas Bikelis, Goda Dainauskaitė, dr. Darius Pranka, dr. Laurynas Pakštaitis.

Pranešimų skaidrės:

• Skirmantas Bikelis, Konfiskavimo koncepcijos ir įrankiai, jų efektyvumas ir darna su teisės principais;
• Goda Dainauskaitė, Skirmantas Bikelis, Viršnacionalinės tendencijos turto konfiskavimo reguliavime;
• Darius Pranka, Išplėstinio turto konfiskavimo reguliavimo ydos ir jo taikymo perspektyvos Lietuvoje;
• Laurynas Pakštaitis, Ar turime ko pasimokyti iš britų?;
• Skirmantas Bikelis, Efektyvus konfiskavimas po įtarimo dėl turto legalizavimo: lietuviškos, vokiškos ir latviškos inovacijos.

Pagrindinės žinutės, išsakytos konferencijos pranešėjų:

• europiniame konfiskavimo reguliavime pastebima formalių sąlygų reikšmės mažėjimo tendencija;
• esminis sprendimo konfiskuoti pagrįstumo saugiklis – ne formalios sąlygos, o teismo įsitikinimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu;
• efektyvaus konfiskavimo esminės sąlygos:
  • sisteminė sąvokų ir konfiskavimo įrankių darna;
  • aiškumas;
  • kokybiškas turto nusikalstamos kilmės (konteksto) tyrimas;
  • teismų gebėjimas priimti ryžtingą sprendimą pagal savo gyvenimišką įsitikinimą logiškai ir griežtai vertinant kontekstines ir faktines aplinkybes.
• ES sako „NE“ civiliniam konfiskavimo procesui, „TAIP“ – baudžiamajam;
• turto legalizavimo sudėtis ir taikymo sritis jau išplėsta maksimaliai, taip atveriant beveik neribotas galimybes naudotis šia sudėtimi konfiskavimo procesuose kaip įrankiu;
• beveik pašalinamos formalios sąlygos (ribojantys pagrindai) nusikalstamo turto konfiskavimui ES lygiu;
• EŽTT pozicija yra iš dalies kintanti, kartais dviprasmiška;
• išplėstinio konfiskavimo reguliavime nepagrįstai nustatyta 12 500,00 Eur minimali konfiskuotino turto vertės riba;
• išplėstinio turto konfiskavimo (ne)taikymą grįsti proporcingumo principu nėra teisinga;
• Jungtinėje Karalystėje pasiteisino baudžiamajam konfiskavimui alternatyvi civilinės teisės priemonė, leidžianti teisėtais būdais paimti iš neteisėtos veiklos gautą turtą;
• civilinio konfiskavimo priemonės, kokios išpuoselėtos bebūtų, Jungtinėje Karalystėje taikomos nedažnai, sunkiai, o jų taikymo praktika formuojasi lėtai;
• vokiškasis proveržis nusikalstamo turto konfiskavimo srityje vertas dėmesio ne tik dėl gerų praktinių rezultatų, bet ir kaip Direktyvos 2024/1260 pavyzdinis modelis;
• proveržių Europoje pavyzdžiai: lietuviškasis (konfiskavimas, pasitelkiant bešeimininkio turto institutą), vokiškasis (savarankiško išplėstinio konfiskavimo), latviškasis (išankstinis civilinis konfiskavimas). Būtina toliau tyrinėti ir diskutuoti, ar galime sakyti „pagaliau!“ ar ,,per daug gerai, kad būtų tiesa“.

Po pranešimų vyko ekspertų diskusija, kurioje dalyvavo Vilniaus Universiteto (toliau – VU) doktorantė advokatė Laura Martinaitytė, VU profesorius, Konstitucinio Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiuk, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marijus Šalčius ir konferencijos dalyviai.

Buvo svarstoma, kuris formatas – baudžiamojo ar civilinio proceso – turi daugiau perspektyvų. Taip pat, koks turtas turėtų būti apibrėžiamas kaip konfiskuotinas – nusikalstamos kilmės ar laisviau apibrėžtas kaip nepaaiškintos kilmės. Diskutuota ir kokia turi būti teismo įsitikinimo dėl turto kilmės ir formaliųjų sąlygų bei jomis grįstų prezumpcijų reikšmė konfiskuojant nusikalstamos kilmės turtą. Diskusijos dalyviai akcentavo konfiskavimo tikslo ir dalyko aiškumo visiems proceso dalyviams svarbą.

Publikuoti projekto rezultatai:

• Bikelis, S., Pranka, D., Dainauskaitė, G. (2025). Penal vs. Confiscation-Only Approaches in Money Laundering Control. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 188–206. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00021.
• Bikelis, S. (2025). Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle – A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept. Laws, 14(1), 1. https://doi.org/10.3390/laws14010001.
• Bikelis. Kova su neteisėtu praturtėjimu – kur yra proporcingumo principo brėžiamos ribos? 2025 m. sausio 2 d. Projektą pristatantis straipsnis pasiekiamas „Teisė.Pro“ ir „Infolex.lt“ svetainėse.

Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-40.

Nuotrauka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Kovo 19 dieną Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje darbą pradėjo Bausmių vykdymo sistemos priežiūros taryba, kurios narių gretas sudaro ir Instituto deleguoti mokslininkai kriminologai – dr. Rūta Vaičiūnienė ir dr. Simonas Nikartas.

Siekdama atviresnės bei modernesnės bausmių vykdymo sistemos, nukreiptos į pagalbą ir resocializaciją, Teisingumo ministerija subūrė ministerijos atstovus ir bausmių vykdymo sistemos vadovus, kriminologus ir kitus mokslininkus, žmogaus teisių ekspertus, nevyriausybinių organizacijų ir nuteistųjų atstovus.

Pirmojo posėdžio metu aptarta bausmių vykdymo sistemos darbuotojų kompetencijos ir psichologinės būsenos svarba; įkalinimo įstaigų vidaus taisyklių, probacijos ir lygtinio paleidimo sistemų skaidrumas, aiškumas ir veiksmingumas; nuteistųjų darbinių galimybių plėtra ir kiti į pažangesnę bausmių vykdymo sistemą orientuoti klausimai.

Plačiau LR Teisingumo ministerijos tinklapyje: https://tm.lrv.lt/lt/naujienos/teisingumo-ministras-inicijavo-bausmiu-vykdymo-sistemos-prieziuros-taryba/

Teisingumo ministerijos nuotrauka.

Lietuvos teismų portale buvo paviešintas LSMC Teisės instituto mokslininkės dr. Salomėjos Zaksaitės atliktas tyrimas „Lietuvos teismų praktikos korupcinio pobūdžio bylose tyrimas (analizė) įrodymų ir įrodinėjimo bei skiriamų bausmių aspektais“.

Tyrimo metu buvo analizuojama Lietuvos teismų praktika korupcinio pobūdžio bylose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 (kyšininkavimas), 226 (prekyba poveikiu) ir 227 (papirkimas) straipsnius. Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti baudžiamosios politikos dėl korupcinių nusikaltimų įgyvendinimą, taip pat, atliepiant tarptautinių organizacijų Lietuvai teiktas pastabas, buvo vertinamas įrodinėjimo standartų taikymas ir teismų skiriamų bausmių griežtumas.

Tyrimo ataskaitoje dr. Salomėja Zaksaitė įvardija pagrindinius korupcinio pobūdžio veikų bruožus, skiriančius šias veikas nuo kitų teisės pažeidimų, pavyzdžiui, veiksmų slaptumas bei „tradicinės“ aukos, duodančios pirminius parodymus, nebuvimas. Mokslininkė pateikia korupcinio pobūdžio bylų nagrinėjimo trūkumus, kai teisė taikoma pernelyg formaliai, neretai vadovaujamasi redukcionistiniu požiūriu ir stokojama tarpdisciplininių (ekonominių, kriminologinių, politologinių) žinių kontekstualizuojant veiką ir jos aplinkybes. Vis tiktai, S. Zaksaitė pažymi, išvardyti trūkumai yra labiau susiję su bendra teisine kultūra ir bylų nagrinėjimo lygmeniu (standartu), o ne su įrodinėjimo standartu pačiu savaime. Įrodinėjimo standartas, suponuojantis, kad dėl nuteistojo kaltumo neturėtų likti jokių pagrįstų abejonių, Lietuvoje yra vienodas visų kategorijų baudžiamosiose bylose.

Autorė viliasi, kad tyrimas prisidės prie esamos teismų praktikos tendencijų ir iššūkių identifikavimo, taip siekiant tobulinti teisės taikymą nagrinėjant korupcinio pobūdžio (baudžiamąsias) bylas.

Dr. S. Zaksaitės atlikto tyrimo ataskaitą galite rasti čia.