2025

    •   Back
    • 2015
    • 2016
    • 2017
    • 2018
    • 2019
    • 2020
    • 2021
    • 2022
    • 2023
    • 2024
    • 2025
Kviečiame į nacionalinę konferenciją „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“

2025 6 vasario/

Maloniai kviečiame į 2025 m. kovo 21 d. (penktadienį) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyksiančią konferenciją „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“. Renginyje bus pristatyti Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute baigiamo įgyvendinti mokslinio projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) metu atlikto tyrimo rezultatai.

Tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Skirmanto Bikelio, projekto metu analizavo visas Europoje žinomas ir taikomas nusikalstamu būdu gauto turto konfiskavimo strategijas ir konkrečias priemones. Taip pat įvertino jų taikymo realijas efektyvumo ir darnos su teisės principais kontekste bei išryškino tokių strategijų ir konkrečių priemonių taikymo tendencijas Europoje. Galiausiai tyrimo autoriai pasiūlė Lietuvai skirtas nusikalstamu būdu gauto turto konfiskavimo strategines kryptis.

Atliktas tyrimas apėmė turto legalizavimą ir neteisėto praturtėjimo persekiojimą, išplėstinį ir civilinį turto konfiskavimą, taip pat turto, laikomo bešeimininkiu, paėmimą civiliniame procese bei savarankiškąjį baudžiamąjį konfiskavimą po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo.

 

Konferencijos data – 2025 m. kovo 21 d. (penktadienis), 9:00–13:15.

Konferencijos vieta – Teisingumo ministerija, Gedimino pr. 30, Vilnius (Konferencijų salė, IV aukštas).

Renginio programa.

Dalyvių registracijos forma internete. Prašome užsiregistruoti iki 2025-03-10.

Konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA), sutarties Nr. S-MIP-23-40, renginys.

Daugiau informacijos el. p. justinas.paliauka@teise.org ir skirmantas.bikelis@teise.org.

 

Publikuoti projekto rezultatai:

  • Bikelis, S., Pranka, D., Dainauskaitė, G. (2025). Penal vs. Confiscation-Only Approaches in Money Laundering Control. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 188–206. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00021.
  • Bikelis, S. (2025). Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle – A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept. Laws, 14(1), 1. https://doi.org/10.3390/laws14010001.
  • Bikelis. Kova su neteisėtu praturtėjimu – kur yra proporcingumo principo brėžiamos ribos? 2025 m. sausio 2 d. Projektą pristatantis straipsnis pasiekiamas „Teisė.Pro“ ir „Infolex.lt“ svetainėse.
            
Naujausiose publikacijose – skirtingų Lietuvos teismų praktikų analizės

2025 4 vasario/

Vytauto Didžiojo universiteto leidžiamo žurnalo „Baltic Journal of Law and Politics“ 2024 metų gruodžio mėn. numeryje publikuoti net keturi Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau – LSMC) Teisės instituto mokslininkų parengti straipsniai. Vieną jų – „The Self-Restrained Positive Legislator: Assessing the Constitutional Review of Legislative Omissions in Lithuania“ – parengė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė su kolega Andriumi Valuta. Kito straipsnio „Psychological Violence at Work: Problems in Applying the Law in Lithuania“ autorė – doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Aistė Leščinskaitė.

Dr. D. Pūraitės-Andrikienės ir A. Valutos publikacijoje gilinamasi į Lietuvos Konstitucinio Teismo poziciją nagrinėjant legislatyvinės omisijos atvejus. Autoriai ypač daug dėmesio skyrė Teismo pastangoms rasti pusiausvyrą tarp pagarbos teisėkūros institucijų autonomijai ir Konstitucijos viršenybės užtikrinimo. Tuo tikslu jie nagrinėjo, kokiu mastu Konstitucinis Teismas laikosi savikontrolės principo, užtikrindamas, kad jo intervencijos nepagrįstai nesikėsintų į teisėkūros institucijų prerogatyvas.

Tyrėjų atliktas tyrimas buvo vykdomas, įgyvendinant šiuos tris uždavinius: 1) atskleisti legislatyvinės omisijos sampratą ir tipologiją lyginamojoje konstitucinėje teisėje bei jos tyrimo tendencijas (įskaitant statistinius duomenis) Europos valstybėse; 2) išanalizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną dėl legislatyvinės omisijos sampratos ir Teismo įgaliojimų tirti legislatyvinę omisiją apimties; 3) pasitelkiant kiekybinius duomenis, ištirti Lietuvos Konstitucinio Teismo praktiką sprendžiant legislatyvinės omisijos klausimus.

LSMC Teisės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Aistė Leščinskaitė savo straipsnyje aptaria neseniai (2022 m. liepos 28 d.) į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą įtrauktą psichologinio smurto sąvoką bei pristato teismų praktikos šiuo klausimu analizę. Pasak tyrėjos, įtvirtinta psichologinio smurto samprata gana kontroversiška ir pernelyg abstrakti, todėl, vengiant ydingo jos interpretavimo, būtini detalūs kriterijai.

A. Leščinskaitė straipsnyje analizuoja ir neilgą, bet jau vertingą teismų praktiką. Ypatingą dėmesį autorė skyrė reikšmingiausiems sprendimams, turėjusiems daugiausia įtakos diskusijoms apie psichologinį smurtą darbovietėje. Publikacijoje tyrėja struktūruotai apžvelgia svarbiausius teismų sprendimus, nagrinėja jų pasekmes bei vertina, kaip šie sprendimai prisidėjo prie bendros praktikos formavimo.

 

Su visu dr. D. Pūraitės-Andrikienės ir A. Valutos straipsniu anglų k. galima susipažinti – Pūraitė-Andrikienė, D. and Valuta A. (2024). The Self-Restrained Positive Legislator: Assessing the Constitutional Review of Legislative Omissions in Lithuania. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 43–60. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00014

Dokt. A. Leščinskaitės straipsnį anglų k. galima rasti – Leščinskaitė A. (2024). Psychological Violence at Work: Problems in Applying the Law in Lithuania. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 228–240. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00023

 

Asociatyvi Tingey Injury Law Firm (unsplash.com) nuotrauka.

             
Instituto atstovai – centralizuotoje Lygtinio paleidimo komisijoje

2025 24 sausio/

Praeitų metų pabaigoje įsigalėjo reikšmingas lygtinio paleidimo instituto pokytis – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu suburta centralizuota nacionalinė Lygtinio paleidimo komisija. Ji pakeitė devynias iki tol kiekvienoje įkalinimo įstaigoje veikusias komisijas.

Sausio pradžioje į pirmąjį naujosios komisijos posėdį susirinko 11 profesionalių jos narių iš Lietuvos kalėjimų ir probacijos tarnybų, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, mokslo institucijų ir valstybės bei savivaldybių įstaigų. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas į komisiją dvejų metų kadencijai delegavo dr. Mindaugą Lankauską ir dr. Rūtą Vaičiūnienę (pakaitinė narė).

Tikimasi, jog ši centralizuota komisija gebės profesionaliau vertinti kiekvieno nuteistojo individualią situaciją ir priimti informuotus sprendimus. Tam komisijos nariai pirmą kartą istorijoje turės prieigą prie nuasmenintos informacijos apie nuteistuosius.

 

Daugiau informacijos – https://kalejimai.lrv.lt/lt/naujienos/veikla-pradejo-naujos-sudeties-lygtinio-paleidimo-komisija/

Headway (www.unsplash.com) asociatyvi nuotrauka.

              
Proporcingumo principo klausimas paimant nusikalstamu būdu gautą turtą

2025 23 sausio/

Priemonių, skirtų paimti nusikalstamu būdu gautą turtą, teisinė kūryba intensyviai vyksta nuo XX a. antrosios pusės. Jų įvairovė – bausmė (baudžiamoji atsakomybė) kartu su turto konfiskavimu, išplėstinis konfiskavimas, civilinis konfiskavimas, savarankiškas konfiskavimas, įtartino turto paėmimas kaip bešeimininkio bei kitos – formuoja ir dvi politikos kryptis: vieną – klasikinę, o kitą – mišrią. Pastarajai būdinga nuolatinė kūrybinių sprendimų, siekiant imtis teisinių priemonių dėl nusikalstamu būdu gautų pajamų, paieška. Visgi kaupiantis įvairiems neteisėto turto paėmimo įrankiams ir būdams, verta atsisukti atgal ir kelti teisinį priemonių proporcingumo klausimą.

Būtent tam skirta neseniai pasirodžiusi Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininko dr. Skirmanto Bikelio publikacija. Žurnale „Laws“ išspausdintame jo straipsnyje „Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle - A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept“ mokslininkas nagrinėja vienos iš lietuviškų priemonių proporcingumą. „Ar baudžiamoji atsakomybė už neteisėto praturtėjimo nusikaltimą (LR BK 1891) ir ją lydintis konfiskavimas tam tikrame kontekste nėra perteklinė valstybės reakcija, pažeidžianti proporcingumo principą?“ – kelia klausimą straipsnio autorius.

Ieškodamas atsakymų į šį klausimą, publikacijoje S. Bikelis nagrinėja nacionalinių baudžiamųjų teismų praktiką, Konstitucinio Teismo nutartį šiuo klausimu bei tarptautinių teisminių institucijų išvadas.

 

Su visa dr. Skirmanto Bikelio atlikta analize galima susipažinti jo atvirosios prieigos publikacijoje anglų k. – Bikelis, S. (2025). Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle – A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept. Laws, 14(1), 1. https://doi.org/10.3390/laws14010001.
Pagrindinės publikacijoje aprašytos tezės lietuvių k. pristatytos dr. S. Bikelio komentare „S. Bikelis. Kova su neteisėtu praturtėjimu – kur yra proporcingumo principo brėžiamos ribos?“ portale „Teisė.pro“.

 

Projektą „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-40.

              
Prestižinės leidyklos išleistoje L. Rimšaitės knygoje – sprendimų dėl energetikos rinkų iššūkių paieškos

2025 2 sausio/

Neseniai viena garsiausių pasaulyje mokslinių publikacijų leidyklų „Springer“ išleido Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės Lauros Rimšaitės knygą „The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation“ (liet. Konkurencijos teisės ir energetikos reguliavimo kryžkelės). Kelerius metus kruopščiai rengtame darbe autorė ieško balanso tarp konkurencingų energetikos rinkų skatinimo ir veiksmingo reguliavimo užtikrinimo.

Leidinyje aptariami konkurencingos rinkos ir tokių reguliavimo tikslų kaip patikimumo, teisingumo ir tvarumo užtikrinimas derinimo sunkumai. Šių svarbių sričių darna pasiekiama, kai sutampa sąžiningos konkurencijos skatinimo ir patikimo bei ekologiško energijos tiekimo užtikrinimo tikslai. „Pasauliui siekiant švaresnių energetikos sprendimų ir technologinės pažangos, konkurencijos bei reguliavimo pusiausvyra yra gyvybiškai svarbi bei užtikrinanti teisingos ir atsparios energetikos ateitį“, – pristatydama knygą pabrėžė dr. L. Rimšaitė.

Knygoje išsamiai nagrinėjama ir energetikos sektoriui būdinga dominavimo rinkoje tema. Tokia galios koncentracijos problema dažnai riboja konkurenciją, mažina vartotojų pasirinkimų galimybes bei stagnuoja progresą ir inovacijas. „Dvigubas tikslas – kovoti su dominavimu rinkoje ir skatinti energetinį saugumą – yra didelis iššūkis“, – knygoje teigia jos autorė. Remdamasi įvairių šalių atvejais, nacionaliniais ir tarptautiniais reglamentais bei jų analize, mokslininkė pateikia vertingų įžvalgų apie sąžiningą konkurenciją skatinančią reguliacinę sistemą, padedančią pasiekti ilgalaikius energetikos politikos tikslus.

Rimšaitė, L. (2024). The Crossroads of Competition Law and Energy Regulation. Springer Cham. DOI: 10.1007/978-3-031-73238-6

Knygą anglų kalba galima įsigyti čia – https://link.springer.com/book/10.1007/978-3-031-73238-6

 

             
Prestižiniame Europos akademiniame tinklaraštyje – Instituto atstovės apie dirbtinį intelektą Ukrainos teismų sistemoje

2025 2 sausio/

Viename garsiausių Europos akademinių tinklaraščių Verfassungsblog paskelbtas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės ir praktikantės pagal užsienio studentų praktikas Lietuvoje finansuojančią „UPinLT“ programą Yuliios Moskvytyn parengtas straipsnis „AI in Ukraines Judiciary“ (liet. Dirbtinis intelektas Ukrainos teismų sistemoje). Publikacijoje nagrinėjami Ukrainos valstybės žingsniai įdiegiant dirbtinio intelekto technologijas Ukrainos teismuose, nepaisant Rusijos vykdomo karo keliamų iššūkių.

Straipsnyje aptariamas laikotarpis nuo 2014 metų iniciatyvos reformuoti teismų sistemą, 2018 metais prasidėjusio skaitmenizacijos etapo teismuose, pristatomos naudojamos technologijos bei siūlomos iniciatyvos, aptariami politiniai ir teisiniai dokumentai.

Nuo 2022 metų vykstantis plataus masto karas Ukrainoje sukėlė daug iššūkių valstybės veikime ir laikinai pristabdė dirbtinio intelekto technologijų plėtrą, tačiau kartu sunkūs laikai paskatino modernizaciją, ypač viešajame sektoriuje. Vienas to pavyzdžių – modernių technologijų ir dirbtinio intelekto įrankių integracija į teismų sistemą.

Autorės pastebi, kad 2024 m. rugsėjį Ukrainoje buvo iš dalies pakeistas Teisėjų etikos kodeksas, pagal kurį dabar teisėjams leidžiama savo profesinėje veikloje naudoti dirbtinio intelekto technologijas, „jei tai neturi įtakos teisėjo nepriklausomumui ir nešališkumui, nedaro įtakos įrodymų vertinimui ir sprendimų priėmimo procesui ir nepažeidžia įstatymų reikalavimų“. Šie pakeitimai rodo, kad tikėtina, jog dirbtinio intelekto naudojimas Ukrainos teismuose aktyvės.

 

Daugiau apie dirbtinio intelekto integraciją Ukrainos teismų sistemoje, galimybes ir kylančius iššūkius skaitykite čia – https://verfassungsblog.de/ai-ukraine-judiciary/