Lietuvos teisės institutas ir Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė antikorupcijos akademija gruodį pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo plėtojant mokslinius tyrimus kovoje su korupcija.

Vienoje Tarptautinės antikorupcijos akademijos asamblėjos metu pasirašytame susitarime išreiškiamas susirūpinimas dėl grėsmių, kurias korupcija kelia visuomenės saugumui ir stabilumui. Susitarime pažymima, kad korupcija kenkia demokratinių vertybių ir teisinės valstybės vystymuisi bei socialinei ir ekonominei gerovei.

Pagal šį susitarimą Lietuvos teisės institutas ir Tarptautinė korupcijos akademija bendradarbiaus atliekant svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus, eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus bei skleis jų rezultatus, siekiant nepakantumo korupcijos apraiškoms nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje. Numatoma vykdyti bendrus švietimo projektus, siekiant užkirsti kelią korupcijai (bendrų kursų seminarų, renginių ir konferencijų organizavimas, siekiant šviesti ir mokyti kovos su korupcija suinteresuotas institucijas).

Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė po bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo džiaugėsi, jog Tarptautinė kovos su korupcija akademija įvertino Lietuvos teisės instituto mokslinį potencialą ir ilgalaikes perspektyvas plėsti mokslinių tyrimų korupcijos privačiame ir viešajame sektoriuje atlikimą, sukuriant tarptautines mokslininkų komandas šiai svarbiai visuomenės problemai spręsti.

„Tarptautinis įvertinimas ir pasirengimas bendradarbiauti yra svarbus mūsų mokslininkų įvertinimas ir pasitikėjimas. Bendradarbiaudami su Tarptautine antikorupcijos akademija galėsime vykdyti inovatyvius teisinės minties ir socialinės praktikos tyrimus, jomis remti viešųjų sprendimų pagrindimą, kad korupcijos apraiškų Lietuvoje būtų mažiau“, - sakė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. J. Paužaitė-Kulvinskienė.

Law Institute of Lithuania and the United Nations (UN) International Anti-Corruption Academy in December signed an agreement on cooperation in the development of research in the fight against corruption.

In Vienna during the Assembly of International Anti-Corruption Academy was signed an agreement expressing concern about the threat that corruption poses to public safety and stability. This agreement states that corruption undermines democratic values and the rule of law and the development of the social and economic well-being.

Under the agreement, Law Institute of Lithuania and the International Anti-Corruption Academy will cooperate in important long-term research, experimental (social) development works and will disseminate their results in order to instigate intolerance towards corruption in national and international area. Joint educational projects, in order to prevent corruption (common courses of seminars, events and conferences in order to educate and train the anti-corruption institutions) are planned.

Director of Law Institute of Lithuania Dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė after the signing of the cooperation agreement was glad that the International Anti-Corruption Academy rated LILs’ scientific potential and long-term prospects for expanding research of corruption in the performance of private and public sector, creating international teams of scientists for this important social problem.

“International assessment and readiness to cooperate is important for the rating and trust of our scientists. In cooperation with the International Anti-Corruption Academy we will be able to carry out innovative legal thoughts and social practice tests, which would support the public decision substantiation, so that there would be less manifestations of corruption in Lithuania”, - said director of the Law Institute of Lithuania Dr. J. Paužaitė-Kulvinskienė.

Antradienį, gruodžio 8 dieną nuo 8.30 val. Vidaus reikalų ministerijoje vyks Tarptautinei antikorupcijos dienai skirta konferencija „Ko netenkame dėl korupcijos, ką atrandame ją kontroliuodami“, kurioje Lietuvos teisės institutas pristatys tyrimą apie korupcijos paplitimą privačiame sektoriuje (žiniasklaidoje, sporte, švietime, sveikatos priežiūros sistemoje, farmacijoje).

Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė savo pranešime atkreips dėmesį, jog Lietuvos teisės aktuose terminas „korupcija privačiame sektoriuje“ neminimas, todėl mokslininkai teigia, kad sąvoką tikslinga atskleisti teisės aktuose.

Korupcija privačiame sektoriuje - aktuali problema tiek valstybei, tiek privačiam verslui, tačiau aktualumo lygmuo skiriasi priklausomai nuo to, ar įmonės savininkas ir valdytojas yra tas pats asmuo, taip pat nuo verslo subjekto dydžio bei jo veiklos srities. Atlikdami tyrimą mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į dabartinę situaciją, kad pagal teismų praktiką, korupcijos privačiame sektoriuje suvokimas siaurėja.

Baudžiamajame kodekse iki 2014 metų buvo sudarytos sąlygas privačių įmonių darbuotojus ar profesine veikla besiverčiančius asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn už kyšininkavimą, tačiau Aukščiausias Teismas tokį vertinimą pripažino netinkamu ir taip revizavo korupcijos privačiame sektoriuje kriminalizavimą.

Konferencijos metu „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas pristatys Lietuvos savivaldybių skaidrumo reitingą ir atvirumo standartą Lietuvos savivaldybėms. Konferencijoje bus apdovanoti kovoje su korupcija pasižymėję pareigūnai. Jiems bus įteikti Ministro pirmininko, Vidaus reikalų ministro ir Generalinio prokuroro apdovanojimai.

Konferencijos programa.

Daugiau informacijos:
Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
Lietuvos teisės institutas
8 699 04294

To celebrate Human Rights Day, scientists of Law Institute of Lithuania and Vytautas Magnus University (VMU) are organizing a conference "Alcohol consumption: freedom and limits of liability”. During which presentations and discussions of scientists and practicians in health, alcohol control and other associated problems will be held. The conference will take place on 10th of December 9.30 in VMU (Kaunas city).

The participators of the conference will be looking for answers, on how to reconcile the different interests: the public interest to reduce alcohol consumption, business interests to engage in legitimate business and maximize profits, and eventually - a private individual interests freely acquire a legitimate product and its use, taking responsibility for this. Scientists will consider whether the various restrictions can be justified by the public interest, or, on the contrary, can be seen as a personal discrimination.

The data of The World Health Organization and other international organizations demonstrate that Lithuania is one of the most alcohol-consuming countries in the world. Statistics show that one Lithuanian resident (15 years and older) consumes about 15 liters of pure (100 percent.) alcohol per year. In reality this number is probably higher, because part of the consumption of alcoholic beverages has acquired the illicit market.

According to the Department of Statistics, annually 750-1000 causes of death in Lithuania are caused by alcohol consumption (illness, poisoning, accidents, etc.). The same statistics show that about 1 out of 4 (i.e. over 11 thousand) investigated offenses anually are committed by drunk people. Drunk road users every year causes more than 500 accidents, about 300 of them - on the drunk driver's fault. The traffic accidents each year kill dozens and wound hundreds of people: in 2014 due to the fault of drunk road users 120 people were killed (45 of them – because of drunk drivers), 937 people were injured (408 of them – because of drunk drivers).

Given this data, Lithuania had taken some action: from the beginning of 2016 a ban on the alcohol trade in gas stations, in April new amendments in Criminal Code providing a criminal liability for the vehicle driving at a moderate or severe driver's intoxication degree, from November new warning images regarding alcohol harm for pregnant women will appear on alcoholic beverages.

There is also some ideas for legitimization of the forced treatment for alcoholism; to permit selling alcohol only in designated, specialized places; completely ban alcohol advertising; set limit at 0 ppm for all drivers without exception; mandatory use of alcohol interlock devices; increase significantly third party liability motor insurance price for persons who have been arrested driving drunk, and so on.

Ilgą laiką Lietuvoje buvo siekiama užtikrinti pačią teisę į teisinę pagalbą, tik pastaraisiais metais žengiama toliau - vis daugiau dėmesio skiriama teisinės pagalbos kokybei, standartams, teikimo priežiūrai ir kontrolei, o gerieji pavyzdžiai tampa Europos modeliu ar pavyzdžiu kitų valstybių teisinėms sistemoms tobulinti.

Tokius aspektus konferencijoje „Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba: status quo ir iššūkiai“ akcentavo Lietuvos teisės instituto mokslininkės Eglė Kavoliūnaitė - Ragauskienė ir dr. Agnė Limantė.

Konferencijoje, kurioje nemažai dėmesio buvo skirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybei, mokslininkės pristatė savo pranešimą „Teisinės pagalbos kokybės standartai: Europinė dimensija“. Pranešime buvo ne tik pristatomas dabartinis teisinis reguliavimas, analizuojama situacija Europos šalyse.

Pirmuoju Europos Sąjungos dokumentu, kuriame kalbama apie teisinės pagalbos kokybę, laikoma 2013 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos (EK) Rekomendacija dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų teisės į teisinę pagalbą baudžiamajame procese. Iki 2016 m. lapkričio 27 d. Lietuva turės informuoti EK apie priemones, kurių imtasi šioms rekomendacijoms įgyvendinti. Siekiant teisinės pagalbos kokybės, turi būti užtikrinama advokatų darbo kokybė, sukurti mechanizmai, leidžiantys pakeisti teisinę pagalbą teikiančius advokatus arba pareikalauti iš jų vykdyti įsipareigojimus, jei šie nesuteikia tinkamos teisinės pagalbos. Taip pat turėtų būti sukurta akreditavimo sistema, organizuojami mokymai ir kt.

Mokslininkės savo pranešime akcentavo, kad nustatyti vienodus standartus visose Europos Sąjungos šalyse labai sudėtinga dėl skirtingo teisinės pagalbos finansavimo lygio (žr. lentelę). Palyginimui – skaičiuojant išlaidas vienam žmogui, Anglija ir Velsas teisinei pagalbai skiria iš esmės tiek pat, kiek Lietuvoje skiriama visiems teismams, įskaitant Konstitucinį Teismą, Nacionalinei teismų administracijai ir prokuratūrai kartu sudėjus.

Šalių išlaidos teisinei pagalbai (mln. eur.)

Anglija ir Velsas 2 489
Vokietija 533
Nyderlandai 484,7
Prancūzija 351
Škotija 182
Airija 97,41
Belgija 76,6
Suomija 67,7
Lenkija 22,86

For a long time Lithuania was to ensure the right to legal aid, but only in recent years Lithuania gone further - more and more attention is paid to the legal aid quality standards, delivery monitoring and control, and the good examples are the European model and a model for improvement of other jurisdictions.

These aspects highlighted by the scientists of the Law Institute of Lithuania Eglė Kavoliūnaitė - Ragauskiene and Dr. Agne Limantė during the conference "State-guaranteed secondary legal aid: the status quo and challenges".

During the conference, which focused on a quality of state-guaranteed legal aid, the researchers presented their report "Legal Aid Quality Standards: European dimension”. The report presents the current legal regulation as well as analyzes the situation in the European countries.

The first European Union document, which refers to the quality of legal aid, is 27 of November 2013 The European Commission (EC) recommendation of suspects or accused persons the right to legal assistance in criminal proceedings. Before 27 of November 2016, Lithuania will have to inform the European Commission about the measures taken to implement these recommendations. For the quality of legal aid the quality of lawyers must be guaranteed also, mechanisms created in order to change lawyers providing legal assistance or to require them to carry out their commitments, if they do not provide adequate legal assistance. There should also be developed accreditation system, organized trainings etc.

Scientists in their report emphasized that it is very difficult to set uniform standards for all European Union countries because of differences regarding the level of funding for legal aid (see. Table below). For comparison - in calculating the cost per person, the costs provided for legal aid in England and Wales are almost the same as the costs of all Lithuanian courts, including the Constitutional Court, the National Courts Administration and the Public Prosecutor's Office put together.

The costs of legal aid in various countries (mln. EUR).

England and Wales 2489
Germany 533
Netherlands 484.7
France 351
Scotland 182
Ireland 97.41
Belgium 76.6
Finland 67.7
Poland 22,86

Lietuvos teisės instituto organizuotoje mokslinėje –praktinėje konferencijoje „Įkalintų asmenų socialinė integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas” dalyvavęs prof. Frieder Dünkel teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuva turi tokį aukštą įkalinimo rodiklį, yra ilgos ir griežtos bausmės. Daugiau šia tema – Bernardinai.lt interviu.

Lietuvos teisės institute JAV profesorius David Schultz skaitys paskaitą apie rinkimų apygardų perbraižymo praktikas, skirtingų rinkimų sistemų privalumus ir trūkumus bei interesų konflikto vengimą politikams.

JAV Hamline universiteto profesoriaus Davido Schultzo paskaita – diskusija organizuojama lapkričio 12 dieną, 14 val. Lietuvos teisės instituto patalpose (Ankštoji g. 1A, Vilnius).

Besidomintiems politika gali būti įdomi tema apie rinkimų apygardų ribų perbraižymo iššūkius. Prof. Davidas Schultzas aptars ribų perbraižymų praktikas, piktnaudžiavimą nustatant rinkiminių apygardų ribas (“gerrymandering”), skirtingų rinkimų sistemų pliusus ir minusus.

Kaip žinoma, Lietuvoje po Konstitucinio Teismo nutarimo „Dėl skirtingo rinkėjų skaičiaus vienmandatėse rinkimų apygardose“, kuriuo vienmandačių rinkimų apygardų sudarymo teisinis reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, Seime vyksta diskusijos dėl apygardų perbraižymo. Kol kas nėra aišku, kiek keisis rinkimų apygardų ribos iki 2016 metais vyksiančių Seimo rinkimų.

Profesorius taip pat ketina aptarti išrinktų politikų interesų konflikto išvengimo būdus – jis pristatys JAV praktiką atskiriant išrinktų politikų turtą, kad nebūtų daroma įtaka dėl jo ir pan., taip pat išdėstys savo viziją, ką būtų galima padaryti Lietuvoje.

Prof. Davido Schulzo pagrindinės tyrinėjimų sritys - konstitucinė teisė, teisės ir visuomenės santykis, rinkimų teisė, viešoji politika ir pan. Profesorius D. Schultzas yra 24 knygų, 12 monografijų bei 70 mokslinių straipsnių autorius. Jo publikacijų sąrašą galima rasti čia: http://works.bepress.com/david_schultz/.

US Hamline University Professor David Shultz will give lecture about the demarcation of constituencies, strengths and weaknesses of different electoral systems and avoidance of conflict of interest for politicians.

Lecture-discussion is organized on November 12th, 2:00 p.m. at the Law Institute of Lithuania ( Ankštoji str. 1A, Vilnius).

For those interested in policy challenges of the demarcation of constituencies can be an interesting topic. Professor Davit Schultz will discuss the limits of the demarcation of constituencies, abuse of determining the boundaries of the electoral districts (gerrymandering), advantages and disadvantages of different electoral systems.

In Lithuania, after theConstitutional Court ruling on a different number of voters in single-member constituencies, in which the establishment of single-member constituencies declared to be contrary to the Constitution, the Seimas is discussing new demarcation of constituencies. So far it is not clear how electoral boundaries will change till the parliamentary elections in 2016.

Professor also intends to discuss the avoidance techniques of conflict of interest for elected politicians – he will present the US practice of separating the elected politicians assets that would not be affected because of it and so on. Professor will also present their vision of what could be done in Lithuania.

Professor David Schulz main research areas - constitutional law, law and public ratio, the electoral law, public policy, and so on. Professor D. Schultz ir author of 24 books, 12 monographs and 70 scientific articles. His list of publications can be found here:http://works.bepress.com/david_schultz/.

Lietuvos teisės institutas (LTI) pasirašė sutartį su Vilniaus Universitetu dėl naudojimosi KVIS – nacionaline Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų karjeros valdymo informacine sistema.

KVIS padės aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams pasirengti geresniam integravimuisi į darbo rinką, sudarys galimybes aukštosioms mokykloms ne tik stebėti ir analizuoti absolventų karjerą, bet ir teikti studento ar absolvento įsidarbinimui svarbių kompetencijų įsivertinimo bei konsultavimo paslaugas.

Darbdaviams ši sistema padės atrasti perspektyvių darbuotojų, o plačiajai visuomenei – susipažinti su absolventų karjeros situacija darbo rinkoje.

Prie šios sistemos prisijungusios 25 aukštosios mokyklos, potencialūs 484 darbdaviai, daugiau kaip 8900 studentų. Šie duomenys nuolat keičiasi, todėl tikslesnė informacija www.karjera.lt

Įkalintų asmenų socialinė integracija tampa sunkesnė, jei taikomos didesnės laisvės atėmimo bausmės. Tokie tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje “Įkalintų asmenų socialinė integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas“, kuri Vilniuje vyksta spalio 12-13 dienomis.

Konferencijos dalyvius sveikinęs Teisingumo ministras Juozas Bernatonis minėjo, jog šiuo metu Lietuvoje ypatingas dėmesys skiriamas nuteistųjų resocializacijos sistemos reformai. Anot ministro, dar prieš keletą metų buvo iš esmės reformuota probacijos sistema, siekiant sukurti priemones efektyviai iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų integracijai į visuomenę ir jų elgesio korekcijai, kad pastarieji ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų.

J. Bernatonis atkreipė dėmesį, kad šios reformos metu buvo įgyvendintos priemonės, skatinančios alternatyvių sankcijų taikymą, į nuteistųjų resocializacijos vykdymą įtraukti visuomenės atstovai – asociacijos ir savanoriai, įteisintas asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, socialinio tyrimo išvadų rengimas, probacijoje pradėtos naudoti elektroninio stebėjimo priemonės (elektroninis monitoringas). Šie darbai pamažu duoda savo rezultatus: asmenų, išėjusių iš įkalinimo įstaigų ir vėl į jas sugrįžusių kasmet, sistemingai mažėja, o įkalinimo įstaigose nuo 2012 m. laikomų asmenų skaičius sumažėjo keliais tūkstančiais.

Tuo tarpu Europos kriminologų asociacijos pirmininkas, Vokietijos Greifsvaldo universiteto prof. dr. Frieder Dünkel pateikė duomenis, pagal kuriuos Lietuva pagal kalinių skaičių pirmauja tarp ES šalių. 100 tūkst. gyventojų mūsų šalyje tenka 315 įkalintųjų. Mūsų šalį Europoje lenkia tik Rusija (467 įkalintųjų) ir Baltarusija (335 įkalintieji). Vokietijoje šis skaičius siekia tik 76, nors registruoto nusikalstamumo struktūra abejose šalyse labai panaši.

Anot profesoriaus, kuris analizavo baudžiamosios politikos vaidmenį ir baudimo praktiką Europoje, Lietuvoje problema yra ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Mokslininkas minėjo, jog 70 proc. visų Vokietijoje skiriamų bausmių yra piniginės baudos, realus laisvės atėmimas sudaro tik 6 proc., tuo tarpu Lietuvoje apie 50 proc. visų bausmių yra realios laisvės atėmimo bausmės. Ilgalaikis įkalinimas (virš 5 metų) Lietuvoje sudaro 45 proc., o Vokietijoje – tik 12 proc. iš visų atliekamų laisvės atėmimo bausmių, nes bausmių veiksmingumo tyrimai rodo, kad nėra jokios prasmės įkalinti nusikaltusius asmenis ilgam laikui.

„Tyrimai rodo, kad viešieji darbai, kurie pakeičia trumpą laisvės atėmimo bausmę, yra efektyvesnė bausmė nei reali laisvės atėmimo bausmė“, - sakė prof. Dr. F. Dünkel.

Prof. dr. Ineke Pruin iš Berno universiteto (Šveicarija) savo pranešime kalbėjo apie tai, kaip šiuo metu Europos šalyse veikia įvairios įkalintų asmenų integracijos sistemos. Anot jos, siekiant sėkmingesnės kalinių integracijos į visuomenę, reikia geriau prognozuoti kalinių paleidimo laiką ir užtikrinti geresnius ryšius tarp institucijų, kurios užtikrina nusikaltusio asmens integraciją po bausmės atlikimo. Veiksmingiausiai šios sistemos veikia tose šalyse, kuriose kalinių integracija vyksta nuosekliai, dažnai suteikiant trumpalaikes išvykas, įdarbinant nuteistuosius ir skatinant jų socialinę kompetenciją.

Vilniaus universiteto prof. dr. Gintaras Švedas, vienas iš bausmių sistemos Lietuvoje reformatorių, pristatė baudžiamosios ir bausmių vykdymo politikos istorinę apžvalgą. Jis priminė, jog daugiausia realių laisvės atėmimo bausmių Lietuvoje buvo skiriama 1990-1998 metais, kuomet mūsų valstybė išgyveno pereinamąjį laikotarpį. Anot G.Švedo, tuo metu per kelis metus registruotų nusikaltimų skaičius padidėjo nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. nusikaltimų ir tai buvęs tikras nusikalstamumo iššūkis Lietuvos valstybei. Tolesnė bausmių sistemos raida leidžia palaipsniui mažinti nuteistųjų skaičių, tačiau, anot G. Švedo, Lietuvoje probacijos priemonės taikomos vis rečiau, o šiai praktikai nepasikeitus nemažės ir kalinių skaičius.

Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė Lietuvos teisės instituto, Vilniaus universiteto Teisės ir Filosofijos fakultetų, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, Kalėjimų departamento atstovai, įkalinimo sistemų tyrėjai iš Vokietijos ir Danijos.

Įkalintų asmenų socialinė integracija yra vienintelis konstitucinį pagrindą turintis laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslas. Mokslininkai kėlė kertinį klausimą, ar Lietuvoje toks dažnas ir itin ilgam terminui laisvės atėmimo bausmės taikymas nepadaro visuomenės nesaugesne, ar ilgas įkalinimas palieka galimybių asmens integruotam gyvenimui visuomenėje? Tyrimai rodo, kad dauguma buvusių kalinių, nepaisant itin nepalankios socialinės padėties, toliau gali gyventi nenusikalsdami, tačiau tam būtina sukurti atitinkamas sąlygas. Jos itin nepalankios, jei įkalinimas yra ilgas, orientuotas į paprastą „atsėdėjimą“, neturint darbo ir trumpalaikių išvykų galimybių, nutraukus ryšius su artimaisiais bei matant tik itin miglotas lygtinio paleidimo perspektyvas.

Konferencija, kurią organizavo Lietuvos teisės institutas, Teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentas ir iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, skiriama 15-os metų bausmių vykdymo Teisingumo ministerijos sistemoje sukakčiai paminėti. Prieš 15 metų bausmių vykdymo funkcijų perėmimas iš vidaus reikalų sistemos buvo svarbus žingsnis link tampresnės bausmių vykdymo proceso sąsajos su teisingumo vykdymo sistema.

Daugiau informacijos:
Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
Lietuvos teisės institutas
8 699 04294

Social integration of imprisoned persons becomes difficult if you apply a custodial sentence. These research results were presented during the international scientific-practical conference “Social integration of imprisoned persons: research and its’ practical application”, which took place in Vilnius on October 12-13.

Conference participants were congratulated by the Justice Minister Juozas Bernatonis, he mentioned that currently, special attention is given to the reform of convicts resocialization system in Lithuania. According to the minister, only a few years ago the probation system was essentially reformed in order to develop effective measures which would facilitate integration into society for persons after leaving penal institutions and facilitate the correction of their behavior, so that they cease to commit other offences in the future.

J. Bernatonis noted that during this reform new measures have been implemented to promote alternative sanctions also society was included into the execution of convicts’ resocialization - associations and volunteers, validation of repeated criminal behavior risk assessment, drawing conclusions of social research, probation started using electronic surveillance measures (electronic monitoring). These actions already gave its results: annual systematic decrease of persons released from prison and then returned to them, also number of persons held in prisons since 2012 decreased by several thousand.

Meanwhile, the chairman of the European Society of Criminology, University of Greifswald German professor dr. Frieder Dünkel presented data according to which Lithuania, by the number of prisoners, is the leader among the EU countries. Lithuania has 315 prisoners for every 100 000 of the population. Our country in Europe is surpassed only by Russia (467 prisoners) and Belarus (335 prisoners). Germany has only 76 prisoners for every 100 000 o the population, although the structure of registered crime in both countries are very similar.

According to the professor, who analyzed the role of the criminal policy and law enforcement practice in Europe, Lithuania has the problem of long-term imprisonment. The scientist mentioned that 70 percent of imposed penalties in Germany are fines, imprisonment accounts for only 6 percent, while in Lithuania about 50 percent of all sentences are custodial sentence. In Lithuania 45 percent of custodial sentences are a long-term imprisonment (over 5 years), meanwhile in Germany - only 12 percent of all performed by custodial sentences, as punishment efficacy studies indicates that there is no sense to imprison offenders for a long time.

"Research shows that public works, which replaces a short prison sentence, is more effective than a real punishment of imprisonment," - said prof. Dr. F. Dünkel.

Professor dr. Ineke Pruin from the University of Bern (Switzerland) in her report talked about how the European countries have various prisoners integration system. According to her, in order to successfully integrate prisoners into society, better prediction of the prisoners release time is needed and ensuring a better contact between the institutions, which participated in the integration of the offender after sentencing. This system is most effective in countries where prisoners integration is proceeded consistently, often giving short trips, employing convicts and promoting their social competence.

Vilnius University professor dr. Gintaras Švedas, one of the reformers of Lithuanian penal system, introduced historical overview of Lithuanian criminal penalties and enforcement policy. He recalled that most real custodial sentences in Lithuania were applied in 1990-1998, when our country were going through a transition period. According G.Švedas, at the time during a period of a few years number of registered crimes increased from 30 thousand up to 50 thousand it was a real crime challenge for Lithuania. Further evolution of penal system allowed to progressively reduce the number of convicts, but, according to Mr Švedas, Lithuanian probation measures are used less and less, and if this practice will not change it will not decrease the number of prisoners.

The other conference speakers were from the Law Institute of Lithuania, Law and Philosophy faculties of Vilnius University, Vytautas Magnus University, representatives of the Department of Prisons, prison systems, researchers from Germany and Denmark.

Social integration of imprisoned persons is the only constitutionally based goal of imprisonment sentence. Scientists have raised fundamental questions, whether in Lithuania quite common and very long-term imprisonment penalty does not make society insecure, or does a long prison sentence leaves any room for personal integrated life in society? Studies reveal that the majority of former prisoners, despite a very unfavorable social situation, may continue to live without committing offences, but it is necessary to create the appropriate conditions for this. The conditions are extremely unfavorable, if a prison sentence is long, oriented to a simple "sitting in prison”, without any occupation and opportunities for temporary trips, without any contacts with relatives and seeing only a very hazy parole possibilities.

The conference, organized by the Law Institute of Lithuanian, the Ministry of Justice and the Prison Department and partly financed by the Research Council of Lithuania, was dedicated to the 15th anniversary of the sentences enforcement system in the Ministry of Justice. 15 years ago, the interception of sentences enforcement functions from interior system was an important step towards a more resilient interface of penal execution process with the justice system.

Dienos šviesą išvydo naujas Lietuvos teisės instituto leidžiamo mokslo žurnalo „Teisės problemos“ numeris, kuriame nagrinėjamos keturios skirtingos temos.

Dr. Gintautas Sakalauskas savo moksliniame straipsnyje „Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos“ teigia, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi žvelgti į kalinamo žmogaus perspektyvą ir visuomenės interesus. Įkalinimas yra pats blogiausias būdas ir forma siekti asmens integracijos, tačiau, laisvės atėmimo bausmei esant sudėtine bausmių sistemos dalimi, jos kuriama integracijai nepalanki realybė turi būti išnaudojama pozityviems pokyčiams, kad netaptų itin žalinga. Publikacijoje daroma išvada, kad Lietuvos įkalinimo sistema kol kas nuėjo dar tik labai trumpą kelią nuo totalitarinės sistemos sienų. Jai būtini tolesni ir kardinalūs pokyčiai, nes ilgainiui atotrūkis nuo Europos standartus atitinkančio įkalinimo gali tik dar labiau didėti.

Dr. Skirmantas Bikelis leidinyje nagrinėja neteisėto praturtėjimo temą. Jo publikacijoje „Baudžiamosios ir mokesčių teisės sankirta“ atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą ir Non bis in dem principas“ daroma išvada, kad mokestinių reikalavimų pažeidimas ir neteisėto praturtėjimo nusikalstama veika nėra tapačios veikos. Anot publikacijos, principo non bis in idem pažeidimo faktas nelaikytinas absoliučiu pagrindu nutraukti baudžiamąjį procesą, jeigu laikomasi tam tikrų reikalavimų. Požiūris, kuriuo non bis in idem principas suabsoliutinamas, per mažai reikšmės teikia reikalavimams bylas išspręsti teisingai (taikyti proporcingas sankcijas) ir iš to išplaukiančioms neigiamoms pasekmėms valstybei ir asmenų ekonominėms, socialinėms ir kitoms teisėms.

Dr. Ingos Daukšaitės mokslinis straipsnis „Perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui: atsakomybė ir jos taikymas Lietuvos teismų praktikoje“ skirtas atsakomybės už vieno iš teisės aktuose numatytų draudimų – duoti transporto priemonę vairuoti neblaiviems asmenims – nepaisymą analizei. Straipsnyje, pasitelkiant, be kita ko, Lietuvos teismų praktikos analizę, plačiau nagrinėjami kai kurie Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai (veika, kaltė, specialaus subjekto požymiai). Straipsnyje taip pat keliamas klausimas, ar už šį administracinį teisės pažeidimą įstatyme numatyta administracinė nuobauda yra proporcinga šio pažeidimo pavojingumui.

Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų mokslininkės Renata Giedrytė - Mačiulienė ir Judita Venckevičienė straipsnyje „Atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose“ rašo, jog mokykla yra vieta, kurioje dažnai kyla įvairių konfliktų ir kurioje konfliktams spręsti gali būti pasirenkami nekonstruktyvūs sprendimo būdai: agresija, smurtas, patyčios. Dažniausias atsakas į tokias problemas yra konflikto iniciatoriaus nubaudimas. Tačiau baudimas nėra efektyvi reakcija į konfliktines situacijas. Ji dažniausiai neskatina suvokti tokio elgesio priežasčių ir ieškoti konflikto sprendimo. Straipsniu siekiama parodyti, kaip, naudojantis atkuriamojo teisingumo priemonėmis, ypač vienu iš atkuriamojo teisingumo modelių – mediacija, galima efektyviai spręsti konfliktinio elgesio problemas mokyklose ir kodėl atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas būtų svarbus ir Lietuvos mokyklose.